Legislator Case Law & Legislation
5e3b0c01-2ae7-482f-90c8-ff20562a3ef7 AI generated

5e3b0c01-2ae7-482f-90c8-ff20562a3ef7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5e3b0c01-2ae7-482f-90c8-ff20562a3ef7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. M. (L. M.), jo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, atsakovo atstovei Justinai Ivanauskaitei-Pečiulei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei R. P., vertėjai I. K.. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal L. M. (L. M.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

5e3b0c01-2ae7-482f-90c8-ff20562a3ef7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atsakovui per 7 mėnesius nepavyko gauti jokių papildomų objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę valstybės saugumui , todėl buvo nutarta paprasčiausiai panaudoti tas pačias aplinkybes ir formaliai suraÅ¡yti visiÅ¡kai nepagrįstÄ bei neobjektyvų sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas kritiÅ¡kai vertina Migracijos departamento teiginius apie tai, kad iÅ¡ naujo nagrinėdamas jo 2019-07-31 pateiktÄ praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡siuntė Valstybės saugumo departamentui 2020-08-05 paklausimÄ Nr. (15/4-4) 10K-21406, ar L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. eI2-1832-535/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00103-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės

dalyvaujant pareiškėjui L. M. (L. M.), jo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, atsakovo atstovei Justinai Ivanauskaitei-Pečiulei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei R. P., vertėjai I. K..

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal L. M. (L. M.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas L. M. (L. M.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2020-12-30 sprendimÄ Nr. (15-01)3I-00377/44U-6889/(15/5-9)4U-948/(15/5-5)41PR-48 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M.“ kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nesutinka su atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-12-30 Sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), leidimÄ laikinai gyventi, panaikinti jam iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti jį savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, įspėti, kad per nustatytÄ laikÄ jam neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ 2 metus nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ LR per Å¡io sprendimo 3 punkte nustatyta savanoriÅ¡ko iÅ¡vykimo terminÄ , todėl praÅ¡o šį SprendimÄ panaikinti, kaip nepagrįstÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas nurodant, kad 2019-10-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. (15-01) 3I-447 / (15/5-9) 50U-1958 / (15/5- 9) 4U-587 dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ L. M.. 2019-11-11 pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2020-04-02 VAAT priėmė sprendimÄ L. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 2020-04-17 pareiÅ¡kėjas šį sprendimÄ apskundė LVAT. 2020-07-01 LVAT nusprendė L. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, t.y. panaikinti Migracijos departamento 2019-10-28 sprendimÄ ir įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naujÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad , jo nuomone, atsakovas ginčijamame Sprendime iÅ¡ esmės tik atkartoja visas faktines aplinkybes, kurios jau buvo vertinamos administracinėje byloje Nr. eA- 4162-1062/2020 , kurioje LVAT iÅ¡ dalies tenkino L. M. apeliacinį skundÄ - panaikino Migracijos departamento 2019-10-28 sprendimÄ ir įpareigojo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo L. M. praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naujÄ sprendimÄ .

Pažymi, kad atsakovas įvykdė aukščiau minėtÄ SprendimÄ tik praėjus 7 mėnesiams po teismo sprendimo priėmimo ir tik po to, kai 2020 m. rugsėjo mėn. pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu pateikė raginimus įvykdyti LVAT sprendimÄ . Iki raginimų pateikimo Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų, nenagrinėjo praÅ¡ymo dėl leidimo lakinai gyveni pakeitimo bei nekvietė pareiÅ¡kėjo į apklausÄ , kol nebuvo paragintas imtis aktyvių veiksmų. PareiÅ¡kėjo apklausa buvo atlikta 2020-¬10-20, o skundžiamas sprendimas priimtas tik 2020-12-30, todėl nėra aiÅ¡ku, kÄ Migracijos departamentas tyrė tiek laiko, jeigu sprendime iÅ¡ esmės nurodė faktines aplinkybes, kurios jau buvo nagrinėjamos prieÅ¡ tai vykusioje administracinėje byloje, nežymiai jas papildydamas ir tokių pačių faktinių aplinkybių pagrindu priėmė analogiÅ¡kÄ sprendimÄ .

Atsakovui per 7 mėnesius nepavyko gauti jokių papildomų objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę valstybės saugumui , todėl buvo nutarta paprasčiausiai panaudoti tas pačias aplinkybes ir formaliai suraÅ¡yti visiÅ¡kai nepagrįstÄ bei neobjektyvų sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas kritiÅ¡kai vertina Migracijos departamento teiginius apie tai, kad iÅ¡ naujo nagrinėdamas jo 2019-07-31 pateiktÄ praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡siuntė Valstybės saugumo departamentui 2020-08-05 paklausimÄ Nr. (15/4-4) 10K-21406, ar L.

M. nekelia grėsmės valstybės saugumui ir 2020-08-19 gavo atsakymÄ Nr. 18-7291, kad L. M. ir toliau gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Ä®statymo 35 str. 1 d. 1 p., leidimas laikinai gyventi jam turėtų bÅ«ti neiÅ¡duotas ir Å¡iuo pagrindu atsisakė pakeisti leidimÄ lakinai gyventi, kadangi ir vėl atsakovas iÅ¡ esmės rėmėsi tik Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada ir įslaptina informacija, kuri pareiÅ¡kėjui nebuvo atskleista. Kalbant apie atsakovo įrodinėjamÄ aplinkybę, kad L.

M. prieÅ¡ tai teiktuose praÅ¡ymuose sÄ moningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo faktines gyvenamÄ sias vietas, pažymi, kad tai yra papildoma informacija, kurios pareiÅ¡kėjas nesureikÅ¡mino ir nurodė ne visÄ , kadangi ji nesudaro teisinio pagrindo leidimo panaikinimui, o yra tik formali. Kaip nepagrįsti privalo bÅ«ti atmesti Migracijos departamento teiginiai apie tai, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Ä®statymo 26 str. 1 d. 6 punkte imperatyviai nurodytÄ pareigÄ užsieniečiui pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ raÅ¡tu apie save, įskaitant ir informacijÄ apie visas buvusias bei esamas darbovietes, nes L.

M. tokios informacijos nepateikė ir priėjo iÅ¡vados, kad jis sÄ moningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbovietes. Ä®statymo 26 str. 1 d. 6 p. nėra nurodyta imperatyvi pareiga pateikti informacijÄ apie visas buvusias ir esamas darbovietes, kai teikiamas praÅ¡ymas dėl leidimo laikinai gyventi Å¡eimos susijungimu pagrindu. Nors praÅ¡yme (anketoje) yra tokia skiltis, tačiau ji yra kaip papildoma ir jos net nėra bÅ«tina pildyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbovietes.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė ir praÅ¡ymo 8.9 eilutėje pateiktų duomenų apie jo ryÅ¡ius su kilmės ar kitos valstybės (iÅ¡skyrus LR) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirba) dirbo tokioms tarnyboms, kadangi nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjas turi sÄ sajų su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis ir kad gali bÅ«ti iÅ¡naudojamas Å¡ių tarnybų veikloje. Å iuo atveju taipogi buvo remtasi vien Valstybės saugumo departamento 2020-08-19 raÅ¡tu Nr. 18-7291, kuriame nurodyta, jog L.

M. ir toliau gali kelti grėsmę valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjas negali nurodyti to ko niekada nebuvo, todėl prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, nurodė teisingÄ informacijÄ . IÅ¡ viso nėra aiÅ¡ku, kokius patikimus įrodymus turi Valstybės saugumo departamentas, jeigu atsakovas grėsmę valstybės saugumui Å¡iuo atveju sieja tik su esminės reikÅ¡mės neturinčių duomenų nepateikimu (arba kurių iÅ¡ vis neprivaloma pateikti) bei su tuo, jog pareiÅ¡kėjas lankosi (duomenys neskelbtini), gauna pensijÄ , turi ten giminių ir pan.

Pažymi, kad vien tas faktas, jog pareiÅ¡kėjas (nugyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio prasme) ne ilgÄ laikÄ gyveno bei darbavosi (duomenys neskelbtini), niekaip neįrodo jo sÄ sajų su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis, be to, pareiÅ¡kėjas daugiau nei 11 metų dirbo Lietuvos TSR VRM struktÅ«roje, todėl labiau tikėtina kad jis galėtų turėti sÄ sajų su Lietuva, o ne su Rusija. PareiÅ¡kėjas kritiÅ¡kai vertina atsakovo pasisakymus apie tai, jog jis nuo seno buvo lojalus ne Lietuvos Respublikai, o (duomenys neskelbtini) vien dėl to, jog jis nepriėmė Lietuvos Respublikos pilietybės ir įžvelgia diskriminacinio pobÅ«džio pareiÅ¡kimÄ jo atžvilgiu.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 4 metams buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) ir bandė ten įsitvirtinti dėl ko ir neatsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės, nes tuo metu jam atrodė taip priimtiniau, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas yra lojalus (duomenys neskelbtini) ir turi glaudesnius ryÅ¡ius su Å¡ia valstybe, o ne su Lietuva. Atsakovas ir Å¡iuo atveju neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas jau 25 metus gyvena Lietuvoje su leidimais gyventi, o iÅ¡ viso gyvena jau virÅ¡ 40 metų, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, jis yra niekam neskolingas, sudarė santuokÄ su dabartine Lietuvos Respublikos piliete, su kuria gyvena jau daugiau nei 40 metų, Lietuvoje užaugino sÅ«nų, kas parodo, kad jo ketinimai sieti ateitį su Å¡ia Å¡alimi yra labai rimti ir pagrįsti ir jis per 25 metus nebuvo apskritai niekuo niekada kaltinamas ir jo reputacija buvo nuolat Å¡vari.

Jis labai myli savo Å¡eimÄ , gerbia Å¡alį, kurioje gyvena, laisvai kalba bei raÅ¡o lietuviÅ¡kai, jo socialiniai ir kiti ryÅ¡iai, prieÅ¡ingai, nei bando interpretuoti Migracijos departamentas, yra labai stiprÅ«s, kadangi Lietuvoje gyvena jau labai ilgÄ laikÄ . PareiÅ¡kėjas 2013-2017m. dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini), tačiau tÄ darė tikslu pabÅ«ti su garbingo amžiaus motina ir savo pagalba kažkiek prisidėti prie gyvenimo sÄ lygų ir buities pagerinimo bei bandė įkurti savarankiÅ¡kÄ verslÄ (atidaryti restoranÄ ), tačiau nesėkmingai.

Migracijos departamentas sprendime nurodė, jog L. M. (duomenys neskelbtini) turi giminių, nes ten gyvena jo motina ir sesuo, todėl pareiškėjui kyla pagrįstas klausimas, nuo kada artimiausių giminių, gyvenančių užsienyje, lankymas tapo grėsme valstybės saugumui. Atsakovas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo su Lietuva nesieja glaudūs ryšiai vien todėl, kad jo pilnametis sūnus išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini), o sutuoktinės brolis, motina ir tėvas yra mirę, todėl pareiškėjas neturi artimų ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.

L. M. Lietuvoje gyvena nuo 1978 metų, čia sukÅ«rė Å¡eimÄ , jam gimė sÅ«nus, kurį užaugino Lietuvoje. PareiÅ¡kėjas turi nemažai draugų Lietuvoje, su kuriais palaiko artimus ryÅ¡ius, turi pažįstamų, tačiau natÅ«ralu, kad praÅ¡yme dėl leidimo pakeitimo nurodė tik pačius artimiausius sau žmones, nes nematė reikalo nurodyti visus žmones, su kuriais bendrauja. Apklausos metu paminėjo svarbiausius asmenis, su kuriais bendrauja, o ne visus pažįstamus, kadangi nenorėjo vieÅ¡inti jų asmens duomenų.

PareiÅ¡kėjas, ypač nuo 2019 metų pabaigos priverstinai iÅ¡tremtas, o pastaruoju metu ir dėl pandemijos retokai gyvai susitinka su draugais ir pažįstamais, jis daugiausia laiko praleidžia su žmona namie ir nemato poreikio nuolat važiuoti į susitikimus kai galima patogiai bendrauti el. ryÅ¡io priemonėmis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas neturi jokių pažįstamų asmenų Lietuvoje. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nedirba Lietuvoje ilgÄ laikÄ ir gauna pensijÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), taipogi nepaneigia jo ekonominių ryÅ¡ių su Lietuva ir nėra svarbi nagrinėjamos bylos kontekste.

PareiÅ¡kėjas turi nuosavÄ bÅ«stÄ Lietuvoje, nedirba, nes gauna pensijÄ , o anksčiau dirbdavo pavienius darbus, jam taip pat (ir jis jai savo ruožtu) padėdavo sutuoktinė. Nurodo, kad atsakovo pasiÅ«lymas pareiÅ¡kėjo sutuoktinei, LR pilietei, kuri visÄ gyvenimÄ pragyveno Lietuvoje, bÅ«nant pensinio amžiaus, iÅ¡vykti kartu su juo gyventi į (duomenys neskelbtini) yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja bet kokiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Tai, kad pareiÅ¡kėjas turi (duomenys neskelbtini) savo vardu registruotÄ maÅ¾Ä butÄ (kuriame gyvena jo sena motina), neįrodo jo glaudesnio ekonominio ryÅ¡io su Å¡ia valstybe, nes lygiai taip pat pareiÅ¡kėjas turi nuosavybės teise bÅ«stÄ Lietuvoje.

PareiÅ¡kėjo iÅ¡siuntimas gyventi į (duomenys neskelbtini) yra visiÅ¡kai neproporcinga priemonė, jis nekelia jokios realios grėsmės Valstybės saugumui, kadangi Migracijos departamentas grindžia grėsmę tik tuo, jog jis nepateikė visos informacijos apie savo faktines gyvenamÄ sias vietas (kurios buvo Lietuvoje) ir apie visas darbovietes (kurių niekada visų nebuvo privaloma nurodyti anketose). PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) neturės kur gyventi, bus iÅ¡skirta jo Å¡eima, jis ten neturi jokių draugų (iÅ¡skyrus savo motina ir seserį) ir jokių socialinių bei ekonominių ryÅ¡ių, neiÅ¡mano, kaip veikia socialinė, sveikatos ir kitos sistemos, todėl tokio amžiaus (63 metų) jam bus pernelyg sunku prisitaikyti prie visiÅ¡kai kitokios kitos valstybės santvarkos.

L. M. turi daug glaudesnius socialinius, ekonominius ryÅ¡ius su Lietuva, o ne su pilietybės valstybe. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1994 m. iki 1999 m. turėjo leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o nuo 2002 m. leidimus laikinai gyventi. VisÄ tÄ laikÄ t.y. iki pat 2017 metu, pareiÅ¡kėjui buvo pratęsiami leidimai lakinai gyventi ir Migracijos departamentas nekėlė jokių klausimų dėl grėsmės valstybės saugumui ir tik 2019 metais nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, grįsdamas tai abstrakčia VSD iÅ¡vada.

PareiÅ¡kėjas per paskutinius metus nėra padaręs apskritai jokių pažeidimų, nusikaltimų ir pan. už kÄ gali bÅ«ti laikomas kaltu ar keliančiu grėsmę visuomenei, jo atžvilgiu nėra pradėtos bylos, jis nėra nei teistas, nei baustas, nei per paskutinius metus, nei apskritai per visÄ buvimo Lietuvoje laikotarpį. Nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta nei kada, nei už kÄ asmuo yra laikomas keliančiu grėsmę, sprendimas turi bÅ«ti panaikintas , o draudimas atvykti į LietuvÄ 2 metus yra ne tik kad neproporcingas siekiamam tikslui ir tam, kad jis čia turi Å¡eimÄ , bet ir neteisėtas.

Sprendimas iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ 2 metus yra visiÅ¡kai neadekvatus ir pažeidžiantis jo teises, nes tokiu bÅ«du jis iÅ¡ esmės yra „iÅ¡tremiamas“ iÅ¡ savo nuolatinės gyvenamosios vietos į iÅ¡ esmės svetimÄ bei nuo Å¡eimos atskirtÄ valstybę. LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu).

Asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. Šiuo atveju tokiu aplinkybių byloje nenustatyta, o sprendimai priimti akivaizdžiai bendro pobūdžio informacija. Kitokia informacija, kuria teismas galėjo remtis, pareiškėjui nėra žinoma, todėl jeigu tokia ir buvo pateikta teismui, teismas ja remtis negalėjo (pareiškėjas negali apsiginti, nes nežino įslaptintos informacijos).

Vertinant atsakovo teiginį, kad vadovaujantis Ä®statymo 4 straipsniu, Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo 2020-08-19 iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, turėjo teisinį pagrindÄ ir privalėjo atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o jo turėtÄ leidimÄ laikinai gyventi - panaikinti, pažymėtina, kad Ä®statymo 4 straipsnis aiÅ¡kintinas kartu su LR ABTÄ® 56 straipsnio („Įrodymai“) 3 dalimi. Å ioje dalyje nustatyta, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus iÅ¡slaptinti įstatymu nustatyta tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ , ar teismui pateikta įslaptinta informacija ABTÄ® 56 straipsnio 3 dalies taikymo požiÅ«riu gali bÅ«ti laikoma įrodymu administracinėje byloje, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kuriems esant pareiÅ¡kėjui atsisakyta suteikti / pratęsti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismui nustačius, kad tokie įrodymai yra vieninteliai, jis turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTÄ® 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti atsisakymÄ suteikti / pratęsti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepagrįstu (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1456/2014; 2020 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3902-1062/2020). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas iÅ¡ esmės vien Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada (įslaptintais duomenimis), kurie turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę Migracijos departamentui priimant ginčijamÄ sprendimÄ , įslaptinta VSD informacija negali bÅ«ti laikoma leistinu įrodymu ABTÄ® 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

PareiÅ¡kėjo manymu, sprendžiant dėl atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti įvertinta, ar uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ , atsakovas nepažeidė Europos žmogaus teisių Konvencijos 8 straipsnio nuostatų. PareiÅ¡kėjui nėra aiÅ¡ku, kaip atsakovas padarė iÅ¡vadas, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas dėl draudimo priimtas remiantis vien tik Valstybės saugumo departamento pateikta medžiaga, kuri yra įslaptinta ir pareiÅ¡kėjui nėra žinoma, kiti motyvai sprendime nepateikti.

Be to, sprendimui dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ , grėsmė valstybės saugumui turi bÅ«ti reali, toks sprendimas turi bÅ«ti priimtas vadovaujantis vieÅ¡ojo administravimo, tarp jų ir proporcingumo bei objektyvumo principais. Nurodo, kad 2020-12-30 Migracijos departamento sprendimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovas neįrodė L. M. grėsmės valstybės saugumui bei atsisakė pakeisti leidimÄ laikinai gyventi tik dėl to, jog buvo gauta Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui bei kad pareiÅ¡kėjas nepateikė apie save visos informacijos (nenurodė visų faktinių gyv. vietų per 10 metų bei visų darboviečių) bei jo sÄ sajas su (duomenys neskelbtini) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis grindė tuo, jog jis turi (duomenys neskelbtini) butÄ , giminių, kartais ten lankosi, gauna pensijÄ ir kažkada ten dirbo, t.y. grindė vien prielaidomis ir spėlionėmis, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad 2019-07-31 pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Å¡eimos susijungimo pagrindu, kai Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė L. M., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, ir prie jo pridedamus dokumentus: galiojančius kelionės dokumentÄ bei leidimÄ laikinai gyventi ir kt. 2019-10-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. (15-01) 3I-447 / (15/5-9) 50U-1958 / (15/5-9) 4U-587 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M.“. 2019-11-11 pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui . 2020-04-02 VAAT priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 2020-04-17 pareiÅ¡kėjas šį sprendimÄ apskundė LVAT. 2020-07-01 LVAT nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. panaikino Migracijos departamento 2019-10-28 sprendimÄ Nr. (15-01) 3I-447 / (15/5-9) 50U-1958 / (15/5-9) 4U-587 ir įpareigojo Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti minėto užsieniečio praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naujÄ sprendimÄ .

Migracijos departamentas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2019-07-31 pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) nustatytų leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo/pakeitimo reikalavimų, t.y. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nustatyti Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose įtvirtinti imperatyvÅ«s pagrindai atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi.

Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir keitimo pagrindus. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra Å¡eimos susijungimo atvejis. 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imčių, kad tais atvejais, kai užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo (keitimo) kreipiasi Å¡eimos susijungimo pagrindu, galėtų bÅ«ti netaikomos imperatyvios Ä®statymo nuostatos.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindÄ bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi ir vadovaudamasis Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalimi bei 141 straipsniu, taip pat siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių minėtam užsieniečiui gali bÅ«ti atsisakyta pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡siuntė Valstybės saugumo departamentui 2020-08-05 paklausimÄ Nr. (15/4-4) 10K-21406, ar L.

M. nekelia grėsmės valstybės saugumui. 2020-08-19 buvo gautas Valstybės saugumo departamento atsakymas Nr. 18-7291, kad L. M. ir toliau gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas laikinai gyventi jam turėtų bÅ«ti neiÅ¡duotas. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas atitinka Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytÄ leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindÄ ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių jam gali bÅ«ti atsisakyta pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, 2020-10-20 Migracijos departamente atliko pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės apklausÄ raÅ¡tu.

Vadovaujantis apklausos metu pareiÅ¡kėjo pateiktais atsakymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m., 2017 m., 2019 m. teiktuose praÅ¡ymuose pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, sÄ moningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo faktines gyvenamÄ sias vietas per pastaruosius 10 metų, o taip pat sÄ moningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbovietes, galimai siekdamas nuslėpti nuo Migracijos departamento tam tikrÄ informacijÄ ir (arba) naudodamasis neoficialiomis pareigomis įmonėje (duomenys neskelbtini) kaip priedanga dažnam lankymuisi (duomenys neskelbtini) (2013-2017 m.).

Migracijos departamentas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuslėpė informacijÄ nuo Migracijos departamento (tikslingai jos nepateikė) apie ryÅ¡ius su (duomenys neskelbtini) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis – nors ir turėjo pareigÄ pateikti tikrovę atitinkančius duomenis, tačiau Å¡ių duomenų neatskleidė nei pildydamas 2015 m., 2017 m. ir 2019 m. praÅ¡ymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, nei 2020-10-20 apklausos lape. Valstybės saugumo departamento 2019-09-09 raÅ¡te Nr. 19-1075RN yra pateikta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui bÅ«tent dėl jo sÄ sajų su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis ir kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti iÅ¡naudojamas Å¡ių tarnybų veikloje.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, jog neturi ir neturėjo ryÅ¡ių su kilmės ar kitos valstybės žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, sÄ moningai siekė klaidinti Lietuvos valstybės institucijas ir nuslėpti faktus, kurie bÅ«tų galėję lemti Migracijos departamento sprendimÄ neiÅ¡duoti (nepakeisti) pareiÅ¡kėjui leidimo laikinai gyventi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs, jog pareiÅ¡kėjo su Lietuvos Respublika nesieja stiprÅ«s bei tvirti socialiniai, ekonominiai bei kiti ryÅ¡iai, jo integracijos lygis Lietuvos Respublikoje, proporcingai vertinant, yra mažiau reikÅ¡minga aplinkybė negu grėsmė valstybės saugumui ir kad atsisakymas pakeisti leidimÄ laikinai gyventi savaime neatima teisės pareiÅ¡kėjui gyventi kartu su sutuoktine, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais, ginčijamu sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pagal Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ yra teisinis pagrindas iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tačiau įvertinęs valstybės saugumui keliamos grėsmės pobÅ«dį, tai, kad pareiÅ¡kėjas laikėsi Migracijos departamento praÅ¡ymo atvykti į apklausÄ , atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo Migracijos departamentui atsiųstame 2020-12-30 elektroniniame laiÅ¡ke pateiktÄ informacijÄ apie sveikatos bÅ«klę, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalimi, ginčijamu sprendimu nusprendė įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Taip pat pagal Ä®statymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. Remiantis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 38.3 papunkčiu, Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Pagal Tvarkos 39 punktÄ , Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje. Atsižvelgdamas į tai, bei remdamasis Valstybės saugumo departamento iÅ¡vadoje pateikta informacija ir siÅ«lomu nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpiu (2 metams), Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė atvykti į Lietuvos RespublikÄ 2 metus nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos per jam nustatytÄ savanoriÅ¡ko iÅ¡vykimo terminÄ .

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, savo skunde pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas tik praėjus 7 mėnesiams nuo LVAT 2020-07-01 sprendimo priėmimo ir tik po to, kai pareiÅ¡kėjas pateikė Migracijos departamentui raginimus vykdyti 2020-07-01 sprendimÄ . Migracijos departamentas su Å¡iais skundo argumentais nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas ne po 7, o po 6 mėnesių nuo minėto LVAT sprendimo priėmimo ir šį ginčijamo sprendimo priėmimo terminÄ sÄ lygojo ne vengimas vykdyti teismo sprendimu nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , tačiau objektyvios priežastys – bÅ«tinybė iÅ¡ naujo surinkti bei gauti papildomÄ ginčijamo sprendimo priėmimui reikalingÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ ir jÄ patikrinti su anksčiau gautais duomenimis.

PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, jo praÅ¡ymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pakartotinai buvo nagrinėjamas Migracijos departamento iniciatyva (vykdant LVAT 2020-07-01 sprendimÄ ), o ne pareiÅ¡kėjui paraginus tai padaryti. Kaip pažymima ginčijamame sprendime, Migracijos departamentas 2020-08-05 raÅ¡tu pakartotinai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Po to, kuomet 2020-08-19 buvo gautas kompetentingos institucijos atsakymas, jog pareiÅ¡kėjas ir toliau gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas nusprendė, jog siekiant patikrinti turimÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ ir tuo pačiu tinkamai įvertinti, ar yra pagrindai pakeisti/atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, tikslinga atlikti iÅ¡samiÄ pareiÅ¡kėjo bei jo sutuoktinės apklausÄ , ko pasekoje pareiÅ¡kėjo elektroninio paÅ¡to adresu 2020-09-07 buvo iÅ¡siųstas kvietimas atvykti į apklausÄ iki 2020-10-07.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo sutuoktinės apklausa buvo atlikta tik 2020-10-20, nes pareiÅ¡kėjas anksčiau atvykti į apklausÄ neturėjo galimybės, kas reiÅ¡kia, jog ilgesnį ginčijamo sprendimo priėmimo terminÄ sÄ lygojo ir nuo paties pareiÅ¡kėjo priklausančios aplinkybės, o ne Migracijos departamento neveikimas, kaip nepagrįstai teigiama skunde. Tik gavęs visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ (ne anksčiau, nei 2020-10-20) ,Migracijos departamentas galėjo jÄ visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertinti bei priimti pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ , todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamo sprendimo priėmimas buvo vilkinamas ir kad užtrukęs pakartotinis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimas nepagrįstai pažeidė pareiÅ¡kėjo teises bei teisėtus interesus (pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo priėmimo termino jis patyrė kokias nors neigiamas pasekmes, juolab, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo laikotarpiu jam buvo iÅ¡duota viza ir pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti Lietuvos Respublikoje).

PrieÅ¡ingai, nei vertina pareiÅ¡kėjas, ginčijamas sprendimas nėra tapatus anksčiau, iÅ¡nagrinėjus tÄ patį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , priimtam sprendimui, kuris buvo panaikintas LVAT 2020-07-01 sprendimu – ginčijamame sprendime iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos papildomai iÅ¡tirtos ir nustatytos aplinkybės, sudariusios teisinį pagrindÄ atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi ir ginčijamas sprendimas nėra grindžiamas vien tik įslaptinta Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada, todėl Migracijos departamentas iÅ¡taisė LVAT nustatytus ankstesnio Migracijos departamento sprendimo trÅ«kumus bei tinkamai įvykdė jam Ä®statymo bei kitų teisės aktų priskirtas funkcijas.

Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, jog praÅ¡ymuose dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo/pakeitimo praÅ¡oma užpildyti informacija apie užsieniečio gyvenamÄ jÄ vietÄ ar darbovietę, yra nereikÅ¡minga, papildoma ir formali, todėl tai, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymuose nurodė ne visÄ informacijÄ , nesudaro pagrindo leidimo laikinai gyventi panaikinimui.

Vadovaujantis Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save. Å i Ä®statymo nuostata detalizuojama Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 2 priedo (Duomenys, nurodomi pildant praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) 7.2 papunktyje įtvirtinta, kad pildant praÅ¡ymÄ turi bÅ«ti nurodomos užsieniečio faktinės gyvenamosios vietos leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (valstybės, konkretÅ«s adresai), o 7.5 papunktyje – duomenys apie užsieniečio esamas ir buvusias paskutines darbovietes, darbo laikotarpį bei pareigas. Paminėtos teisės aktų nuostatos įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pildant praÅ¡ymus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nurodyti teisingus, tikslius bei iÅ¡samius duomenis tiek apie savo esamÄ bei buvusias gyvenamÄ sias vietas, tiek apie darbovietes. Pagrindo ar prielaidų manyti, kad Å¡i informacija yra nereikÅ¡minga, pareiÅ¡kėjas neturėjo, juolab, kad praÅ¡ymų formose aiÅ¡kiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti, todėl akivaizdu, jog 2015 m., 2017 m. bei 2019 m. savo praÅ¡ymuose dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nenurodydamas visos informacijos apie ankstesnes savo gyvenamÄ sias vietas (neatskleisdamas, jog turėjo gyvenamÄ sias vietas 3 adresais – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) bei darbovietes (neatskleisdamas, jog nuo 1979-11-05 iki 1991-09-09 tarnavo (duomenys neskelbtini) 11 metų 10 mėnesių 4 dienas, kad nuo 1995-01-03 iki 1996-03-31 dirbo konsultantu (duomenys neskelbtini), o nuo 1997-11-03 iki 1999-02-05 – vadybininku (duomenys neskelbtini), 1999-2001 m. dirbo (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjas tai padarė sÄ moningai ir tik Migracijos departamentui pareikalavus (2020-10-20 apklausos metu) Å¡i informacija buvo atskleista.

Migracijos departamentas taip pat nesutinka, jog ginčijamame sprendime nepagrįstai daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie tai, ar jis turi (turėjo) ryÅ¡ių su kilmės ar kitos valstybės (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirba (dirbo) tokioms tarnyboms, teikė joms informacijÄ , vykdė jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavo. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis negali nurodyti to, ko niekada nebuvo, todėl jo pateikta informacija yra teisinga, tačiau Migracijos departamentas su tuo nesutinka, kadangi Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius paneigia visuma pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo metu surinktų duomenų.

Ginčijamame sprendime daromas iÅ¡vadas apie pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su užsienio valstybės žvalgybos, saugumo tarnybomis pagrindžia ne tik Valstybės saugumo departamento 2019-09-09 raÅ¡te Nr. 19-1075RN nurodomos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui bÅ«tent dėl jo sÄ sajų su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis ir kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti iÅ¡naudojamas Å¡ių tarnybų veikloje, bet ir tai, kad pareiÅ¡kėjas daugiau nei 11 metų dirbo Lietuvos TSR VRM struktÅ«roje, 1999-2001 metais užėmė pareigas (duomenys neskelbtini) valstybės įstaigoje, kÄ pareiÅ¡kėjas nuslėpė teikdamas praÅ¡ymus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo karininku, kuris atsisakė priimti Lietuvos pilietybę ir priėmė (duomenys neskelbtini) pilietybę, tai, kad 2013-2017 metais pareiÅ¡kėjas itin dažnai lankydavosi ir daug laiko praleisdavo (duomenys neskelbtini) (pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad jis kÅ«rė verslÄ Kaliningrado srityje ir kad vykimas į (duomenys neskelbtini) visais atvejais buvo susijęs su pareiÅ¡kėjo motinos lankymu nebuvo įrodyti).

Pažymėtina, jog visas Å¡ias aplinkybes Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ vertino ne atskirai, o visumoje, siekiant pagrįsti pareiÅ¡kėjo glaudžius ryÅ¡ius su (duomenys neskelbtini) ir jos institucijomis. Å ių Migracijos departamento gautų duomenų (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas juos nuslėpė) pakanka pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas turi sÄ sajų su (duomenys neskelbtini) ir jos tarnybomis, kas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis formaliai nepadarė jokių pažeidimų, ilgÄ laikÄ gyvena Lietuvos Respublikoje, sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete neÅ¡alina Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, sudariusių teisinį pagrindÄ atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi ir neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad jis turi glaudžius socialinius bei ekonominius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika yra nepagrįsti bei neįrodyti, juos paneigia objektyvÅ«s duomenys ir paties pareiÅ¡kėjo Migracijos departamentui pateikta informacija apie tai, kad pareiÅ¡kėjas turi vos 3 draugus/pažįstamus Lietuvos Respublikos piliečius, su kuriais susitinka retai, pareiÅ¡kėjo pilnametis sÅ«nus Lietuvos Respublikoje negyvena ir su juo matosi retai, su sutuoktinės artimaisiais giminaičiais taipogi artimų ryÅ¡ių nepalaiko, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) gyvena pareiÅ¡kėjo motina bei sesuo, kÄ pats pareiÅ¡kėjas pripažįsta. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas daugiau nei 20 metų Lietuvos Respublikoje nedirba, verslo, įsipareigojimų neturi, pensijÄ gauna iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o tai, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), nelaikytina priežastimi teigti, jog pareiÅ¡kėjo ekonominiai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika yra reikÅ¡mingi, juolab, kad nekilnojamojo turto pareiÅ¡kėjas turi ir savo kilmės valstybėje. Å ios aplinkybės, kurių pareiÅ¡kėjas nenuginčijo, rodo, kad tiek socialiniai, tiek ekonominiai pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai yra glaudesni su (duomenys neskelbtini), kurios pilietis pareiÅ¡kėjas yra, o ne su Lietuvos Respublika.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl pandemijos jis negali gyventi savo bute Kaliningrade, kuriame gyvena jo motina, nėra pagrįstos ir pakankamos vertinti, kad pareiškėjas neturi objektyvių galimybių grįžti ir gyventi savo kilmės valstybėje. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl senyvo amžiaus jis negalės prisitaikyti (duomenys neskelbtini), kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas anksčiau dirbo bei gyveno šioje valstybėje, o vėliau, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, itin dažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini).

Tokių aplinkybių, kad pareiškėjas negalėtų išvykti ir gyventi kilmės valstybėje dėl savo amžiaus ar sveikatos priežasčių, pareiškėjas nepateikė ir neįrodė. Migracijos departamentas taip pat nesutinka, jog dėl ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas bus atskirtas nuo šeimos (savo sutuoktinės). Ginčijamame sprendime buvo įvertinta tai, kad, nors Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, tačiau šiuo atveju nėra jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėtų kartu su pareiškėju išvykti į (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, pareiÅ¡kėjo asmeniniai interesai ir Å¡eiminiai ryÅ¡iai negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo, juo labiau kad Lietuvos Respublikoje nėra susiformavę tokie minėto užsieniečio socialiniai, ekonominiai ir kiti ryÅ¡iai, kurie turėtų bÅ«ti svarbesni už valstybės saugumÄ . Toks Migracijos departamento ginčijamame sprendime pateiktas vertinimas laikytinas proporcingu ir neprieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatoms bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsisakymas leisti Å¡eimai susijungti gali bÅ«ti pateisinami bent vienu EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu tikslu, t.y. valstybės saugumas, visuomenės apsauga ar Å¡alies ekonominės gerovės interesai, siekis užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tinybė apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

EŽTK neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, LVAT praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A-858-2720-2014). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pateisintas tuo faktu, kad Å¡ioje valstybėje gyvena jo sutuoktinė.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde pateiktu vertinimu, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas vien tik abstrakčia Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada, kuri pareiÅ¡kėjui neatskleidžiama ir kuri negali bÅ«ti tinkamu įrodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį. PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada nėra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas, kadangi, kaip paminėta aukščiau, Migracijos departamentas, pakartotinai nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nustatė papildomas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas nuslėpė nuo Migracijos departamento praÅ¡ymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimui reikÅ¡mingus duomenis, kas sudaro teisinį pagrindÄ atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi (Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Å¡ie duomenys papildomai pagrindžia Valstybės saugumo departamento iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl jo ryÅ¡ių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėju, kad jam apribota teisė į teisinę gynybÄ â€“ pareiÅ¡kėjui žinomi ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai bei pagrindai ir pareiÅ¡kėjas turi teisę teikti įrodymus bei pagrįsti savo nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentus, tačiau tokie įrodymai iki Å¡iol nėra pateikiami, o pareiÅ¡kėjo argumentai, kuriais siekiama eliminuoti Valstybės saugumo departamento iÅ¡vadÄ kaip įrodymÄ , nurodomi ne siekiant apginti savo teises, o iÅ¡vengti pareiÅ¡kėjui pagal Ä®statymÄ kylančių pasekmių.

Nors Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada, kuria pateikta informacija dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui, įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinta, todėl Migracijos departamentas negali teikti detalesnių paaiÅ¡kinimų, susijusių su Å¡ios iÅ¡vados turiniu, tačiau prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, tai nereiÅ¡kia, jog ginčijamame sprendime Migracijos departamentas negalėjo remtis Å¡ia kompetentingos institucijos iÅ¡vada. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų apribota Migracijos departamento teisė bei pareiga vykdyti jam teisės aktų nustatytas funkcijas ir priimti pagal Ä®statymÄ bÅ«tinus sprendimus, užtikrinančius valstybės ir visuomenės interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog iÅ¡ esmės yra draudžiama neiÅ¡slaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į Ä®statymo 140 straipsnio nuostatas, Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pagal kuriuos nėra draudžiama visais atvejais remtis įslaptintais duomenimis kaip įrodymais, aplinkybę, kad įslaptinti duomenys susiję su grėsme valstybės saugumui, tai, kad atskleidžiant įslaptintÄ informacijÄ gali kilti rizika svarbiausiems valstybės interesams, o taip pat įvertinant tai, kad Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada nėra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas, mano, kad Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada turėtų bÅ«ti pripažįstama kaip įrodymas Å¡ioje byloje.

Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ 2 metams. Pagrįstai pripažinus, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Ä®statymo 133 straipsnio 5 dalimi, Migracijos departamentas privalėjo priimti sprendimÄ uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Ginčijamame sprendime įtvirtintas draudimo atvykti laikotarpis atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus ir yra proporcingas (jau Tvarkoje įtvirtinant kriterijus buvo atsižvelgta į proporcingumo principÄ ). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Tvarkos 38.3 bei 39 papunkčius buvo teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjui nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį, tačiau atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento siÅ«lymÄ bei pasinaudodamas Tvarkos 5 punktu, Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjui nustatė tik 2 metų draudimo atvykti terminÄ , kuris, atsižvelgiant į visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo turimus socialinius, ekonominius bei Å¡eiminius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, laikytinas pagrįstu ir proporcingu. Mano, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis proporcingumo principu, pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o valstybės ir visuomenės interesai yra svarbesni, nei pareiÅ¡kėjo asmeniniai interesai bei noras su sutuoktine gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, o pareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti atmestas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. VSD manymu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas Migracijos departamento kompetencijos ribose. Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patvirtina VSD turima informacija apie pareiÅ¡kėjÄ . Å i informacija buvo pateikta ir Migracijos departamentui.

Nurodo, kad pagrindinis VSD veiklos tikslas - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , renkant informacijÄ apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant jÄ nacionalinį saugumÄ užtikrinančioms institucijoms ir Å¡alinant Å¡iuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. Vienas iÅ¡ Å¡io tikslo įgyvendinimo priemonių - užsieniečių, atvykstančių į Lietuvos RespublikÄ , grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Atkreipia dėmesį, kad valstybės turi teisę kontroliuoti ne tik užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ , bet ir gyvenimÄ joje, siekdamos užkirsti keliÄ galimų grėsmių kilimui. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. Be to, atskirais atvejais nacionalinio saugumo užtikrinimui valstybės turi teisę imtis atitinkamų priemonių, net kai atsiranda tik grėsmės galimybė (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C.G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07). VSD, vykdydamas UTPÄ® 4 straipsnio 3, 4 dalyse numatytÄ pareigÄ , t. y. įvertinęs turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , 2020 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. 18-7291 informavo Migracijos departamentÄ apie pareiÅ¡kėjo sÄ sajas su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis, ir kad dėl to jo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui (2019 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡te Nr. 19-1075RN). Å ios grėsmės kilimo galimybę be kita ko patvirtina ir paties pareiÅ¡kėjo elgesys, t. y. jo sÄ moningas vengimas valstybės institucijoms pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save ir savo ryÅ¡ius, įskaitant ir ryÅ¡ius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis, nors tokiÄ pareigÄ jis turėjo UTPÄ® prasme, t. y. siekdamas leidimo gyventi Lietuvoje iÅ¡davimo (pakeitimo).

Dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakytos nuomonės, kad LR ABTÄ® 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma iÅ¡ esmės draudžia neiÅ¡slaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, pasisako, kad ji nėra absoliuti. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime konstatavo, kad pats teismas, atsižvelgdamas į visas faktines bylos aplinkybes, konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje turėtų spręsti, ar į bylÄ pateikti duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, turėtų bÅ«ti pripažįstami įrodymais ar ne. Nagrinėjamu atveju įslaptintų duomenų naudojimo galimybę Å¡ios kategorijos bylose yra įtvirtinta net UTPÄ® 140 straipsnio 5 dalyje, kurioje aiÅ¡kiai nurodoma, kad bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, gali bÅ«ti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skundÄ , praÅ¡ydami jį panaikinti. Atsakovo atstovė prašė teismo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė teismo skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas L. M. (l. M.) yra (duomenys neskelbtini) pilietis. PareiÅ¡kėjui paskutinis leidimas laikinai gyventi buvo iÅ¡duotas 2017 m. lapkričio 5 d. (Nr. LT7421713), jis galiojo iki 2019 m. lapkričio 5 d. 2019 m. liepos 31 d. pareiÅ¡kėjas Departamento Panevėžio skyriui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Å¡eimos susijungimo pagrindu, kai Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė L. M., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, ir prie jo pridedamus dokumentus: galiojančius kelionės dokumentÄ bei leidimÄ laikinai gyventi ir kt. 2019 m. rugpjūčio 5 d.

Departamento Panevėžio skyrius, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta pareiÅ¡kėjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡siuntė Valstybės saugumo departamentui paklausimÄ Nr. S-16-64, ar pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. 2019 m. rugsėjo 19 d. Departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tÄ Nr. 19-1075RN, kuriame pateikta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas laikinai gyventi Å¡iam užsieniečiui turėtų bÅ«ti neiÅ¡duodamas.

Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2019 m. spalio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. (15-01) 3I-447/(15/5-9) 50U-1958/(15/5-9) 4U-587„Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M.“. PareiÅ¡kėjas šį SprendimÄ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020-04-02 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas apskundė VAAT sprendimÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020-07-01 sprendimu patenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies, panaikino Migracijos departamento 2019-10-28 SprendimÄ ir įpareigojo Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naujÄ sprendimÄ . 2020-12-30 Departamentas priėmė ginčijamÄ SprendimÄ , kuriuo atsisakė pakeiti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi; panaikino jam iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ ;

įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; įspėjo pareiÅ¡kėjÄ , kad per nustatytÄ laikÄ jam neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos; uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 2 metus nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos per Å¡io sprendimo 3p. nustatytÄ savanoriÅ¡kÄ iÅ¡vykimo terminÄ .

Remiantis UTPÄ® 35 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o Å¡io straipsnio 1 dalies 2p. nustatyta, kad iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi , neatitinka tikrovės. Ä®statymo 26 str.1d. nurodoma, kada leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas.

Ä®statymo 26 str.1d. 6p. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 str. 1 dalyje nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindÄ bei Ä®statymo 26 str. 1 dalies 1-6p. nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 str.1d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Atsakovas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡siuntė VSD 2020-08-05 paklausimÄ Nr.(15/4-4) 10K-21406, ar pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. 2020-08-19 buvo gautas VSD atsakymas Nr.18-7291, kad pareiÅ¡kėjas ir toliau gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Ä®statymo 35 str.1d.1p., leidimas laikinai gyventi jam turėtų bÅ«ti neiÅ¡duotas. Migracijos departamente 2020-10-20 buvo atlikta pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės apklausa raÅ¡tu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020-09-07 atsakovas iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui kvietimÄ atvykti į apklausÄ iki 2020-10-07, tačiau jis su sutuoktine atvykti į apklausÄ galėjo tik 2020-10-20.

Migracijos departamentas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeiti leidimÄ laikinai gyventi ir vertindamas 2020-10-20 apklausos lapuose jo bei jo sutuoktinės pateiktÄ informacijÄ , nustatė, pareiÅ¡kėjas 2015m., 2017m., 2019m. savo praÅ¡ymuose dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nenurodė visos informacijos apie ankstesnes savo gyvenamÄ sias vietas (neatskleisdamas, kad turėjo gyvenamÄ sias vietas 3 adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir darbovietes (neatskleidė , kad nuo 1979-11-05 iki 1991-09-09 tarnavo (duomenys neskelbtini) 11m. 10 mėn. 4d., kad nuo 1995-01-03 iki 1996-03-31 dirbo konsultantu (duomenys neskelbtini), o nuo 1997-11-03 iki 1999-02-05 – vadybininku (duomenys neskelbtini), 1999-2001 m. dirbo (duomenys neskelbtini)), pareiÅ¡kėjas tai padarė sÄ moningai ir tik atsakovui pareikalavus 2020-10-20 apklausos metu atskleidė Å¡iÄ informacijÄ .

Departamentas taip pat įvertino pareiÅ¡kėjo anketoje nurodytus duomenys, kad neturi (ir neturėjo) ryÅ¡ių su kilmės ar kitos valstybės atitinkamomis tarnybomis įvertinio kaip neatitinkančius tikrovės. Nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. praÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi 8.9 eilutėje, atsakydamas į klausimÄ â€žAr turite (turėjote) ryÅ¡ių su kilmės ar kitos valstybės (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informacijÄ , vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)?“, pareiÅ¡kėjas nepateikė atsakymo, motyvuodamas tuo, kad jo duomenys nepasikeitė.

Pateikdamas 2017 m. rugpjūčio 17 d. praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, pareiÅ¡kėjas, atsakydamas į tÄ patį klausimÄ , Å¡io praÅ¡ymo 8.9 eilutėje įrašė „Ne“, o, pateikdamas 2015 m. rugpjūčio 25 d. praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, Å¡io praÅ¡ymo 8.9 eilutėje iÅ¡ viso nieko nenurodė. Ginčijamame Sprendime pagrįstai padarytos iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su užsienio valstybės žvalgybos, saugumo tarnybomis, kurias pagrindžia ne tik VSD 2019-09-09 RaÅ¡te nurodomos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui bÅ«tent dėl jo sÄ sajų su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis ir kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti iÅ¡naudojamas Å¡ių tarnybų veikloje, tai iÅ¡ dalies patvirtina ir VSD pateikti į bylÄ 2021-03-09 Nr.18-2264 iÅ¡slaptinti duomenys (praneÅ¡imas).

Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas daugiau nei 11m. dirbo (duomenys neskelbtini), 1999-2001 m. jis užėmė pareigas (duomenys neskelbtini) valstybinėje įstaigoje, Å¡ių aplinkybių nenurodė, teikdamas praÅ¡ymus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. PareiÅ¡kėjas buvo karininku, atsisakiusiu priimti Lietuvos pilietybę, priėmė (duomenys neskelbtini) pilietybę. 2013-2017m. jis dažnai lankėsi ir daug laiko praleisdavo (duomenys neskelbtini), jo teiginiai apie verslo kÅ«rimÄ (duomenys neskelbtini) ir dažnas motinos lankymas nepagrįsti įrodymais. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , visas aplinkybes bei įrodymus vertino, kaip visumÄ ir pagrįstai pripažino, kad gautų duomenų pakanka tam, jog bÅ«tų pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas sÄ sajų su (duomenys neskelbtini) ir jos tarnyboms, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nepadarė jokių pažeidimų, ilgai gyvena Lietuvos Respublikoje, yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę dar nepagrindžia pareiÅ¡kėjo glaudžių ekonominių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika. PareiÅ¡kėjas turi vos 3 draugus/pažįstamus Lietuvos Respublikos piliečius, su kuriais retai susitinka, nepalaiko artimų ryÅ¡ių su sutuoktinės giminaičiais, o (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo ir motina. PareiÅ¡kėjas jau virÅ¡ 20m. nedirba Lietuvos Respublikoje, neturi verslo, įsipareigojimų, gauna pensijÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas turi nekilnojamojo turto tiek Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini), ten dirbo, o vėliau, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, dažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini). Jo ryÅ¡iai su (duomenys neskelbtini) yra glaudesni, nei su Lietuvos Respublika. Ginčijamame Sprendime buvo įvertinta tai, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau Å¡iuo atveju nėra jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėtų kartu su pareiÅ¡kėju iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini).

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus) praktikoje.

Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo santykiai su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui , jo asmeniniai interesai ir Å¡eiminiai ryÅ¡iai negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Migracijos departamento vertinimas ginčijamame Sprendime laikytinas proporcingu bei neprieÅ¡taraujančiu EŽTK nuostatoms bei EŽTT praktikai, kurioje be kita ko iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsisakymas leisti Å¡eimai susijungti gali bÅ«ti pateisintas bent vienu EŽTK 8 straipsnio 2d.

įtvirtintu tikslu, t.y. valstybės saugumas, visuomenės apsauga ar Å¡alies ekonominės gerovės interesai, siekis užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tinybė apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pateisintas tuo, kad čia gyvena jo sutuoktinė.

Taigi ginčijamame Sprendime atsakovas pasisakė dėl pareiÅ¡kėjo socialinių ryÅ¡ių su Lietuva. Konstatavo, kad Lietuvoje gyvena pareiÅ¡kėjo žmona, turinti Lietuvos Respublikos pilietybę , o sÅ«nus yra iÅ¡vykęs į NorvegijÄ , daugiau jokių ryÅ¡ių nebuvo konstatuota.

IÅ¡ praÅ¡omo panaikinti Departamento 2020-12-30 Sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 p. p. Esant nurodytiems pagrindams, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pagal Ä®statymo 35 str.1d.1 ir 2p. nuostatas ir panaikino daugkartinę nacionalinę vizÄ Ä®statymo 19 str.1d.2p. nustatytu pagrindu ir nustatė terminÄ pareiÅ¡kėjui savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Pagal Ä®statymo 125 str.1d.1p. sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinama viza. Pagal Ä®statymo 128 str.1d. priimant sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę, atsižvelgiama į jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ , Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mastÄ . Pagal GrÄ Å¾inimo apraÅ¡o 8p. užsienietis grÄ Å¾inamas į užsienio valstybę (kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kuriÄ jis turi teisę vykti arba kuri sutinka jį priimti), kuri nėra Europos SÄ jungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.

PareiÅ¡kėjÄ sieja glaudÅ«s ryÅ¡iai su (duomenys neskelbtini); jis turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), gauna senatvės pensijÄ , (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo ir motina. Pagal Ä®statymo 133 str.1d. užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o pagal Ä®statymo 133 str.5d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai ir laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis, nei 5 metai.

Atsakovas įvertino Ä®statymo 133 str. 1 ir 5dalyse įtvirtintÄ maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, kad pareiÅ¡kėjui atsisakoma pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, atsižvelgiant į VSD 2020-08-19 iÅ¡vadoje pateiktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjui pagrįstai ir teisėtai nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis.

ABTĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. UTPĮ 140 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Å iems duomenims netaikomos ABTÄ® numatytos nuostatos dėl iÅ¡slaptinimo. VSD 2021-03-09 pateikė raÅ¡tÄ Nr.18-2264 „Dėl duomenų iÅ¡slaptinimo ir įrodymų pateikimo“, kuriuo informavo teismÄ , kad buvo priimtas sprendimas iÅ¡slaptinti tik dalį su byla susijusios įslaptintos informacijos, kadangi dalies įslaptintos informacijos įslaptinimo terminai nėra pasibaigę, taip pat įslaptinimo tikslingumas nėra iÅ¡nykęs. Kaip matyti iÅ¡ Sprendimo turinio, Departamentas konstatavo aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ laikinai gyventi anketoje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ryÅ¡ius su kitų Å¡alių tarnybomis.

Taip pat pateikė nuorodÄ Ä¯ VSD 2020-08-19 RaÅ¡tÄ , kuriame daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas nurodo, kad jis skundžiamame sprendime negalėjo atskleisti daugiau informacijos, nes turėjo pareigÄ saugoti įslaptintÄ informacijÄ . Pateikta informacija yra pakankama suvokti sprendimo faktinio pagrindo esmę, t. y. kad turi ryÅ¡ių su užsienio valstybės tarnybomis. Minėtas faktines aplinkybes kartu su pareiÅ¡kėjui prieinamais duomenimis, nurodytais skundžiamame sprendime, pagrindžia papildomai į bylÄ pateikta medžiaga (kartu su 2021-03-02 lydraščiu), su kuria teismas susipažino.

Be to, 2021-03-09 gauti iÅ¡ VSD iÅ¡slaptinti duomenys (praneÅ¡imas) iÅ¡ esmės patvirtina pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su užsienio valstybės tarnybomis. Pažymėtina, kad bylos Å¡alies teisės susipažinti su įslaptinta informacija ribojimo pateisinimas bÅ«dingas ir tarptautinių teismų jurisprudencijai. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. spalio 27 d. sprendime byloje Edwards ir Lewis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Cour eur. D. H., arrêt Edwards et Lewis c. Royaume-Uni du 27 octobre 2004, nos 39647/98 et 40461/98) konstatuota, kad teisė į atitinkamų įrodymų atskleidimÄ nėra absoliuti teisė; bet kuriame baudžiamajame teismo procese gali atsirasti konkuruojančių interesų, tokių kaip nacionalinis saugumas arba bÅ«tinumas apsaugoti liudytojus, kuriems gresia atsakomieji veiksmai, arba neatskleisti policijos taikomų slaptų nusikaltimo tyrimo metodų, kurie gali nusverti kaltinamojo teises; kai kuriais atvejais gali bÅ«ti bÅ«tina neleisti gynybai susipažinti su tam tikrais įrodymais siekiant apsaugoti pagrindines kito asmens teises arba apginti svarbų vieÅ¡Ä jį interesÄ ; leistinos tik tokios priemonės, ribojančios gynybos teises, kurios yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinos; kad kaltinamajam bÅ«tų užtikrintas neÅ¡aliÅ¡kas, teisingas teismo procesas, bet kokie sunkumai, gynybai sukelti ribojant jos teises, privalo bÅ«ti pakankamai atsverti teismo proceso tvarka, kurios laikytųsi teisminė valdžia.

Byloje yra vieÅ¡i duomenys, kuriais remiantis priimti skundžiami sprendimai ir tikrinamas jų teisėtumas. Taigi Å¡ioje byloje neviešų duomenų, kaip papildomos įrodinėjimo priemonės panaudojimas, nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisių. Tuo tarpu akivaizdu, kad detalių duomenų atskleidimas neproporcingai pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris Å¡iuo atveju yra vienas esminių - valstybės saugumas.

Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, aiÅ¡kus, motyvuotas, atitinkantis VAÄ® nuostatas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-12-30 SprendimÄ , pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo L. M. (L. M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė

Jolanta Vėgelienė