5e41a4e7-d423-4f02-905a-e851bed6ad84 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-289-282/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27162-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.2.12.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, nuteistojo gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš S. N. priteista 450 Eur nukentėjusiajam L. G. neturtinei žalai atlyginti. Iš S. N. priteista 1000 Eur L. G. jo patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai kad jis 2018 m. birželio 8 d., apie 16.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų, ranka paėmęs už kaklo smaugė L. G., po to pastarÄ jį pastÅ«mė, to rezultate L. G. nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam L. G. padarė odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniajame rieÅ¡e, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. N. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2019-08-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti arba bylÄ nutraukti dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. 2.1.

Nurodo, kad jis buvo kaltinamas ir teismui perduotas teisti dėl to, kad L. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bylÄ nagrinėjant teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnyje numatyta tvarka kaltinimas nebuvo pakeistas, tačiau iÅ¡ nuosprendžio motyvų matyti, kad jis yra nuteistas ne tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl fizinio skausmo sukėlimo L. G.. IÅ¡vadÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo teismas padarė remdamasis nukentėjusiojo parodymais, medicininiais dokumentais užfiksuotomis ant nukentėjusiojo kÅ«no likusiomis žymėmis.

Taigi, teismas nuosprendžiu pasunkino jo teisinę padėtį ir pažeidė jo teisę į gynybÄ , nes nuosprendžiu jį kaltu pripažino dėl veikos – fizinio skausmo sukėlimo, kuri jam nebuvo inkriminuota. Dėl to apeliantas teigia, kad teismas pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) bei nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis), tai yra esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo, kaip kaltinamojo, teisės ir Å¡ie pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis). 2.2.

Apeliantas skunde nurodo, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai, tačiau teismas nuosprendyje nepateikė jokių motyvų dėl jo kaltės formos, nekonkretizavo tyčios formos, dėl to teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos atskleidžiant kaltininko tyčios turinį. Teigia, kad jis nuteistas už tai, kad nukentėjusiajam L. G. padarė odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniajame rieÅ¡e, kuris gavosi jam nugriuvus nuo pastÅ«mimo, t. y. sužalojimas padarytas ne tiesioginiu jo veiksmu, todėl mano, kad negalima baudžiamoji atsakomybė už padarinius, kilusius dėl asmens veikos, padarytos be kaltės. Nurodo, kad nors teismas pripažino jo motyvus (stresas, pasipiktinimas dėl vos neįvykusio jo ir L.

G. transporto priemonių susidÅ«rimo, jaunesnio vairuotojo pamokymas) patvirtinančius jo pasipiktinimÄ L. G. elgesiu ir norÄ jį sudrausminti, tačiau apeliantas mano, kad tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis turėjo tikslÄ L. G. padaryti fizinę žalÄ . Mano, kad teismas, nuspręsdamas dėl jo kaltės, turėjo atskleisti priežastinį ryšį tarp jo veiksmų bei L. G. sužalojimo. 2.3. Teigia, kad teismas nuosprendį priėmė pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes jį kaltu pripažino remdamasis nepatikimais įrodymais bei prielaidomis, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir abejonių.

Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, jog L. G., iÅ¡važiuodamas į gatvę iÅ¡ deÅ¡inės pusės, iÅ¡ savo namų kiemo, tiesiai prieÅ¡ jo (apelianto) vairuojamÄ automobilį, nesidairydamas ir nepristabdymas, taip sudarė kliÅ«tį (avarinę situacijÄ ), kad reaguodamas į tokį L. G. manevrÄ , jis paspaudė garsinį signalÄ , tačiau L. G. per vairuotojo durelių langÄ iÅ¡kišęs aukÅ¡tai iÅ¡kėlė rankÄ su atkiÅ¡tu viduriniu pirÅ¡tu, todėl jis (apeliantas) prisivijęs L.

G., įvažiavusį į Č. namo kiemÄ , siekė nedrausmingÄ vairuotojÄ L. G. sudrausminti, bet jokių smurtinių veiksmų L. G. atžvilgiu neatliko, buvo per iÅ¡tiestos rankos atstumÄ . Nors teismas jo motyvÄ sudrausminti L. G. dėl sukeltos avarinės situacijos pripažino teisingomis aplinkybėmis, tačiau nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo L. G. parodymais. L. G. parodymais abejoti verčia ir tai, kad įvykis buvo 16.20 val., o policijai pranešė tik po valandos (praneÅ¡imas BPC – 17.35 val.), pasitaręs su draugu policininku, tėvais, mėginęs užsitikrinti jam naudingÄ G.

G. liudijimÄ , spaudžiant jÄ Å¾inutėmis. Apeliantas teigia, kad apklausiamas teisme L. G. taip pat mėgino meluoti ir susipainiojo, nes į jį atstovaujančio advokato klausimÄ atsakė, kad „policijai pranešė bÅ«damas pas G. G.“ (t. y. Č. namuose), tačiau vėliau į teisėjos klausimÄ atsakydamas pripažino, kad bendruoju pagalbos telefonu skambino jau bÅ«damas namuose, maždaug po valandos, pasitaręs su draugu policininku. Be to, teisme L. G. prasitarė, kad „be G. G. parodymų bÅ«tų nieko nepešęs“, darė jai akivaizdų spaudimÄ , apeliuodamas į draugystę, grasindamas nutraukti santykius ir pan.

Taip pat apeliantas nurodo, kad L. G. parodymai apie kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ („gydytojai sutvarstė, žaizdÄ gydė savaitę“), likusį randÄ , akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes teisme apklaustas gydytojas A. K. parodė, kad L. G. rankos rieÅ¡e buvo nubrozdinimas – pavirÅ¡inis odos pažeidimas, kuris nekraujavo, nes jei kraujuotų, tai bÅ«tų žaizda, o žaizdų L. G. rankoje nenustatė. Nesant žaizdos, akivaizdu, ir rando negalėjo likti. Be to, L. G. civilinio ieÅ¡kinio argumentai ir L.

G. parodymai apie patirtÄ neturtinę žalÄ duoda pagrindo manyti, kad L. G. kaltinimai jam (apeliantui) gali bÅ«ti susiję ir su tikslu pasipelnyti, nes L. G. teismui nurodė, kad jis (apeliantas) „turi finansines galimybes mokėti“. Apeliantas teigia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. G. parodymus apie patirtÄ smurtÄ , nes jis (apeliantas) parodė, kad, iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, galimai iÅ¡sigandęs ir skubėdamas iÅ¡vengti pokalbio su juo, L. G. kluptelėjo, ranka atsiremdamas į žemę, todėl neatmestina, kad tuomet jis galėjo nusibrozdinti rieÅ¡Ä , be to, įvykio vakarÄ L.

G. apžiÅ«rėjęs gydytojas A. K. nustatė 3 cm paraudimÄ ties kaklo grandinėle, tačiau teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje kaklo paraudimas nepriskirtas prie kaklo suspaudimo požymių, taip paneigtas smaugimas, kuris jam (apeliantui) inkriminuotas remiantis vien L. G. parodymais. Pažymi, kad teisme apklaustas gydytojas A. K. parodė, kad diagnozę „kaklo smaugimo padariniai“ parašė pagal L. G. paaiÅ¡kinimÄ , be to, gydytojas prisiminė, kad paraudimas buvo raktikaulio zonoje, o tai ne kaklas ir ne smaugimo vieta.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas G. R. parodė matęs nežymų nubrozdinimÄ L. G. alkÅ«nės srityje, papraÅ¡ytas patikslinti, nurodė kairę rankÄ , parodė, kad kakle jokių sužalojimų nebuvo, jei bÅ«tų buvę sužalojimai, jis bÅ«tų surašęs įvykio ataskaitoje. 2.4. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė nepilnametės liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, nes teismas visiÅ¡kai ignoravo byloje nustatytas aplinkybes – kad ne tik L.

G. (po įvykio rašė SMS žinutes ir tiesmukai reikalavo duoti jo pozicijÄ palaikančius parodymus), bet ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai darė spaudimÄ nepilnametei G. G. siekiant iÅ¡gauti jos parodymus, patvirtinančius L. G. versijÄ (tyrėjas vyko pas G. G. močiutę S. G. ir per jÄ darė spaudimÄ , užklausinėjo duomenis apie G. G. jos mokymosi įstaigoje). Teisme G. G. senelė S. G. parodė, kad į namus atvykęs tyrėjas grasino G. G. atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ â€“ kad ji gali bÅ«ti nubausta vieÅ¡aisiais darbais, sulaikyta, įtraukta į nepilnamečiu įskaitÄ ir pan.

Dėl to apeliantas mano, kad nėra pagrindo remtis tokiais nepilnametės liudytojos parodymais, gautais po poveikio. Pastebi, kad prokuratÅ«ra jau ikiteisminio tyrimo metu nusprendė, kurie liudytojos G. G. parodymai yra melagingi, o kurie ne, tačiau parodymų, kaip įrodymų Å¡altinį, vertinimÄ daro bylÄ nagrinėjantis teismas, todėl ikiteisminio tyrimo metu prokurorų padarytas sprendimas, kad G. G. parodymai duoti iki jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , yra melagingi, o 2018 m. lapkričio 7 d. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui yra teisingi, negali turėti jokios prejudicinės galios teismui vertinant visetÄ Å¡ioje byloje teismo iÅ¡tirtų įrodymų, taip pat ir G.

G. parodymus. Nurodo, kad G. G. 2018-07-27, 2018-10-03, 2018-10-12 vykusių apklausų metu davė vienodus parodymus, jog buvo ginčas tarp L. G. ir S. N., bet daugiau nieko ji nematė, nes įvedė vaikÄ Ä¯ namus, o po to L. G. atėjo į terasÄ , ji jam nudažė plaukus ir jis iÅ¡važiavo. Liudytojos apklausų metu dalyvavo jos globėjai M. ir T. Č., nors nuo 2018-08-25 liudytoja gyveno pas S. G. (duomenys neskelbtini), į apklausas atvykdavo atskirai nuo globėjų ir nei vienos Å¡ių apklausų metu nenurodė apie globėjų jai darytÄ Ä¯takÄ , kad jie nebÅ«tų kviečiami.

Pastebi, kad nepilnametės liudytojos apklausos galėjo būti atliktos dalyvaujant vaikų teisių apsaugos specialistui. Nurodo, kad iš L. G. pateikto susirašinėjimo su G. G. matyti, kad nuo 16.47 val. G. G. globėjai M. ir T. Č. dar nebuvo griže į namus iš darbo ir susitikę su G. G., todėl negalėjo jai daryti įtakos, bet jau tada iš G. G. žinučių matyti, kad ji siekia išvengti L. G. primygtinai prašomo liudijimo. Teigia, kad G. G. žinutės, neva globėjai jai liepę nesikišti, galimai buvo jos mėginimas pasiteisinti prieš L.

G., kodėl ji nenori liudyti taip, kaip nori L. G., ji konkrečiai paraÅ¡o „AÅ¡ nieko nemačiau“. Pažymi, kad visame L. G. ir G. G. tarpusavio susiraÅ¡inėjime nėra nei vienos G. G. žinutės L. G., kur ji patvirtintų mačiusi jo (apelianto) ir L. G. konfliktÄ . IÅ¡ L. G. žinučių matyti akivaizdus spaudimas G. G. su grasinimais „pažadu nebebendrausiu gyvenime“, „nu pažėsim kÄ pasakysi“, „pati dar sakė aÅ¡ už draugus “. Be to, 2018 m. liepos 1 d. susiraÅ¡inėjime L.

G. G. G. ragina pakeisti parodymus. Pastebėtina, kad dalis L. G. susirašinėjimo su G. G. 2018 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokole net neįrašyta (protokolo priedai bylos 72-75 lape, nuo datos „2018 M. V 25 D.“), o iš šios dalies susirašinėjimo matyti, kad L. G. spaudė G. G. dėl liudijimo, nors ši rašo, kad „ Taip ar taip aš nebeliūdisiu“. Be to, šis susirašinėjimas, kuriame L. G. prašo G. G. telefono numerio ir nurodo, kad jis reikalingas policijai, sutampa su tyrėjo apsilankymu pas G.

G. senelę S. G., grasinimais dėl melagingų parodymų ir po to sekusiu G. G. parodymų pakeitimu, informacijos apie G. G. užklausimu jos mokymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad G. G. iÅ¡ globėjų M. ir T. Č. išėjo gyventi pas senelę S. G. dėl su globėjais kilusių nesutarimų – dėl to, kad G. G. nenorėjo padėti buityje, prieÅ¡ Kalėdas G. G. SMS žinute atsiprašė globėjų „už viskÄ , kÄ jums padariau...“, be to, Å¡iuo metu G. G. vėl grįžo gyventi pas globėjus M. ir T.

Č.. Apeliantas taip pat nurodo, kad L. G. ir G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie jo (apelianto) veiksmus ir pasakytus žodžius nesutampa: L. G. teisme parodė, kad jis (apeliantas) priėjęs paėmė už gerklės, tvirtai suspaudė ir numetė ant žemės, pasakęs „iÅ¡mok vairuoti maÅ¡inÄ â€œ, o G. G. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad jis (apeliantas) priėjo prie L. G. ir pradėjęs rėkti pastÅ«mė L. G. rankomis, o paskui paėmęs už kaklo nustÅ«mė į žemę, L.

G. nukrito. Teigia, kad iÅ¡ tokių parodymų matyti, kad G. G. parodymai buvo derinami prie L. G. parodymų. 2.5. Apeliantas skunde teigia, kad teismas kaip jo kaltės įrodymÄ nuosprendyje nurodė 2018 m. lapkričio 13 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ apie užfiksuotus jo ir T. Č. tarpusavio skambučius, tačiau teismas nenurodė, kaip teismas vertina Å¡iuos duomenis. Pažymi, kad jis ir T. Č. yra pažįstami ir bendrauja, todėl jų tarpusavio skambučiai neturi nieko bendra su tariamu M. ir T. Č. poveikiu G.

G., nes jo skambutis T. Č. įvykio dienÄ fiksuotas tik 19.02 val. o iki to laiko G. G. jau L. G. buvo paraÅ¡iusi, jog ji nieko nematė ir neliudys (18.14 val., 18.19 val., 18.21 val., 18.24 G. G. rašė L. G., kad jai globėjai liepė nesikiÅ¡ti). Teigia, kad jo (apelianto) skambučiai T. Č. po G. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ taip pat niekio nereiÅ¡kia, nes globėjai M. ir T. Č. apklausoje nedalyvavo, G. G. pas juos tuo metu nebegyveno. 2.6. Apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojo M.

N. parodymais vien dėl to, kad liudytojas yra jo (apelianto) brolis, nes objektyvių įrodymų, paneigiančių jo ir M. N. parodymus byloje nėra, liudytojo parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. 2.7. Apeliantas teigia, kad jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad pakanka įrodymų jo kaltei pripažinti, mano, kad neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, nes konfliktinė situacija tarp jo ir L. G. kilo dėl pastarojo sukeltos avarinės situacijos, L.

G. nustatytas tik 2x2 rieÅ¡o nubrozdinimas, nesukėlęs jokių liekamųjų reiÅ¡kinių, be to, nėra jokių duomenų, kad jis (apeliantas) bÅ«tų turėjęs tikslÄ smurtauti prieÅ¡ L. G. ir jį sužaloti, po įvykio L. G. per naktį pramogavo – dalyvavo vakarėlyje gamtoje, vyko pas draugus į (duomenys neskelbtini), o tai rodo, jog jis nepatyrė jokių dvasinių iÅ¡gyvenimų. Dėl to teigia, kad jam inkriminuota veika nelaikytina tokio pavojingumo, kad jį bÅ«tų bÅ«tina traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

3. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl S. N. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikinamas ir byla nutraukiama esant pagrindui kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

6. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų.

To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl S. N. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisingai jÄ kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

8. Nuteistasis skunde teigia, kad nuosprendį priėmęs teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir pažeidė jo teisę į gynybÄ , nes praplėtė kaltinimo ribas, kadangi iÅ¡ nuosprendžio motyvų matyti, kad jis yra nuteistas ne tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam L. G.. Toks nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas. IÅ¡ bylos matyti, kad S. N. buvo perduotas teismui teisti dėl L. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y., kad jis „tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų, ranka paėmęs už kaklo smaugė L.

G., po ko pastarÄ jį pastÅ«mė, ko rezultate L. G. nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam L. G. padarė odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniajame rieÅ¡e“. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. N. nuteistas už tai, kad L. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir nuosprendyje suformuluotas kaltinimas yra identiÅ¡kas kaltinamajame akte nurodytam kaltinimui. Taigi, jokios naujos faktinės aplinkybės S. N. nuosprendyje suformuluotame kaltinime nenurodytos. Tai, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pasisakė apie nukentėjusiajam L.

G. nuteistojo veiksmais (smaugimÄ , pastÅ«mimÄ nugriÅ«nant ant žemės ir nusibrozdinant deÅ¡inįjį rieÅ¡Ä ) sukeltÄ fizinį skausmÄ ir kad „fizinio skausmo tikrumÄ patvirtina medicininiais dokumentais užfiksuotos ant nukentėjusiojo likusios žymės“, nelaikytina S. N. suformuluoto kaltinimo praplėtimu ar kaltinimo pakeitimu, nes iÅ¡ nukentėjusiojo L. G. pirminio pareiÅ¡kimo, jo parodymų matyti, kad jis nuosekliai teigė, jog dėl S. N. veiksmų jis patyrė skausmÄ . Akivaizdu, kad dėl rieÅ¡o nubrozdinimo nukentėjusysis patyrė skausmÄ , nes kreipėsi į medikus, jam buvo skirtas gydymas – įtvaras deÅ¡iniam rieÅ¡ui, nuskausminamieji esant poreikiui bei nurodyta, pablogėjus bÅ«klei kreiptis pakartotinai, tolesnis gydymas PASPC (t. 1, b. l. 33–34).

Be to, pagal teismų praktikÄ fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas apie nukentėjusiajam L. G. nusikalstamais S. N. veiksmais padarytÄ sužalojimÄ sukeliant nukentėjusiam ir fizinį skausmÄ , baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, nuteistojo teisės į gynybÄ nepažeidė.

9. Skundžiamu nuosprendžiu S. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

10. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

11. Nuteistasis S. N. neigia padaręs nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam L. G., teigia, kad jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ L. G. nesiėmė, jo nepalietė, kad L. G. rankÄ galėjo nusibrozdinti, kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir kluptelėjo, nes ranka atsirėmė į žemę. Nors nuteistojo parodymus, jog jis L. G. nesužalojo, teisme patvirtino kaip liudytojas apklaustas įvykio metu kartu su juo važiavęs jo brolis M. N., tačiau nuteistojo ir liudytojo parodymus dėl L. G. nesužalojimo paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

12. Nukentėjusysis L. G. parodė, kad įvykio dienÄ jis važiavo pas liudytojÄ G. G., iÅ¡ paskos jo į liudytojos kiemÄ atvažiavo ir S. N., kuris priėjęs prie jo, paėmė už gerklės, tvirtai suspaudė ir numetė jį ant žemės, pasakydamas „iÅ¡mok vairuoti maÅ¡inÄ â€œ, kad dėl tokių S. N. veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ . IÅ¡ esmės tokias pačias jo sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis L. G. nurodė ne tik teisme, bet ir 2018-06-08 protokole-pareiÅ¡kime (t. 1, b. l. 17–18), skambindamas bendruoju pagalbos telefonu ir praneÅ¡damas apie įvykį (t. 1, b. l. 70–72), apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 115–117), akistatų su liudytoja G.

G. bei nuteistuoju S. N. metu (t. 1, b. l. 123–125; t. 2, b. l. 88–91). Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusiojo L. G. parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes yra vienodi ir nuoseklūs, todėl nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir jais tikėti nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusysis L. G. dėl jo sužalojimo policijai bendruoju pagalbos telefonu pranešė po įvykio praėjus valandai, neduoda pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip iš esmės neteisingus ar melagingus ir kad tokio įvykio iš viso nebuvo.

Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo anksčiau vyko konfliktai, nesutarimai, pats nuteistasis teisme nurodė, kad jiedu anksčiau nekonfliktavo. Dėl to nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis apkalba nuteistÄ jį.

13. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytÄ sužalojimÄ patvirtina policijos pareigÅ«no G. R. parodymai. Liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad L. G. jam nurodė, jog S. N. jį smaugė, kad pastÅ«mė ir jis susižalojo rankÄ , kad dėl to L. G. buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 174–176; t. 3, b. l. 27–28). Nors liudytojas apklausos metu nurodė pastebėjęs nesenÄ nubrozdinimÄ , bet ant kitos nukentėjusiojo rankos nei nustatyta byloje, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, kad liudytojo G.

R. parodymai iš esmės nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų. Priešingai, liudytojas G. R. patvirtino esmines nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl patirto sužalojimo. Be to, nukentėjusiojo L. G. parodymus dėl jam padarytų sužalojimų – rankos nubrozdinimo nugriuvus ir smaugimo – patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Išraše iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės L. G. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės nurodyta, jog 2018-06-08 19.33 val. L. G. dėl sužalojimų kreipėsi pas medikus ir jam buvo diagnozuotas dešinio riešo nubrozdinimas, kaklo smaugimo padariniai (t. 1, b. l. 33).

Specialisto išvadoje Nr. G 1045/2018(04) nurodyta, kad L. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimo dešiniame rieše, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, t. y. tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu, kad kaklo suspaudimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (t. 1, b. l. 110). Teisme kaip liudytojas apklaustas nukentėjusįjį ligoninėje apžiūrėjęs gydytojas A. K. paaiškino, kad jo nurodyta L.

G. diagnozė buvo nustatyta pagal aplinkybes, kurias jam nurodė pacientas ir pagal klinikinius radinius, kad netikėti pacientu jis neturėjo pagrindo. Gydytojas taip pat parodė, kad smaugimo žymė nebÅ«tinai turi atrodyti kaip visų penkių pirÅ¡tų žymės, likusios ant kaklo, kad paraudimas L. G. buvo virÅ¡ raktikaulinės zonos, ties „kaklo grandinėle“ (t. 3, b. l. 49–50). Nors pagal specialisto iÅ¡vadÄ kaklo suspaudimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, tačiau nukentėjusiojo medicininės apžiÅ«ros duomenys – paraudimas „ties kaklo grandinėle“, kaklo smaugimo padariniai, gydytojo A.

K. paaiškinimai dėl šio paraudimo ir jo nustatyta diagnozė „kaklo smaugimo padariniai“, liudytojos G. G. parodymai, jog ji matė kaip S. N. buvo paėmęs L. G. už kaklo, patvirtina nukentėjusiojo L. G. parodymus ir leidžia konstatuoti, jog L. G. paraudimas kakle, nustatytas jo medicininės apžiūros metu, buvo padarytas S. N. veiksmais. Dėl to S. N. pagrįstai inkriminuoti tokie smurtiniai veiksmai – paėmimas ranka už kaklo, smaugimas.

14. Be paminėtų įrodymų nukentėjusiojo L. G. parodymus, jog S. N. jį buvo suėmęs už kaklo, kad stipriai pastÅ«mė ir jis nugriuvęs ant žemės susižalojo rankÄ , patvirtina liudytojos G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 166–167). Nuteistasis skunde teigia, kad liudytojos G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui yra neteisingi, priderinti prie nukentėjusiojo parodymų bei padarius liudytojai spaudimÄ , grasinant atsakomybe. Toks nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta S. G. patvirtino, kad pas jÄ Ä¯ namus dėl anÅ«kės G. G. duotų parodymų buvo atvažiavęs tyrėjas, kuris sakė žinÄ s, kad G. G. meluoja, kalbėjo apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , kad bylos tyrimo metu buvo gauta liudytojÄ G. G. charakterizuojanti informacija iÅ¡ jos mokymosi įstaigos, tačiau Å¡ie duomenys nepatvirtina apelianto teiginių, kad liudytoja G. G. parodymus tyrimo metu pakeitė dėl tyrėjo daromo spaudimo, grasinimų.

PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad įtakÄ liudytojai padarė jos globėjai.

15. IÅ¡ bylos matyti, kad nepilnametė G. G. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja buvo apklausta net penkis kartus ir jos duoti parodymai Å¡ių apklausų metu nebuvo nuoseklÅ«s: iÅ¡ pradžių liudytoja parodė, kad prasidėjus konfliktui tarp S. N. ir L. G. ji įėjo į kambarį ir nebesiklausė kÄ jie vienas kitam pasakė ir nestebėjo, kas vyko lauke, kad po to L. G. jai nieko nepasakojo ir nesiskundė (t. 1, b. l. 134–135, 139–141, 143–144), tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. kad matė kaip prie L. G. priėjęs S. N. paėmė už kaklo, kaip pastÅ«mė L. G. ir jis nugriuvo ant žemės, kad po to matė L. G. nubrozdintÄ rankÄ (t. 1, b. l. 166–167).

16. Liudytoja G. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei po to vykusios jos papildomos apklausos metu įvardijo priežastis, kodėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kardinaliai skiriasi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pradžioje. Liudytoja nurodė, kad jos globėjai jai buvo uždraudę liudyti, nurodydami nesikiÅ¡ti, kad jie nenori pyktis su S. N., o dabar pasakė tiesÄ , nes jai buvo labai nemalonu meluoti, be to, močiutė pasakė, kad reikia sakyti tiesÄ (t. 1, b. l. 166-167, 168–170).

G. G. nurodytÄ melagingų parodymų davimÄ pirminėse jos apklausose priežastį – globėjų liepimÄ nesikiÅ¡ti – patvirtina ir 2018 m. birželio 8 d. antstolio R. K. suraÅ¡ytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei 2018-10-11 apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys apie G. G. ir L. G. susiraÅ¡inėjimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ programėle iÅ¡ karto po įvykio (t. 1, b. l. 35–44, 76–94), liudytojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog apklausiant L.

G., pastarasis apklausos metu su kažkuo bendravo SMS žinutėmis, po to nurodė, kad jo draugei uždraudė liudyti (t. 1, b. l. 174–176). Liudytoja S. G. patvirtino, kad ji sakiusi anÅ«kei G. G. apklausos metu pasakyti tiesÄ (t. 1, b. l. 179–180; t. 3, b. l. 28–29). IÅ¡ psichologės V. Å . raÅ¡to bylÄ kontroliuojančiai prokurorei J. Klimčukienei matyti, kad psichologė nurodė, jog įžanginio pokalbio metu G. G. buvo atvira, dominavo teigiamos emocijos, aukÅ¡ta motyvacija duoti parodymus („...

šį kartÄ nebenoriu meluoti“), kad apklausos metu mergina pasakojo apie konfliktÄ , kilusį tarp L. G. ir S. N., kad apie įvykį pasakojo nuosekliai, pateikė aiÅ¡kų kontekstÄ , iÅ¡samiai papasakojo apie S. N. panaudotÄ smurtÄ . Taip pat psichologė raÅ¡te nurodė, kad G. G. yra paveiki jai reikÅ¡mingiems žmonėms, todėl duodama pirminius parodymus (dėl galimos globėjų įtakos) demonstravo žemÄ motyvacijÄ , vengė pasakoti įvykio detales (t. 1, b. l. 152).

17. Nuteistasis skunde teigia, kad L. G., susiraÅ¡inėdamas su liudytoja G. G., darė jai spaudimÄ duoti jam naudingus parodymus. Toks nuteistojo skundo teiginys yra nepagrįstas, nes iÅ¡ G. G. ir L. G. susiraÅ¡inėjimo „(duomenys neskelbtini)“ programėle matyti, kad L. G. nenurodo, kokius parodymus G. G. turėtų duoti, tiesiog praÅ¡oma paliudyti apie buvusį įvykį (t. 1, b. l. 35–44, 76–94). Taip pat iÅ¡ Å¡ių susiraÅ¡inėjimų matyti, kad liudytoja G. G. nukentėjusiajam pranešė apie tai, kad globėjai jai neleido liudyti ir tai pagal susiraÅ¡inėjimo laikÄ atitinka liudytojų M. ir T. Č. parodymuose jų nurodytÄ sugrįžimo į namus laikÄ . Dėl to nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad G. G. globėjai uždraudė liudyti nebÅ«dami namuose ir kad tai buvo tik G. G. siekis „iÅ¡vengti L. G. primygtinai praÅ¡omo liudijimo“.

18. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad spaudimÄ liudytojai G. G. neliudyti apie S. N. fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. G. darė liudytojos globėjai M. ir T. Č.. Nors ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaip liudytojai apklausti M. ir T. Č. neigė darę spaudimÄ G. G. dėl jos parodymų byloje, kad jai tik patarę neliudyti to, ko ji nematė, tačiau pati liudytoja apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei po to papildomai vykusios apklausos pas tyrėjÄ metu nurodė, kad jos globėjai liepė jai neliudyti, nesikiÅ¡ti, nes nenori pyktis su S. N., kad prieÅ¡ apklausas globėjas jai liepęs laikytis savo parodymų, kad niekas nesuprastų, kad ji meluoja (t. 1, b. l. 166–167, 168–170).

Taigi, nors liudytoja nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigos nebegyveno su globėjais M. ir T. Č., o gyveno pas savo močiutę S. G., tačiau iÅ¡ bylos matyti, kad liudytojos G. G. apklausose dalyvaudavo vienas iÅ¡ jos globėjų, iki tol, kol liudytoja nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir nenurodė, kad bÅ«tent globėjai jai neleido liudyti. Be to, iÅ¡ byloje esančių 2018-11-02 ir 2018-11-13 tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-06-08 iki 2018-11-08 buvo užfiksuoti S. N. ir liudytojos G.

G. globėjo T. Č. pokalbiai telefonu ir SMS žinutės net 27 kartus (t. 2, b. l. 16, 26). Nors byloje nėra pateiktos Å¡ių pokalbių ir SMS žinučių iÅ¡klotinės, ir dėl to negalima patikrinti, ar S. N. darė įtakÄ G. G. globėjams dėl jos parodymų, tačiau nustatyta, kad S. N. skambino T. Č. bÅ«tent tomis dienomis, kai buvo vykdoma liudytojos G. G. apklausa. Pastebėtina, kad prokuroro nutarimais M. ir T. Č. buvo paskirtos baudos už trukdymÄ byloje nustatyti tiesÄ . Prokuroro nutarimai, kuriais buvo paskirtos baudos M. ir T.

Č., nebuvo panaikinti, jie yra įsiteisėję (2 t., b. l. 40–41, 53–57).

19. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, kurios reikÅ¡mingos vertinant liudytojos G. G. parodymus, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertino kaip patikimus ir jais rėmėsi priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Be to, liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus patvirtina liudytojos S. G. parodymai, jog ji kalbėjosi su G. G., iÅ¡ kurios žino, kad tarp S. N. ir L. G. įvyko konfliktas, kad jiedu apsistumdė. Taigi, liudytoja G. G. apie matytÄ S. N. ir L. G. konfliktÄ ir S. N. smurtinius veiksmus buvo nurodžiusi ir savo močiutei. Be to, G. G. parodymų, jog ji konflikto metu buvo kieme ir viskÄ matė, neneigė ir pats apeliantas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nurodęs, kad G. G. kieme buvo apie 10 m atstumu nuo jo (t. 2, b. l. 82–83, 97–98; t. 3, b. l. 25–26).

20. Nuteistasis skunde teigia, kad jo parodymus patvirtina jo brolio M. N. parodymai, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡io liudytojo parodymus vertino kritiÅ¡kai ir jais nesivadovavo priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . IÅ¡ bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. N., pasinaudojęs savo teise, atsisakė duoti bet kokius parodymus byloje, nes jo brolis S. N. yra įtariamasis (t. 1, b. l. 129–130). Teisme M. N. kaip liudytojas apie įvykį buvo apklaustas, po įvykio praėjus metams (t. 3, b. l. 63–64).

Be to, nors liudytojas teisme parodė matęs viskÄ , kas vyko kieme, tačiau liudytojo parodymai esminėse įvykio aplinkybėse nesutampa ne tik su nukentėjusiojo, liudytojos G. G. parodymais, bet ir su paties nuteistojo parodymais. Liudytojas M. N. parodė, kad tarp jo brolio S. N. ir automobilio „BMW“ vairuotojo (t. y. nukentėjusiojo L. G.) fizinio kontakto nebuvo, kad L. G. stovėjo veidu į jį, o brolis nugara, kad S. N. kažkÄ pasakęs L. G. grįžo į savo automobilį ir jie iÅ¡važiavo, kad kieme buvusi 15–16 metų mergaitė įeidinėjo į namÄ (t. 3, b. l. 63–64).

Iš M. N. parodymų matyti, kad jis nematė, jog nukentėjusysis L. G. būtų nugriuvęs ant žemės, nors tiek nukentėjusysis bei liudytoja G. G., tiek pats nuteistasis S. N. nurodė, kad nukentėjusysis L. G. buvo nugriuvęs ant žemės. Taigi, liudytojas M. N. nematė visko, kas vyko kieme. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad liudytojas M. N. yra nuteistojo artimas giminaitis, daroma išvada, kad liudytojo M. N. parodymai dėl nuteistojo S. N. veiksmų, atliktų L.

G. atžvilgiu G. G. kieme, yra nepatikimi, todėl jais besÄ lygiÅ¡kai vadovautis nėra pagrindo.

21. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 97–99), tiek teisme (t. 3, b. l. 25–26) bei apeliaciniame skunde nurodo, kad rankÄ L. G. galėjo susižaloti pats kluptelėjęs ir ranka atsirėmęs į kiemo dangÄ . Tokių nuteistojo teiginių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo L. G. nuoseklÅ«s parodymai, liudytojos G. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duoti parodymai. Pažymėtina, kad tiesiogiai įvykį matęs liudytojas M. N. parodė nematęs, kad L. G. bÅ«tų kluptelėjęs ir ranka atsirėmęs į žemę.

Be to, tokiÄ aplinkybę, kad L. G. pats susižalojo rankÄ kluptelėjęs, nuteistasis nurodė tik antros savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, pirmos apklausos metu teigė nežinÄ s, kur L. G. galėjo susižaloti rankÄ (t. 2, b. l. 82–83). Ä®vertinus tai, kad S. N. parodymų, jog L. G. rankÄ susižalojo pats, kluptelėjęs ir ranka atsirėmęs į kiemo dangÄ , nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys, daroma iÅ¡vada, kad S. N. parodymai apie L. G. rankos susižalojimÄ yra nenuoseklÅ«s ir dėl to nėra pagrindo jais tikėti.

22. IÅ¡ bylos matyti, kad tiek nuteistasis S. N., tiek nukentėjusysis L. G. patvirtino, kad įvykio metu tarp jų įvyko konfliktas. S. N. nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad L. G., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ savo namų kiemo, sukėlė avarinę situacijÄ , kad po to parodė nepadorų rankos gestÄ (rodė vidurinį rankos pirÅ¡tÄ ), todėl jis, įvažiavęs į liudytojos G. G. kiemÄ paskui L. G., norėjo L. G. tik sudrausminti. Nors nukentėjusysis neigia sukėlęs avarinę situacijÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančio L.

G. ir liudytojos G. G. susiraÅ¡inėjimo „(duomenys neskelbtini)“ programėle matyti, kad L. G. reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , susijusį su transporto priemonių vairavimu. Liudytojas M. N. patvirtino nuteistojo S. N. parodymus, jog L. G., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ savo namų kiemo, sukėlė avarinę situacijÄ , dėl to S. N. nuvažiavo paskui L. G. į G. G. kiemÄ . Pats nukentėjusysis bei liudytoja G. G. patvirtino, kad konflikto metu S. N. nukentėjusiajam L. G. sakė priekaiÅ¡tus dėl vairavimo. Taigi, Å¡ios paminėtos aplinkybės iÅ¡ dalies patvirtina nuteistojo S. N. parodymus dėl L.

G. sukeltos avarinės situacijos ir leidžia teismui pagrįstai manyti, kad L. G. veiksmai buvo priežastimi byloje tiriamo konflikto, kurio metu S. N., siekdamas sudrausminti nedrausmingÄ vairuotojÄ L. G., panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, S. N. nedrausmingÄ vairuotojÄ L. G. galėjo sudrausminti kitomis teisėtomis priemonėmis, o ne smurtu, t. y. galėjo praneÅ¡ti policijai.

23. Visuma paminėtų įrodymų (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys) patvirtina, kad nuteistasis konflikto metu su nukentėjusiuoju L. G., tyčia panaudojo fizinį smurtÄ , dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nedetalizavo nuteistojo kaltės formos, tačiau iÅ¡ byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad nusikalstamÄ veikÄ S. N. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes suimdamas rankomis L.

G. už kaklo bei pastumdamas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir susižalojo rankÄ , suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo (suėmimo rankomis už kaklo (smaugimo), pastÅ«mimo) gali atsirasti padariniai, nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti (nukentėjusiajam ant kaklo buvo paraudimas, nubrozdintas rankos rieÅ¡as).

24. Atsižvelgiant į tai, kas buvo paminėta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. N. veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. N. pripažino kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to iÅ¡teisinti S. N., kaip to jis praÅ¡o apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

25. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

26. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

27. IÅ¡ bylos matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvykio dienÄ Ä¯vyko konfliktas dėl nedrausmingo L. G. vairavimo, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimas rankos rieÅ¡e), kad įvertinus sužalojimo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį, nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli (nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas (smaugimas, rankos nusibrozdinimas) nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiÅ¡kinių nėra, nebuvo reikalingas ilgalaikis gydymas ar specialistų konsultacijos).

Dėl to tokia S. N. veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ veikÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Taigi, nors S. N. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad už jos padarymÄ bÅ«tų tikslinga taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl apeliantas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis).

Dėl to nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama, S. N. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 65 MGL (3 250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

28. Byloje nukentėjusysis L. G. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 10–11). BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡sprendžiamas priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).

Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį civilinis ieÅ¡kinys atmetamas, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , arba paliekamas nenagrinėtas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Bylos nutraukimo atvejais įstatymas nenumato reikalavimo (ir galimybės) tenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Kadangi nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , sprendimas kaltinamÄ jį pripažinti kaltu nepriimamas, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas.

29. Nukentėjusysis taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas advokatui – 1500 Eur (t. 3, b. l. 12). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

30. IÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusiojo atstovas adv. V. Falkauskas susipažino su bylos medžiaga, surašė nukentėjusiojo vardu civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme (penki posėdžiai). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ bei apimtį procese, į nukentėjusiojo sumokėtÄ pinigų sumÄ advokatui bei į tai, kad yra konstatuota, jog S. N. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos atstovavimui priteistinos iÅ¡ S. N., bet ne didesnės nei priteistos skundžiamu nuosprendžiu (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kolegija, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: S. N., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusiojo L. G. 3 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtÄ .

IÅ¡ S. N. priteisti 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) nukentėjusiajam L. G. jo patirtims advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegijos pirmininkė Virginija Žindulienė Teisėjai Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė