2018-03-21 Nr. AB-5758-3-63-3-02121-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-804-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02121-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo centras“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Verslo valdymo centras“ (toliau – ir atsakovas) 584,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., ir objektą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

1.1. Nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

1.2. Pažymėjo, kad pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjui buvo pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o Nuostatų 36 punktas nustato, jog nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško pareiškėjas.

2. Atsakovas UAB „Verslo valdymo centras“ atsiliepimu prašė pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas yra atliekų turėtojas ir rinkliavos mokėtojas. Teigė, kad ne atsakovas, o BUAB „Labrusta“ turėtų atsakyti pagal pareikštą reikalavimą, kadangi BUAB „Labrusta“ turi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresais (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovas ir BUAB „Labrusta“ yra du visiškai skirtingi juridiniai asmenys, turintys skirtingus kodus Juridinių asmenų registre, atitinkamai ir skirtingą teisinį subjektiškumą.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo KRATC skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo atsakovo naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.1. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. bei nekilnojamojo turto objektas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise priklausė BUAB „Labrusta“, kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2004-159/2011 iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Verslo valdymo centras“.

3.2. Teismas sprendė, kad byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuosavybės ar kita teise minėtu laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrindo laikyti jį vietinės rinkliavos mokėtoju ir priteisti pareiškėjo prašomą vietinę rinkliavą, nėra. Pažymėjo, kad byloje nesant duomenų apie minėtuose nekilnojamojo turto objektuose BUAB „Labrusta“ vykdomą ūkinę komercinę veiklą, nėra aišku, ar prašoma priteisti vietinė rinkliava priskirtina prie išlaidų, susijusių su ūkine komercine veikla, ar administravimo išlaidomis.

3.3. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) 36 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir padarė išvadą, jog ginčai dėl išlaidų, susijusių su ūkine komercine veikla ar administravimu, sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

III. 4. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 584,23 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą bei panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo priteisimo.

4.1. Nurodo, kad atsakovas, administruodamas BUAB „Labrusta“ ir valdydamas bei naudodamas jam priklausantį turtą, yra tinkamas atsakovas, kadangi jis, kaip teisėtas nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalį.

4.2. Pažymi, kad teismas, priimdamas ginčo sprendimą, padarė materialinės ir proceso teisės pažeidimą, kadangi konstatuodamas, jog prašyme vyrauja mišrus teisinis santykis, bylą išnagrinėjo iš esmės ir prašymą atmetė.

5. Atsakovas UAB „Verslo valdymo centras“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

5.1. Teigia, kad, vadovaujantis Nuostatų 6 punktu ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 2 straipsnio 17 dalimi, asmuo privalo mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik tuo atveju, jei yra atliekų turėtojas. Pažymi, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės priimtus sprendimus atliekų turėtojais ir rinkliavos mokėtojais laikomi asmenys, kurie nuosavybės teise turi ar naudoja Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą.

5.2. Atsakovo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog jis savo veikloje naudoja turtą, už kurį pareiškėjas yra paskaičiavęs vietinės rinkliavos mokestį, todėl atsakovu byloje turėtų būti nekilnojamojo turto savininkas BUAB „Labrusta“. Pažymi, kad jo, kaip BUAB „Labrusta“ bankroto administratoriaus, teisinis statusas ir pareigos yra apibrėžtos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje. Akcentuoja, jog visas teise ir pareigas bankroto proceso metu įgyja ne bankroto administratorius asmeniškai, o atstovaujamasis, t. y. bankrutavusi įmonė.

5.3. Atsakovo manymu, teismas, remdamasis administracinės teisės normomis, padarė teisingą išvadą, jog jis nėra vietinės rinkliavos mokėtoju, tačiau dėstydamas argumentus apie bankroto administravimo išlaidų sąmatą bei vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo normomis, kuriomis prašyme nesirėmė pareiškėjas, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo UAB „Verslo valdymo centras“, kaip BUAB „Labrusta“ bankroto administratoriaus.

7. Pareiškėjas šioje byloje siekė, kad iš atsakovo būtų priteista 584,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, apskaičiuotas pagal nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., ir objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

8. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, nustatęs, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. bei nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise priklausė BUAB „Labrusta“, kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2004-159/2011 iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Verslo valdymo centras“. Teismas sprendė, kad byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuosavybės ar kita teise minėtu laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrindo laikyti jį vietinės rinkliavos mokėtoju ir priteisti pareiškėjo prašomą vietinę rinkliavą, nėra.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodė, kad atsakovas, administruodamas BUAB „Labrusta“ ir valdydamas bei naudodamas jam priklausantį turtą, yra tinkamas atsakovas, kadangi jis, kaip teisėtas nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalį.

10. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr.,pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

11. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas minėtais ginčo laikotarpiais nekilnojamojo turto objektais naudojosi ar buvo atliekų turėtoju t. y. byloje nėra duomenų, ar BUAB „Labrusta“ vykdo kokią nors ūkinę komercinę veiklą, ar minėti nekilnojamojo turto objektai yra ar buvo naudojami šioje veikloje, todėl neaišku, ar prašoma priteisti vietinė rinkliava pagal Įmonių bankroto įstatymą priskirtina prie išlaidų, susijusių su ūkine komercine veikla ar prie administravimo išlaidų, ir prašymas priteisti iš atsakovo 584,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bet kokiu atveju tokių išlaidų atlyginimas sprendžiamas bendrosios kompetencijos apygardos teismuose Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

12. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė