5e457004-a187-4d8a-9a90-e0f179f293ff · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-97-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02864-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.3.2.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės – pranešėjos ir pirmininkės, bei Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. C. (K. C.) ieÅ¡kinį atsakovams V. K. (V. K.) ir L. Ž. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. C. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti 13 503,65 Eur pagrindinės skolos, 1 350,36 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 446,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas paskolino pinigus, o atsakovai pilnai neatsiskaitė pagal įsipareigojimų raÅ¡tÄ , kuriuo 2008-08-21 K. C. paskolino V. K. ir L. Ž. 25 000 Eur metams laiko, t.y. nuo 2008-08-22 iki 2009-08-22 imtinai. Kadangi ieÅ¡kovas paskolino pinigus, o atsakovai pilnai neatsiskaitė, todėl iÅ¡ atsakovų turėtų bÅ«ti priteista nesumokėta suma pagal įsipareigojimų raÅ¡tÄ . Atsakovė L. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas 2008-08-22 iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos į atsakovės asmeninę sÄ skaitÄ pervedė 5 785,55 Eur, pagal pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sipareigojimų raÅ¡tÄ . Likusios dalies – 14 214,45 Eur atsakovai V. K. ir L. Ž. taip ir negavo. Be 2008-08-22 ieÅ¡kovo pervestų pinigų, atsakovė daugiau jokių pavedimų ar grynųjų pinigų negavo. Atsakovė neturi duomenų ar likusiÄ dalį – 14 214,45 Eur ieÅ¡kovas perdavė atsakovui V. K., tačiau jei taip buvo, įsipareigojimų raÅ¡tas tampa atsakovų daline atsakomybe.

Atsakovės nuomone, nėra jokių faktinių likusios paskolos dalies perdavimo dokumentų, kuriais ieÅ¡kovas galėtų įrodyti savo įsipareigojimų visiÅ¡kÄ vykdymÄ . Atsakovė nuo 2009-12-11 iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos ieÅ¡kovui pradėjo grÄ Å¾inti, atsakovei faktiÅ¡kai asmeniÅ¡kai suteiktÄ 5 785 Eur paskolÄ . Kadangi pinigai buvo grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovas nepagrįstai papildomai reikalauja priteisti ženkliai didesnę sumÄ nei faktiÅ¡kai atsakovei buvo paskolinta. Ginčo faktines aplinkybes patvirtina AB SEB banko ir AB Swedbank mokėjimų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas pagal 2008-08-21 sudarytÄ Ä¯sipareigojimų raÅ¡tÄ savo įsipareigojimų neįvykdė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-07 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų 13 503,65 Eur skolos, 1 180,18 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo K. C. naudai. Taip pat priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 441 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir 15,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje tarp ieÅ¡kovo ir atsakovė L. Ž. kilo ginčas dėl skolinės prievolės pobÅ«džio kvalifikavimo. Å alys 2008-08-21 pasirašė įsipareigojimų raÅ¡tÄ , pagal kurį atsakovai paskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 25 000 Eur metams laiko (nuo 2008-08-22 iki 2009-08-22 imtinai). Piniginės lėšos buvo pervestos bankiniu pavedimu per „Snoras“ bankÄ tokia tvarka: 10 000 Eur į V. K. sÄ skaitÄ AB banke „Hansabankas“, 5 800 Eur į L. Ž. sÄ skaitÄ Ä¯ AB SEB bankÄ , bei 9 200 Eur į įmonės „Inox Limited“ sÄ skaitÄ Ä¯ UAB „Medicinos bankas“.

Mokėjimai bankiniais pavedimais buvo atlikti pagal atsakovo V. K. nurodymus. Iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos atsakovai ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 11 496,35 Eur, liko skolingi 13 503,65 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovai solidariai įsipareigojo grÄ Å¾inti 25 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovui. Nors atsakovė teigė, kad Å¡alys susitarė, jog kiekvienas asmuo grÄ Å¾ins tiek lėšų kiek buvo pervesta į sÄ skaitÄ , tačiau teismas pripažino, kad toks susitarimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovė viena grÄ Å¾ino 11 496,35 Eur skolos ir tai patvirtina, kad ji savo solidariÄ prievolę suprato tinkamai.

Be to, atsakovė turi du aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus, todėl neabejotinai suprato savo prisiimtų įsipareigojimų esmę. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė L. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2016-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo pateikta paskolos sutartis (įsipareigojimų raÅ¡tas) savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡io raÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu atsakovai gavo visÄ Å¡iame raÅ¡te nurodytÄ pinigų sumÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose tvirtino, kad žodis „skolinamės“, nurodytas įsipareigojimų raÅ¡te, reiÅ¡kia paskolos sumos perdavimÄ . Toks vertinimas neteisingas ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, kad įsipareigojimų raÅ¡to suraÅ¡ymo metu paskolos dalykas (pinigai) nebuvo perduoti. IeÅ¡kovas jau po raÅ¡to suraÅ¡ymo padarė pinigų pervedimus banke.

Atsakovė taip pat patvirtino, kad paskolos suma pagal susitarimÄ turėjo bÅ«ti pervesta į jos banko sÄ skaitÄ ir tik tokiÄ sumÄ ji turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Teismas nepagrįstai konstatavo sprendime, kad atsakovai gavo visÄ Ä¯sipareigojimų raÅ¡te nurodytÄ sumÄ (25000 Eur). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų bankinių pavedimų iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovas 2008-08-21 pervedė atsakovei 5800 Eur, atsakovui – 10 000 Eur. Teismas, remdamasis vien tik atsakovo neįrodytais paaiÅ¡kinimais konstatavo, kad atsakovai gavo dar ir 9200 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas pervedė į įmonės „Inox Limited“ sÄ skaitÄ .

Tačiau pastaroji įmonė nėra susijusi su atsakovais ir net nėra minima įsipareigojimų raÅ¡te. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis nepraÅ¡o pripažinti atsakovo dalyvavimo bÅ«tinu, todėl pats atsisakė įrodinėti savo nurodytÄ aplinkybę apie atsakovo neva duotÄ nurodymÄ dėl pinigų pervedimo įmonei „Inox Limited“ ir atsakovai neturi grÄ Å¾inti pinigų, kuriuos ieÅ¡kovas pervedė į su jais nesusijusios įmonės sÄ skaitÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad abu atsakovai turi solidariai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 13 503,65 Eur skolÄ ir palÅ«kanas.

Atsakovų nesiejo joks bendras lėšų gavimo tikslas. IeÅ¡kovas iÅ¡kėlė paskolos panaudojimo versijÄ , kuri neįtikina, nes naujo vilkiko kaina yra deÅ¡imteriopai didesnė, nei įsipareigojimų raÅ¡te minima suma. Be to, ieÅ¡kovas teismo posėdyje patvirtino, kad nežino ar vilkikai pirkti iki sutarties sudarymo ar po jos. Tačiau teismo sprendime yra pateikiama siurprizinė iÅ¡vada apie tai, kad teismas tiki atsakovo versija apie vilkikų įsigijimÄ ir ja grindžia prievolės solidarumÄ . Tokiu bÅ«dų teismas nepagrįstai rėmėsi neįrodytais ieÅ¡kovo samprotavimais ir jais grindė sprendimÄ solidariai priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovų.

Atsakovė nurodė, kad ji pinigus skolinosi, nes jie buvo reikalingi jos motinai sumokėti už įsigytÄ lengvÄ jį automobilį. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad ji 2009-2010 m. atskiru sandoriu, kurį patvirtina mokėjimo nurodymai ir vekselis paskolino atsakovui 8700 Eur, o dalį Å¡ios paskolos sumos sumokėjo ieÅ¡kovui vykdydama atsakovo prievoles pagal nagrinėjamÄ Ä¯sipareigojimų raÅ¡tÄ . Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė darė pavedimus už atsakovÄ neva dėl prievolės solidarumo.

Teismas 2016-09-21 posėdyje pranešė, kad įmonė „Inox Limited“ jau įtraukta trečiuoju asmeniu. Å alims pasisakius, kad nėra žinomi Å¡ios įmonės duomenys ir sutikus paÅ¡alinti Å¡iÄ Ä¯monę iÅ¡ bylos, teismas protokoline nutartimi paÅ¡alino Å¡iÄ Ä¯monę iÅ¡ trečiųjų asmenų. Teismas Å¡iuo atveju pasielgė nenuosekliai bei padarė procesinius pažeidimus. 2016-07-18 posėdyje teismas neįtraukė įmonės „Inox Limited“ į bylÄ trečiuoju asmeniu, o paliko šį klausimÄ spręsti kitam posėdžiui, įpareigojęs ieÅ¡kovÄ pateikti Å¡ios įmonės duomenis.

Tačiau posėdžio stenogramoje klaidingai nurodyta, kad teismas neva įtraukė Å¡iÄ Ä¯monę trečiuoju asmeniu. 2016-09-21 posėdyje teismas paÅ¡alino Å¡iÄ Ä¯monę iÅ¡ trečiųjų asmenų, nors ji realiai ir nebuvo įtraukta. Be to teismas neturėjo pagrindo priimti tokio pobÅ«džio protokolinę nutartį, nes trečiojo asmens paÅ¡alinimas iÅ¡ bylos gali bÅ«ti skundžiamas atskiruoju skundu. Å iuo atveju teismas, nusprendęs paÅ¡alinti įmonę „Inox Limited“ iÅ¡ trečiųjų asmenų, turėjo priimti raÅ¡ytinę nutartį.

Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas panaudojo prieÅ¡ jÄ informacijÄ apie jos turimÄ iÅ¡silavinimÄ , tačiau antrÄ jį aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ji įgijo tik po ginčo paskolos sutarties sudarymo (b.l.184-187).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Jis nurodo, kad Å¡alių susitarimu bei dėl ieÅ¡kovo pasitikėjimo atsakovais buvo suraÅ¡ytas tik lakoniÅ¡kas sutarties (paskolos raÅ¡telio) tekstas. IeÅ¡kovas tik atsakovų nurodymu pervedė 25 000 Eur nurodytiems trims asmenims.

Atsakovai pasiskolindami veikė kaip vienas subjektas (paskolos gavėjas), jie pasirašė sutarties tekstÄ , kuriame nurodoma, kad skolinama suma yra 25 000 Eur. IeÅ¡kovo nuomone, apeliantė bando suklaidinti teismÄ tuo, kad buvo įsipareigojusi grÄ Å¾inti tik 5 800 Eur dydžio paskolÄ , o ne visÄ 25 000 Eur dydžio sumÄ . IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovai paskolos suteikimo momentu turėjo pakankamai finansinio iÅ¡prusimo bei patirties, valdant įmonės finansus, todėl ir prašė paskolos sumÄ bankiniais pavedimais pervesti skirtingiems asmenims, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų sunkiau įrodinėti faktines aplinkybes.

IeÅ¡kovas neturėjo jokių ryÅ¡ių su įmone „Inox Limited“. Sutarties tekstas aiÅ¡kiai nurodo, kad atsakovai skolinasi ne dalimis, o bendrai (solidariai). Žodis „skolinamės“ pavartotas daugiskaitos forma ir sutartis buvo pasiraÅ¡oma visų Å¡alių bendrai. Taip atsakovai atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo (garantijos) funkcijÄ , jog esat nemokiam vienam iÅ¡ atsakovų, bus mokus kitas atsakovas. IeÅ¡kovas nebÅ«tų skolinęs 25 000 Eur, jei atsakovai nebÅ«tų įsipareigoję solidariai.

Jeigu Å¡alys nebÅ«tų susitarę dėl prievolės solidarumo, apeliantė nebÅ«tų mokėjusi du kartus didesnės paskolos sumos. Atsakovai buvo vienos įmonės darbuotojau, tai reiÅ¡kia, jog atsakovus sieja subordinaciniai teisiniai santykiai, todėl argumentas, kad jų nesiejo joks bendras tikslas yra nepagrįstas. Kadangi paskola nebuvo tikslinė, ieÅ¡kovas neturėjo pareigos/teisės kontroliuoti pervestų lėšų panaudojimÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad šioje byloje nereiÅ¡kė reikalavimo įmonei „Inox Limited“, neturi su ja jokių ryÅ¡ių , o įtraukus įmonę į bylos procesÄ , Å¡alys patirtų papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Be to, apeliantė taip pat turėjo galimybę apskųsti protokolinę nutartį, kuria įmonė buvo paÅ¡alinta iÅ¡ trečiųjų asmenų byloje, tačiau to nedarė. IeÅ¡kovas nesutiko, kad bÅ«tų prijungti nauji įrodymai, kuriuos pateikė atsakovė, nes pateikti dokumentai nepagrindžia jokių apeliantės teiginių, tik apsunkina bylos medžiagÄ ir atsakovė turėjo pakankamai daug laiko pirmosios instancijos teisme pateikti Å¡iuos įrodymus (b.l.193-197). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad 2008-08-21 ieÅ¡kovas ir atsakovai pasirašė įsipareigojimų raÅ¡tÄ , pagal kurį atsakovai V.

K. ir L. Ž. paskolino iÅ¡ K. C. 25 000 Eur metams laiko nuo 2008-08-22 iki 2009-08-22 imtinai. NurodytÄ Ä¯sipareigojimÄ pasirašė ir ieÅ¡kovas, ir atsakovai. Piniginės lėšos buvo pervestos bankiniu pavedimu per „Snoras“ bankÄ tokia tvarka: 10 000 Eur į V. K. sÄ skaitÄ AB banke „Hansabankas“ (b. l. 161), 5 800 Eur į L. Ž. sÄ skaitÄ Ä¯ AB SEB bankÄ (b. l. 163), bei 9 200 Eur į įmonės „Inox Limited“ sÄ skaitÄ Ä¯ UAB „Medicinos bankas“ (b. l. 159). IeÅ¡kovo teigimu, mokėjimai bankiniais pavedimais buvo atlikti pagal atsakovo V.

K. nurodymus. Iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos atsakovai ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 11 496,35 Eur ir liko skolingi 13 503,65 Eur; taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ jų priteisti palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2014-04-19 iki 2016-01-16.Byloje tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės L. Ž. kilo ginčas dėl skolinės prievolės pobÅ«džio kvalifikavimo. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovų prievolė yra solidari ir jį nėra įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai solidariai įsipareigojo grÄ Å¾inti 25 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovui.

Apeliantė teigia, kad prievolė yra dalinė, ir ji jÄ visiÅ¡kai įvykdė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante. Dėl solidarios atsakovų atsakomybėsCK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis; ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pažymėtina, kad solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimÄ , jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad jÄ Ä¯vykdytų kitas bendraskolis.

Kaip matyti iÅ¡ 2008-08-21 įsipareigojimų raÅ¡to turinio, atsakovai bendrai pasiskolino 25 000 Eur, neiÅ¡skirdami atskirų dalių kiekvienam atsakovui. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nebuvo susitarta dėl konkrečių sumų kiekvienam atsakovui, jis skolino pinigus bendrai atsakovams, nebuvo tartasi, kuris atsakovas, kokiÄ dalį grÄ Å¾ins. Nors atsakovė teigia, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo susitarimas, jog kiekvienas tiek, kiek į sÄ skaitÄ gavo lėšų, tiek ir privalo grÄ Å¾inti, tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Å¡i aplinkybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Minėto 2008-08-21 įsipareigojimų raÅ¡to tekstas sudaro pagrindÄ labiau tikėti, jog vis dėlto tokio susitarimo nebuvo.

PrieÅ¡ingu atveju, tikėtina Å¡alys bÅ«tų susitarime aptarusios, kokiÄ sumÄ kuris atsakovas pasiskolina ir privalo grÄ Å¾inti. Juo labiau, kad Å¡alys galėjo sudaryti ir atskirus įsipareigojimų raÅ¡tus kiekvieno atsakovo atskirai paskolai, tačiau buvo sudarytas bÅ«tent vienas raÅ¡tas, kuriame nurodyta bendra paskolos suma. Todėl darytina iÅ¡vada, jog minėtame raÅ¡te atsakovai CK 6.6 straipsnyje nustatyta tvarka – susitarimu – susitarė, jog prievolė ieÅ¡kovui yra solidari. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neįrodytais ieÅ¡kovo samprotavimais apie atsakovų paskolos ėmimo tikslÄ ir jais grindė sprendimÄ solidariai priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovų.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad pinigus atsakovai skolinosi, nes įmonė, kurioje visi trys dirbo, tuo metu pirko vilkikus. Ieškovas šiuo atveju nepatvirtino, jog pinigai buvo skolinami vilkikų pirkimui, juo labiau, kad pinigų skolinimosi tikslas jam galėjo būti ir nežinomas. Apeliantės teiginiai, jog paskola nebuvo suteikta vilkikų pirkimui, kadangi vilkikų kaina yra ženkliai didesnė, taip pat yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, jeigu pinigų skolinimosi tikslas buvo vilkikų pirkimas, tikėtina, jog šie pinigai, net ir esant didesnei vilkikų kainai, galėjo būti panaudoti apmokant tik dalį vilkikų kainos.

Taip pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, nėra atsakingas už tai, kam paskolinti pinigai buvo panaudoti. Todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, jog jai pinigai buvo reikalingi dėl to, jog juos ji ketino paskolinti savo mamai automobilio pirkimui, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad įsipareigojimų raÅ¡tu atsakovai neįsipareigojo solidariai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolÄ . Tai, kad atsakovė 2008-08-24 paskolino savo mamai 20 000 Lt, nepaneigia atsakovų prievolės grÄ Å¾inti 25 000 Eur paskolÄ solidarumo, kadangi dalies Å¡ių pinigų panaudojimas ieÅ¡kovės asmeniniams tikslams, nepatvirtina, jog likusi suma skirta iÅ¡skirtinai tik kitam atsakovui V.

K., juo labiau, kad toks susitarimas 2008-08-21 raÅ¡te nebuvo nurodytas. Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad atsakovė L. Ž. turi du aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus, todėl pasiraÅ¡ydama tokio turinio įsipareigojimÄ (2008 m. raÅ¡tÄ ), neabejotinai suprato savo įsipareigojimo esmę. Nors apeliantė pateikė įrodymus, kad antrÄ jį aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ (Mykolo Romerio universitete) įgijo 2009-01-19, t. y. po įsipareigojimo raÅ¡to sudarymo. Tačiau pati apeliantė teismo posėdyje nurodė, jog yra baigusi studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, be to, magistro laipsnis Mykolo Romerio universitete apeliantei suteiktas praėjus tik pusei metų po paskolos sandorio sudarymo, todėl tikėtina, jog apeliantė paskolos sandorio sudarymo metu jau mokėsi Mykolo Romerio universitete.

PasiraÅ¡ant įsipareigojimų raÅ¡tÄ , apeliantė buvo 26 metų amžiaus, dirbo transporto vadybininke, turėjo aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantė, pasiraÅ¡ydama 2008-08-21 raÅ¡tÄ , neabejotinai suprato savo įsipareigojimo esmę.Atsakovė nurodė, jog pasiskolino iÅ¡ atsakovo 5785,55 Eur, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino iÅ¡ viso 11 496,36 Eur (b.l. 109-120).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, kad grÄ Å¾indama ieÅ¡kovui skolÄ už atsakovÄ V. K., ji vykdė tarp atsakovų kitÄ Ä¯sipareigojimÄ , yra tik gynybinė atsakovės pozicija. Nors atsakovė nurodė, kad paskolino atsakovui V. K. atskiru sandoriu 30 000 Lt ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 151), tačiau atsakovų tarpusavio skoliniai įsipareigojimai, nepaneigia atsakovų prievolės ieÅ¡kovui solidarumo. Be to apeliantė visuose ieÅ¡kovui atliktuose bankinių mokėjimų pavedimų paskirtyse nurodė „skolos grÄ Å¾inimas“, arba trumpinius „sÄ skaitos p. gr“ ir „sk.gr.“, nei viename nenurodė, jog grÄ Å¾ina skolÄ už V.

K., todėl tikėti tokiais atsakovės paaiÅ¡kinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl gautos paskolos sumos Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai gavo visÄ Ä¯sipareigojimų raÅ¡te nurodytÄ sumÄ (25 000 Eur). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų bankinių pavedimų iÅ¡rašų (b.l. 121-123) matyti, kad ieÅ¡kovas 2008-08-21 ieÅ¡kovas pervedė atsakovei L. Ž. 5 800 Eur, atsakovui V. K. – 10 000 Eur, įmonei „Inox Limited“ – 9200 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ tikėti, kad visa 25 000 Eur paskolos suma paskolos gavėjams (atsakovams) buvo perduota. Ä® bylÄ pateiktos banko Snoras mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, kad mokėjimai buvo padaryti 2008-08-21, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ kai buvo sudarytas įsipareigojimų raÅ¡tas. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas V. K. telefonu kalbėjo su atsakove L. Ž. ir ieÅ¡kovui nurodė kokias sumas kam pervesti.

Be to 2008-08-21 raÅ¡te buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovas atsakovams skolina 25 000 Eur sumÄ , o sudėjus visų trijų ieÅ¡kovo atliktų pavedimų sumas, gaunama 25 000 Eur suma (9200 + 10 000 + 5800 = 25 000). Tai, kad dalis paskolos sumos buvo pervesta įmonei „Inox Limited“, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡i suma nebuvo skirta atsakovams. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, ieÅ¡kovo ryÅ¡ius su įmone „Inox Limited“, todėl, esant tokioms aplinkybės, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog visa 25 000 Eur paskola atsakovams nebuvo suteikta.

Dėl trečiojo asmens Apeliantė skunde neteisingai nurodo, jog teismas 2016-07-18 posėdyje neįtraukė įmonės „Inox Limited“ į bylÄ trečiuoju asmeniu, o paliko šį klausimÄ spręsti kitam posėdžiui. 2016-07-18 teismo posėdžio garso įraÅ¡as patvirtina, kad teismas įtraukė įmonę „Inox Limited“ į bylÄ trečiuoju asmeniu ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ per savaitę pateikti duomenis apie Å¡iÄ Ä¯monę. IeÅ¡kovas Å¡io įpareigojimo neįvykdė, todėl 2016-09-21 teismas paÅ¡alino Å¡iÄ Ä¯monė iÅ¡ bylos.

Nors apeliantė teisingai nurodė, jog teismas padarė procesinį pažeidimÄ ir nepagrįstai paÅ¡alino trečiÄ jį asmenį iÅ¡ bylos žodine nutartimi, nors Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti priimta raÅ¡ytinė nutartis, o Å¡alys bÅ«tų galėję jÄ skųsti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks procesinis pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Å iuo atveju atsakovės atstovas pats prašė paÅ¡alinti įmonę „Inox Limited“ iÅ¡ bylos, kadangi nėra žinomi jokie įmonės duomenys, tik įmonės pavadinimas.

Registrų centro duomenimis, įmonė tokiu pavadinimu Lietuvoje nėra ir nebuvo registruota. Todėl nesant jokių duomenų apie įmonę, teismas neturėtų galimybės tinkamai informuoti įmonę apie bylÄ , praneÅ¡ti apie posėdžius. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Tokiu reglamentavimu siekiama užtikrinti, jog teismuose nebÅ«tų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, Å¡iam apie tokį nagrinėjimÄ nežinant ir negalint iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos, t. y.

Å¡i teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl įmonės „Inox Limited“ materialiųjų teisių ir pareigų, todėl aplinkybė, kad „Inox Limited“ buvo paÅ¡alinta iÅ¡ bylos, nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti. Kolegijos vertinimu, kiti apeliantės skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi bylai teisingai spręsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡ias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                   Henrichas Jaglinskis                                                                                                                         Eglė Surgailienė                                                                                                                           Aldona Tilindienė