5e411636-9e4e-4bae-8df2-07cbba459476 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-2094-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24764-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas kreditoriaus UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-32207-807/2015 pagal kreditoriaus UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui S. M. dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, n u s t a t ė : kreditorius UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininko S. M. 1 357,90 EUR skolÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas: 8,00 EUR žyminio mokesčio, 0,87 EUR iÅ¡laidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų paieÅ¡kÄ bei iÅ¡raÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ ekrane, 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä bei 24,20 EUR iÅ¡laidų už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-21 nutartimi pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

Nurodė, kad kreditorius pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, be kitų reikalavimų, prašė iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti bei pridėjo UAB ,,Skolos LT“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. SK02483. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ iÅ¡laidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.

Kitokios atstovavimo iÅ¡laidos civilinio proceso dalyviui negali bÅ«ti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, 3K-3-212-219/2015). Kreditoriaus patirtos iÅ¡laidos, susijusios su UAB „SKOLOS LT“ suteiktomis teisinėmis paslaugomis civiliniame procese, nepatenka į CPK 88 str. įtvirtintÄ atlygintinų civiliniame procese patirtų iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä , todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti kreditoriui atlygintos.

PareiÅ¡kimas, kuriame pareikÅ¡tas kreditoriaus reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas ne už advokato ar advokato padėjėjo suteiktÄ teisinę pagalbÄ , yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. AiÅ¡kiai nepagrįstas pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti priimtas (CPK 435 str. 2 d.).Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartį panaikinti. CPK 435 straipsnis įtvirtina pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo tvarkÄ . Kaip nurodyta aukščiau, CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ , jei yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jei pareiÅ¡kimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nėra numatyta galimybė tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimo iÅ¡ dalies, kadangi, tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje nurodyta tvarka. Tačiau toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). Minėtame skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl dalies pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ skolininko 1357,90 Eur, tuo tarpu kiti reiÅ¡kiami reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų laikytini iÅ¡vestiniais.

Todėl, kreditoriaus įsitikinimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ . Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditoriaus praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas už teisines paslaugas yra nepagrįstas, atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentu, jog teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl kitos dalies reikalavimų. Apeliantas atskirajame skunde neginčija teismo padarytos iÅ¡vados, kad reikalavimas dėl iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ yra nepagrįstas, todėl Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.PareiÅ¡kimai dėl teismo įsakymų iÅ¡davimo nagrinėjami CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, reglamentuojančioje tiek pareiÅ¡kimams taikomus specialiuosius reikalavimus, tiek jų priėmimÄ .

Ä®statyme numatyta, kad kreditorius, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Proceso įstatyme taip pat numatyta galimybė atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas; minėtas pagrindas taikytinas tada, kai iÅ¡ faktinio pareiÅ¡kimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiÅ¡kiai laikytinas nepagrįstu.

Pateikiamas pareiÅ¡kimas be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų turi atitikti ir pareiÅ¡kimui keliamus specialiuosius reikalavimus, tarp kurių numatyta, kad pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo turi bÅ«ti nurodomas reiÅ¡kiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimÄ (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo įsakymo iÅ¡davimo apimtį imperatyviai apibrėžia CPK 436 straipsnio 2 dalis, o priimant pareiÅ¡kimÄ teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės bÅ«ti priimtas visais įsakymo turinio aspektais.Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl kreditoriaus reikalavimų dalies, todėl siekiant iÅ¡spręsti ginčijamÄ klausimÄ bÅ«tina sistemiÅ¡kai iÅ¡analizuoti minėto skyriaus nuostatas bei atsižvelgti į supaprastinto proceso tikslus.

Pažymėtina, kad sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sÄ naudomis bei kuo paprastesniu bÅ«du iÅ¡spręsti neginčijamų ir neprieÅ¡taraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi bÅ«ti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, iÅ¡davimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. IÅ¡sprendus ginčo situacijÄ kreditoriaus nurodomu bÅ«du, t.y. priėmus teismo įsakymÄ dėl dalies pareiÅ¡kimo reikalavimų, o kitÄ pareiÅ¡kimo dalį (dėl aiÅ¡kiai nepagrįstų reikalavimų) atsisakius priimti, kreditoriui atsirastų galimybė pateikti atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimo dalį (CPK 435 str. 2 d.).

Vadinasi, galima situacija, kai iÅ¡ esmės vieno pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du procesai – iÅ¡ieÅ¡kojimo ir apeliacijos, o aukÅ¡tesnės instancijos teismui panaikinus tokiÄ nutartį, galimi ir du iÅ¡ieÅ¡kojimo procesai (dėl teismo įsakymo ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų). Akivaizdu, kad toks procesas neatitiktų sumarinio proceso tikslų.Taigi, Å¡ios aplinkybės, taip pat CPK XXIII skyriuje įtvirtinti reikalavimai teismo įsakyme nurodyti ne tik priteisiamÄ skolÄ , tačiau ir iÅ¡vestinius reikalavimus (jei tokie buvo pareikÅ¡ti) (CPK 436 str.), teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimas (CPK 436 str. 7 d.), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo atveju, jei visų pareiÅ¡kimo reikalavimų patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , toks pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).Kreditorius, pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo reikÅ¡damas (nors ir vienÄ ) aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ , prisiima rizikÄ netekti teisės supaprastintu bÅ«du apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises.

Apeliantas vienÄ aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Vidas Stankevičius