Legislator Case Law & Legislation
5e3e9841-8244-4105-a61d-e3e1330f5cea AI generated

5e3e9841-8244-4105-a61d-e3e1330f5cea · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5e3e9841-8244-4105-a61d-e3e1330f5cea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pagal 2005 m. liepos 27 d. kreditavimo sutartį – 190 698,54 Eur negrÄ Å¾into kredito, 23 247,40 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 1 685,24 Eur nesumokėtų delspinigių, viso 215 631,18 Eur; pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito linijos sutartį – 2 147,09 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 114,25 Eur nesumokėtų delspinigių, viso 2 261,34 Eur. Nurodytas skolos dydis byloje nėra ginčijamas. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei nevykdė ilgÄ laikÄ , tuo pažeisdamas esminę kredito gavėjo pareigÄ â€“ tinkamai bei laiku vykdyti kredito grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų mokėjimus. Atsakovė pagal laidavimo sutartis laikytina solidaria trečiojo asmens skolininke, nes laidavimo sutartyse Å¡iuo klausimu jokių iÅ¡lygų nenustatyta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnis).

Legislator headnote

AI generated

5e3e9841-8244-4105-a61d-e3e1330f5cea · Lietuvos apeliacinis teismas: Trečiojo asmens pareigos mokėti įmokas svarba yra pabrėžta ir Å¡alių sudarytos sutarties nuostatose, pažymint, kad kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas.Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes Å¡ių bylų ratio decidendi skiriasi. Kasaciniame teisme nagrinėtoje byloje ginčas buvo kilęs iÅ¡ bÅ«sto paskolos (vartojimo sutarties), o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo, kuris neįvykdė laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-63-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00185-2016-8Procesinio sprendimo kategorija2.6.2.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei ir Marijai Zubrickienei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,atsakovės J.

Č. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vegda“ atstovui advokatui Olegui Kakurinui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3817-560/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės Luminor Bank (buvusi akcinė bendrovė DNB bankas) ieÅ¡kinį atsakovei J. Č. dėl skolos bei palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vegda“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Luminor Bank AB (buvusi AB DNB bankas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. Č. ieÅ¡kovės naudai 217 892,52 Eur, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pagal kreditavimo ir kredito linijos sutartis trečiasis asmuo UAB „Vegda“ jai liko skolinga 217 892,52 Eur.

Atsakovė J. Č. yra trečiojo asmens UAB „Vegda“ direktorė, su kuria buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis atsakovė įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė UAB „Vegda“. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alys buvo sutarusios galutinį prievolės įvykdymo terminÄ â€“ 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau ieÅ¡kovė, neatsižvelgdama į atsakovės ir trečiojo asmens praÅ¡ymus ir paaiÅ¡kinimus dėl susidariusių sunkumų, sutartis 2015 m. gruodžio 4 d. nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovės J. Č. 217 892,52 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo UAB „Vegda“ buvo sudariusios kreditavimo bei kredito linijos sutartis, o ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo sudariusios laidavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovei už trečiojo asmens prievoles.Teismas nurodė, kad pažyma apie skolos dydį patvirtina, jog 2016 m. sausio 19 d. trečiasis asmuo UAB „Vegda“ skolinga ieÅ¡kovei:

1) pagal 2005 m. liepos 27 d. kreditavimo sutartį – 190 698,54 Eur negrÄ Å¾into kredito, 23 247,40 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 1 685,24 Eur nesumokėtų delspinigių, viso 215 631,18 Eur;

2) pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito linijos sutartį – 2 147,09 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 114,25 Eur nesumokėtų delspinigių, viso 2 261,34 Eur. Nurodytas skolos dydis byloje nėra ginčijamas. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei nevykdė ilgÄ laikÄ , tuo pažeisdamas esminę kredito gavėjo pareigÄ â€“ tinkamai bei laiku vykdyti kredito grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų mokėjimus. Atsakovė pagal laidavimo sutartis laikytina solidaria trečiojo asmens skolininke, nes laidavimo sutartyse Å¡iuo klausimu jokių iÅ¡lygų nenustatyta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnis).

Laidavimo sutartys yra galiojančios, nenuginčytos, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad visÄ prievolę įvykdytų laiduotoja (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino.Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo mažinti sutartyje nustatytus 0,05 proc. dydžio delspinigius, nes atsakovės nuomonė dėl delspinigių dydžio tariamo neprotingumo yra niekuo nepagrįsta, tokio dydžio delspinigiai tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovei nuo pat sutarčių sudarymo buvo tinkami, teisingi ir protingi, tačiau tik pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį atsakovei jie tapo neprotingai dideli.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė J. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė nutraukė kredito sutartis CK 6.217 straipsnio, o ne kredito sutartyse nustatytų sÄ lygų, pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimo, o apsiribojo deklaratyviu konstatavimu, jog sutartis buvo nutraukta CK 6.217 straipsnio pagrindu.Kasacinio teismo formuojamos praktikos kontekste vertinant faktines aplinkybes, akivaizdu, kad pagrindo nurodytu įstatyme įtvirtintu pagrindu nutraukti sutartis nebuvo, nes:

1) trečiojo asmens pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 11,5 proc. bendros įsipareigojimų sumos;

2) ieškovė pati savo veiksmais lėmė tai, kad trečiasis asmuo negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį, nes būtent ieškovė sprendė kaip bus paskirstyta trečiojo asmens sumokėta 20 000 Eur suma;

3) trečiasis asmuo dėjo maksimalias pastangas, kad tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus, o jo kaltė dėl susidariusios situacijos yra itin maža;

4) trečiasis asmuo pardavęs jam priklausantį turtÄ bÅ«tų buvęs pajėgus įvykdyti sutartis, tačiau ieÅ¡kovė pradėjo turto realizavimo procedÅ«ras priverstine tvarka, turtÄ parduodant už 80 proc. turto rinkos kainos.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Luminor Bank AB praÅ¡o atsakovės J. Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Pagal CK 6.881 straipsnyje įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ piniginių įmokų (grÄ Å¾intino kredito ir palÅ«kanų) mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sÄ lyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas.

Trečiojo asmens pareigos mokėti įmokas svarba yra pabrėžta ir šalių sudarytos sutarties nuostatose, pažymint, kad kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas.Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes šių bylų ratio decidendi skiriasi. Kasaciniame teisme nagrinėtoje byloje ginčas buvo kilęs iš būsto paskolos (vartojimo sutarties), o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo iš laiduotojo, kuris neįvykdė laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Kitos apeliantės nurodomos kasacinio teismo praktikos taip pat nesusijusios, nes jos skirtos CK 6.217 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimui, o Å¡ioje byloje sutartys nutrauktos CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.2015 m. rugsėjo mėn. trečiasis asmuo bankui buvo skolingas pagal visas sutartis jau ilgÄ laikÄ . IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matėsi akivaizdi tendencija, kad ir ateityje trečiasis asmuo nesugebės tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

Trečiojo asmens prievolių nevykdymas buvo sistemingas ir besitęsiantis ilgÄ laikÄ . Apie tai kaip bus panaudotos lėšos pardavus įkeistÄ turtÄ tiek apeliantei, tiek trečiajam asmeniui buvo praneÅ¡ta duodant sutikimÄ dėl Å¡io turto pardavimo. Kadangi turtas buvo parduotas, tai reiÅ¡kia, kad su tokia lėšų panaudojimo tvarka Å¡ie asmenys sutiko.                          Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė Luminor Bank AB (buvusi AB DNB bankas, toliau – ir Bankas) ir trečiasis asmuo UAB „Vegda“ 2005 m. spalio 7 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 816-05 IL (toliau – Kreditavimo sutartis), o 2005 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. 466 (toliau – Kredito linijos sutartis). Å ių sutarčių nuostatos buvo keletÄ kartų keičiamos.2013 m. rugsėjo 25 d. susitarimu ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovės, pakeitė Kreditavimo sutartį bei nurodė, jog pripažįsta aplinkybę, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su kredito grÄ Å¾inimu ir palÅ«kanų mokėjimu, todėl sutartis buvo nutraukta, tačiau Å¡iuo susitarimu jÄ nutarta atnaujinti.

Atnaujinus sutartį trečiasis asmuo toliau netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį ir Kredito linijos sutartį. Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė 2015 m. spalio 1 d. raÅ¡tu informavo tiek trečiÄ jį asmenį, tiek atsakovę, kad 2015 m. spalio 1 d. pradelsti įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį sudaro 2 255,85 Eur, o pagal Kredito linijos sutartį – 21 976,06 Eur. IeÅ¡kovė informavo, kad iki 2015 m. lapkričio 5 d. neįvykdžius finansinių įsipareigojimų bankas sekančiÄ dienÄ nutraukia minėtas sutartis.

Bankas 2015 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu papildomai informavo trečiÄ jį asmenį, kokiomis sÄ lygomis sutiktų atidėti kredito grÄ Å¾inimÄ , tačiau UAB „Vegda“ Å¡ių sÄ lygų neįvykdžius, 2015 m. gruodžio 4 d. sutartys buvo nutrauktos.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai kreditorė (ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡oma priteisti skolÄ iÅ¡ laiduotojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė J.

Č. įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo pagal Kreditavimo sutartį. Be to, 2010 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo sudariusios laidavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė J. Č. įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo pagal Kredito linijos sutartį.Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl įsiskolinimų dydžio, jų paskaičiavimo teisingumo nėra. Byloje atsakovė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito linijos sutartį ir Kreditavimo sutartį, todėl ieÅ¡kinys jos atžvilgiu yra nepagrįstas.

Dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo ir laiduotojo atsakomybės Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ieÅ¡kovė 2016 m. vasario mėn. atsakyme informavo, jog nutraukė Kreditavimo sutartį ir Kredito linijos sutartį bei pažymėjo, jog buvo pažeistos esminės Kredito sutarčių sÄ lygos. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė nenurodė, ar sutartys buvo nutrauktos, remiantis sutartyse numatyta teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis (Sutarčių 46 ir 47 punktai) ar remiantis CK 6.217 straipsniu dėl esminio sutarties pažeidimo.

Taip pat atsakovė mano, jog šioje byloje būtina remtis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vartojimo kredito sutarčių pažeidimo.Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad nagrinėjamai bylai aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-415/2016, nes šių bylų ratio decidendi skiriasi iš esmės: šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš laiduotojo, o nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo analizuojami vartotojų teisių apsaugos klausimai, kurie šiuo atveju netaikytini.

Atsižvelgiant į tai, remtis apeliantės nurodyta kasacinio teismo nutartimi Å¡ioje byloje nėra pagrindo.CK 6.217 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta teisė nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad bankas praneÅ¡ime apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ nenurodė kokiu pagrindu nutraukia sutartis, nesudaro pagrindo Å¡ių sutarčių nutraukimÄ pripažinti savaime neteisėtu.

Pažymėtina, kad nutrauktomis sutartimis Å¡alys buvo sulygusios, kad Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu (Kreditavimo sutarties 42 punktas), o Kredito linijos sutarties naujos redakcijos 46.1 papunktyje nustatė, jog Kredito gavėjui sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾inus Bankui bent vienos kredito dalies ir / arba nesumokėjus palÅ«kanų, tai yra pagrindas sutarčiai nutraukti, o 47 punkte pažymėjo, jog tiek sutartyje numatytų, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas.

Å alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonę. Pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbumÄ sutartiniams santykiams, negalima Å¡io principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų egzistavimÄ ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du.

Dažnai šį pasirinkimÄ lemia kitos sutarties Å¡alies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikÅ¡mė. Esant esminiam sutarties pažeidimui Å¡alis gali pasinaudoti vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo galimybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).Vertinant galimÄ vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo teisėtumÄ , bÅ«tina nustatyti ar skolininkui buvo suteiktas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti.

CK 6.209 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi Å¡alis gali raÅ¡tu nustatyti protingÄ papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti ir praneÅ¡ti apie tai kitai Å¡aliai. Nukentėjusi Å¡alis savo praneÅ¡ime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdys per nustatytÄ papildomÄ terminÄ . Bankas 2015 m. spalio 1 d. praneÅ¡imu nurodė, kad iki 2015 m. lapkričio 5 d. neįvykdžius finansinių įsipareigojimų bankas sekančiÄ dienÄ nutraukia minėtas sutartis.

Bankas 2015 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu papildomai informavo trečiÄ jį asmenį, kokiomis sÄ lygomis sutiktų atidėti kredito grÄ Å¾inimÄ , tačiau UAB „Vegda“ Å¡ių sÄ lygų neįvykdžius, 2015 m. gruodžio 4 d. sutartys buvo nutrauktos. Nors apeliantė bylÄ nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose rėmėsi aplinkybe, jog, jos nuomone, suteiktas papildomas terminas prievolei įvykdyti nebuvo pakankamas, nenurodė per kokį terminÄ trečiasis asmuo bÅ«tų galėjęs įvykdyti prievolę.

Galutinis kredito grÄ Å¾inimo Bankui terminas pagal abi sutartis – 2016 m. rugsėjo 30 d., bylos nagrinėjimo metu taip pat yra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės atstovas patvirtino aplinkybę, jog nuo 2015 m. pabaigos jokie mokėjimai Bankui apskritai nebuvo atliekami. Trečiojo asmens Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-691-XX/2018 praÅ¡omas taikyti civilinių teisių gynybos bÅ«das – pratęsti galutinį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2019 m. rugsėjo 30d., o priskaičiuotus ir nesumokėtus palÅ«kanas ir delspinigius leisti mokėti lygiomis dalimis nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., atsižvelgiant į nurodytÄ (siektÄ ) prievolių vykdymo laikotarpį, teismui taip pat leidžia abejoti trečiojo asmens siekių atkurti kreditavimo teisinius santykius realumu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo ilgÄ laikÄ sistemingai nevykdė Kreditavimo sutartimi ir Kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o bÅ«tent, byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo 2014 metais pagal Kreditavimo sutarties sÄ lygas nemokėjo palÅ«kanų, o 2015 metais sumokėjo tik 1 kartÄ ; trečiasis asmuo netinkamai vykdė įsipareigojimus, susijusius su kredito pagal Kreditavimo sutartį grÄ Å¾inimu, nes 2014 metais turėjo sumokėti 22 619,68 Lt kredito, tačiau atsiskaitymų visiÅ¡kai neatliko, o pagal Kredito linijos sutartį taip pat mokėjimai sistemingai nebuvo atliekami.

Tokios aplinkybės patvirtina, jog Bankas negavo to, ko tikėjosi, nes jis (kaip kredito įstaiga) tikėjosi, kad prievolė bus vykdoma laiku, banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikÅ¡mingas, o tai leidžia manyti, jog Bankas turėjo pagrindÄ nutraukti su trečiuoju asmeniu sudarytas sutartis.Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, kad trečiasis asmuo, kurio prievolių tinkamÄ vykdymÄ laidavimu užtikrino atsakovė (trečiojo asmens vadovė), ilgÄ laikÄ nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kurie pagal sutartis laikytini esminiais, tai bankui suteikė teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai ir neteismine tvarka nutraukti sutartis, o bylos duomenys nesudaro pagrindo Å¡iuos sutarčių nutraukimus pripažinti neteisėtais.CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyse iÅ¡lygų Å¡iuo klausimu nėra numatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovės dėl trečiojo asmens prievolių nevykdymo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidųApibendrinant nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, susijusias su laiduotojo atsakomybe, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovės atžvilgiu bÅ«tų nepagrįsti ir / ar neteisėti.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su procesinių teisės normų pažeidimu, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡nagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės (apeliantės) bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji patyrė 1 089 Eur atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra faktiÅ¡kai patirtos ir pagrįstos įrodymais, tačiau virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytus maksimalius dydžius. Pagal nurodytas rekomendacijas maksimali atlygintina advokato iÅ¡laidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ â€“ 1 069,64 Eur. Visgi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad faktiÅ¡kai patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nežymiai virÅ¡ija rekomenduojamus priteisti dydžius bei į tai, jog byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka surengiant kelis teismo posėdžius, kas lėmė papildomas advokato laiko sÄ naudas, nutaria bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nemažinti bei priteisti visa 1 089 Eur apimtimi.Nutartyje iÅ¡dėstytos aplinkybės ir motyvai teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės akcinės bendrovės Luminor Bank (juridinio asmens kodas 112029270) naudai 1 089 (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjos                                                                                                        Danutė Gasiūnienė                                                                                                                                                Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                Egidija Tamošiūnienė