2020-05-13 Nr. AB-9464-3-64-3-01289-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-752-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01289-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių apskrities VPK) 2018 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 18-IL-40-00446-e (toliau – ir 2018 m. birželio 5 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, 2) įpareigoti Šiaulių apskrities VPK išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamame sprendime atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisinis pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 24 d. pažymos Nr. 14R-2491 matyti, jog įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis pareiškėjas neteistas. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. 40-S-10358-(1.19) matyti, kad pareiškėjas už administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) padarymą nėra baustas. Iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. S-Š-168 matyti, kad pareiškėjas už aplinkosauginius nusižengimus, susijusius su medžioklę ar žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, baustas nebuvo.

Iš stažuotės pažymos matyti, kad pareiškėjas 2017–2018 metų medžioklės sezono metu stažavosi Užpelkių medžiotojų būrelyje. Stažuotės metu pareiškėjas susipažino su medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, medžiojamųjų žvėrelių globa, geranoriškai vykdė būrelio pavestus darbus. Šiaulių miesto Užpelkių medžiotojų būrelio valdyba ir būrelio nariai neprieštaravo, kad D. V. būtų priimtas į medžiotojų gretas ir pasirinktų sau tinkamą medžiotojų būrelį. Iš Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos 2018 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 26 matyti, kad pareiškėjas baigė medžiotojų mokymo kursus pagal Aplinkos ministro patvirtintą programą ir įgijo teisę laikyti medžioklės egzaminą.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. T. (po santuokos sudarymo sutuoktinės pavardė – V.). Sutuoktiniams V. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. V.. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. charakteristikos matyti, kad pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 4 d. dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, veža krovinius tarptautiniais maršrutais Europa–Lietuva, tvarko krovinio dokumentus sandėliuose, bendrauja užsienio kalba, išmano apie prekių ir krovinių vežiojimo organizavimo principus, tarptautinių vežimų sistemą.

Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjęs jokių administracinių nuobaudų, yra pareigingas, atsakingas, laiku ir atsakingai vykdo jam pavestas užduotis. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos 2018 m. kovo 26 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nėra teistas, sėkmingai integravosi į visuomenę, turi šeimą, tvirtus socialinius santykius, jau ilgą laiką nepadarė naujų teisės pažeidimų, yra nepavojingas visuomenei, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nors pareiškėjui 2007 m. vasario 9 d. buvo pareikšti įtarimai padarius veiką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla buvo nutraukta. Taigi, pareiškėjas pagal šį straipsnį neteistas, o nuo minėto įtarimo pareiškimo jau praėję daugiau kaip 10 metų, todėl tokie duomenys akivaizdžiai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Dėl veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, kas taip pat nepakankamai įvertinta priimant ginčijamą sprendimą. Nuo minėto įtarimo pareiškimo irgi praėję jau beveik 10 metų, todėl tokie duomenys taip pat akivaizdžiai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.

5. Pareiškėjo manymu, atsakovo sprendime nurodytos aplinkybės aktualumo kriterijų taikymo požiūriu nėra pakankamos tam, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų galima taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio1 dalies 11 punkto nuostatas, todėl atsakovo 2018 m. birželio 5 d. sprendimu nepagrįstai pareiškėjui toliau taikomi specialūs teisiniai apribojimai.

6. Atsakovas Šiaulių apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad, atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nurodytus patikrinimus, nustatyta, jog D. V. 2007 m. vasario 9 d. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), 2007 m. vasario 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi ir 4 dalimi (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir susitaiko su nukentėjusiu asmeniu bei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų) baudžiamąją bylą nutraukė ir D. V. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. 2009 m. balandžio 6 d. D. V. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). 2009 m. balandžio 16 d. ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 407 straipsniu (privataus kaltinimo bylos) ir 417 straipsnio 1 dalimi (perėjimas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą), D. V. atžvilgiu nutrauktas. Iš administracinių nusižengimų registro gauta informacija, kad D. V. 2015 m. birželio 24 d. būdamas neblaivus viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tarnybiniame automobilyje necenzūriniais žodžiais, įžeisdamas jų garbę ir orumą, išplūdo policijos pareigūnus. Šiaulių apylinkės teismas D. V. už šį pažeidimą skyrė 86 Eur baudą.

8. Įvertinus pareiškėją apibūdinančią, nepraradusią aktualumo medžiagą, taip pat tai, kad jam du kartus buvo pareikšti įtarimai padarius tyčinius smurtinius nusikaltimus, yra baustas už administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, darytina išvada, kad, laikydamas šaunamuosius ginklus, pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad skundžiamu Šiaulių apskrities VPK 2018 m. birželio 5 d. sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir Taisyklių 16–19 punktais, siūlė atsisakyti išduoti D. V. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

11. Teismas nurodė, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (ginčui aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šis įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsakovui pateikė 2018 m. gegužės 18 d., kai dar 2015 m. liepos 13 d. Šiaulių apylinkės teismas D. V. skyrė 86 Eur baudą už tai, jog 2015 m. birželio 24 d. būdamas neblaivus viešoje vietoje naudojo necenzūrinius žodžius, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tarnybiniame automobilyje necenzūriniais žodžiais, įžeisdamas jų garbę ir orumą, išplūdo policijos pareigūnus. Taip pat pareiškėjui 2009 m. balandžio 6 d. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). 2009 m. balandžio 16 d. ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 407 straipsniu (privataus kaltinimo bylos) ir 417 straipsnio 1 dalimi (perėjimas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą), D. V. atžvilgiu nutrauktas. 2007 m. vasario 9 d. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), 2007 m. vasario19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi ir 4 dalimi (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir susitaiko su nukentėjusiu asmeniu bei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų) baudžiamąją bylą nutraukė ir D. V. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

13. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas įvykdė plėšimą, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taip pat pareiškėjas baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje naudojo necenzūrinius žodžius, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tarnybiniame automobilyje necenzūriniais žodžiais, įžeisdamas jų garbę ir orumą, išplūdo policijos pareigūnus. Teismas darė išvadą, kad visos nurodytos veikos dėl jų pobūdžio (kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

14. Teismas sprendė, kad nuo paskutinių pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo atsakovo sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiškėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu.

15. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog D. V. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, ginčijamas sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities VPK išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

III. 16. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti atsakovo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

17. Pareiškėjo manymu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas netinkamai aiškino bei taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18 straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, dėl dalies jų nepasisakė, neanalizavo, nors, pareiškėjo nuomone, jie yra reikšmingi teisingai išnagrinėti kilusį ginčą. Įvykius, įvykusius prieš daugiau nei 10 metų ir beveik prieš 10 metų, teismas nepagrįstai laikė nepraradusius aktualumo nagrinėjamo ginčo kontekste, įskaitant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintos teisės normos atžvilgiu.

18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio, kuriame įtvirtintas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Taigi, negali būti laikomas keliantis grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

19. Pirmosios instancijos teismas neaptarė bei tinkamai neįvertino šių įrodymų ir faktinių aplinkybių: Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 24 d. pažymos Nr. 14R-2491, Šiaulių apskrities VPK 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. 40-S-10358-(1.19), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2018 m. kovo 26 d, rašto Nr. S-Š-168, 2017–2018 metų stažuotės Užpelkių medžiotojų būrelyje pažymos, Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos 2018 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 26, tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, veža krovinius tarptautiniais maršrutais Europa–Lietuva, tvarko krovinio dokumentus sandėliuose, bendrauja užsienio kalba, išmano apie prekių ir krovinių vežiojimo organizavimo principus, tarptautinių vežimų sistemą, pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje nėra turėjęs jokių administracinių nuobaudų, yra pareigingas, atsakingas, laiku ir atsakingai vykdo jam pavestas užduotis, pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nėra teistas, nedaro teisės pažeidimų, sėkmingai integravosi į visuomenę, turi šeimą, tvirtus socialinius santykius, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

20. Atsakovas Šiaulių apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, priėmė tinkamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių apskrities VPK 2018 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Šiaulių apskrities VPK išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

22. Pirmosios instancijos teismas Šiaulių apskrities VPK 2018 m. birželio 5 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, konstatavęs, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių. Teismo vertinimu, nuo paskutinių pažeidimų padarymo dar nėra praėję 10 metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18 straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, dėl dalies jų nepasisakė, neanalizavo, o įvykius, įvykusius prieš daugiau nei 10 metų ir beveik prieš 10 metų, nepagrįstai laikė nepraradusius aktualumo nagrinėjamo ginčo kontekste.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi ginčijamo Šiaulių apskrities VPK sprendimo priėmimo metu) 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Šiaulių apskrities VPK 2018 m. birželio 5 d. sprendimo teisinis pagrindas yra šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

26. Aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018).

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

29. Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, buvo įvertintos aplinkybės, kad 2007 m. vasario 9 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas); 2007 m. vasario 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi ir 4 dalimi (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir susitaiko su nukentėjusiu asmeniu bei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų) baudžiamąją bylą nutraukė ir D. V. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 2009 m. balandžio 6 d. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). 2009 m. balandžio 16 d. ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 407 straipsniu (privataus kaltinimo bylos) ir 417 straipsnio 1 dalimi (perėjimas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą), D. V. atžvilgiu nutrauktas; 2015 m. birželio 24 d. pareiškėjas būdamas neblaivus viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tarnybiniame automobilyje necenzūriniais žodžiais, įžeisdamas jų garbę ir orumą, išplūdo policijos pareigūnus, Šiaulių apylinkės teismas D. V. už šį pažeidimą skyrė 86 Eur baudą.

30. Pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK 2018 m. birželio 5 d. sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas šis sprendimas, neneigia, tačiau mano, kad minėtos aplinkybės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme yra praradusios aktualumą, nes įvykiai įvyko prieš daugiau nei 10 metų ir beveik prieš 10 metų.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant duomenis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme, pažymėta, kad nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję 10 metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme (žr. 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018), bylose taip pat buvo vertinami dar senesni duomenys (žr. 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2018; 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019). Šiuo atveju pareiškėjas su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b. l. 24) kreipėsi 2018 m. gegužės 18 d., kai nuo aplinkybių, kai pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo praėję mažiau nei 10 metų, o nuo administracinės atsakomybės taikymo už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką ir nustatytą valdymo tvarką, – beveik 3 metai. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytas veikas ir jam reikštus įtarimus dėl nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos pareiškėjo veikos pagal savo pobūdį ir laiką ginčijamo Šiaulių apskrities VPK sprendimo priėmimo metu nebuvo praradusios aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme, todėl atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio, kuriame įtvirtintas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas. Šio straipsnio nuostatomis pareiškėjas grindžia argumentus, kad jis negali būti laikomas keliantis grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes turėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytas apribojimo pagrindas, dėl kurio fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, yra vertinamas atskirai nuo asmens buvimo nepriekaištingos reputacijos. Tai, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos yra savarankiškas apribojimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nustatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui taikyti nebūtina nustatyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas kilusio ginčo aspektu neturėjo pagrindo vertinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatų. Be to, argumentų dėl šio straipsnio nuostatų taikymo pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs, teismo posėdyje šiuo aspektu Šiaulių apskrities VPK 2018 m. birželio 5 d. sprendimo pareiškėjas taip pat neginčijo.

34. Iš apeliacinio skundo argumentų taip pat matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų – t. y. aplinkybės, kad policija turi duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų ir jų šaudmenų, vertinimu.

35. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi duomenys (pareiškėjo šeimyninė padėtis, duomenys iš darbovietės apie pareiškėjo funkcijas bei charakteristiką, duomenys apie stažuotę medžiotojų būrelyje ir kt.) kurių, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą priimti ginčijamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Taip pat pareiškėjo nurodyti duomenys nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip nei ją „kokybiniu“ aspektu įvertino Šiaulių apskrities VPK ir pirmosios instancijos teismas.

36. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė