5e42fdf3-7fd8-4ee4-a467-bb9557f36f09 · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-381-606/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00885-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.13.; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi S. B. administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo T. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties, n u s t a t ė :

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė administracinio nusižengimo protokolÄ ir 2021 m. birželio 1 d. nutarimu S. B. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalį 370 Eur bauda už tai, kad, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1 punktÄ jam, kaip statinio projektÄ tikrinančio subjekto – savivaldybės administracijos atstovo priskirtÄ kompetencijos sritį, 2020 m. rugsėjo 22 d. tikrindamas prie 2020 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktÄ projektuotojos L. B. projektavimo firmos 2020 metais parengtÄ statinio projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini), formuojant naujus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pritarė statinio projektui (2020 m. rugsėjo 22 d. pritarimo rezultatas Nr. (duomenys neskelbtini) ), nors statytoja Pastato savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – PSB „(duomenys neskelbtini)“), nesant pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio nuostatas atitinkančio statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Poilsio pastatas), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimo, sutikimo jai atlikti statytojo funkcijas, neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytų reikalavimų statytojui, taip pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarkÄ , nustatytÄ STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje.

Be to, jis, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), pritarė statinio projektui, nors nebuvo pateiktas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktÄ ir STR 1.05.01:2017 50 punktÄ privalomas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimas bei pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktÄ privalomas CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkantis statinio bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas, taip pažeidė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.7 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. birželio 1 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau nutarties apraÅ¡omojoje dalyje padaryta iÅ¡vada, kad Poilsio pastato savininkams pasirinkus dalinės nuosavybės valdymo bÅ«dÄ steigiant bendrijÄ , turi bÅ«ti taikomos bÅ«tent CK 4.85 straipsnio ir DGNKPPSBÄ® nuostatos, leidžiančios priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma, todėl S. B., pritardamas statinio projektui (2020-09-22 pritarimo rezultatas Nr. (duomenys neskelbtini) ), pagrįstai sprendė, kad praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti leidimÄ statyti pateikęs statytojas PSB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytus reikalavimus statytojui, todėl statinių projektų patikrinimo tvarkos, nustatytos STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje, nepažeidė.

3. Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas T. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties motyvus, kuriais pripažinta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog S. B., pritardamas statinio projektui, pagrįstai sprendė, kad praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti leidimÄ statyti pateikęs statytojas PSB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytus reikalavimus statytojui, todėl statinių projektų patikrinimo tvarkos, nustatytos STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje, jis nepažeidė. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nutartyje nurodė, jog „<...> Poilsio pastato savininkams pasirinkus dalinės nuosavybės valdymo bÅ«dÄ steigiant bendrijÄ , turi bÅ«ti taikomos bÅ«tent CK 4.85 straipsnio ir DGNKPPSBÄ® nuostatos, leidžiančios priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma, todėl teismo vertinimu, S. B. pritardamas statinio projektui (2020-09-22 pritarimo rezultatas Nr. (duomenys neskelbtini) ), pagrįstai sprendė, kad praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti leidimÄ statyti pateikęs statytojas PSB „ (duomenys neskelbtini)“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytus reikalavimus statytojui, todėl statinių projektų patikrinimo tvarkos, nustatytos STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje, jis nepažeidė.“ 3.2.

Toks nesutikimas su skundžiamos nutarties dalimi motyvuojamas tuo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (nagrinėjamu atveju čia ir toliau vadovaujamasi SLD iÅ¡davimo metu galiojusia redakcija) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (iÅ¡skyrus kraÅ¡to apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamÄ neypatingÄ jį statinį) reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada rengiamas statinio projektas:

1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;

2) rekonstravimo projektas – ypatingojo ir neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat, kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingÄ jį ar ypatingÄ jį statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje apibrėžta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; Å¡is reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.); <...> 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais“.

To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu statytojas neatitinka Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. 3.3. Apelianto teigimu, (duomenys neskelbtini) Pastato savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 3 d. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę rekonstruoti neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini), (toliau – pastatas) pagal projektuotojos L.

B. projektavimo firmos 2020 metais parengtÄ statinio projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini), formuojant naujus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio. Pastate suformuoti 33 nuosavybės teisės objektai – poilsio patalpos, kurias nuosavybės teise valdo 43 Å¡ių patalpų savininkai.

Pastatui suformuotas 0,2399 ha ploto valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), jo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos (toliau – žemės sklypas). Å io valstybinės žemės sklypo patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), 0,2339 ha žemės sklypo dalį nuomos teise valdo 41 fizinis asmuo, likusios – 0,006 ha žemės sklypo dalies valdytoja – NŽT. Statybos leidime nurodytas statytojas PSB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) buvo teikti du praÅ¡ymai iÅ¡duoti leidimÄ statyti: 2020 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirminis praÅ¡ymas) ir 2020 m. spalio 20 d. praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pakartotinis praÅ¡ymas).

Tiek prie pirminio prašymo, tiek prie pakartotinio prašymo buvo pridėtas PSB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 2 d. visuotinio susirinkimo protokolo išrašas Nr. 20180602-2. Protokole nurodyta, kad 2018 m. birželio 2 d. susirinkime dalyvaujant 23 asmenims, buvo nutarta pritarti rekonstrukcijos projekto sprendiniams, formuojant turtinius vienetus. Bendrijos pirmininkas R. K. įgaliotas pasirašyti visus dokumentus statybos leidimui gauti bei atstovauti patalpų savininkus bendrijos vardu. Nepaisant to, nei prie pirminio, nei prie pakartotinio prašymo nepridėtas pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkantis statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimas, sutikimas PSB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, pirminiame ir pakartotiniame prašymuose nurodyta statytoja PSB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkančio statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimo, sutikimo PSB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas, o tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų statytojui. 3.4.

Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Inspekcijai yra pateikusi iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl CK nuostatų taikymo (2019 m. liepos 31 d. reg. Nr. 1 D-10570), jame nurodoma, kad „<...> sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatas, kartu remiantis ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintomis sÄ vokomis, Teisingumo ministerijos nuomone, Civilinio kodekso 4.85 straipsnis turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad jis gali bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai pastate yra butų.

LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant tiek Civilinio kodekso nuostatas, tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme apibrėžtas sÄ vokas matyti, kad įstatymuose keliama sÄ lyga taikyti Å¡ioms normoms – buto buvimas pastate. <...> Civilinio kodekso 4.85 straipsnis, minėto Civilinio kodekso 4.75 straipsnio atžvilgiu, apibrėžia specialiÄ jÄ tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Inspekcijai taip pat yra pateikusi iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tuo pačiu klausimu – dėl CK nuostatų taikymo (2020 m. lapkričio 9 d. Nr. 1D-15986). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 m. lapkričio 9 d. raÅ¡te nurodė, kad „<...> atliekant statybos darbus atskiroje patalpoje, esančioje negyvenamosios paskirties pastate, kuriame yra atskirais kadastro vienetais (savarankiÅ¡kais nekilnojamaisiais daiktais) suformuotos patalpos, statytojo teisė yra įgyvendinama Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka ir statytojas privalo turėti visų pastate esančių atskirų patalpų savininkų sutikimus.

Statybos įstatymo 27 straipsnio normos reglamentuoja statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti privalomus pateikti dokumentus ir jų turinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad vienas iÅ¡ pateikiamų dokumentų yra statinio (jo dalies) bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, <...>.

Civilinio kodekso 4.75 straipsnis reglamentuoja bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , jo 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Civilinio kodekso 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ . Apeliantas sutinka su Teisingumo ministerijos nuomone, kad Civilinio kodekso 4.75 straipsnis yra bendroji teisės norma, o Civilinio kodekso 4.85 straipsnis yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso 4.75 straipsnio atžvilgiu, reglamentuojanti specialiÄ jÄ tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkÄ .

Kas yra butai, paaiškinta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje („Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų“), o, kas yra kitos patalpos – to paties straipsnio 10 dalyje („Kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais“).

STR 1.01.03:2017„Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas) nustato statinių klasifikavimÄ pagal jų naudojimo paskirtį. Reglamento 5 punktas numato, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes – gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus. 3.5. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliantas nurodo, kad atliekant statybos darbus atskiroje patalpoje, esančioje negyvenamosios paskirties pastate, kuriame yra atskirais kadastro vienetais (savarankiÅ¡kais nekilnojamaisiais daiktais) suformuotos patalpos, jeigu tokių darbų atlikimui reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, o statybÄ leidžiančio dokumento gavimui – dokumentas, nurodytas Statybos 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, statytojas turi gauti statinio (jo dalies) atskirų patalpų savininkų sutikimus, o tokių raÅ¡ytinių sutikimų gavimas įgyvendinamas Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apelianto teigimu, tokios pozicijos laikosi ir teismai. Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), iÅ¡imtis nustatyta tik daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai bÅ«na daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimÄ . Toks sprendimų priėmimo bÅ«das grindžiamas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ .

Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Todėl atliekant negyvenamosios paskirties – poilsio pastato, kuriame nėra gyvenamosios paskirties patalpų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kaip atskiras nuosavybės objektas, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), (duomenys neskelbtini), statybos darbus, taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio, numatančio, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, bet 4.75 straipsnio nuostatos – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Atitinkamai statytojo teisę turinčių asmenų pavedimas/sutikimas poilsio savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas minėtame poilsio paskirties pastate turėjo bÅ«ti duotas ir įformintas laikantis CK 4.75 straipsnyje nustatytos tvarkos – gavus visų 33 poilsio paskirties pastate esančių patalpų savininkų ir žemės sklypo savininkų, naudotojų ir valdytojų sutikimÄ . 3.6. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos bÅ«tent CK 4.85 straipsnio ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintos nuostatos, leidžiančios priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma.

S. B. privalėjo, įvertinęs ProjektÄ ir nustatęs, kad jis nėra tinkamas statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti, atmesti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ vien Å¡iame apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, kadangi PSB „(duomenys neskelbtini)“ pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas neturėjo atitinkančio statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimo, sutikimo atlikti statytojo funkcijas, o tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų statytojui.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ jam nutraukti. 4.1. Apeliaciniu skundu S. B. nesutinka su skundžiamosios nutarties dalimi, kad jis, tikrindamas ir pritardamas Statinio projektui, nors nebuvo pateiktas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktÄ ir Reglamento 50 punktÄ privalomas žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimas, pažeidė Reglamento 5 priedo 1.7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 362 straipsnio 1 dalyje. 4.2.

Apeliantas aptaria ANK 5 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio, 591 straipsnio 1 punkto nuostatas bei pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota aiÅ¡ki taisyklė – tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiÅ¡kios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymÄ gali bÅ«ti taikoma griežta atsakomybė, turi bÅ«ti formuluojami nedviprasmiÅ¡kai.

Teisinis reglamentavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-150/2004). Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka bendrÄ jį baudžiamosios teisės principÄ nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi bÅ«ti tiksliai apibrėžtas įstatyme.

Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ANK, savo prigimtimi yra, be kita ko, ir baudžiamoji.

Taigi Å¡ios atsakomybės rÅ«Å¡iai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, kad plečiamai aiÅ¡kinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu jÄ numatė įstatymų leidėjas, negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimÄ administracinėje byloje Nr. N575-475/2012 ir kt.). 4.3.

Apeliantas nurodo, kad jam buvo skirta nuobauda už tai, kad jis, tikrindamas Statinio projektÄ , nepareikalavo dokumento, kurio objektyviai nėra – NŽT sutikimo statyti/rekonstruoti iÅ¡nuomotoje valstybinėje žemėje. Inspekcija teigė, ir teismas pritarė, kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas be privalomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimo; Pastato patalpų savininkų valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad pastato rekonstravimui reikalinga gauti nuomotojo sutikimÄ .

Tačiau NŽT net neteikia tokios administracinės paslaugos – sutikimų statyti iÅ¡nuomotoje valstybinėje žemėje iÅ¡davimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos tinklapyje https://www.nzt.lt/go.php/lit/Paslaugos-susijusios-su-valstybines-zemes-valdymu-naudojimu-ir-disponavimu skelbiamÄ informacijÄ (1 priedas) iÅ¡samiai nurodyta, kokias administracines paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu teikia NŽT, t. y. Sprendimų nuomoti valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypus ne aukciono bÅ«du priėmimas ir nuomos sutarčių sudarymas;

Sprendimų suteikti valstybinę žemę laikinai naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti priėmimas; Sprendimų parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ne aukciono būdu priėmimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas; Sprendimų parduoti valstybinę miškų ūkio paskirties žemę ne aukciono būdu priėmimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas; Valstybinės žemės suteikimas neatlygintinai nuosavybėn; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimas ne aukciono būdu;

Sprendimų išnuomoti valstybinės žemės sklypus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms priėmimas ir nuomos sutarčių sudarymas; Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimas; Sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimas; Sprendimų perduoti neatlygintinai naudoti valstybinę žemę (panaudai) priėmimas;

Sprendimų suteikti teisę be aukcionų naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose priėmimas; Sprendimų parduoti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu priėmimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma ne aukciono būdu; Sprendimų išnuomoti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje priėmimas ir nuomos sutarčių sudarymas; Sprendimų aukciono būdu suteikti teisę naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose priėmimas;

Sprendimų iÅ¡duoti sutikimÄ tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti bÅ«tinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, priėmimas; Sutikimų perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypÄ (jo dalį), reikalingÄ perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti, iÅ¡davimas; Sprendimų leisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įgyvendinti valstybės, savivaldybės ar Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis finansuojamus vietos projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje nesukuriami nekilnojamieji daiktai, priėmimas;

Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimas; Sprendimų parduoti valstybinės žemės sklypus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms priėmimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas; Sutikimų įkeisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę išdavimas. Taigi NŽT neteikia paslaugos, susijusios su sutikimų statyti/rekonstruoti statinius, esančius išnuomotoje valstybinėje žemėje, išdavimu.

Valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkai objektyviai negalėjo iÅ¡pildyti tokio neįgyvendinamo reikalavimo – gauti NŽT sutikimus statyti jiems iÅ¡nuomotoje valstybinėje žemėje. Pati Inspekcija bylos nagrinėjimo metu pripažino (tai užfiksuota skundžiamosios nutarties 5 puslapio 1 paragrafe), kad naujai NŽT sudaromose Žemės sklypo nuomos sutartyse nebėra įtvirtinto reikalavimo, kad nuomininkas gautų NŽT sutikimÄ , ketindamas statyti Žemės sklype. Taigi faktinė situacija byloje yra tokia:

Žemės sklypas yra dalimis iÅ¡nuomotas keliasdeÅ¡imčiai asmenų, kurie nuosavybės teise valdo patalpas Pastate (žr., NTR iÅ¡raÅ¡Ä , tomas 1, b. l. 17–27); Valstybinės žemės nuomos sutartys dėl Žemės sklypo dalių nuomos buvo sudarinėjamos laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2019 metų; Senojo tipo valstybinės žemės nuomos sutartyse bÅ«davo įtvirtinta standartinė nuostata, reikalaujanti gauti NŽT sutikimÄ statybai/rekonstravimui: 4.2. pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 40 patvirtintÄ teritorijos detalų planÄ ir gavus nuomotojo sutikimÄ .

Naujojo tipo valstybinės žemės nuomos sutartyse nebereikalaujama gauti NŽT sutikimo, norint statyti/rekonstruoti: žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. 4.4. Apelianto teigimu, standartinių valstybinės žemės nuomos sutarčių nuostata dėl galimybės statyti/rekonstruoti keitėsi todėl, kad keitėsi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ normos. 2004 m. galiojusioje nutarimo redakcijoje buvo nurodyta:

„31.4. IÅ¡nuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrengimų arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu Å¡ių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimų, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.“ Tokia nuostata galiojo iki 2011 metų, kuomet ji buvo pakeista į: „30.7. IÅ¡nuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.“ Taigi NŽT, keičiantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatoms, keitė savo standartines valstybinės žemės nuomos sutarčių sÄ lygas.

Senosiose valstybinės žemės nuomos sutartyse liko nuostata, kad nuomininkas privalo gauti sutikimÄ statybai/rekonstrukcijai, o naujosiose nuomos sutartyse (pakeitimuose) nebereikalaujama kreiptis į NŽT ir gauti sutikimÄ statybai/rekonstrukcijai. Vieni Žemės sklypo nuomininkai turi senojo tipo valstybinės žemės nuomos sutartis su NŽT (kur reikalaujama NŽT sutikimo), o kiti – naujojo tipo valstybinės žemės nuomos sutartis su NŽT (kur nebereikalaujama NŽT sutikimo) (2 priedas). Nepaisant to, kad iÅ¡ senojo tipo nuomos sutarčių nuomininkams kyla pareiga gauti NŽT sutikimÄ statybai/rekonstrukcijai, NŽT tokių sutikimų nebeiÅ¡davinėja, t. y., jei Žemės sklypo nuomininkas bÅ«tų kreipęsis į NŽT, NŽT nebÅ«tų iÅ¡davusi tokio sutikimo, tokios administracinės paslaugos NŽT nebeteikia.

Todėl, apelianto teigimu, jis, žinodamas, kad Žemės sklypo nuomininkai negali gauti NŽT sutikimo statybai/rekonstrukcijai, vertino situacijÄ pagal racionalumo ir teisingumo principus: jei NŽT naujai sudaromose Žemės sklypo nuomos sutartyse (pakeitimuose) įtvirtino aiÅ¡kiÄ nuostatÄ statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, vadinasi, NŽT leidžia statinių statybÄ /rekonstrukcijÄ Å½emės sklype.

AiÅ¡kinimas, kad vieni Žemės sklypo nuomininkai turi gauti NŽT sutikimÄ (kurio NŽT neteikia), o kiti neturi gauti NŽT sutikimo, nėra suderinamas su logika ir teisingumo principu. 4.5. Apeliantas nurodo, kad į bylÄ buvo pateikta užklausa NŽT ir NŽT 2021-05-31 atsakymas dėl ginčo situacijos (tomas 1, b. l. 44). NŽT aiÅ¡kiai nurodė savo pozicijÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ informuoti, ar Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius prieÅ¡tarauja pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, t. y. pažymėjo, kad nuomininko teisė statyti Žemės sklype statinius ar juos rekonstruoti yra iÅ¡reiÅ¡kiama valstybinės žemės nuomos sutartyse ir atskiri sutikimai, patvirtinimai ar garantijos neteikiamos (neiÅ¡duodamos).

Tai tik patvirtina, kad NŽT neišdavinėja sutikimų statyti/rekonstruoti valstybiniame žemės sklype. Kita vertus, NŽT nurodė neprieštaraujanti Pastato rekonstravimui (kitaip ir būti negali, nes naujai sudaromose nuomos sutartyse įtvirtinama teisė statyti/rekonstruoti Žemės sklype be atskiro NŽT sutikimo). 4.6. Apeliantas primena, kad nutarime tariamo pažeidimo esmė formuluojama taip: „S. B. taip pat pritarė statinio projektui, nors nebuvo pateiktas <...> Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas“.

Bylos nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovai teigė, kad S. B. galėjo reikalauti pateikti ne NŽT sutikimÄ , bet valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimÄ . Visgi, bÅ«tent nutarime yra suformuluota tariamo pažeidimo esmė: nutarime nėra nurodyta, kad S. B. turėjo reikalauti pateikti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimus (tai iÅ¡vis prieÅ¡tarautų teisėtumo ir sutarties laisvės principams). Taigi iÅ¡ esmės, apelianto teigimu, nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad nepareikalavo NŽT sutikimo, kurio NŽT neiÅ¡duoda.

Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymÄ gali bÅ«ti taikoma griežta atsakomybė, turi bÅ«ti formuluojami nedviprasmiÅ¡kai. Teisinis reglamentavimas turi bÅ«ti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150/04). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdi teisinio reguliavimo spraga, kai Inspekcija reikalauja, prieÅ¡ pritariant statinio projektui, gauti NŽT sutikimÄ , o NŽT tokio sutikimo nebeiÅ¡davinėja jau daug metų.

Negalima bausti asmens, tikrinančio statinio projektus, už tai, kad jis nepareikalavo NŽT sutikimo, kuris objektyviai negali būti gautas. Apeliantas kartu pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (kaip ir numatyta jo pareigybės aprašyme, tomas 1, b. l.

68) turi (duomenys neskelbtini) krypties iÅ¡silavinimÄ . (duomenys neskelbtini) krypties iÅ¡silavinimÄ turinčiam asmeniui objektyviai negali bÅ«ti keliamas reikalavimas spręsti teisinio pobÅ«džio problemas. Asmuo, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, turi teisę į normalias darbo sÄ lygas, t. y. aiÅ¡kų žinojimÄ , kokie teisės aktai ir kokiu mastu yra taikomi jo kasdienėje veikloje. IÅ¡ nutarimo ir skundžiamosios nutarties akivaizdžiai matyti, kad skirtingi teisininkai skirtingai aiÅ¡kina įstatymo nuostatas. Tai puikiai atsispindi, apelianto vertinimu, nutarimo dalyje, kuriÄ teismas pripažino nepagrįsta – dėl PSB „(duomenys neskelbtini) teisės bÅ«ti statytoju). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) yra priverstas dėl teisės aktų spragų ir nesuderinamumo kiekvienÄ dienÄ rizikuoti padaryti pažeidimus, nors ir be jo kaltės.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas T. B. praÅ¡o administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. atstovė advokatė L. Å . praÅ¡o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo T. B. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ atmesti.

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

9. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra bÅ«tinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

Tam, kad bÅ«tų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktÄ , kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat bÅ«tina nustatyti, jog pažeidėja tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigÄ atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo T. B. apeliacinio skundo 10. Apeliaciniame skunde Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas T.

B. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo teikti du praÅ¡ymai iÅ¡duoti leidimÄ statyti: 2020 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirminis praÅ¡ymas) ir 2020 m. spalio 20 d. praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pakartotinis praÅ¡ymas). Nei prie pirminio, nei prie pakartotinio praÅ¡ymo nepridėtas pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkantis statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimas, sutikimas PSB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas, o tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų statytojui.

Atliekant statybos darbus atskiroje patalpoje, esančioje negyvenamosios paskirties pastate, kuriame yra atskirais kadastro vienetais (savarankiÅ¡kais nekilnojamaisiais daiktais) suformuotos patalpos, jeigu tokių darbų atlikimui reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, o statybÄ leidžiančio dokumento gavimui – dokumentas, nurodytas Statybos 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, statytojas turi gauti statinio (jo dalies) atskirų patalpų savininkų sutikimus, o tokių raÅ¡ytinių sutikimų gavimas įgyvendinamas Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apelianto teigimu, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), iÅ¡imtis nustatyta tik daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai bÅ«na daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimÄ . Atitinkamai statytojo teisę turinčių asmenų pavedimas/sutikimas poilsio savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas minėtame poilsio paskirties pastate turėjo bÅ«ti duotas ir įformintas laikantis CK 4.75 straipsnyje nustatytos tvarkos – gavus visų 33 poilsio paskirties pastate esančių patalpų savininkų ir žemės sklypo savininkų, naudotojų ir valdytojų sutikimÄ .

11. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

Å¡is reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu statytojas neatitinka Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

12. Iš 2021 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pastatas, (duomenys neskelbtini), yra poilsio paskirties. Šiame pastate suformuoti 37 nuosavybės teisės objektai – poilsio patalpos. Pastatui suformuotas 0,2399 ha ploto valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Šio valstybinės žemės sklypo patikėtinis – NŽT, 0,2339 ha žemės sklypo dalį nuomos teise valdo 41 fizinis asmuo, likusios – 0,006 ha žemės sklypo dalies valdytoja – NŽT (b. l. 17–27).

13. Iš PSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nustatyta, kad 2015 m. vasario 24 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota PSB „(duomenys neskelbtini)“, jos įsteigimo tikslas – įgyvendinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (b. l. 28–38).

14. DGNKPPSBÄ® 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡is įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo bÅ«dÄ steigiant bendrijÄ , reglamentuoja Å¡ios bendrijos steigimÄ , valdymÄ , veiklÄ , reorganizavimÄ ir likvidavimÄ , bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. DGNKPPSBÄ® 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiÅ«rėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

Å io įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieÅ¡tarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams, o 4 dalyje reglamentuojama, jog bendrijos veiklai mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastÄ jį turto administravimÄ . Pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra.

Pagal DGNKPPSBÄ® įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijÄ , kaip daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų valdymo formÄ , Å¡ių pastatų savininkai turi teisę pasirinkti ir nesant visų jų bendro susitarimo. Bendrijos įsteigimas turint tikslÄ Ä¯gyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra, reiÅ¡kia bendrijos, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų valdymo formos, pasirinkimÄ .

Savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma. Å iuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad Å¡is įstatymas tiesiogiai reglamentuoja ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir jame apibrėžtos kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų, kaip tokių pastatų valdymo formos, įsteigimÄ .

Bendrosios nuosavybės teisė indikuoja tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (bendraturčių). DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais.

Pažymėtina, kad prie kitos paskirties pastato priskiriamas ir rekreacinės (poilsio) paskirties pastatas, ir jis nėra siejamas su buto buvimu pastate. Nagrinėjamu atveju, steigdami bendrijÄ , Poilsio pastato savininkai pasirinko, kad Pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimuose sprendimai bÅ«tų priimami pagal CK 4.85 straipsnio ir DGNKPPSBÄ® normas, t. y. pasirinko valdymo bÅ«dÄ , leidžiantį priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma (t. 1, b. l. 28–38).

15. IÅ¡ 2018 m. birželio 2 d. Pastato savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), visuotinio susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad visuotiniame susirinkime dalyvavę 23 PSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai pasirašė protokolinį PSB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimÄ dėl Poilsio pastato rekonstravimo, juo PSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas buvo įpareigotas veikti Poilsio patalpų savininkų vardu (b. l. 39).

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir aptartas įstatymo nuostatas, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. B., pritardamas statinio projektui (2020-09-22 pritarimo rezultatas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrįstai sprendė, kad praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti leidimÄ statyti pateikęs statytojas PSB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytus reikalavimus statytojui, todėl statinių projektų patikrinimo tvarkos, nustatytos STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje, jis nepažeidė.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. apeliacinio skundo 17. Apeliaciniu skundu S. B. nesutinka su skundžiamosios nutarties dalimi, kad jis, tikrindamas ir pritardamas Statinio projektui, nors nebuvo pateiktas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktÄ ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punktÄ privalomas žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimas, pažeidė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 362 straipsnio 1 dalyje.

18. Nagrinėjamu atveju S. B. buvo nubaustas pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, tikrindamas Statinio projektÄ , nepareikalavo NŽT sutikimo statyti/rekonstruoti iÅ¡nuomotoje valstybinėje žemėje.

19. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, STR 1.05.01:2017 50 punkte (aktuali redakcija) imperatyviai numatyta, kad statant valstybinėje žemėje (iÅ¡skyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas iÅ¡imtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , susitarimÄ .

20. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje (aktuali redakcija) nurodyta, kokius dokumentus bÅ«tina pateikti siekiant gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Pagal to paties straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas, statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti privaloma pateikti žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (iÅ¡skyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitÄ Å¾emės sklypÄ (teritorijÄ ) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis, sutikimas ar susitarimas su Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymÄ patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

21. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 papunktyje (aktuali redakcija) numatyta, kad iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , nėra pagrindo nesutikti, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡nuomotame valstybinės žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus tik tuo atveju, jeigu minėta teisė yra nustatyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, bei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

22. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad su statytojo prašymais nebuvo pateiktas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte ir STR 1.05.01:2017 50 punkte nurodytas privalomas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimas, taip pat šis sutikimas nebuvo numatytas daugumos Pastato patalpų savininkų/valstybinės žemės nuomos sutartyse, t. y. šiuo atveju sutikimas iš NŽT nebuvo gautas.

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad NŽT minėtų sutikimų nebeiÅ¡duoda, todėl asmenys, turėdami senas valstybinės žemės nuomos sutartis, tokio sutikimo apskritai nebegautų. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog 0,006 ha aptariamo žemės sklypo dalis nėra iÅ¡nuomota, Å¡iÄ dalį patikėjimo teise valdo pati NŽT, todėl pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad, jei valstybinės žemės nuomos sutartyse ir bÅ«tų įtvirtinta nuostata apie galimybę be nuomotojo NŽT sutikimo vykdyti statybos darbus, Å¡iuo atveju vis tiek bÅ«tų bÅ«tinas NŽT sutikimas.

Teismo posėdyje S. B. paaiÅ¡kino, kad jis nepastebėjo, jog minėtÄ Å¾emės sklypo dalį patikėjimo teise valdo pati NŽT. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad S. B., tikrindamas, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, privalėjo elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai, privalėjo įsitikinti, kad yra pateikti visi reikalingi dokumentai prie praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet, kaip nustatyta, to nepadarė.

24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir aptartas įstatymo nuostatas, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. B., tikrindamas prie 2020 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktÄ projektuotojos L. B. projektavimo firmos 2020 metais parengtÄ statinio projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini), formuojant naujus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pritardamas statinio projektui (2020 m. rugsėjo 22 d. pritarimo rezultatas Nr. (duomenys neskelbtini)), nors nebuvo pateiktas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktÄ ir STR 1.05.01:2017 50 punktÄ privalomas Žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimas, pažeidė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.7 punkto (aktuali redakcija) reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 362 straipsnio 1 dalyje.

25. Esant nustatytiems ir aptartiems duomenims, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina ir nekeistina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistÄ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo T. B. bei administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. apeliacinių skundų netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Edita Lapinskienė