5e44375f-16ca-4b6f-9f89-c3af3dd0d855 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                     Administracinė byla Nr. I-2035-790/2018                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00665-2018-1                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1                                                                                                                                                              (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Vilniaus PN 412 ir 413 sekcijose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 20 d.

Vilniaus PN 413 sekcijoje, kurios plotas apie 30 kv. m, buvo laikoma 11 asmenų, sekcijoje buvo įrengtos 2 spintos, 11 spintelių, 1 stalas, 5 kėdės, 5 dviaukštės lovos ir 1 vieno aukšto lova; Vilniaus PN 412 sekcijoje, kurios plotas apie 10 kv. m, buvo laikomi 4 asmenys, joje įrengta 1 spinta, 1 stalas, 2 kėdės, 4 spintelės, 2 dviaukštės lovos. Tokiu būdu, vienam asmeniui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, neįskaičiuojant patalpose esančių baldų užimamo ploto, sudarė apie 1,2 kv. m.

Sekcijose nebuvo ventiliacijos, patalpos galėjo bÅ«ti vėdinamos tik per langus, ant kurių buvo įrengtos grotos, apribojančios oro patekimÄ , į patalpas beveik nepatekdavo natÅ«rali Å¡viesa, nuolat degė dieninė Å¡viesa. Vilniaus PN 413 sekcijoje buvo tik 2 spintos, kuriose nepakako vietos drabužiams susidėti, buvo per mažai kėdžių ir tik vienas stalas, skirtas 11 asmenų. Ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatų gyvenimÄ , kadangi Vilniaus PN pareigÅ«nai skaitė jo praÅ¡ymus, skundus ir atsakymus į juos.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad gyvenimo sÄ lygos laisvės atėmimo vietoje buvo nežmoniÅ¡kos ir pareiÅ¡kėjo sveikatai buvo padaryta didelė, nepataisoma žala.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į skundÄ (b. l. 6–10 ) su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 6-ojo nuteistųjų bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 413, kurioje vienam nuteistajam vidutiniÅ¡kai tenka 3,24 kv. m patalpos ploto, ir 6-ojo nuteistųjų bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 412, kurioje vienam nuteistajam vidutiniÅ¡kai tenka 3,39 kv. m patalpos ploto.

Atsakovės atstovas pažymi, kad negali pateikti tikslių duomenų, su kokiu asmenų skaičiumi pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus PN kamerose konkrečiais laikotarpiais, nes tokių duomenų nekaupia, tačiau paskirstant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, visada yra stengiamasi, kad bÅ«tų užtikrintas nuteistajam teisės aktų nustatytas gyvenamosios patalpos plotas. Kiekvienam iÅ¡ nuteistųjų yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskirojoje gyvenamojoje patalpoje, gyvenamosiose patalpose vienu metu nėra laikoma daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

Nurodo, kad Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės). Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose esantis inventorius atitinka Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu neteikė Vilniaus PN administracijai skundų dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto ir kitų kalinimo sÄ lygų, todėl, atsakovės atstovo vertinimu, galimai pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ vien tik siekdamas gauti turtinės naudos iÅ¡ valstybės.PareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l.

55) dėl atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių. PareiÅ¡kėjo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad Vilniaus PN jam tekęs gyvenamųjų patalpų plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi gyvenamosios patalpos yra užstatytos baldais, ir atsakovės atstovas neatsižvelgia į jų užimamÄ plotÄ . Be to, anot pareiÅ¡kėjo, atsakovės atstovas nepagrįstai teigia, kad nuteistieji gali laisvai iÅ¡eiti į laukÄ nuo 7.00 iki 23.00 val., kadangi kiekvienam bÅ«riui yra sudaroma galimybė bÅ«ti lauke ne daugiau negu 3 val. per parÄ pagal sudarytÄ grafikÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a:              Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios neužtikrinus jam tinkamų gyvenimo sÄ lygų Vilniaus PN.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpose jam tekęs gyvenamųjų patalpų plotas sudarė apie 1,2 kv. m ir neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamųjų patalpų ploto.EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Å ioje nuostatoje nėra numatyta, kad į minėtÄ minimalų vienam asmeniui turintį tekti patalpos plotÄ nėra įskaitomas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad neturi duomenų, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju, kai jis atliko paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės patalpose, tačiau minėtose patalpose vienu metu yra laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Taigi, atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, kiek asmenų buvo laikoma Vilniaus PN kamerose kartu su pareiÅ¡kėju.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje bei koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslÅ«s ir nepakankami, skaičiuojant plotÄ , tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrÄ kameros plotÄ . Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016).

Ginčui aktuliu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus PN 6 nuteistųjų bÅ«rio gyvenamosiose patalpose Nr. 413 ir Nr. 412 (b. l. 12–15). Gyvenamosios patalpos Nr. 413 plotas yra 35,69 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, gyvenamosios patalpos Nr. 412 plotas – 13,59 kv. m, patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 11). IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo į skundÄ matyti, kad sanitarinis mazgas Vilniaus PN yra įrengtas atskirose patalpose. Vadinasi, vidutiniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos Nr. 413 plotas sudarė 3,24 kv. m, gyvenamosios patalpos Nr. 412 – 3,40 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgu nebuvo pažeisti nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimai dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodo, kad nustatant vienam asmeniui tenkantį minimalų patalpų plotÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į baldais užstatytÄ patalpos plotÄ . Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, nuostatose, nustatančiose vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ , nėra numatyta pareiga į šį plotÄ neįskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldais užimtÄ patalpų plotÄ , o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, plėtojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), nustatyta, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-333-822/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017 ir kt.). Vadinasi, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose esančių baldų užimamo ploto nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko minimalaus teisės aktuose nustatyto gyvenamųjų patalpų ploto. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN patalpose nėra ventiliacijos, patalpos gali bÅ«ti vėdinamos tik per atidaromus langus, ant kurių yra įrengtos grotos, ribojančios oro patekimÄ . Vadovaujantis Taisyklių 11.8 punktu, gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami.

Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų kambarių langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HM 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma), 17 punktu, laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Taigi, tiek aplinkybė, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose nėra įrengta mechaninė vėdinimo sistema ir kameros yra vėdinamos per atidaromus langus, tiek ir aplinkybė, kad ant langų yra sumontuotos grotos, pačios savaime nepažeidžia teisės aktų nuostatų. Kartu pažymėtina, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, ir pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių neginčija, be to, iÅ¡ Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. pažymos dėl nuteistojo V.

A. skundų, prašymų (pareiškimų) teikimo (b. l.

16) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų vėdinimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN patalpose nėra užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas – patalpose nuolat dega dieninė Å¡viesa, o dėl langų angose įrengtų grotų, į jas beveik nepatenka natÅ«rali Å¡viesa.Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas (Taisyklių 11.6 punktas). Higienos normos 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natÅ«ralų patalpų apÅ¡vietimÄ .

Patalpose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Tuo tarpu pareiškėjas nedetalizavo, kuriais laikotarpiais ir kuriose gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, neteikė skundų Vilniaus PN administracijai dėl netinkamo patalpų apšvietimo (b. l. 16), byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, patvirtinančių, kad apšvietimas Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų apšvietimo atmestini kaip neįrodyti.Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN gyvenamoji patalpa Nr. 413 nebuvo tinkamai aprūpinta baldais, joje buvo tik 2 spintos, ir pareiškėjui neužteko vietos drabužiams susidėti, be to, buvo per mažai kėdžių ir tik vienas stalas, skirtas 11 asmenų.

Iki 2017 m. sausio 1 d. reikalavimus dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais nustatė Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. įsakymo redakcija) (toliau – Aprūpinimo norma). Aprūpinimo normoje buvo reglamentuota, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, be kita ko, turi būti metalinės lovos, spintelės prie lovos ir taburetės (po 1 vnt. vienam asmeniui), taip pat stalas (1 vnt.).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėjus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymui Nr. 1R-132, kuriuo buvo pakeistas minėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139, šiame teisės akte nebeliko reikalavimų dėl pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose turimų įrengti baldų ir jų kiekio. Pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje turinčių būti baldų ir konkretaus jų kiekio nėra nurodyta ir Taisyklių nuostatose.

Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų dėl kamerose turimų įrengti baldų.AprÅ«pinimo normoje, galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad bendrabučio tipo patalpose turi bÅ«ti įrengiamas 1 stalas, po 1 lovÄ , taburetę ir spintelę vienam asmeniui, ir nebuvo numatyta reikalavimo Å¡iose patalpose įrengti spintų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 413, kurioje yra įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 11), buvo 2 spintos, 11 spintelių, 1 stalas, 5 kėdės, 5 dviaukÅ¡tės lovos ir 1 vieno aukÅ¡to lova.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pažymėjo, kad Vilniaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo aprÅ«pintos baldais vadovaujantis AprÅ«pinimo normos reikalavimais, tačiau konkrečių kamerose buvusių baldų ir jų kiekio nenurodė ir nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl Vilniaus PN patalpose esančių baldų. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 413 stalo ir spintų įrengimas atitiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje AprÅ«pinimo normoje iÅ¡dėstytus reikalavimus, tačiau patalpoje neužteko kėdžių – gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra įrengta 11 miegamųjų vietų, buvo tik 5 kėdės, nors AprÅ«pinimo normoje buvo nustatyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti po 1 kėdę vienam asmeniui.

Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kuriais laikotarpiais bÅ«tent jam, o ne kitiems kartu su pareiÅ¡kėju gyvenamojoje patalpoje laikomiems asmenims, nepakako kėdžių, nepaaiÅ¡kina, kokiu bÅ«du kėdžių stoka sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo patalpų aprÅ«pinimo baldais neteikė praÅ¡ymų ar skundÄ Vilniaus PN administracijai (b. l. 16). Savo ruožtu atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kurioje yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys, o Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje, gyvenamojoje patalpoje nuteistasis privalo bÅ«ti tik naktį.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjas nebuvo priverstas nuolat leisti laikÄ gyvenamojoje patalpoje, kurioje neužteko kėdžių, tačiau galėjo laisvai judėti po bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas, leisti laikÄ poilsio kambaryje, todėl kėdžių gyvenamojoje patalpoje stoka negalėjo neigiamai paveikti pareiÅ¡kėjo interesų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad AprÅ«pinimo norma, kaip minėta, galiojo iki 2017 m. sausio 1 d. ir Å¡iuo metu teisės aktuose nėra reglamentuota, kiek ir kokių baldų turi bÅ«ti įrengiama pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nelaiko, kad atsakovė pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, netinkamai aprÅ«pindama patalpas baldais.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teisę į privatų gyvenimÄ , kadangi laisvės atėmimo vietos pareigÅ«nai skaitė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, skundus ir atsakymus į juos. Tačiau nurodydamas šį teiginį, pareiÅ¡kėjas jo neindividualizuoja ir nepagrindžia, t. y. nenurodo, kokius praÅ¡ymus ir skundus, kam ir kada jis teikė, konkrečių pareigÅ«nų, galimai nepagrįstai skaičiusių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, skundus bei atsakymus į juos, ir datų, kada Å¡ie veiksmai buvo atliekami, todėl Å¡ie argumentai yra tiek abstraktÅ«s, kad patys savaime, jų nepagrindus ir nesukonkretinus, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeidžiamos, juo labiau kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso teikė kokius nors praÅ¡ymus ar skundus ir gavo atsakymus į juos.

Atmestinas kaip neįrodytas ir pareiÅ¡kėjo argumentas, kad dėl netinkamų Vilniaus PN veiksmų, jo sveikatai buvo padaryta didelė nepataisoma žala, kurios neįmanoma įvertinti piniginiu ekvivalentu, kadangi pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje (b. l. 17–49) nėra duomenų, sudarančių pagrindo teigti, kad dėl netinkamų laikymo Vilniaus PN sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė ilgalaikį neigiamÄ poveikį sveikatai.Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundÄ argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                      Marius Bajoras