2022-11-30 Nr. AB-29304-3-62-3-01776-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1013-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01776-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai nuo 2014 metų, atlyginti; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos, atlyginti; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai nuo 2015 metų iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos, atlyginti; iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki sprendimo priėmimo šioje byloje dienos, atlyginti (toliau abu skundai – ir Skundas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 metų laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN. Dėl skrandžio opos, atsižvelgus į gydytojo rekomendacijas, 2014 metais jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, kuris jam teikiamas iki pat skundo pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad laisvės atėmimo vietose nebuvo užtikrinamas visavertis ir kokybiškas dietinis maitinimas; organizuojant dietinį maitinimą, jis neturėtų būti atskiriamas nuo įkalinimo įstaigose organizuojamo bendrojo maitinimo, tinkamo maitinimo užtikrinimo klausimas turėtų būti vertinamas globaliai. Pažymėjo, kad dar 2017 metais Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, jog paros maitinimo išlaidų normos suimtiesiems ir nuteistiesiems nesikeitė dešimtmetį, nors per tą laikotarpį maisto produktų kainos keitėsi kelis kartus, bei konstatavo, kad laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims nėra užtikrintas visavertis maitinimas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui iš Alytaus PN buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK, nuo 2020 liepos 1 d. iki 2021 gegužės 9 d. dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (toliau – ir VĮ „Mūsų amatai“) darbininku. Paaiškino, kad nors buvo dirbantis asmuo, tačiau maisto davinį gaudavo kaip nedirbantis asmuo pagal dietinio maitinimo (R, B dieta) valgiaraštį. Pagal šį valgiaraštį, vidutinis maisto paros kalorijų kiekis yra 2 545 kcal, kai pagal bendrą valgiaraštį besimaitinantiems dirbantiems vyrams paros kalorijų kiekis yra 3 398,7 kcal. Dėl netinkamo dietinio maitinimo pareiškėjo organizmui trūko maistinių medžiagų, sutriko širdies veikla, pareiškėjas patyrė alkį, stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus, skausmą, nemigą, pažeminimą, diskriminaciją, gėdos, nepilnavertiškumo jausmą, jautė nuolatinį nuovargį, kreipėsi pagalbos į psichologą bei psichiatrą.

4. Pareiškėjas, pagrįsdamas Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus, teigė, kad ši institucija nesiėmė veiksmų teisės aktui, numatančiam sustiprintą dietinį maitinimą dirbantiems vyrams, kuris atitiktų jo fiziologines mitybos normas, parengti. Teigė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams bei tarptautinėms teisės normoms. Pareiškėjo nuomone, turėtų būti patvirtintas atskiras dietinio maitinimo valgiaraštis, skirtas dirbantiems asmenims.

5. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 22 d., 2020 m. lapkričio 11 d. ir 20 d., 2021 m. balandžio 12 d. ir 26 d. teikė paklausimus bei skundus Pravieniškių PN-AK, Kalėjimų departamentui ir prašė, kad būtų skirtas toks dietinis maitinimas, kuris atitiktų ir užtikrintų jam, kaip dirbančiam asmeniui, maitinimą pagal fiziologines, energetines normas, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Gauti atsakymai patvirtino faktą, kad dietinis maitinimas tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems teikiamas vienodomis porcijomis. Atsakymuose į skundus, nepasidomėjus, ar pareiškėjas turi piniginių lėšų, buvo pasiūlyta maisto nusipirkti parduotuvėje.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2020 m. balandžio 4 d., kai laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK, maudantis duše nebuvo užtikrinamas privatumas, nes dušų čiaupai (galvutės) neatskirti pertvaromis, todėl nuteistieji priversti maudytis būdami arti vienas prie kito, pareiškėjui teko matyti kitų besimaudančiųjų kūnus, prie jų prisiliesti, buvo nužiūrinėjamas kitų nuteistųjų. Tvirtino, kad dušo durys yra priešais pareigūnų postą, pakabos ir suoliukai prie pat durų, todėl, varstant duris, jį matė pareigūnai, tarp jų – ir pareigūnės moterys. Nurodė, kad jam, kaip dirbančiam asmeniui, buvo suteikta galimybė kiekvieną dieną naudotis būryje esančiu dušu, todėl ginčo laikotarpiu jo privatumas duše buvo pažeidinėjamas kiekvieną dieną. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad dušo patalpoje ant lubų veisėsi pelėsis. Tvirtino, kad visą ginčo laikotarpį buvo pažeidžiamas jo orumas, jautė emocinę depresiją, neigiamą poveikį, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą, pažeminimą.

7. Pareiškėjas teismui pateikė atsikirtimus, kuriuose nurodė, kad jis ne kartą pataisos įstaigos administracijai skundėsi dėl netinkamo jo maitinimo organizavimo, tačiau pataisos įstaigai nurodant, kad ne ji sudaro maitinimo tvarkaraštį, pareiškėjas nežinojo, kur dėl to kreiptis, todėl šiuo atveju neturėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 2-ajame būryje. Tvirtino, kad pelėsio buvimo faktas buvo užfiksuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. liepos mėnesio patikrinimo akte, po šio patikrinimo iki einamojo remonto dušinėse nieko nebuvo daroma, dušinių einamasis remontas buvo atliktas tik 2021 m. birželio – liepos mėnesiais, todėl mano, kad iki einamojo remonto dušinėje galėjo būti įsimetęs pelėsis. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento atsakymo į skundą dėl dietinio maitinimo neskundė, kadangi neturėjo piniginių lėšų sumokėti žyminį mokestį už skundo padavimą, bei manė, kad tokie dokumentai negali būti ginčijami teisme.

8. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė patenkinti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjas pripažino, kad skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2014 metų (nuo dietinio maitinimo paskyrimo) taikytina ieškinio senatis, ir patikslinęs prašė neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti už paskutinius trejus metus. Be to, patikslino, kad neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimo departamento, prašo priteisti iki skundo padavimo teismui dienos.

9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Pravieniškių PN-AK, Alytaus PN, Kalėjimų departamentas atsiliepimais į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2018 m. liepos 16 d. taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu Pravieniškių PN-AK nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. liepos 26 d., kitą skundo dalį atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kalinimo Alytaus PN ir Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitikančiomis sąlygomis bei Kalėjimų departamentui nesiėmus atitinkamų veiksmų, kad įkalinimo įstaigose būtų užtikrintas fiziologines mitybos normas atitinkantis maitinimas.

12. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą dėl dietinio maitinimo, pažymėjo, kad taikomi teisės aktai nenustato atskirų dietinio maitinimo valgiaraščių, skirtų dirbantiems ar nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje. Teismas išaiškino, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, taikant laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, teisės aktuose nustatytos vidutinės fiziologinės energetinės normos privalo būti užtikrinamos tiksliai. Pažymėjo, jog laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados.

13. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Alytaus PN pateiktais duomenimis ir Alytaus PN nuteistųjų maitinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, nustatė, kad dietinis maitinimas pagal valgiaraštį Alytaus PN numatytas būtent tik dirbantiems vyrams, todėl pareiškėjo argumentą, kad jis dietinį maitinimą gavo kaip nedirbantis laikė nepagrįstu. Teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigą su skundais dėl netinkamos maisto kokybės ar kiekio, ir kad į tokio pobūdžio skundus nebuvo reaguota. Taigi, teismas sprendė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2018 m. liepos 26 d. – 2020 m. sausio 22 d. atliekant bausmę Alytaus PN jis būtų gavęs mažesnę energinę vertę turintį maistą, nei nustatyta Fiziologinėse mitybos normose. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl neužtikrinto dietinio maitinimo Alytaus PN kaip nepagrįstus.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo dietinio maitinimo Pravieniškių PN-AK, nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d., 2021 m. balandžio 12 d. ir 13 d. skundais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją. Atsakovo atstovas į juos parengtuose atsakymuose nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujasi pataisos įstaiga, organizuodama nuteistųjų maitinimą, išaiškino, kad dietinio maitinimo valgiaraštis yra sudarytas dirbantiems vyrams, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Fiziologines mitybos normas. Taigi, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundai buvo nagrinėjami, pareiškėjui buvo teikiama jo prašoma informacija. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo skundo argumentus, kad jis jautėsi diskriminuojamas, kadangi nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs atskirtas iš kitų asmenų, turėjusių tokį pats statusą, t. y. dirbusių nuteistųjų, kuriems buvo paskirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog dėl tiekiamo dietinio maisto pablogėjo jo sveikata, tačiau konkrečių šį teiginį patvirtinančių duomenų nenurodė ir objektyvių įrodymų nepateikė. Taigi, teismas sprendė, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK kontroliavo pataisos įstaigoje bausmę atliekančių asmenų maitinimo organizavimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos.

15. Pirmosios instancijos teismas dėl Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo) nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 22 d. ir 2021 m. balandžio 12 d. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir prašė suteikti informaciją apie mitybos fiziologinių normų nuteistiesiems asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, apskaičiavimą, skiriamo maitinimo cheminę sudėtį ir jo maistinę vertę. Kalėjimų departamentas parengtuose atsakymuose į skundus pareiškėjui nurodė teisės aktus, kuriais remiantis, yra organizuojamas nuteistųjų maitinimas; išaiškino, kad dietinis maitinimas yra gydomasis maitinimas, kurį skiria įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos medikas pagal indikacijas ir esant nustatytai ligai, dietinio maitinimo paskirtis yra siekti ligos priežasčių šalinimo (ligos gydymo), maistas subalansuojamas individualiai pagal sveikatos duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo yra dirbantis ar nedirbantis. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo dietinis maitinimas buvo organizuojamas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kurių atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams abejonių nėra, sprendė, kad pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo nėra.

16. Teismas, pasisakydamas dėl privatumo ir pelėsio duše, pažymėjo, jog nagrinėjant bylą, duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui skundus ar kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušo patalpoje besiveisiančio ir nenaikinamo pelėsio, teismas nenustatė. Taigi, teismas nesirėmė pareiškėjo teiginiais apie dušo patalpoje buvusį pelėsį, kadangi jie nėra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis, yra abstraktaus pobūdžio. Teismas nurodė, jog Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kaip turi būti išdėstyti suoliukai dušo patalpoje, taip pat, jog pagal teisės aktų reikalavimus reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras nebuvo ir nėra. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad Pravieniškių PN-AK dušinėse nėra įrengtos pertvaros, todėl atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą duše buvo pažeista. Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl minėto pažeidimo pareiškėjas bausmę atliko tokiomis sąlygomis, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, todėl sprendė, kad pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, nėra.

17. Pirmosios instancijos instancijos teismas įvertinęs nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas vertino, jog šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiškėjo skundą patenkinęs iš dalies pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, o kitą skundo dalį atmetė.

III. 18. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu.

19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neteisingas ir turėtų būti naikintinas. Pareiškėjas, cituodamas ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodo, kad pagal suformuotą apeliacinės instancijos teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose už tokio pobūdžio pažeidimą neturtinė žala įprastai atlyginama pinigais, todėl šia praktika turėtų būti remiamasi ir pareiškėjo nagrinėjamu atveju, kompensuojant jo patirtą žalą pinigais.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Alytaus PN nurodo, kad visa, su skundu susijusiu medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kurie buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas, anot atsakovo atstovo, nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ši žala pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą žalą nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisingą sprendimą.

24. Kalėjimų departamentas sutiko su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą bei nepriteisė pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimo. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas pritaikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nepateikiama įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri galėtų būti įvertinta pinigine kompensacija.

27. Atsakovo atstovas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas savaime nėra neteisėtas veiksmas. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nekonstatuoti jokie atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

28. Pravieniškių PN-AK vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir, kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pravieniškių PN-AK laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš pareiškėjo kalinimo Alytaus PN ir Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis ir Kalėjimų departamentui nesiėmus atitinkamų veiksmų, kad įkalinimo įstaigose būtų užtikrintas fiziologines mitybos normas atitinkantis maitinimas, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu Pravieniškių PN-AK nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. liepos 26 d., o kitą skundo dalį atmetė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu prašo jį panaikinti ir priteisti pareiškėjui iš Pravieniškių PN-AK 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas pareiškėjo teisių pažeidimą nustatė, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK naudojosi dušo patalpa, kurioje maudymosi vietas skiriančios pertvaros nebuvo įrengtos, ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovo atstovas šią aplinkybę patvirtino pateikęs dušo fotonuotraukas ir nurodęs, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras. Teismas, įvertinęs nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendė, jog nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui pinigais. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija neturtinei žalai atlyginti.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šioje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija patirtai žalai atlyginti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, šiuo atveju turėjo būti priteista neturtinė žala pinigais už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. liepos 26 d.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (iš lot. be kita ko) – teisingumo principo.

39. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

40. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, patyrusio neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigais.

41. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

42. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje, įvertinus individualias ginčo aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl analogiško pažeidimo pareiškėjams paprastai priteisiama piniginė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021).

43. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu) pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui privatumas naudojantis dušu buvo neužtikrintas nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. liepos 26 d.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą) ir į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti ir pareiškėjui priteisiama 1 000 Eur dydžio neturtinė žala. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteista 2 000 Eur neturtinė žala, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista jo prašomo dydžio neturtinė žala.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė