5e414002-e851-413c-b231-423949fc02db · Alytaus apylinkės teismas

?NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. e1-406-224/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54255-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 20 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Jonas Malinauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje;

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamieji P. B. ir L.

M. 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, tyčia, be jokios priežasties mušė nukentėjusįjį S. Ž., tai yra L. M. sudavė nukentėjusiajam S. Ž. vienÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinę ir sėdinčiam ant lovos S. Ž. sudavė ne mažiau kaip 4 kartus plastikiniu vamzdžiu į kojų Å¡launis ir rankų dilbius. P. B. sudavė nukentėjusiajam S. Ž. plastikiniu vamzdžiu ne mažiau kaip 4 kartus į kojų Å¡launis ir rankų dilbius.

Tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji P. B. ir L. M. sukėlė nukentėjusiajam S. Ž. fizinį skausmÄ ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje, abiejose Å¡launyse, odos nubrozdinimo deÅ¡inėje Å¡launyje. Kaltinamasis P. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiÅ¡kino, kad jis jau daug metų pažįsta S. Ž. Jis (kaltinamasis) gyvena tame pačiame name kaip ir S. Ž. brolis, pas kurį neretai užsuka ir pats S. Ž.

Iki Å¡io konflikto jis (kaltinamasis) artimai nebendravo su S. Ž., artimais draugais jie niekada nebuvo. S. Ž. yra daug vyresnis už jį (kaltinamÄ jį). 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val. jis (kaltinamasis) rÅ«kė kieme kartu su L. M. Po kurio laiko jie abu sugalvojo tiesiog nueiti pas S. Ž. brolį P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jiems nuėjus pas P. Ž., L. M. sukonfliktavo su S. Ž. L. M. sudavė vienÄ smÅ«gį S. Ž. į krÅ«tinę ir dėl to S. Ž. nukrito ant lovos ir pradėjo spardytis.

Tuo metu jis (kaltinamasis) stovėjo Å¡alia L. M. ir S. Ž., bandydamas gintis nuo L. M., pataikė vienÄ kartÄ savo koja jam (kaltinamajam) į veidÄ . Dėl to jis (kaltinamasis) labai susierzino, išėjo iÅ¡ P. Ž. buto ir nuėjo į savo buto sandėliukÄ , iÅ¡ kurio pasiėmė plastikinį vamzdį, skirtÄ vandentiekio tiesimui. Tuomet jis (kaltinamasis) vėl atėjo į P. Ž. butÄ , rankose turėjo minėtÄ vamzdį. Mano, jog L. M. tuo metu nebuvo išėjęs iÅ¡ P. Ž. buto, kadangi Å¡is buvo tame pačiame bute.

Tuomet tiek jis (kaltinamasis), tiek L. M. pradėjo muÅ¡ti S. Ž. tuo vamzdžiu, kurį jis (kaltinamasis) ir atsinešė. Jie pakaitomis mušė S. Ž. Jeigu gerai prisimena, jis (kaltinamasis) sudavė S. Ž. gal 3 ar 4 kartus į kojas, kadangi Å¡is tuo metu gulėjo ant lovos ir bandė kojomis atsiginti. L. M. sudavė S. Ž. taip pat gal 4 smÅ«gius į kojas. S. Ž. visÄ laikÄ bandė gintis savo rankomis ir kojomis. Jei gerai prisimena, tai S. Ž. rankomis dengėsi savo veidÄ . Sudavę minėtus smÅ«gius, jis (kaltinamasis) su L.

M. išėjo iÅ¡ P. Ž. buto ir į jį daugiau negrįžo. Vamzdį, kuriuo jie mušė S. Ž., kitÄ dienÄ jis (kaltinamasis) iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį. Po Å¡io įvykio jis (kaltinamasis) ir L. M. bandė susisiekti su S. Ž. ir jo atsipraÅ¡yti, jie norėjo atlyginti jam savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , tačiau S. Ž. su tuo nesutiko. Tai buvo pirmas toks konfliktas tarp jo (kaltinamojo) ir S. Ž. Jis (kaltinamasis) labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Å io įvykio metu jis buvo Å¡iek tiek neblaivus, tačiau mano, jog neblaivumas neturėjo jokios įtakos tokiems jo veiksmams.

Jis yra dirbantis, todėl prašė skirti jam adekvačiÄ bausmę (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 133 – 136, 141 – 144). Kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiÅ¡kino, kad jis pažįsta S. Ž. maždaug 10 metų. Jie yra pažįstami, tačiau draugais niekada nebuvo. S. Ž. kartais užsuka pas savo brolį P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini), o jis pats (kaltinamasis) gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val. jis (kaltinamasis) kartu su P. B. rÅ«kė kieme, prie jo (kaltinamojo) namo laiptinės. Po to jie sugalvojo nueiti pas jo (kaltinamojo) kaimynÄ P. Ž.

Jis (kaltinamasis) nežinojo, kad ten bus ir S. Ž., nors tÄ pačiÄ dienÄ tiek P. Ž., tiek ir S. Ž. jis (kaltinamasis) kartu su draugu buvo parvežę iÅ¡ Kauno. Jie įėjo į P. Ž. butÄ , kurio durys buvo atrakintos. Įėjus į P. Ž. butÄ , jame buvo pats P. Ž., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir ant tos pačios lovos sėdėjo ir S. Ž., kuris, pamatęs juos, pradėjo Å¡aukti sakydamas, kad Å¡ie iÅ¡eitų iÅ¡ P. Ž. buto. Tuomet jis (kaltinamasis), priėjęs prie S. Ž., sudavė Å¡iam vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka į krÅ«tinę.

Nuo Å¡io smÅ«gio S. Ž. atsilošė ant lovos ir pradėjo spardytis nukreipdamas savo kojas į jį (kaltinamÄ jį). Tuo pat metu P. B. buvo Å¡alia, todėl S. Ž. savo koja sudavė vienÄ smÅ«gį P. B. į veidÄ . Tada P. B., nieko nesakęs, kažkur išėjo ir labai greitai sugrįžo jau su plastikiniu vamzdžiu savo rankose. Tuomet jis (kaltinamasis) kartu su P. B. pradėjo muÅ¡ti S. Ž. Tiek P. B., tiek ir jis (kaltinamasis) sudavė S. Ž. smÅ«gius plastikiniu vamzdžiu. P. B. sudavė tuo plastikiniu vamzdžiu gal kokius 4 ar 5 smÅ«gius S. Ž.

į kojas. Jis (kaltinamasis) taip pat sudavė S. Ž. gal 4 smūgius tuo pačiu plastikiniu vamzdžiu į kojas. Nors jis (kaltinamasis) smūgiavo į kojas, tačiau gali būti, kad tuo metu, kai S. Ž. gynėsi, tai šiam sudavė ir į rankas. Jis (kaltinamasis) negali tiksliai pasakyti, į kurias S. Ž. kojų vietas sudavė smūgius, nes to neprisimena. Nustoję mušti S. Ž., jis (kaltinamasis) kartu su P. B. išėjo iš P. Ž. buto ir daugiau į jį negrįžo. Jiems išeinant iš to buto vamzdis, kuriuo jie mušė S. Ž., buvo P. B. rankose.

Jis (kaltinamasis) nežino, kur vėliau dingo tas plastikinis vamzdis. Tiek jis (kaltinamasis), tiek ir P. B. bandė susisiekti su S. Ž., kad galėtų jo atsipraÅ¡yti, tačiau S. Ž. nepriėmė jų atsipraÅ¡ymų. Taip pat jie norėjo ir atlyginti S. Ž. padarytÄ Å¾alÄ , tačiau S. Ž. net nesileido į jokias kalbas. Jis (kaltinamasis) pilnai pripažįsta savo kaltę ir dėl to labai gailisi. Tai buvo pirmas toks konfliktas tarp jo (kaltinamojo) ir S. Ž., anksčiau jie buvo tik apsižodžiavę.

Å io konflikto metu jis (kaltinamasis) buvo blaivus, nors tÄ pačiÄ dienÄ pats buvo iÅ¡gėręs vienÄ skardinę alaus (t. 1, b. l. 101 – 104, 109 – 112). Be pačių kaltinamųjų P. B. ir L. M. prisipažinimų bei paaiÅ¡kinimų jų kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais. Nukentėjusysis S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19 val. 5 min. jis buvo pas savo brolį P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Jiems besėdint, pas juos atėjo P. Ž. kaimynai, iÅ¡ kurių vienas buvo L. M., o kitas – vardu P. Atėjus minėtiems kaimynams, jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant sofos. Tuomet L. M., priėjęs, kryptingai bei tikslingai sudavė kaire ranka jam į krÅ«tinę. Po Å¡io smÅ«gio L. M. ir P. išėjo iÅ¡ buto. Tačiau po kelių minučių minėti asmenys sugrįžo ir atsinešė plastikinį vamzdį, kuriuo tiek L. M., tiek ir P. sudavė jam smÅ«gius į kairę rankÄ ir į abi kojas.

Po Å¡ių suduotų smÅ«gių L. M. ir P. vėl išėjo iÅ¡ P. Ž. buto. Tuomet ir jis pats (nukentėjusysis) išėjo į autobusų stotelę pasitikti iÅ¡ Panevėžio miesto grįžtančios draugės V. K., kuriai atvykus, jie pasikalbėjo ir jis iÅ¡kvietė policijÄ . Kuomet jį mušė L. M. ir P., dėl to jis jautė fizinį skausmÄ . Civilinį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis S. Ž. papildomos apklausos metu parodė, jog 2019 m. gruodžio 22 d. apie 11.00 val. jis kartu su savo broliu P. Ž. grįžo iÅ¡ Kauno į brolio namus, esančius (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Kauno juos parvežė L. M., kuris buvo kartu su savo draugu. Jo (nukentėjusiojo) brolis P. Ž. paskambino L. M. ir paprašė, kad Å¡is parvežtų juos iÅ¡ Kauno, tačiau L. M. tuo metu buvo neblaivus, todėl jis pasikvietė savo draugÄ , kuris galėjo vairuoti automobilį ir todėl tÄ kart L. M. atvažiavo kartu su tuo savo draugu. Iki kol jie grįžo iÅ¡ Kauno tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Jiems grįžus į jo (nukentėjusiojo) brolio P. Ž. namus, L. M. kartu su P. Ž. iÅ¡gėrė pusę 0,5 l butelio degtinės ir P. Ž. liepė L.

M. iÅ¡eiti iÅ¡ to buto. Tuomet L. M. geranoriÅ¡kai išėjo ir net nesiprieÅ¡ino, jis neatrodė susierzinęs. Maždaug po pusės valandos į P. Ž. butÄ vėl atėjo L. M. Tuo metu tame bute buvo tik jis (nukentėjusysis) vienas, nes jo brolis P. Ž. buvo išėjęs pas savo kaimynę. Užėjęs į kambarį, L. M. pats pasiėmė degtinės butelį ir įsipylė stikliukÄ degtinės, jÄ iÅ¡gėrė, apsisuko ir išėjo iÅ¡ P. Ž. buto. Po to, apie 19.00 val. jis (nukentėjusysis) buvo kartu su broliu P. Ž.

Å¡io bute, žiÅ«rėjo televizijÄ ir P. Ž. iÅ¡gėrinėjo likusiÄ degtinę. Tuo metu į P. Ž. butÄ atėjo nekviesti L. M. su kitu savo draugu P. B., kurie yra P. Ž. kaimynai. Vienas iÅ¡ minėtų asmenų savo rankose turėjo pusę butelio degtinės, kuriÄ jie norėjo iÅ¡gerti P. Ž. bute. Kitaip sakant tiems asmenims reikėjo tik vietos iÅ¡gertuvėms. Tačiau P. Ž. liepė L. M. ir P. B. iÅ¡eiti ir neleido jiems gerti alkoholio savo bute. Tuo metu jis (nukentėjusysis) pastebėjo, jog tiek L.

M., tiek ir P. B. buvo nepatenkinti dėl to, kad P. Ž. liepė jiems iÅ¡eiti iÅ¡ jo buto. L. M. ir P. B. išėjo iÅ¡ P. Ž. buto. Tuomet P. Ž. vadinamu „naktinuku“ (ne raktu) užsirakino savo buto duris ir jie toliau žiÅ«rėjo televizijÄ . Po kelių minučių jie iÅ¡girdo buto durų spynos rakinimo garsÄ ir pamatė, kaip į P. Ž. butÄ Ä¯Ä—jo L. M. kartu su P. B., kurie iÅ¡ karto pradėjo eiti link jo (nukentėjusiojo). Tuo metu jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant lovos, o L.

M., priėjęs prie jo, kažkurios rankos kumščiu sudavė jam vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį ir dėl to jis (nukentėjusysis) pajautė fizinį skausmÄ krÅ«tinės srityje. Tuo metu jis (nukentėjusysis) suÅ¡uko, kad kviečia policijÄ , nes matė, jog L. M. yra agresyvus. Tada Å¡alia stovintis P. B. užsimojo deÅ¡ine ranka ir smÅ«giavo jam (nukentėjusiajam) į veidÄ , tačiau, sėdėdamas ant lovos, jis pasisuko Å¡onu ir iÅ¡vengė to smÅ«gio. Tuomet, bÅ«damas jau gulimoje padėtyje, jis (nukentėjusysis) pradėjo gintis savo kojomis, spardytis, nes norėjo juos atitraukti nuo savęs, kad Å¡ie prie jo daugiau neprieitų.

Mojuodamas savo kojomis jis (nukentėjusysis) galėjo suduoti smÅ«gius L. M. ir P. B., tačiau tie smÅ«giai nebuvo stiprÅ«s. Tačiau jis tiksliai nežino, ar tikrai jiems pataikė, nes tiesiog gulėdamas ant nugaros jis savo kojomis bandė nusistumti L. M. ir P. B., kurie, keiksnodamiesi, išėjo iÅ¡ jo brolio P. Ž. buto. Tuomet P. Ž. vėl užrakino savo buto duris tuo pačiu „naktinuku“. Po kelių minučių P. B. su L. M. vėl iÅ¡ iÅ¡orės atsirakino P. Ž. buto duris ir įėjo į tÄ butÄ .

Tuo metu jis (nukentėjusysis) pastebėjo P. B. rankose maždaug 80 cm ilgio storÄ plastikinį vamzdį. L. M. ir P. B. keikėsi, jį (nukentėjusįjį) koliojo, vadino necenzÅ«riniais bei įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais. Tuomet L. M. pasiėmė minėtÄ plastikinį vamzdį iÅ¡ P. B. ir, priėjęs prie jo (nukentėjusiojo) pradėjo jį muÅ¡ti tuo vamzdžiu. Jis (nukentėjusysis) kaire ranka užsidengė savo veidÄ , kad nepataikytų į jį, o L. M. tuo metu smÅ«giavo į įvairias jo kÅ«no vietas.

L. M. tuo plastikiniu vamzdžiu sudavė jam ne mažiau kaip 6 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tai yra į kairę alkÅ«nę, deÅ¡inį Å¡onÄ ties sėdmeniu, į dubens kaulus, į kairį Å¡onÄ sėdmenų srityje ties dubens kaulu, į deÅ¡inės kojos kelio iÅ¡orinę dalį. Tuo metu jis (nukentėjusysis) Å¡aukėsi pagalbos, kvietėsi kaimynus, o jo brolis P. Ž. buvo stipriai neblaivus ir sėdėjo ant tos pačios lovos tik kitoje jos pusėje. L. M. ir P. B. norėjo atimti iÅ¡ jo telefonÄ , kad Å¡is neiÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nų.

Tačiau jo telefonas buvo po jo paties kÅ«nu, todėl P. B. ir L. M. nepastebėjo to telefono. Tada L. M. perdavė tÄ plastikinį vamzdį P. B. ir liepė Å¡iam muÅ¡ti jį tuo pačiu vamzdžiu. Tuomet P. B. pradėjo smÅ«giuoti tuo vamzdžiu, tačiau jis (nukentėjusysis) atsigynė nuo tų smÅ«gių spardydamasis savo kojomis. Nepaisant to, P. B. plastikiniu vamzdžiu vis tiek sudavė jam ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į tas pačias vietas, į kurias buvo sudavęs ir L. M. Jis (nukentėjusysis) negali tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai smÅ«gių jam sudavė L.

M. ir P. B. Tiek dėl L. M., tiek ir dėl P. B. jam suduotų smÅ«gių jis jautė sukeltÄ fizinį skausmÄ . P. B. ir L. M. nuolat keikėsi, o, baigę jį muÅ¡ti, jie išėjo iÅ¡ jo brolio P. Ž. namų ir iÅ¡sinešė tÄ vamzdį, tačiau tuoj pat jie apsisuko ir vėl sugrįžo. Tuomet P. B., vėl priėjęs prie jo (nukentėjusiojo) tuo pačiu vamzdžiu smogė jam, tačiau jis (nukentėjusysis) koja nuspyrė tÄ vamzdį ir iÅ¡vengė to smÅ«gio. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , o P. B. mojuodamas vamzdžiu per stalÄ iÅ¡vertė peleninę su pelenais.

Tuomet jis (nukentėjusysis), susiradęs savo telefonÄ , kuris buvo po juo pačiu, bandė surinkti pagalbos numerį, tačiau L. M. atėmė iÅ¡ jo rankų telefonÄ ir pradėjo šį tikrinti, ar nėra skambinta pagalbos numeriu 112. L. M. ir P. B. visÄ laikÄ koliojosi ir vėl išėjo iÅ¡ jo brolio P. Ž. buto. Tuo metu jis (nukentėjusysis) jau buvo atėmęs iÅ¡ L. M. savo telefonÄ . Apie 19 val. 20 min. jis (nukentėjusysis) išėjo iÅ¡ savo brolio P. Ž. buto ir nuėjo pasitikti savo draugės, tačiau laiptinėje dar susitiko L.

M. ir P. B., kurie vėl pradėjo jį kolioti, tačiau su jais dar buvo ir L. M. draugė, kuri neleido L. M. jo pulti. Po to, jis (nukentėjusysis) susitiko su savo drauge, kuriai viskÄ papasakojo ir iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Medikų pagalbos jam nereikėjo, tačiau jis jautė fizinį skausmÄ dėl jam suduotų smÅ«gių. Jis atsisako reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį byloje, kadangi pats neturi pinigų bylinėjimosi iÅ¡laidoms. Jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertus iÅ¡ karto po pirmosios jo apklausos.

Jo manymu, L. M. ir P. B. prieÅ¡ jį smurtavo, nes jie manė, jog tai jis primokė savo brolį P. Ž., kad Å¡is neleistų jiems tame bute vartoti alkoholio ir dėl to jie neturėjo kur tai daryti. Jis turi pretenzijų tiek L. M., tiek ir P. B. Toks konfliktas tarp jo ir L. M. įvyko jau nebe pirmÄ kartÄ , tačiau jis (nukentėjusysis) pirmÄ kartÄ kreipėsi į policijÄ . Jam atrodo, kad P. B. yra nestabilios psichikos, kadangi jis daro viskÄ , kÄ jam paliepia L. M. Viso Å¡io įvykio metu jis (nukentėjusysis) buvo visiÅ¡kai blaivus.

L. M. arba P. B. turi jo (nukentėjusiojo) brolio P. Ž. buto raktÄ , kuris buvo pagrobtas maždaug prieÅ¡ metus laiko. Jo brolis P. Ž. yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau įprastai jis nevartoja alkoholio su L. M. ir P. B. (t. 1, b. l. 1 – 11, 14 – 17, 34 – 38). Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 22 d. jis dirbo policijos ekipaže A1703 kartu su vyriausiuoju patruliu P. G. Apie 19 val. 25 min. policijos komisariato budėtojas jiems nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieÅ¡ 20 minučių pranešėjos draugÄ sumušė du pažįstami asmenys.

Nuvykus nurodytu adresu, kieme juos pasitiko S. Ž. ir jo draugė. Bendraujant su S. Ž., Å¡is nurodė, kad buvo atvykęs pas savo brolį P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). S. Ž. bÅ«nant kartu su broliu P. Ž., į Å¡io butÄ Ä¯Ä—jo du brolio kaimynai – L. M. ir jo draugas P., kurie, vos tik įėję į butÄ , ėjo tiesiai link jo (S. Ž.), ir priėję iÅ¡ karto pradėjo jį muÅ¡ti. S. Ž. sėdint ant sofos, L. M. ir P. pradėjo smÅ«giuoti jam į krÅ«tinės sritį.

S. Ž. nenurodė, kiek konkrečiai smÅ«gių sudavė kiekvienas tas asmuo, tik paminėjo, kad prieÅ¡ jį smurtavo tiek L. M. tiek ir P. Po to, minėti smurtavę asmenys išėjo iÅ¡ P. Ž. buto, tačiau visai netrukus jie antrÄ kartÄ grįžo į butÄ jau turėdami plastikinį vamzdį, kuriuo pradėjo muÅ¡ti S. Ž. Kuris iÅ¡ tų asmenų atsinešė tÄ plastikinį vamzdį, S. Ž. nenurodė. S. Ž. nurodė, jog tuo vamzdžiu jį mušė pasikeisdami tiek L. M., tiek ir P. S. Ž. nenurodė, kiek konkrečiai smÅ«gių ir į kurias vietas sudavė konkretus asmuo, tik paminėjo, kad smÅ«giai jam buvo suduoti į rankas ir kojas.

Bendraujant su S. Ž., Å¡is neatrodė iÅ¡sigandęs, buvo ramus, viskÄ pasakojo nuosekliai ir paminėjo, jog net pats nesuprato, dėl kokios priežasties jį sumušė jo brolio P. Ž. kaimynai. Patikrinus S. Ž. blaivumÄ , jam buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Užėjus į S. Ž. nurodytÄ butÄ ir apžiÅ«rėjus ten esančias patalpas, nerado minėto plastikinio vamzdžio, kuriuo ir buvo suduoti smÅ«giai. S. Ž. teigė, jog tÄ plastikinį vamzdį iÅ¡sinešė P. arba L. M. Ä®vykio vietoje nebuvo nei L.

M., nei P. S. Ž. nenurodė, kur šie asmenys gyvena, tačiau jis paminėjo, kad tie asmenys yra jo brolio P. Ž. kaimynai. Policijos pareigūnas P. G. ieškojo minėtų asmenų tame daugiabutyje name, tačiau jų nerado. Ant S. Ž. kūno nesimatė jokių akivaizdžių sužalojimų, tačiau šis nurodė, kad smūgių sudavimo metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to jis kreipsis į teismo medicinos ekspertus (t. 1, b. l. 68 – 71). Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir liudytojas M.

R. (t. 1, b. l. 80 – 83). Liudytojas P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. gruodžio 22 d. jis kartu su savo broliu S. Ž. grįžo iš Kauno. Juos parvežė L. M. draugas, su kuriuo važiavo ir pats L. M. Jis pats paprašė L. M., kad šis parvežtų juos iš Kauno, nes jie turėjo daug daiktų. Tikslios valandos neprisimena, galbūt apie vidurdienį L. M. parvežė juos į jo (liudytojo) namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuojant į namus, alkoholio jie nevartojo, tačiau L.

M. jau buvo neblaivus. Grįžus, jis (liudytojas) kartu su broliu S. Ž. nuėjo į namus. Po kurio laiko pas juos atėjo ir L. M., su kuriuo jis (liudytojas) dar iÅ¡gėrė pusę 0,7 litro talpos butelio degtinės. TÄ kart L. M. atėjo nekviestas. Kuomet jis (liudytojas) gėrė degtinę su L. M., S. Ž. žiÅ«rėjo televizijÄ ir degtinės jis negėrė. Po to, L. M. išėjo iÅ¡ jo (liudytojo) buto. Apie 19.00 val., jam su broliu bÅ«nant namuose, iÅ¡girdo durų skambučio garsÄ , į kurį jis (liudytojas) nereagavo, tik priėjo prie durų ir pro akutę pamatė, kad už durų stovi L.

M. ir todėl neatidarė durų. Jo buto durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus „naktinuku“ užraktu. Po kurio laiko, bÅ«nant kambaryje, jis (liudytojas) vartojo alų ir iÅ¡girdo rakinamas jo buto duris. Staiga į jo butÄ Ä¯Ä—jo L. M. ir P. B. Neprisimena, kuris iÅ¡ jų įėjo pirmas. Tuo metu jis pats sėdėjo ant sofos, arčiau lango, o kur sėdėjo jo brolis S. Ž., tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad Å¡is sėdėjo kitoje stalo pusėje. Staiga L. M. ir P. B. priėjo prie jo brolio S. Ž., kurį L.

M. pradėjo mušti. Jis (liudytojas) neprisimena, kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė L. M., tačiau šis rankomis smūgiavo kelis kartus. Kiek prisimena, S. Ž. pradėjo mušti L. M., o po to jį mušė ir P. B. Jis (liudytojas) neprisimena ir to, kiek smūgių S. Ž. sudavė P. B., bet tikrai buvo daugiau negu vienas smūgis. Be to, L. M. sudavė smūgius S. Ž. ir plastikiniu vamzdžiu. Jis (liudytojas) nežino, ar P. B. sudavė smūgius S. Ž. plastikiniu vamzdžiu. Šio įvykio metu jis pats (liudytojas) buvo stipriai neblaivus, todėl negali itin nuosekliai paaiškinti, kaip viskas ten įvyko.

Jis taip pat negali pasakyti, ar L. M. ir P. B. buvo atėję tik vienÄ kartÄ Ä¯ jo namus ir mušė jo brolį, ar jie buvo atėję kelis kartus. Jis (liudytojas) negalėjo apginti savo brolio S. Ž. nuo L. M. ir P. B., nes pats buvo stipriai neblaivus ir ne viskÄ suvokė, kas ten vyksta. L. M. turi jo buto raktus, kuriuos jis pagrobęs jau seniai. Jo manymu, tai buvo pirmas toks konfliktas tarp jo brolio S. Ž., L. M. ir P. B. L. M. maždaug prieÅ¡ metus jau buvo smurtavęs prieÅ¡ jį patį (liudytojÄ ), tačiau tÄ kart jis nesikreipė į policijÄ .

L. M. ir P. B. tikrai smurtavo prieÅ¡ S. Ž. Jis (liudytojas) nežino, dėl ko L. M. ir P. B. mušė S. Ž. Jo (liudytojo) namuose nebuvo jokio plastikinio vamzdžio, todėl mano, kad L. M. ir P. B. patys iÅ¡ kažkur ir atsinešė tÄ vamzdį (t. 1, b. l. 74 – 77). Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog S. Ž. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena jau apie du metus adresu (duomenys neskelbtini). Tiek ji pati, tiek ir S. Ž. alkoholio visiÅ¡kai nevartoja ir niekada nebuvo nuo jo priklausomi. 2019 m. gruodžio 22 d. vėliausio marÅ¡ruto autobusu ji sugrįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį.

Autobusų stotelėje jÄ pasitiko sugyventinis S. Ž. Tuo metu buvo jau po 19.00 valandos. S. Ž. visuomet bÅ«na linksmas, tačiau tÄ kart jis buvo nusiminęs, susinervinęs ir labai susijaudinęs, netgi Å¡iek tiek drebėjo iÅ¡ jaudulio. Jiems grįžus į namus, S. Ž. parodė jai ant jo kÅ«no esančius sužalojimus. AiÅ¡kiai matėsi kraujosruvos ir paraudimai ant S. Ž. rankų, abiejų kojų, taip pat lyg ir ant veido. Buvo prakirsta ir kažkuri jo koja. Ji pasiteiravo, kas jam nutiko ir kas jį taip sumušė.

Tuomet S. Ž. pradėjo pasakoti, kad jis su savo broliu P. Ž. buvo Å¡io bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur abu žiÅ«rėjo televizijÄ , o P. Ž. tuo metu pats vienas iÅ¡gėrinėjo alkoholį. S. Ž. tiesiog pas brolį laukė jos, sugrįžtančios į (duomenys neskelbtini). S. Ž. jai minėjo, jog į jo brolio butÄ visai nekviesti atėjo P. B. ir L. M. Kiek prisimena, tai S. Ž. minėjo, kad Å¡ie asmenys į tÄ butÄ buvo atėję du ar daugiau kartų. Ji tiksliai neprisimena, ar pirmÄ kartÄ atėję L.

M. ir P. B. smurtavo prieÅ¡ S. Ž., tačiau, jiems išėjus, P. Ž. iÅ¡ karto užrakino savo buto duris. Tačiau po kurio laiko vėl atėjo P. B. ir L. M., kurie patys atsirakino to buto duris. TÄ kart L. M. ir P. B. su savimi atsinešė ir plastikinį vamzdį, kuriuo jie, pasikeisdami, pradėjo muÅ¡ti S. Ž. S. Ž. jai neminėjo, kuris iÅ¡ minėtų asmenų pirmas pradėjo jį muÅ¡ti. S. Ž. jai sakė, kad abu tie asmenys sudavė smÅ«gius jam į įvairias kÅ«no vietas, jis taip pat nenurodė ir kiek konkrečiai smÅ«gių jam sudavė.

S. Ž. sakė, jog jis buvo kambaryje, prie pečiaus, sėdėjo ant sofos. S. Ž., atsirėmęs į sofos atloÅ¡Ä , bandė savo rankomis ir kojomis gintis nuo L. M. ir P. B. Tuo metu S. Ž. brolis P. Ž. buvo ant tos pačios sofos, tik jis sėdėjo kitame jos gale. S. Ž. jai sakė, jog P. Ž. nieko nesakė ir nieko nedarė ir net nebandė jo ginti, nes pats bijojo L. M. ir P. B. Atvykus policijos pareigÅ«nams, P. Ž. patvirtino tai, kad tiek L. M., tiek ir P. B. smurtavo prieÅ¡ S. Ž. Ji pati Å¡io konflikto nematė, jai tik papasakojo S. Ž.

Pasitarę su S. Ž., jie nutarė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Ji pati paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai, kad minėti asmenys sumušė S. Ž. L. M. ir P. B. yra P. Ž. kaimynai. L. M. jau ne pirmÄ kartÄ smurtavo prieÅ¡ S. Ž. KitÄ dienÄ S. Ž. kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Ä®vykio metu S. Ž. buvo blaivus. S. Ž. minėjo, jog įvykio metu L. M. ir P. B. buvo neblaivÅ«s (t. 1, b. l. 88 – 91). IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kurio pagrindu buvo pradėtas Å¡is ikiteisminis tyrimas, matyti, jog S. Ž. pareiÅ¡kė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val., jam bÅ«nant pas savo brolį P. Ž., atėjo Å¡io kaimynai, kurie sumušė jam (S. Ž.) rankÄ ir krÅ«tinę.

Dėl tų kaimynų veiksmų jam (S. Ž.) buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ Å¡io protokolo matyti, jog buvo atlikta ir pirmoji nukentėjusiojo S. Ž. apklausa. Taip pat matyti, jog buvo apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu tyrimui reikÅ¡mingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. ApžiÅ«ra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 1 – 11, 14 – 17). IÅ¡ policijoje registruotų praneÅ¡imų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2019 m. gruodžio 22 d. 19 val. 25 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos V.

K. praneÅ¡imas apie tai, kad prieÅ¡ 20 minučių adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos draugÄ sumušė du pažįstami asmenys, kurie Å¡iuo metu to namo laiptinėje vartoja alkoholinius gėrimus. IÅ¡ prie Å¡io praneÅ¡imo esančios papildomos informacijos matyti, jog praneÅ¡imas pasitvirtino, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 25 – 27). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1140/2019 (06) nurodyta, jog S. Ž. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje, abiejose Å¡launyse, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje Å¡launyje.

Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 59).

IÅ¡ akistatos protokolų matyti, jog 2020 m. vasario 20 d. akistatų tarp nukentėjusiojo S. Ž. ir kaltinamųjų L. M. bei P. B. metu Å¡ie kaltinamieji pripažino, kad 2019 m. gruodžio 22 d. jie, veikdami kartu, bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį S. Ž. (t. 1, b. l. 115 – 120, 147 – 152). Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamieji P. B. ir L. M., veikdami bendrai, muÅ¡dami sukėlė nukentėjusiajam S. Ž. fizinį skausmÄ bei nežymiai jį sužalojo ir tuo jie padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Prokurorė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 1 – 5). Prokurorės pareiÅ¡kimas tenkinamas. Protokoluose, kuriuos pasirašė kaltinamieji P. B. ir L. M., jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamÄ jį procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu. Abu kaltinamieji susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamieji P. B. ir L. M. sutiko ir su prokurorės jiems pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡imi – areÅ¡tu bei jo trukme (t. 1, b. l. 188 – 189, 190 – 191). Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ rūšį, formÄ , vaidmenį ir pobÅ«dį (BK 58 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamieji P. B. ir L. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). NagrinėjamÄ nusikaltimÄ kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Abu kaltinamieji yra nagrinėjamos nusikalstamos veikos bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis P. B. anksčiau buvo teistas vienÄ kartÄ , paskirtÄ bausmę jis yra atlikęs, o jo teistumas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo iÅ¡nykęs (t. 1, b. l. 172 – 173, 185;

BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). P. B. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau jis yra pilnai įvykdęs visas jam paskirtas administracines nuobaudas (t. 1, b. l. 174 – 175, 176). Kaltinamasis P. B. yra dirbantis, nevedęs, jis neturi nepilnamečių išlaikytinių (t. 1, b. l. 171, 177, 186). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis P. B. turi tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau baudžiamojo įstatymo prasme jis yra visiškai pakaltinamas (t. 1, b. l. 179, 182). Byloje nėra daugiau kitų neigiamai P. B. charakterizuojančių duomenų.

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 1, b. l. 133 – 136, 141 – 144). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis L. M. iki Å¡iol jau teistas 3 kartus, paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar tebeturėjo neiÅ¡nykusį bei nepanaikintÄ teistumÄ (t. 1, b. l. 159 – 161;

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). L. M., bÅ«damas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neiÅ¡nykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). L. M. ne kartÄ baustas ir administracine tvarka ir dar turi neįvykdytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ nesumokėtÄ baudÄ (t. 1, b. l. 162 – 163, 164). Kaltinamasis L.

M. yra dirbantis, nevedęs, jis neturi nepilnamečių iÅ¡laikytinių (t. 1, b. l. 157 – 158, 165 – 166, 169). L. M. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįraÅ¡ytas (t. 1, b. l. 168). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 1, b. l. 101 – 104, 109 – 112). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas; t. 1, b. l. 159 – 161).

Byloje daugiau nėra kitų neigiamai L. M. charakterizuojančių duomenų. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Ä®vertinus visas nustatytas ir iÅ¡tirtas bylos aplinkybes bei kaltinamųjų P. B. ir L. M. asmenybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus abiems kaltinamiesiems prokurorės pasiÅ«lytÄ griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimÄ â€“ areÅ¡tÄ , kadangi tik Å¡i bausmės rÅ«Å¡is Å¡iuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamųjų P. B. ir L. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jie pilnai pripažino savo kaltę, todėl jų atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jiems paskirtos bausmės sumažinamos vienu trečdaliu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems P. B. ir L. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 121 – 123, 153 – 155). Pradėjus bausmių vykdymÄ , Å¡ios kardomosios priemonės kaltinamiesiems panaikinamos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 36 (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, P. B. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 24 (dvideÅ¡imt keturių) parų areÅ¡to bausmę.

Bausmę P. B. paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo P. B. sulaikymo dienos, vykdant Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtÄ bausmę. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam P. B., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigÄ â€“ Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam P. B., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ â€“ Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti P. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, L. M. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Bausmę L. M. paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo L. M. sulaikymo dienos, vykdant Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtÄ bausmę. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam L. M., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigÄ â€“ Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam L.

M., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ â€“ Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistiesiems P. B. ir L.

M., jog jie per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o įteikimo dienos, nesutikdami su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistųjų praÅ¡ymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

PatvirtintÄ teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä Ä¯teikti nuteistiesiems P. B. ir L. M. Teisėjas Jonas Malinauskas