5e346bc0-d5aa-40d6-a069-6ffcdff88ed3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-80-464/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01312-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.2.5; 2.6.8.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.12.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų akcinės bendrovės „Mano bankas“ ir antstolio Ramūno Kamarausko apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo ir ieškovės V.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Mano bankas“ ir antstoliui RamÅ«nui Kamarauskui dėl vykdomųjų įrašų dalių panaikinimo ir 83 234,01 Eur priteisimo, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė J. Å . ir Lloyd‘s of London sindicate, kuriai Lietuvoje atstovauja uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 760, dalį dėl 35 266,92 Eur delspinigių ir 9,5 procentų metinių palūkanų pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2.6.3 p. išieškojimo iš V. R. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Mano bankas“ naudai; 2) panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 764, dalį dėl 35 266,92 Eur delspinigių ir 9,5 procentų metinių palūkanų pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2.6.3 p. išieškojimo iš V. R. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo AB „Mano bankas“ naudai; 3) priteisti ieškovei V.

R. iš atsakovės AB „Mano bankas“ 80 032,70 Eur ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4) priteisti ieškovei V. R. iš antstolio R. Kamarausko 3 201,31 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

5) priteisti ieškovei V. R. bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ginčo vykdomųjų įrašų Nr. 760 ir Nr. 764 pagrindu, pardavus iÅ¡ varžytynių hipoteka įkeistÄ turtÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo iÅ¡ieÅ¡kotos 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kredito sutartis) specialiosios dalies 2.6.3 p. numatytos 9,5 procentų metinės mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, kurios buvo apskaičiuotos nuo 481 424,60 Eur negražinto kredito sumos, ir specialiosios dalies 2.6.4 p. numatytos 11,5 procentų metinės procesinės (kompensuojamosios) palÅ«kanos, apskaičiuotos nuo 553 522,01 Eur sumos, kurios dalį sudaro ir 481 424,60 Eur negražinto kredito suma.

Taigi, ieÅ¡kovei už tÄ patį laikotarpį (nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. sausio 20 d.) už 481 424,60 Eur negražintÄ kreditÄ faktiÅ¡kai buvo skaičiuojamos net 21 procentų palÅ«kanos. Aplinkybė, kad abejos palÅ«kanos buvo skaičiuojamos už tÄ patį laikotarpį, įvardyta antstolio R. Kamarausko 2021 m. vasario 19 d. patvarkyme, kuriuo antstolis iÅ¡ esmės atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės skundÄ dėl 2021 m. sausio 20 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriame buvo nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. (t. y. nuo praÅ¡ymo atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä padavimo dienos) iki 2021 m. sausio 20 d. skaičiuotos 9,5 procentų palÅ«kanos (jų suma yra 47 990,78 Eur), o už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. sausio 20 d. skaičiuotos 11,5 procentų palÅ«kanos (jų suma 60 278,08 Eur).

3. IeÅ¡kovės teigimu, tokio dydžio palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas neatitiko teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), o kredito sutarties dalis, kurioje buvo nustatytos lupikiÅ¡kos 21 procentų metinės palÅ«kanos, prieÅ¡taravo ir vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Toks palÅ«kanų skaičiavimo bÅ«das taip pat neatitiko kasacinio teismo praktikos, suformuotos mokėjimo (pelno) ir procesinių (kompensuojamųjų) palÅ«kanų santykio klausimu 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 ir 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020.

4. Kadangi kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.4 p. nustatytų 11,5 procentų metinių procesinių palūkanų bendra suma (60 278,08 Eur) yra didesnė, nei kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p. nustatytų 9,5 procentų metinių palūkanų už tapatų laikotarpį bendra suma (47 990,78 Eur), iš ieškovės už ginčo laikotarpį galėjo būti išieškota tik didesnė – 60  278,08 Eur palūkanų suma. Todėl patenkinus ieškinį ir panaikinus vykdomuosius įrašus Nr. 760 ir Nr. 764 dalyse dėl kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p. nustatytų 9,5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, kurių piniginė išraiška už ginčo laikotarpį yra 44 765,78 Eur, atsakovei AB „Mano bankas“ liktų 100 334,11 Eur palūkanų arba negautų pajamų, juolab kad ieškovė mokėjo palūkanas ir iki kredito sutarties nutraukimo.

Nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kota 44 765,78 Eur palÅ«kanų suma apskaičiuota iÅ¡ faktiÅ¡kai iÅ¡ieÅ¡kotos 47 990,78 Eur palÅ«kanų sumos atimant 3 225,54 Eur palÅ«kanų sumÄ už neginčijamÄ laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 28 d. įskaitytinai (už 26 dienas).

5. IeÅ¡kovės vertinimu, vykdomieji įraÅ¡ai Nr. 760 ir Nr. 764 taip pat turi bÅ«ti panaikinti ir dalyse, kuriose iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti 35 266,92 Eur delspinigių sumÄ , Nors kredito sutarties specialiosios dalies 3.1 p. nustatytos netesybos – 0,5 procento delspinigiai už kiekvienÄ dienÄ â€“ yra aiÅ¡kiai per didelės, o ieÅ¡kovė buvo įvykdžiusi dalį prievolės, delspinigių dydžio mažinti ji nepraÅ¡o, nes yra įsitikinusi, kad netesybos turi bÅ«ti įskaitytos į nuostolius, kuriuos Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovei kompensuoja iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotos didesnės 11,5 procentų metinės palÅ«kanos.

6. Atitinkamai, panaikinus vykdomuosius įrašus dėl nepagrįstai išieškotų 44 765,78 Eur palūkanų ir 35 266,92 Eur delspinigių, ieškovei priteistina jų 80 032,70 Eur suma kaip atsakovės AB „Mano bankas“ be pagrindo įgytos lėšos.

7. IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ atsakovo antstolio R. Kamarausko jai turėtų bÅ«ti priteista atitinkama vykdymo iÅ¡laidų už vykdomųjų dokumentų įvykdymÄ dalis. Antstolio R. Kamarausko 2021 m. sausio 20 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad paskirstomos tokios vykdymo iÅ¡laidos: 1 931,67 Eur papildomos vykdymo iÅ¡laidos; 25 795,87 Eur atlyginimas antstoliui; iÅ¡ viso – 27 727,54 Eur. Vykdymo iÅ¡laidų 2021 m. sausio 20 d. apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolis apskaičiavo tokias vykdymo iÅ¡laidas: vykdomosios bylos administravimo iÅ¡laidas, nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 109 p. ir 120 p.– 492,80 Eur; vykdomosios bylos administravimo iÅ¡laidas, nurodytas Instrukcijos 130 p. – 247,28 Eur; atlygį antstoliui – 25 795,87 Eur; iÅ¡laidas tretiesiems asmenims – 1 684,39 Eur; iÅ¡ viso – 28 220,34 Eur.

Šiuo ieškiniu iš antstolio R. Kamarausko prašoma priteisti 3 201,31 Eur atlygio antstoliui permoka, nes, panaikinus vykdomuosius įrašus Nr. 760 ir Nr. 764 dalyse dėl 80 032,70 Eur sumos išieškojimo, tai reikštų, kad antstolis R. Kamarauskas šioje dalyje nepagrįstai apskaičiavo ir išmokėjo sau antstolio atlygį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė 8. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai:

1) panaikino Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 760, dalį dėl 35 266,92 Eur delspinigių ir 9,5 procentų metinių palūkanų pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2.6.3 p. išieškojimo iš V. R. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo AB „Mano bankas“ naudai;

2) panaikino Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 764, dalį dėl 35 266,92 Eur delspinigių ir 9,5 procentų metinių palūkanų pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2.6.3 p. išieškojimo iš V. R. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo AB „Mano bankas“ naudai;

3) priteisė V. R. iÅ¡ AB „Mano bankas“ 80 032,70 Eur, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 258,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas;

4) priteisė V. R. iÅ¡ antstolio R. Kamarausko 3 201,31 Eur, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 210,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas;

5) priteisė iš atsakovės AB „Mano bankas“ 1 050 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytoje kredito sutartyje buvo nustatytos 9,5 procento mokėjimo (pelno) palÅ«kanos ir 11,5 procento kompensuojamosios palÅ«kanos. Å i kredito sutartis buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 22 d. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais bei joje suformuluota taisykle, kad reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama tik didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad po sutarties nutraukimo atsakovė galėjo tikėtis gauti tik kompensuojamÄ sias palÅ«kanas kaip minimalius patirtus nuostolius dėl laiku negrÄ Å¾intos paskolos.

10. Visgi ieÅ¡kovei po sutarties nutraukimo už tÄ patį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. sausio 20 d. buvo skaičiuojamos ir 9,5 procentų mokėjimo (pelno) palÅ«kanos pagal kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p., ir 11,5 procentų kompensuojamosios palÅ«kanos pagal sutarties specialiosios dalies 2.6.4 p. Pažymėjęs, kad atsakovė didesnių savo nuostolių neįrodinėjo, nors tokiÄ teisę turėjo, teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti skaičiuojamos tik didesnės, t. y. 11,5 procentų palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 553 522,01 Eur sumos, kurių suma, atitinkamai, yra 60 278,08 Eur.

Todėl teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad vykdomieji įrašai Nr. 760 ir Nr. 764 naikintini tose jų dalyse, kuriose yra nurodyta iš ieškovės išieškoti 9,5 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas pagal kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomųjų įrašų visiško įvykdymo, o nepagrįstai išieškota jų suma lygi 44 765,78 Eur.

11. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius. Vykdomuosiuose įraÅ¡uose Nr. 760 ir Nr. 764, be kita ko, buvo nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės 35 266,92 Eur delspinigius ir 36 830,49 Eur palÅ«kanas. Kadangi palÅ«kanų suma yra didesnė nei delspinigių suma, netesybos, teismo vertinimu, turėjo bÅ«ti įskaitomos į nuostolius. Todėl vykdomieji įraÅ¡ai Nr. 760 ir Nr. 764 taip pat naikintini ir tose jų dalyse, kuriose iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti 35 266,92 Eur delspinigius. PrieÅ¡ingu atveju atsakovės naudai bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos ir palÅ«kanos, ir netesybos, o tai reiÅ¡kia dvigubos atsakomybės taikymÄ skolininkui (ieÅ¡kovei) ir kreditoriaus (atsakovės) nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

12. Teismas taip pat pagrįstu pripažino ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei V. R. atsakovės AB „Mano bankas“ gautus 80 032,70 Eur (iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ ieÅ¡kovės 44 765,78 Eur palÅ«kanų ir 35 266,92 Eur delspinigių sumÄ ) bei 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 80 032,70 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

13. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės V. R. reikalavimo priteisti iÅ¡ antstolio R. Kamarausko 3 201,31 Eur atlygio antstoliui permokÄ , siejamÄ su atitinkamų vykdomųjų įrašų Nr. 760 ir Nr. 764 dalių panaikinimu bei iÅ¡ieÅ¡kotų sumų sugrÄ Å¾inimu (priteisimu) ieÅ¡kovei, teismas nurodė, kad antstolis, paskirstęs iÅ¡ V. R. turto iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ , be kita ko, sau iÅ¡simokėjo 25 795,87 Eur atlyginimÄ . Atlyginimo antstoliui dydis priklauso nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, todėl panaikinus įraÅ¡us dalyse, iÅ¡ieÅ¡kota kreditorei (atsakovei) suma sumažėja ieÅ¡kovei priteistos sumos dydžiu, t. y. 80 032,70 Eur.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 p. nustatyta, kad atlygis antstoliui nuo didesnės nei 29 000 Eur išieškotinos sumos sudaro 4 procentus nuo išieškotos sumos, taigi, 4 procentai nuo 80 032,70 Eur sumos sudaro 3 201,31 Eur. Teismo vertinimu, ši suma priteistina ieškovei kaip atlygio antstoliui permoka kartu su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , sumokėjo 448 Eur žyminį mokestį, o likusios 1 050 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo atidėtas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Mano bankas“ 5 258,92 Eur advokato teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio iÅ¡laidas, o iÅ¡ atsakovo antstolio R. Kamarausko – 210,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ ir dydį patvirtina advokato iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Ir nors paslaugos pirkėju minėtose sÄ skaitose nurodytas su Å¡ia byla visiÅ¡kai nesusijęs juridinis asmuo, ieÅ¡kovės atstovas patikslino, kad buvo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, o tÄ patvirtina ir sÄ skaitose įvardytas teisinių paslaugų pobÅ«dis – nurodoma, jog teisinės paslaugos (ir kokios konkrečiai paslaugos) suteiktos ieÅ¡kovei V. R.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie minėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimÄ (į kÄ atkreipė dėmesį banko atstovas), tačiau neabejotina, kad ieÅ¡kovė jas turės apmokėti. Be to, Å¡alys yra laisvos susitarti dėl sÄ skaitų apmokėjimo ateityje. Todėl teismas patenkino ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo jos nurodytu bÅ«du bei dalimis, taip pat iÅ¡ atsakovės AB „Mano bankas“ priteisė 1 050 Eur žyminį mokestį valstybei, kurio mokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

16. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi netenkino ieškovės V. R. prašymo dėl aritmetinių klaidų ištaisymo.

17. Teismas nurodė, kad po sprendimo priėmimo Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ieškovės V. R. prašymas dėl aritmetinių klaidų ištaisymo, kuriame prašoma ištaisyti aiškias aritmetines klaidas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovei V. R. priteisti iš AB „Mano bankas“ 4 968,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš antstolio R. Kamarausko – 198,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18. Prašymas grindžiamas tuo, kad dėl neteisingų ieškovės atstovo skaičiavimų (aritmetinių klaidų) buvo neteisingai apskaičiuotos ir sprendime paskirstytos ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti, šių išlaidų dydis yra 4 719 Eur, o ne 5 021,50 Eur. Be to, buvo sumokėtas ir 448 Eur žyminis mokestis, todėl iš viso ieškovė patyrė 5 167 Eur išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas iš abiejų atsakovų.

19. Teismas konstatavo, kad šis ieškovės V. R. prašymas negali būti tenkinamas, kadangi jos prašyme nurodytų aritmetinių klaidų ištaisymas keistų teismo sprendimo esmę, juolab kad vienas iš atsakovės AB „Mano bankas“ paduoto apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu dydžiu. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos, atskirojo skundo argumentai 20. Atsakovė AB „Mano bankas“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės V.

R. ieÅ¡kinys atsakovei AB „Mano bankas“, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nevertino atsakovės argumentų ir nemotyvavo, kodėl yra taikoma teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-7-75-823/2020), suformuota civilinėje byloje, kurios ratio decidendi (sprendimo esmė) visiÅ¡kai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Kitaip nei ieÅ¡kovės cituojamoje byloje, ieÅ¡kovė yra Å«kininkė, t. y. verslininkė (tÄ sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), kreditÄ Ä—musi verslo tikslais, ji nėra ir bankrutuojantis fizinis asmuo, taigi nėra ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje mokėjimo palÅ«kanos buvo skaičiuojamos už laikotarpį, kuriuo paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau bÅ«tų pasibaigusi (t. y. po paskolos sutartyje numatyto paskolos grÄ Å¾inimo termino), o Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės gauto kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2027 m. balandžio 11 d., todėl atsakovė turi pagrįstÄ lÅ«kestį gauti mokėjimo palÅ«kanas iki Å¡io termino arba iki kreditas bus grÄ Å¾intas (jei ieÅ¡kovė tai bÅ«tų padariusi anksčiau) nuo sumos, kuriÄ paskolino ieÅ¡kovei ir kurios negalėjo pats niekaip kitaip įdarbinti (investuoti, paskolinti ar pan.).

Tokios palÅ«kanos yra realios, įrodytos ir neiÅ¡vengiamos atsakovės pajamos. 20.2. Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje priskaičiuotos palÅ«kanos sudarė daugiau nei pusę – 54 procentus suteikto kredito sumos, o nagrinėjamu atveju atsakovė operatyviai ėmėsi iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų ir nuo vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo iki skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotos palÅ«kanos sudarė vos 8,61 procentus suteikto kredito sumos. Skola buvo iÅ¡ieÅ¡kota kiek daugiau nei po metų ir užtruko iÅ¡kirtinai dėl ieÅ¡kovės veiksmų, nes Å¡i skundė notarės veiksmus, prašė panaikinti vykdomuosius įraÅ¡us, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, keturis kartus skundė antstolio veiksmus.

Visi skundai buvo atmesti, tačiau tokie ieÅ¡kovės veiksmai trukdė atgauti pinigus. 20.3. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė, įrodžiusi kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ , bet jų neįrodinėjo, atsakovės nuostolius sudaro ne tik tai, kad ieÅ¡kovė sutartu laiku nemoka įmokų ir dėl to atsakovė turi skolintis papildomai lėšų savo planų įgyvendinimui, bet ir tai, kad atsakovė negali gauti pajamų iÅ¡ tokių pinigų, kuriais kažkas kitas naudojasi.

Taigi, atsakovės nuostoliai susideda iÅ¡ dviejų dalių, todėl vien 11,5 procentų kompensuojamosios palÅ«kanos jų nepadengia. Atsakovė turi teisėtÄ lÅ«kestį gauti dar ir 9,5 procentų mokėjimo palÅ«kanas iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo (ne ilgiau nei iki 2027 m. balandžio 11 d.), kurios Å¡iuo atveju taip pat atlieka kompensacinę funkcijÄ (dengia dėl ieÅ¡kovės veiksmų atsakovės negaunamas pajamas). 20.4. Panaikinus vykdomuosius įraÅ¡us ne atsakovė, o ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėja.

Vykdomaisiais įraÅ¡ais iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti, be kita ko, ir 35 266,92 Eur delspinigius, kompensuojančius atsakovės nuostolius, atsiradusius dėl to, kad ieÅ¡kovė nuo 2019 m. vasario nebemokėjo kredito sutartyje numatytų įmokų. Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡plėstinės kasacinio teismo kolegijos nutartį aiÅ¡kino iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai, jis neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad kreditorius turi teisę reikalauti skolininko mokėti tiek mokėjimo palÅ«kanas, tiek ir delspinigius už termino atlikti atitinkamas įmokas praleidimÄ , kurių paskirtis yra kreditoriaus nuostolių kompensavimas.

Mokėjimo palÅ«kanos nėra ir negali bÅ«ti vertinamos kaip sutartinės atsakomybės taikymas, nes jos mokamos nesant sutarties pažeidimo. 20.5. Skundžiamu sprendimu sukurta situacija, kai atsakovei ne tik nėra atlyginami jos patirti nuostoliai dėl vėlavimo atlikti įmokas, bet ir nesÄ Å¾iningai skolininkei sudaryta galimybė piktnaudžiauti situacija. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas atsakovės teisę gauti iki kredito sutarties nutraukimo priskaičiuotus delspinigius, pažeidė įstatymo normas ir nukrypo nuo teismų praktikos 20.6.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės argumentų ir įrodymų, kad ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, todėl nėra pagrindo mažinti ar net visiÅ¡kai nepriteisti iÅ¡ jos delspinigių. IeÅ¡kovė laiku nemokėjo įmokų arba mokėjo tik nedidelę dalį jų (pati padengė vos 7,4 procento nuo suteiktos kredito sumos), teikė atsakovei realios jos finansinės padėties neatitinkančius dokumentus, teigė, kad negali dirbti žemės dėl suprastėjusios sveikatos, tačiau, atsakovės duomenimis, ji Å«kinę veiklÄ vykdė, o gaunamas pajamas siekė nuslėpti.

Todėl tik pačios ieÅ¡kovės elgesys lėmė prievolių įvykdymo terminų praleidimÄ bei delspinigių skaičiavimÄ , kuriuos dabar praÅ¡o mažinti arba iÅ¡ viso jų netaikyti. 20.7. Nors Å¡alių sutartų netesybų (delspinigių) dydis buvo 0,5 procento už dienÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo iÅ¡ieÅ¡kota tik 35 266,92 Eur delspinigių sumÄ , lygi 6,78 procentams jai suteikto kredito sumos. Tokia suma negali bÅ«ti laikoma neprotingai didele ar pažeidžiančia protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus.

Taigi, nebuvo ir jokio pagrindo nei mažinti vykdomuosiuose įraÅ¡uose nurodytų iÅ¡ieÅ¡koti delspinigių, nei, juo labiau, iÅ¡ viso juos panaikinti. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia atsakovės teises ir iÅ¡kreipia kredito sutarties Å¡alių pusiausvyrÄ , tokiu sprendimu sukuriamos sÄ lygos paskolų gavėjams nevykdyti sutartinių prievolių be jokių pasekmių. 20.8. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei advokato pagalbos iÅ¡laidas, kurių ji nebuvo patyrusi, pažeidė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ reglamentuojančias teisės normas bei formuojamÄ teismų praktikÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad Å¡iems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė atstovavimo civiliniame procese iÅ¡laidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. iÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos. Å iuo atveju iÅ¡laidos advokato pagalbai negalėjo bÅ«ti priteisiamos, nes praÅ¡ymas dėl jų priteisimo bei iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Taip pat nepateikti įrodymai apie bylinėjimosi iÅ¡laidų realų apmokėjimÄ . Ä® bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra iÅ¡raÅ¡ytos ne paslaugos gavėjai, o UAB „VaivorykÅ¡tė“. 20.9. Nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė su atstovu susitarė dėl sÄ skaitų apmokėjimo ateityje. SÄ skaitose nėra nurodytas atsiskaitymo terminas, o tai reiÅ¡kia, kad jos turėjo bÅ«ti apmokėtos iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ . Be to, ieÅ¡kovei buvo priteista daugiau bylinėjimosi iÅ¡laidų, nei ji pati prašė priteisti ar bÅ«tų ateityje patyrusi. 20.10.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė ir žyminio mokesčio iÅ¡laidas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovei buvo atidėtas 1 050 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, visÄ Å¾yminį mokestį teismas priteisė tik iÅ¡ atsakovės AB „Mano bankas“, nors buvo patenkintas ir antstoliui ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas. Likusi ieÅ¡kovės nesumokėta žyminio mokesčio dalis (1 050 Eur) turėjo bÅ«ti paskirstyta abiem atsakovams (iÅ¡ antstolio – 40,42 Eur, iÅ¡ atsakovės – 1 009,58 Eur).

21. Atsakovas antstolis R. Kamarauskas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas antstoliui, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį antstoliui R. Kamarauskui atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad antstolio veiksmai, apskaičiuojant vykdymo iÅ¡laidas, buvo neteisėti.

Teismas taip pat nenurodė jokio teisės akto, kurio nuostatas antstolis pažeidė vykdamas galiojančius vykdomuosius dokumentus ir iÅ¡ieÅ¡kodamas vykdymo iÅ¡laidas, įskaitant ir antstolio atlyginimÄ . Visų vykdymo veiksmų atlikimo metu vykdomieji dokumentai galiojo ir nebuvo panaikinti. 21.2. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (kompetencijos virÅ¡ijimas) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. 21.3. Vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal antstoliui pateiktus ir galiojančius Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Å . 2020 m. sausio 29 d. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us, notarinio registro Nr. 764 ir Nr. 760, antstolis, realizuodamas skolininkės (ieÅ¡kovės) turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojos (atsakovės) naudai iÅ¡ viso iÅ¡ieÅ¡kojo 644 896,75 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 p. nustatyta, kad atlygis antstoliui nuo didesnės nei 29 000 Eur iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos sudaro 4 procentus nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos.

Taigi, 4 procentai nuo 644 896,75 Eur yra 25 795,87 Eur. Todėl antstolio apskaičiuota vykdymo iÅ¡laidų suma ir jos dalimi esantis antstolio atlygis, priimant patvarkymus dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo, buvo pagrįsta galiojančiuose ir vykdytinuose vykdomuosiuose dokumentuose nurodyta iÅ¡ieÅ¡kotina suma bei galiojančiu teisiniu reguliavimu dėl antstolio atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymÄ apskaičiavimu. Atitinkamai, teismo sprendimo motyvai, kad antstolio veiksmai, apskaičiuojant vykdymo iÅ¡laidas, buvo neteisėti, pripažintini nepagrįstais. 21.4.

Net ir pritariant ieÅ¡kovei, kad iÅ¡ dalies panaikinus notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us iÅ¡ieÅ¡kotina suma sumažėja 80 032,70 Eur dydžiu, todėl galėtų bÅ«ti perskaičiuotos ir vykdymo iÅ¡laidos, esminis klausimas visgi yra tas, kas ieÅ¡kovei turėtų atlyginti susidariusį skirtumÄ . Antstolio vertinimu, šį skirtumÄ privalėtų apmokėti iÅ¡ieÅ¡kotoja (atsakovė AB „Mano bankas“). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas vykdomas tarp iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko, o antstolis nėra sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinių santykių subjektas.

Todėl teismas, panaikinęs dalį vykdomojo dokumento ir sumažinęs iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas, siekdamas atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį turėjo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutÄ ir visas sumas priteisti iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojos.

22. Atsakovė AB „Mano bankas“ atsiliepime į atsakovo antstolio R. Kamarausko apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Atsakovė nesutinka su antstolio apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutÄ ir visÄ sumÄ priteisti tik iÅ¡ atsakovės. Pirma, teismas bylÄ nagrinėja pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribose.

IeÅ¡kovė suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 80 032,70 Eur, o iÅ¡ antstolio – 3 201,31 Eur. Todėl teismas negalėjo peržengti reikalavimų ribų ir iÅ¡ banko priteisti didesnę sumÄ nei prašė pati ieÅ¡kovė. 22.2. Antra, ieÅ¡kovės praÅ¡omus priteisti 3 201,31 Eur gavo antstolis, o ne atsakovė AB „Mano bankas“, todėl nėra ir pagrindo Å¡ios sumos priteisimui iÅ¡ atsakovės. Net jei bÅ«tų laikoma, kad atsakovė neturėjo gauti palÅ«kanų ir delspinigių, o antstolis neturėjo pagrindo atitinkamoje dalyje gauti atlyginimo už įvykdytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti priteista daugiau lėšų nei ji yra gavusi.

GrÄ Å¾inti tai, kÄ yra gavęs be teisėto pagrindo, turi tas asmuo, kuris atitinkamÄ naudÄ yra gavęs.

23. IeÅ¡kovė V. R. atsiliepime į atsakovo antstolio R. Kamarausko apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. IeÅ¡kinyje buvo nurodytas tiek ieÅ¡kinio dalykas, tiek ieÅ¡kinio pagrindas, atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir Å¡iÄ sprendimo dalį tinkamai motyvavo. Tai, kad skundžiamas sprendimas netenkina antstolio, nereiÅ¡kia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ar kitaip teisiÅ¡kai ydingas. 23.2.

Antstolis savo skunde nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog atlyginimo antstoliui dydis priklauso nuo išieškotos sumos, o iš dalies panaikinus vykdomuosius įrašus išieškotina suma sumažėja 80 032,70 Eur, dėl ko turėtų būti perskaičiuotos ir vykdymo išlaidos. Teiginys, kad vykdymo išlaidas turi dengti buvusi išieškotoja, t. y. atsakovė AB „Mano bankas“, nepagrįstas, kadangi iš antstolio buvo priteistos ne vykdymo išlaidos, kurias antstoliui sumokėjo ar turėjo sumokėti išieškotoja (atsakovė AB „Mano bankas“) ir kurios vėliau buvo išieškotos iš ieškovės, bet antstolio be pagrindo gauta 3 201,31 Eur antstolio atlygio suma, apskaičiuota nuo ginčo 80 032,70 Eur sumos.

Å iÄ sumÄ 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo ir iÅ¡ už varžytinėse parduotÄ ieÅ¡kovės turtÄ gautos sumos sau sumokėjo pats antstolis, todėl jis Å¡ioje dalyje yra tinkamas atsakovas. 23.3. Å iuo konkrečiau atveju sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas, ieÅ¡kovės teigimu, neturėtų bÅ«ti taikomas. IeÅ¡kovė neturėjo pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovės AB „Mano bankas“ 3 201,31 Eur, kadangi atsakovė AB „Mano bankas“ Å¡ios sumos iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavusi. 23.4.

Antstolio cituojama teismų praktika nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikoma, kadangi jo cituojamose bylose vykdomosios bylos buvo nutrauktos. Nagrinėjamo ginčo atveju vykdomosios bylos buvo užbaigtos įvykdžius vykdomÄ jį dokumentÄ .

24. IeÅ¡kovė V. R. atsiliepime į atsakovės AB „Mano bankas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Faktas, kad abejos palÅ«kanos, t. y. 9,5 procentų mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, ir 11,5 procentų metinės procesinės (kompensuojamosios) palÅ«kanos buvo skaičiuojamos už tÄ patį laikotarpį, nurodytas antstolio R. Kamarausko 2021 m. vasario 19 d. patvarkyme, to neginčija apeliaciniame skunde ir atsakovė.

Taigi, iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotos palÅ«kanos sudarė net 21 procentus, o toks jų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų, kasacinio teismo praktikos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino vykdomuosius įraÅ¡us Nr. 760 ir Nr. 764 dalyse, kuriose nurodyta iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koti 9,5 procentų metines mokėjimo (pelno) palÅ«kanas pagal kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p. 24.2. Apeliacinio skundo teiginiai, kad 11,5 procentų procesinės (kompensuojamosios) palÅ«kanos nepadengia atsakovės nuostolių, nepagrįsti.

Atsakovė neįrodinėjo, kad faktiniai jos nuostoliai proporcine ar skaitmenine iÅ¡raiÅ¡ka buvo didesni, nei iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ ieÅ¡kovės 11,5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų suma, apsiribojusi vien abstrakčiais ir deklaratyviais samprotavimais apie tariamus didžiulius nuostolius. Konkrečių skaičiavimų ir konkrečių įrodymų apie nuostolius atsakovė nepateikė. 24.3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį pati atsakovė nurodė, kad už indėlį ar pinigų skolinimÄ bÅ«tų uždirbusi apie 0,5 – 3 procentus metinių palÅ«kanų.

Å ios bylos kontekste reikÅ¡minga, kad toks procentas yra kelis – keliolika kartų mažesnis, palyginus su faktiÅ¡kai atsakovės gautomis 11,5 procentų metinėmis palÅ«kanomis, kurios jai lieka patenkinus ieÅ¡kinį. Abejotina, ar atsakovė galėjo patirti kokias nors kitas iÅ¡laidas, nei susijusias su administravimu. 24.4. Nepagrįsti ir atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl buvusio jos teisėto lÅ«kesčio gauti mokėjimo palÅ«kanas iki 2027 m. balandžio 11 d. Pirma, pagal kredito sutarties bendrosios dalies 8.1.3 p. ieÅ¡kovė turėjo teisę, įspėjusi atsakovę raÅ¡tu prieÅ¡ 10 dienų ir sumokėjusi kredito sutarties specialiosios dalies 3.3 p. nustatytÄ mokestį, grÄ Å¾inti kreditÄ ar jo dalį, ne mažesnę nei nurodyta kredito sutarties specialiosios dalies 2.5.4 p. (t. y. 1 000 Eur), ir anksčiau, negu nurodyta kredito sutarties specialiosios dalies 2.5.1 p. ir (ar) sutarties priede „Kredito grÄ Å¾inimo grafikas“.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio gauti mokėjimo palÅ«kanas iki 2027 m. balandžio 11 d., o galėjo turėti teisėtÄ lÅ«kestį gauti palÅ«kanas iki bus grÄ Å¾inta visa pasiskolinta suma. 24.5. Neturi pagrindo ir yra nelogiÅ¡ki yra tokie atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ieÅ¡kovė, panaikinus vykdomųjų įrašų dalis dėl mokėjimo palÅ«kanų skaičiavimo, nepagrįstai praturtėjo. 24.6. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 dėl ratio decidendi skirtingumo.

PrieÅ¡ingai, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s ir nagrinėjamai bylai, o apeliaciniame skunde nurodyti aplinkybių skirtumai nėra susiję su kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu. 24.7. Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad yra pagrindas taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir CK 6.258 straipsnio 3 dalį, kadangi kredito sutarties specialiosios dalies 3.1 p. nustatytos netesybos – 0,5 procento delspinigiai už kiekvienÄ dienÄ â€“ yra aiÅ¡kiai per didelės, juolab kad ieÅ¡kovė dalį prievolės įvykdė.

Be to, teisės doktrinoje, kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje įvertinant bÅ«tent atsakovės tokio paties dydžio taikomus delspinigius, yra pasisakyta, kad neprotingai didelės netesybos vertintinos kaip baudinės ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, kad nekontroliuojamos netesybos gali peraugti į lupikavimÄ ir pan. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, iÅ¡dėstyti 77–80 p., t. y. kad 35 266,92 Eur delspinigių suma yra labai nedidelė ir negali bÅ«ti mažinama, nepagrįsti. 24.8.

Netesybos visada turi bÅ«ti įskaitomos į nuostolius, todėl kompensuojamosios palÅ«kanos ir delspinigiai negali bÅ«ti skaičiuojami kartu. IeÅ¡kovė neprašė sumažinti jai delspinigių, o siekė vykdomųjų įrašų dalyse dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo panaikinimo, t. y. iÅ¡ viso jų nemokėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino vykdomuosius įraÅ¡us Nr. 760 ir Nr. 764, be kita ko, dalyse, kuriose iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti 35 266,92 Eur delspinigių sumÄ , nes kartu su delspinigiais iÅ¡ieÅ¡kotų palÅ«kanų suma (36 830,49 Eur) yra didesnė nei delspinigių suma (35 266,92 Eur). 24.9.

Teikdama praÅ¡ymÄ trečiajam asmeniui notarei J. Å . atlikti vykdomuosius įraÅ¡us, atsakovė nenurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos, esančios banke, ji jau buvo nuraÅ¡iusi 17 619 Eur, kuriuos 2019 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kovei pervedė Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos. Kaip matyti iÅ¡ antstolio R. Kamarausko 2021 m. vasario 19 d. patvarkymo, 2020 m. kovo 3 d. praneÅ¡imu atsakovė jį informavo, kad 17 619 Eur suma buvo nuraÅ¡yta palÅ«kanų mokėjimui, dėl Å¡ios priežasties atliekant iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymÄ 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-21-55-1186 nesumokėtų palÅ«kanų suma buvo sumažinta nuo 36 830,49 Eur iki 19 211,49 Eur (36 830,49 Eur – 17 619,00 Eur).

Taigi, visa 36 830,49 Eur palÅ«kanų suma atsakovei buvo sumokėta. 24.10. Nors apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, Å¡i aplinkybė, t. y. netinkamas kredito sutarties vykdymas, negali sukelti dvigubų neigiamų pasekmių – bÅ«ti ir kaip padidintų palÅ«kanų bei netesybų skaičiavimo pagrindas, ir kaip pagrindas nesumažinti padidintų palÅ«kanų ir (ar) baudinių netesybų. IeÅ¡kovės sÄ Å¾iningumo kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu, o pardavus hipoteka įkeistÄ ieÅ¡kovės turtÄ atsakovei buvo sumokėtos visos sumos, įskaitant nepagrįstai dideles ir dvigubas mokėjimo (pelno) bei procesines (kompensuojamÄ sias) palÅ«kanas, dvigubas (baudines) netesybas, kurias pagrįstai sumažino pirmosios instancijos teismas. 24.11.

IeÅ¡kovė sÄ skaitas už advokato paslaugas apmokės ateityje, todėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimui neturi esminės reikÅ¡mės aplinkybė, kad jos Å¡iuo metu dar nėra apmokėtos. Tačiau ieÅ¡kovė pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padarytos aritmetinės klaidos, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė ir ėmėsi veiksmų, pateikusi praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti klaidas teismo procesiniame sprendime. Taip pat sutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai atsakovams paskirstyto žyminio mokesčio.

25. Atsakovas antstolis R. Kamarauskas atsiliepime į atsakovės AB „Mano bankas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti. Nurodo, kad palaiko tiek savo paties, tiek atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

26. IeÅ¡kovė V. R. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimus Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nurodant V. R. priteisti iÅ¡ AB „Mano bankas“ 4 968,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o iÅ¡ antstolio R. Kamarausko priteisti 198,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 26.1.

Dėl neteisingų ieÅ¡kovės atstovo aritmetinių skaičiavimų (aritmetinių klaidų) buvo neteisingai apskaičiuotos ir skundžiamu sprendimu paskirstytos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės turėjo bÅ«ti priteista 96,15 proc. (80 032,70 Eur : 83 234,01 Eur x 100) arba 4 968,07 Eur (5 167 Eur x 96,15 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, o ne 5 258,92 Eur. IÅ¡ atsakovo (antstolio) turėjo bÅ«ti priteista 3,85 proc. (3 201,31 Eur : 83 234,01 Eur x 100) arba 198,93 Eur (5 167 Eur x 3,85 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, o ne 210,58 Eur, kaip tÄ padarė pirmosios instancijos teismas. 26.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti aiÅ¡kias aritmetines klaidas. Kitaip nei sprendė teismas, iÅ¡taisius aiÅ¡kias aritmetines klaidas sprendimo esmė nepasikeistų. Å iuo atveju klaidÄ lėmė suklydimas atliekant aritmetinius sudėties veiksmus. IÅ¡taisius klaidÄ , nesikeistų nei subjektai, iÅ¡ kurių priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcijos tarp atsakovų. Pasikeistų tik skaitmeninė jų iÅ¡raiÅ¡ka, kuri, pažymėtina, sumažėtų atsakovų naudai.

AiÅ¡kių aritmetinių klaidų iÅ¡taisymo institutas ir yra skirtas tam, kad pats procesinį sprendimÄ priėmęs teismas be aukÅ¡tesnės instancijos teismo intervencijos galėtų iÅ¡sitaisyti aiÅ¡kias aritmetines klaidas, padarytas suklydus atliekant aritmetinius veiksmus, taip iÅ¡laikant teismo procesinio sprendimo stabilumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 27.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. R. ir atsakovė AB „Mano bankas“ (ankstesnis atsakovės pavadinimas – kredito unija „Mano unija“) 2017 m. balandžio 11 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties bendrosios dalies 2.1 p. atsakovė įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei kreditÄ sutarties specialiojoje dalyje nurodytai tikslinei paskirčiai, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka paimti kreditÄ , naudoti jį pagal paskirtį, laiku jį grÄ Å¾inti, sumokėti palÅ«kanas ir tinkamai vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles.

Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 p. nurodyta, kad maksimali kredito suma yra 570 000 Eur, o sutarties specialiosios dalies 2.2.1–2.2.4 p. aptarta Å¡io kredito paskirtis: 226 000 Eur – refinansuoti ieÅ¡kovės įsipareigojimus Å ilutės kredito unijai; 100 000 Eur – refinansuoti ieÅ¡kovės įsipareigojimus UAB „Monodija ir ko“; 100 000 Eur – padengti ieÅ¡kovės įsipareigojimus UAB „Scandagra“; 144 000 Eur – ieÅ¡kovės apyvartinėms lėšoms papildyti. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.5.1 p. nurodyta, kad galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2027 m. balandžio 11 d.

28. Pagal kredito sutarties specialiosios dalies 4.1.1–4.1.55 p. nuostatas, kredito gavėjos prievolių pagal sutartį įvykdymas turėjo bÅ«ti užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir kilnojamojo turto įkeitimu. Vykdydamos šį susitarimÄ , ieÅ¡kovė ir atsakovė 2017 m. balandžio 11 d. sudarė sutartinės maksimaliosios jungtinės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė įkeitė kredito davėjai (atsakovei) hipotekos sutarties 4.1–4.21 p. nurodytus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o 2017 m. balandžio 19 d. maksimaliosios jungtinės hipotekos sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitė hipotekos sutarties 4.1–4.17 p. nurodytus kitus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

29. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.2–2.6.4 p. yra nustatyti palÅ«kanų dydžiai, o sutarties specialiosios dalies 3.1 p. nustatytas delspinigių dydis – 0,5 procento už kiekvienÄ dienÄ . Kredito sutarties bendrosios dalies 5 skyriuje „PalÅ«kanos“ yra aptarta palÅ«kanų skaičiavimo ir jų mokėjimo tvarka tiek už naudojimÄ si paskolintomis lėšomis, tiek ir už sutarties nevykdymÄ , Å¡iuo atveju be mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų (specialiosios dalies 2.6.3 p.) iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo mokant ir sutarties specialiojoje dalyje 2.6.4 p. nustatytas procesines palÅ«kanas.

Kredito sutarties bendrosios dalies 9 skyriuje „Delspinigiai ir baudos“ nurodoma, kad specialiosios dalies 3.1 p. nustatyto dydžio delspinigiai mokami už kiekvienÄ sutartyje nustatytÄ termino praleidimo dienÄ nuo laiku nesumokėtos kredito (ar jo dalies) sumos, laiku nesumokėtų palÅ«kanų (ar jų dalies) arba mokesčių (ar jų dalies) sumos, o atsakovei pareikalavus grÄ Å¾inti kreditÄ anksčiau termino, delspinigiai skaičiuojami nuo visos priklausančios mokėti sumos, kuri apima grÄ Å¾intinÄ kredito dalį ir priskaičiuotas palÅ«kanas (bendrosios dalies 9.1.3 p.).

Pagal sutarties bendrosios dalies 11.5 p. nuostatas, sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjos prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas, padidintas ir procesines palÅ«kanas, delspinigius, kitus mokėjimus, vykdyti kitas sutarties sÄ lygas.

30. IeÅ¡kovei netinkamai vykdant kredito sutartį, atsakovė 2019 m. spalio 22 d. praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieÅ¡kovę, kad jai nesumokėjus visų pagal kredito sutartį mokėtinų sumų, kredito sutartis nuo 2019 m. lapkričio 22 d. bus nutraukta. Atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartÄ ieÅ¡kovei nurodė, kad kredito sutartis yra nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 22 d. ir jokio pagrindo atnaujinti nutrauktos kredito sutarties nėra.

31. Po kredito sutarties nutraukimo atsakovė kreipėsi į notarę J. Š., praÅ¡ydama atlikti vykdomuosius įraÅ¡us skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ hipoteka įkeisto ieÅ¡kovės turto. Notarė 2020 m. sausio 29 d. iÅ¡davė du vykdomuosius įraÅ¡us pagal dvi hipotekos sutartis. Vykdomuoju įraÅ¡u, notarinio registro Nr. 760, buvo siÅ«loma iÅ¡ V. R. iÅ¡ieÅ¡koti tokias sumas: 1) 481 424,60 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 2) 36 830,49 Eur nesumokėtas palÅ«kanas; 3) 35 266,92 Eur delspinigius už pradelstus mokėjimus;

4) kredito sutarties 2.6.3 p. nustatytas 9,5 procentų metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾into kredito likučio nuo 2020 m. sausio 3 d. (t. y. praÅ¡ymo atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä padavimo dienos) iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo; 5) kredito sutarties 2.6.4 p. nustatytas procesines 11,5 procentų metines palÅ«kanas nuo viso įsiskolinimo sumos (nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo);

6) iÅ¡ viso 365,18 Eur iÅ¡laidas notarui. Vykdomuoju įraÅ¡u, notarinio registro Nr. 764, buvo siÅ«loma iÅ¡ V. R. iÅ¡ieÅ¡koti tokias sumas: 1) 481 424,60 Eur negražintÄ kreditÄ ; 2) 36 830,49 Eur nesumokėtas palÅ«kanas; 3) 35 266,92 Eur delspinigius už pradelstus mokėjimus;

4) kredito sutarties 2.6.3 p. nustatytas 9,5 procentų metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾into kredito likučio nuo 2020 m. sausio 3 d. (t. y. praÅ¡ymo atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä padavimo dienos) iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo; 5) kredito sutarties 2.6.4 p. nustatytas procesines 11,5 procentų metines palÅ«kanas nuo viso įsiskolinimo sumos (nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo);

6) iÅ¡ viso 359,70 Eur iÅ¡laidas notarui. Taigi, vykdomieji dokumentai iÅ¡ esmės buvo identiÅ¡ko turinio ir skyrėsi tik notaro iÅ¡laidų, atliekant kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių vykdomųjų įrašų, dydžiu.

32. Abu vykdomuosius įraÅ¡us Nr. 760 ir 764 kreditorė (atsakovė AB „Mano bankas“) 2020 m. vasario 4 d. pateikė atsakovui antstoliui R. Kamarauskui, praÅ¡ydama pradėti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, turtÄ parduodant vieÅ¡osiose varžytynėse.

33. Antstolis pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 760 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 4 d. surašė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paragino ieÅ¡kovę sumokėti 553 887,19 Eur skolÄ (susidedančiÄ iÅ¡ 35 266,92 Eur delspinigių, 365,18 Eur atlygio notarui, 36 830,49 Eur palÅ«kanų ir 481 424,60 Eur skolos), 11,5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 553 522,01 Eur sumos nuo 2020 m. sausio 29 d., 9,5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 481 424,60 Eur sumos nuo 2020 m. sausio 3 d., ir 247,79 Eur vykdymo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 559 191,03 Eur.

34. Antstolis pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 764 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 4 d. surašė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paragino ieÅ¡kovę sumokėti 553 881,71 Eur skolÄ (susidedančiÄ 35 266,92 Eur delspinigių, 359,70 Eur notaro atlygio, 36 830,49 Eur palÅ«kanų, 481 424,60 Eur skolos), 11,5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 553 522,01 Eur sumos nuo 2020 m. sausio 29 d., 9,5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 481 424,60 Eur nuo 2020 m. sausio 3 d., ir 246,40 Eur vykdymo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 559 184,16 Eur.

35. Antstolis atitinkamais patvarkymais areÅ¡tavo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius ir dviem hipotekos sandoriais atsakovei įkeistus žemės sklypus, paskyrė areÅ¡tuoto turto vertinimo ekspertizę, nustatė pirmoje grupėje esančio turto bendrÄ vidutinę rinkos vertę – 639 000 Eur, bei antroje grupėje esančio turto bendrÄ vidutinę rinkos vertę – 361 000 Eur. 2020 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbtos areÅ¡tuoto turto – 11 žemės sklypų – pirmosios varžytinės, nustatant pradinę Å¡io turto kainÄ 511 200 Eur, ir 17 žemės sklypų pirmosios varžytinės, nustatant pradinę Å¡io turto kainÄ 288 800 Eur. 2020 m. gruodžio 21 d.

įvyko pirmosios varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose 11 ieÅ¡kovei priklausančių žemės sklypų kaip vienas objektas buvo parduoti už pradinę 511 200  Eur kainÄ , ir pirmosios varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose 17 ieÅ¡kovei priklausančių žemės sklypų kaip vienas objektas buvo parduoti už pradinę 288 800 Eur kainÄ .

36. Antstolis 2021 m. sausio 20 d. surašė iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kota 673 117,09 Eur suma paskirstoma taip: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskirstoma 644 537,05 Eur iÅ¡ieÅ¡kota skola ir 246,40 Eur iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskirstoma 359,70 Eur iÅ¡ieÅ¡kota skola ir 246,40 Eur iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos. Taip pat paskirstytos vykdymo iÅ¡laidos antstoliui: 1 931,67 Eur papildomos vykdymo iÅ¡laidos ir 25 795,87 Eur atlygis antstoliui.

37. Antstolis 2021 m. vasario 18 d. surašė patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. sausio 20 d. patvarkymo patikslinimo, kuriame nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) notaro iÅ¡laidos yra 128,17 Eur (vietoje 359,70 Eur), ir kad atsakovei grÄ Å¾inta iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kota 231,53 Eur suma paskirstoma prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungusiems iÅ¡ieÅ¡kotojams. 2021 m. spalio 20 d. antstolis surašė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grÄ Å¾inimo, kuriais užbaigė vykdomÄ sias bylas.

38. IÅ¡ bylos medžiagos bei joje esančių vykdomųjų bylų dokumentų taip pat matyti, kad prie antstolio R. Kamarausko vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo prisijungę ir kiti ieÅ¡kovės kreditoriai, taip pat kelių instancijų teismai pagal ieÅ¡kovės skundus vertino antstolio patvarkymų bei jo vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Ä¯vairiais aspektais. Dėl vykdomųjų įrašų dalies dėl 9,5 procentų palÅ«kanų panaikinimo 39. Atsakovė AB „Mano bankas“ visų pirma kelia netinkamo teismų precedentų taikymo klausimÄ , apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluota taisykle dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų (ne)skaičiavimo skolininkui sutartinių santykių pasibaigimo atveju, kitokiÄ savo pozicijÄ grįsdama faktinių aplinkybių netapatumu nagrinėjamoje byloje ir kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje.

Visgi tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

40. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai) ir lemia aiÅ¡kinimÄ , kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – bÅ«tent tokiai, kuri bÅ«tų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iÅ¡ jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat.

Todėl aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose saisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose arba labai panašiose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

41. Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir toliau nuosekliai pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių arba aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ . Teismo precedentų laikymasis iÅ¡reiÅ¡kia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ idėjÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas).

42. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas visada sprendžia konkrečių Å¡alių konkretų ginÄÄ . Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus faktų), bet toje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas Å¡ias su taikytina teisės norma. Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu pasisako, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali bÅ«ti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymÄ , yra tapačios arba iÅ¡ esmės panaÅ¡ios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma – pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Tuo tarpu tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas precedentų taikymo taisyklės priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepažeidė. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos (kreditavimo) sutarties pasibaigimo teisines pasekmes, skolininko pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas aiÅ¡kinimo ir taikymo, kitaip tariant, abejose bylose keliamas klausimas dėl skolininko pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas kredito sutartinių santykių pasibaigimo atveju. Aplinkybė, dėl kokios priežasties sutartiniai santykiai pasibaigia (suėjus sutarties terminui ar sutartį nutraukus), teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes abiem atvejais sutarties Å¡alies prievolė įvykdyti sutartį natÅ«ra yra pasibaigusi.

44. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos panaÅ¡umo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 teisiÅ¡kai įvertintÄ faktinę situacijÄ nepaneigia ir tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ginčas buvo kilę tarp paskolos davėjo (banko) ir bankrutavusio fizinio asmens, todėl egzistavo vieÅ¡as interesas, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra Å«kininkė (verslininkė) ir nebankrutuoja, ar kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje apskaičiuotos palÅ«kanos sudarė daugiau nei pusę kredito sumos, o nagrinėjamu atveju atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotos palÅ«kanos sudarė vos 8,61 procentus viso suteikto kredito sumos.

Minėta, kad tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiek Å¡ioje, tiek kasacinio teismo nagrinėtoje byloje mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas skolininkui kreditorius skaičiavo ir po kredito sutarties nutraukimo, o kasacinis teismas tokiÄ praktikÄ pripažino teisiÅ¡kai ydinga ir nesuderinama su pareigos vykdyti prievolę natÅ«ra pasibaigimu, kai pasibaigia pačios sutarties galiojimas.

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo civilinės bylos Nr. e3K-7-75-823/2020 esminių faktinių aplinkybių, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimÄ ir tos pačios teisės taikymÄ , t. y. skolininko pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas kredito sutarties nutraukimo atveju, atitiktis teikia pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kaip teismo precedentu remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 32–55 punktuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

46. Pažymėtina, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose ar dėl analogiÅ¡kų klausimų priimti teismų procesiniai sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, be kita ko, atsižvelgiant į precedento sukÅ«rimo laikÄ bei kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ;

į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

47. Cituojamos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47 punkte jÄ nagrinėjusi iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas iÅ¡lieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi Å¡io teismo praktika keistina kaip iÅ¡ dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumÄ , užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrÄ , teisėtus lÅ«kesčius ir neleistinumÄ piktnaudžiauti teise, įgyvendinimÄ bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo teisinės prigimties aiÅ¡kinimo.

Todėl nutarties 54 punkte suformulavo tokiÄ naujÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų.

Pažymėtina, kad naujesnių precedentų, kuriais būtų pakeistas toks teisės išaiškinimas, nėra.

48. Todėl teisėjų kolegija, be kita ko, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnio nuostatomis, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovei po sutarties nutraukimo galėjo bÅ«ti skaičiuojamos tik didesnės, t. y. 11,5 procentų metinės palÅ«kanos, kompensuojančios jos negautas pajamas, todėl vykdomieji įraÅ¡ai Nr. 760 ir Nr. 764 turi bÅ«ti panaikinti dalyse, kuriose nurodyta iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koti 9,5 procentų metines mokėjimo (pelno) palÅ«kanas pagal kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomųjų įrašų visiÅ¡ko įvykdymo (44 765,78 Eur).

49. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad panaikinus atitinkamas vykdomųjų įrašų dalis dėl mokėjimo paskirtį atliekančių palÅ«kanų skaičiavimo ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėja jos sÄ skaita. Tačiau ir su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Tik atsakovei įrodžius, kad jos nuostoliai dėl negautų pajamų buvo didesni, nei iki vykdomųjų įrašų įvykdymo momento apskaičiuota 11,5 procentų metinių palÅ«kanų suma, kurios kompensuojamos jos negautos pajamos, bÅ«tų galima spręsti, ar ieÅ¡kovė yra nepagrįstai praturtėjusi atsakovės sÄ skaita. Atsakovė, kÄ teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės neįrodinėjo.

50. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK 6.237–6.242 straipsniuose. Å iuose kodekso straipsniuose numatytos dvi situacijos: turto gavimas be pagrindo ir nepagrįstas praturtėjimas. Turto gavimas be pagrindo gali bÅ«ti laikomas nepagrįstu praturtėjimu plačiÄ ja prasme.

51. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau, iÅ¡skyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

52. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka. Pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neeliminuoja nei turtÄ Ä¯gijusio asmens sÄ Å¾iningumas, nei atliktų veiksmų pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtÄ gavusiam asmeniui.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, turto (pinigų) gavimo be pagrindo atveju gali būti pripažįstama ir situacija, kai kitam asmeniui sumokama daugiau, nei esama skola, o pagrindo, pagal kurį įgytas turtas (pinigai) išnykimu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas mokėjimo prievolės nebuvimas, arba mažesnis vykdytinos piniginės prievolės dydis.

54. Taigi, padarius iÅ¡vadÄ , kad atsakovė AB „Mano bankas“, remiantis naujausia kasacinio teismo suformuota praktika, po sutarties nutraukimo turėjo teisę skaičiuoti tik didesnes, t. y. 11,5 procentų metines palÅ«kanas ir gauti 60 278,08 Eur jų sumÄ , apskaičiuotÄ nuo visos ieÅ¡kovės mokėtinos atsakovei 553 522,01 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomųjų įrašų visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotos dar ir 9,5 procentų metines mokėjimo (pelno) palÅ«kanos už tÄ patį laikotarpį, kurių suma yra 44 765,78 Eur (žr. apeliacinės instancijos teismo sprendimo 4 punktÄ ), ginÄÄ nagrinėjusio teismo pagrįstai buvo pripažintinos lėšomis, kurių atsakovė neturėjo gauti.

Kitaip tariant, ši suma iš ieškovės atsakovės naudai buvo išieškota nepagrįstai. Aptarti ir kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su palūkanų skaičiavimu ir išieškojimu, kitokios teisėjų kolegijos išvados nesuponuoja.

55. Kadangi atsakovė, kurios naudai buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us, notarinio registro Nr. 760 ir Nr. 764, gavo didesnę sumÄ , nei turėjo gauti, jai kilo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kotas 9,5 procentų metines mokėjimo (pelno) palÅ«kanas pagal kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 p. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomųjų įrašų visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. 44 765,78 Eur. Å i suma turėjo bÅ«ti priteista ieÅ¡kovei, taigi Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės teisingai. Dėl vykdomųjų įrašų dalies dėl delspinigių ieÅ¡kojimo panaikinimo 56. Atsakovė kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ji buvo įpareigota grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kotÄ 35 266,92 Eur delspinigių sumÄ , kartu panaikinant atitinkamas vykdomųjų įrašų, notarinio registro Nr. 760 ir Nr. 764, dalis.

57. PrieÅ¡ingai nei yra įsitikinusios pačios Å¡alys, kurios savo procesinius dokumentus, adresuotus apeliacinės instancijos teismui, grindžia ir argumentais dėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai neprotingomis pripažintų netesybų (delspinigių) bei įpareigojimo iÅ¡ieÅ¡kotÄ delspinigių sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei (žr. ieÅ¡kovės atsiliepimų argumentus), ar nepagrįsto delspinigių dydžio sumažinimo ir ieÅ¡kovės visiÅ¡ko atleidimo nuo jų mokėjimo (žr. atsakovės AB „Mano bankas“ apeliacinio skundo argumentus), pirmosios instancijos teismas sprendimo dėl neprotingo dydžio delspinigių nepriėmė ir to nemotyvavo.

58. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas vykdomuosius įraÅ¡us, notarinio registro Nr. 760 ir Nr. 764, dalyse dėl 35 266,92 Eur delspinigių sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ esmės nurodė vienintelį argumentÄ (sprendimo 65 punktas): kai palÅ«kanos atlieka nuostolių kompensavimo funkcijÄ ir tampa skolininko atsakomybės forma (nutraukus sutartį), iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų; nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius; netenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo dalyse dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, atsakovei yra iÅ¡ieÅ¡kotos ir palÅ«kanos, ir netesybos, o tai reiÅ¡kia dvigubos atsakomybės taikymÄ skolininkui (ieÅ¡kovei) ir kreditoriaus (atsakovės) nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

59. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, savo sprendimo 58 punkte pacitavęs kasacinio teismo praktikÄ dėl netesybų ir kompensuojamųjų palÅ«kanų tikslų bei jų santykio, priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei yra pritaikyta dviguba atsakomybės forma, nes ir delspinigiai, ir kompensuojamosios palÅ«kanos atlieka tÄ pačiÄ â€“ minimalių kreditoriaus nuostolių dėl negautų pajamų kompensavimo – funkcijÄ . Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos argumentu ir padaryta iÅ¡vada sutikti negali.

60. Viena vertus, pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rÅ«Å¡ių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rÅ«Å¡is) įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (analogiÅ¡ka taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ gali atlikti palÅ«kanos.

Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palÅ«kanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali bÅ«ti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palÅ«kanos ir delspinigiai; kreditoriui iÅ¡ skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

61. Kita vertus, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas netesybų taikymÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir bÅ«simų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , skatindamos Å¡alis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019, 46 punktas).

62. Pažymėtina, kad ne kartÄ jau cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kasacinis teismas labai aiÅ¡kiai atribojo dvi stadijas – sutarties galiojimÄ ir sutarties negaliojimÄ , jÄ nutraukus, nurodęs, kad kiekvienu Å¡iuo atveju palÅ«kanų mokėjimas atlieka skirtingas funkcijas, atsižvelgiant į dvejopÄ jų paskirtį. PalÅ«kanos gali bÅ«ti ir kaip mokestis už pinigų skolinimÄ (mokėjimo (pelno) palÅ«kanos), ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (kompensuojamosios palÅ«kanos).

Pirmosios iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Pareiga mokėti pelno palÅ«kanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sÄ lyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Todėl kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma.

Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palÅ«kanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, pelno palÅ«kanoms netaikomos netesybų mažinimÄ reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas Å¡ias palÅ«kanas priteisti kartu su netesybomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 46 punktÄ ir jame cituojamÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

63. Vadinasi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant pirmiau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad galiojant kredito sutarčiai mokėjimo (pelno) palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos arba su kompensuojamomis palÅ«kanomis, arba su delspinigiais (netesybomis), o nutraukus kredito sutartį delspinigiai (kaip ir mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos) kartu su kompensuojamomis palÅ«kanomis negali bÅ«ti skaičiuojami.

64. Todėl pirmiau nenustačius ir sprendime nepasisakius, kokios rÅ«Å¡ies 36 830,49 Eur nesumokėtų palÅ«kanų suma buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal ginčijamus vykdomuosius įraÅ¡us (kokiÄ paskirtį jos atliko), nebuvo galima ir iÅ¡vada, kad kartu iÅ¡ieÅ¡kota delspinigių už pradelstus mokėjimus 35 266,92 Eur suma buvo dvigubos atsakomybės ieÅ¡kovei taikymas. Kaip jau nurodyta pirmiau, jokių argumentų dėl delspinigių dydžio ir galimybės jas mažinti arba nemažinti skundžiamame teismo sprendime nėra.

65. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), o tai reiÅ¡kia, kad ir tinkamai motyvuotas. Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui nustatyti CPK 270 straipsnyje. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi darydamas iÅ¡vadas. Bylos įrodymai vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu ir įstatymų taikymu (CPK 185 straipsnis).

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įsigilino į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo iÅ¡ieÅ¡kotų delspinigių dalyje (neidentifikavo ir sprendime nenurodė, kokio tikslo siekiama Å¡iuo reikalavimu), neįvertino ieÅ¡kovės argumentų bei antrosios ginčo Å¡alies atsikirtimų į juos, susijusių su delspinigiais ir (ar) jų dydžio pagrįstumu, neatliko byloje esančių įrodymų, susijusių su delspinigių skaičiavimu, analizės ir duomenų vertinimo, nenustatė jų susidarymo laikotarpio, neidentifikavo, kokios rÅ«Å¡ies 36 830,49 Eur nesumokėtų palÅ«kanų suma buvo iÅ¡ieÅ¡kota, o bÅ«tent su jos, kaip didesnės sumos, iÅ¡ieÅ¡kojimu ieÅ¡kovė siejo savo reikalavimÄ grÄ Å¾inti už tÄ patį laikotarpį iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kotÄ 35 266,92 Eur delspinigių sumÄ , nepasisakė dėl delspinigių procentinio dydžio, atsižvelgiant į abiejų Å¡alių dėstomus argumentus.

67. Pažymėtina, kad ir pačios ieÅ¡kovės pozicija dėl delspinigių yra prieÅ¡taringa. Viena vertus, ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė nurodo iÅ¡samius argumentus dėl, jos vertinimu, aiÅ¡kiai per didelių, neprotingų ar net lupikiÅ¡kų sutartinių netesybų – po 0,5 procento už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ (žr., pvz., ieÅ¡kinio 46, 53, 57 punktus). Kita vertus, savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad jų dydžio nepraÅ¡o sumažinti, siekdama visiÅ¡ko atleidimo nuo jų mokėjimo (žr., pvz., ieÅ¡kinio 58 punktÄ ).

Tokia dviprasmiÅ¡ka pozicija galėjo suklaidinti ir pirmosios instancijos teismÄ , kuris delspinigių dydžio neįvertino ir dėl to nepasisakė. IeÅ¡kovės akcentuojamas neprotingas delspinigių, kurių bendra suma 35 266,92 Eur, dydis bei jų iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumas kartu su susidariusia iki vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo didesne palÅ«kanų suma (36 830,49 Eur), lemia teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ sumažinti delspinigius iki nulio procento abiem jos pasirinktais faktiniais pagrindais – tiek dėl jų dydžio, tiek dėl jų, ieÅ¡kovės vertinimu, tapačios paskirties su 36 830,49 Eur palÅ«kanų suma.

Tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis kol kas negalima išvada nei dėl vieno, nei dėl kito pagrindo egzistavimo.

68. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepateikė argumentų dėl delspinigių skaičiavimo metodikos, vien teigdama, kad delspinigiai iÅ¡ viso negali bÅ«ti mažinami, nes jie sudaro vos 6,78 procentus nuo visos negrÄ Å¾intos paskolos sumos, o ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga kredito sutarties Å¡alis. Nekyla ginčo dėl tokios aplinkybės (tÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovė), kad atsakovė delspinigius apskaičiavo už laikotarpį iki vykdomųjų įrašų, notarinio registro Nr. 760 ir Nr. 764, atlikimo, antraip jų sumos nebÅ«tų galima nurodyti kaip iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, ar bent dalis Å¡ios 35 366,92 Eur delspinigių sumos (jei taip, kokia dalis) atsakovės buvo apskaičiuota po sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo.

69. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė nedetalizavo delspinigių skaičiavimo, nepateikė jų pagrindimo, nenurodė, nuo kokios sumos buvo skaičiuojami delspinigiai ir už kokį laikotarpį. Šie duomenys yra svarbūs siekiant nustatyti, ar delspinigiai (jų dalis) buvo skaičiuojami iki kredito sutarties nutraukimo, ar ir po jos nutraukimo, o tokia faktinė aplinkybė turi reikšmės vertinant atsakovės teisę reikalauti delspinigių.

70. Atsakovė 2019 m. spalio 22 d. praneÅ¡ime dėl kredito ir kitų mokėtinų sumų mokėjimo bei kredito sutarties nutraukimo nurodė, kad ieÅ¡kovės mokėtina kredito dalis tai dienai sudarė 21 000 Eur, mokėtinos palÅ«kanos – 25 653,74 Eur, o už kredito dalių nemokėjimÄ daugiau kaip 206 dienas mokėtini delspinigiai – 27 528,86 Eur. Pagal kredito sutarties specialiosios dalies 3.1 p. ir bendrosios dalies 9.1.1 p. delspinigiai yra skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos kredito sumos ir laiku nesumokėtų palÅ«kanų. Nurodytame praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo apskaičiuoti kaip mokėtini delspinigiai (27 528,86 Eur) virÅ¡ijo tam momentui mokėtinÄ kredito dalį (21 000 Eur), o vertinant kartu su mokėtinomis tam momentui palÅ«kanomis (25 653,74 Eur) jie sudarė daugiau nei pusę mokėtinos skolos ir palÅ«kanų sumos.

71. Todėl tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad iÅ¡ieÅ¡kotų 35 266,92 Eur delspinigių suma Å¡iuo konkrečiu atveju sudaro tik labai nedidelę procentinę dalį nuo ieÅ¡kovei suteikto ir negrÄ Å¾into kredito, prieÅ¡ terminÄ sutartį nutraukus, nėra teisiÅ¡kai aktualÅ«s ir nekliudo spręsti delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo, kurio pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nesprendė, nors teismas turi pareigÄ kontroliuoti netesybų dydį.

72. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ teismui suteikta teisė mažinti neprotingai dideles netesybas. Akivaizdu, kad sudarydama sutartį ieÅ¡kovė žinojo apie nustatytÄ netesybų dydį, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia jai įstatymų leidėjo suteiktos teisės ginčyti pritaikytas netesybas, jeigu Å¡ios aiÅ¡kiai per didelės. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiÅ¡ki pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Abu Å¡iuos netesybų mažinimo pagrindus ieÅ¡kovė yra nurodžiusi ir savo procesiniuose dokumentuose, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, dėl jų nepasisakė.

Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vienÄ arba abi Å¡ias sÄ lygas. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinÄ prievolės neįvykdymo pasekmę.

Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

73. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokius kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad kreditorius, kuriam nereikia įrodinėti netesybų, kaip minimalių savo nuostolių, realumo ir dydžio, nėra visais atvejais atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai skolininkas pareiÅ¡kia reikalavimÄ mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

74. Nors apeliaciniame skunde Å¡alys, t. y. atsakovė apeliaciniame skunde (77–80 punktai), o ieÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės skundÄ (51–56, 59–63 punktai, 67 punktas), yra iÅ¡dėsčiusios argumentus dėl delspinigių dydžio, jų baudinio pobÅ«džio, pagrindo jiems mažinti arba, prieÅ¡ingai, nemažinti, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus jų galimo mažinimo kriterijus bei Å¡ias teisės normas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , tačiau teisėjų kolegija Å¡ių skundų argumentų pagrįstumo įvertinti negali, kadangi dėl jų skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė pirmosios instancijos teismas.

75. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieÅ¡kovės galimu nesÄ Å¾iningumu ir nebendradarbiavimu su atsakove, tikrovės neatitinkančios informacijos apie savo turtinę padėtį teikimu, nenurodė, ar tokie argumentai gali bÅ«ti svarbÅ«s, sprendžiant klausimÄ dėl netesybų sumažinimo, ar ne.

76. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas notarės iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. 760 ir Nr. 764 dalyje dėl priskaičiuotų ir iÅ¡ieÅ¡kotų delspinigių, tokį sprendimÄ priėmė visų pirma nenustatęs esminių aplinkybių, reikÅ¡mingų Å¡iam ieÅ¡kinio reikalavimui tinkamai iÅ¡spręsti, nepareikalavęs į bylÄ Ä¯rodymų, pagrindžiančių delspinigių skaičiavimÄ , nenustatęs, už kokį laikotarpį delspinigiai buvo faktiÅ¡kai apskaičiuoti, tinkamai nemotyvavęs Å¡ios savo sprendimo dalies. Dėl to Å¡i ginčo dalis galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

77. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

78. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla (nagrinėjamu atveju joje kilusio ginčo dalis) apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

79. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl tirtinų aplinkybių pobÅ«džio ir apimties aptariama ginčo dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, o tokia situacija pažeistų bylos Å¡alies ar Å¡alių, nesutinkančių su apeliacinės instancijos teismo pirmÄ kartÄ atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliacijÄ . Todėl teismo sprendimo dalis panaikintina, o byla dėl aptariamo ieÅ¡kinio reikalavimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovui antstoliui RamÅ«nui Kamarauskui nukreiptų ieÅ¡kinio reikalavimų 80. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė iÅ¡ atsakovo antstolio R. Kamarausko priteisti 3 201,31 Eur gauto antstolio atlygio permokÄ , nes, panaikinus vykdomuosius įraÅ¡us, notarinio registro Nr. 760 ir Nr. 764, dalyse dėl 35 266,92 Eur delspinigių ir 9,5 procentų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo, antstoliui nepagrįstai yra apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas atlyginimas nuo visos pradinės iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos. Pirmosios instancijos teismas ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkino.

81. Vykdymo procesas yra teismo ir kitų institucijų sprendimų vykdymÄ užtikrinantis institutas (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 9 punktas). Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Taigi, greitas ir veiksmingas vykdomojo dokumento įvykdymas turi bÅ«ti derinamas su vykdymo procese taikomų priemonių teisėtumu. CPK nustatytų vykdymo proceso normų taikymo tvarkÄ nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, patvirtinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, kurie yra privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis).

82. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 20 d. antstolis surašė iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kota 673 117,09 Eur suma paskirstoma taip: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskirstoma 644 537,05 Eur iÅ¡ieÅ¡kota skola ir 246,40 Eur iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskirstoma 359,70 Eur iÅ¡ieÅ¡kota skola ir 246,40 Eur iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos. Taip pat buvo paskirstytos vykdymo iÅ¡laidos antstoliui, t. y. 1 931,67 Eur papildomos vykdymo iÅ¡laidos ir 25 795,87 Eur atlygis antstoliui.

83. Atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymÄ yra vykdymo iÅ¡laidų dalis (CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų dydis, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Instrukcijos 109.16 p. nurodyta, kad atlygis antstoliui nuo didesnės nei 29 000 Eur iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos sudaro 4 procentus nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos. Nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡ieÅ¡kota 644 537,05 Eur (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 359,70 Eur (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 644 896,75 Eur, taigi 4 procentai nuo Å¡ios sumos yra 25 795,87 Eur. Vadinasi, apskaičiuojant atlyginimÄ antstoliui jo skaičiavimo tvarka nepažeista.

84. Kaip minėta, antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Gavęs vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, antstolis, priimdamas vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu ir neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas iÅ¡duotas, turinio ar jo teisėtumo bei pagrįstumo.

85. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sÄ vokÄ : antstolis privalo patikrinti, ar vykdomÄ jį dokumentÄ pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo raÅ¡to pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojui ar skolininkui mirus vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po iÅ¡ieÅ¡kotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomÄ jį dokumentÄ pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar iÅ¡ieÅ¡kotojas, institucija ar pareigÅ«nai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobÅ«džio iÅ¡ieÅ¡kojimais, kitos institucijos ir pareigÅ«nai, kurių sprendimų vykdymÄ civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi bÅ«ti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti.

Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta CPK 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomÄ jį dokumentÄ ir pradeda jį vykdyti.

86. Darytina iÅ¡vada, kad nei proceso įstatymo normos, nei kiti teisės aktai nenustatė antstoliui pareigos patikrinti, ar vykdomajame dokumente yra teisingai apskaičiuoti delspinigiai ir ar pagrįstai vykdomajame įraÅ¡e yra nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanas. PrieÅ¡ingai, antstolis negali kvestionuoti notaro atlikto vykdomojo įraÅ¡o teisingumo, turinčio vykdomojo dokumento galiÄ .

87. Be to, antstolio procesinę veiklÄ kontroliuoja teismas. Kasacinio teismo praktikoje dėl antstolio priverstinio vykdymo procese atliekamų veiksmų pasisakoma, kad tinkamas ir rÅ«pestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rÅ«pestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rÅ«pestingas antstolis turi bÅ«ti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 27 punktas).

88. Nagrinėjamu atveju kelių instancijų teismai, nagrinėdami ieÅ¡kovės skundus dėl antstolio veiksmų, vykdymo proceso pažeidimų, be kita ko, apskaičiuojant vykdymo iÅ¡laidas, neįžvelgė. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2063-619/2021 atmetė ieÅ¡kovės V. R. atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria atmestas ieÅ¡kovės skundas dėl antstolio R.

Kamarausko veiksmų, paliko nepakeistÄ . Nurodytoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė skundė antstolio R. Kamarausko veiksmus, susijusius su 2021 m. sausio 20 d. vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 20 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. sausio 21 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė skundÄ dėl antstolio veiksmų grindė tuo, kad:

1) ieÅ¡kovei nepagrįstai už tÄ patį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. buvo skaičiuojamos ir kredito sutartyje numatytos 9,5 procentų pelno palÅ«kanos ir 11,5 procentų kompensuojamosios palÅ«kanos;

2) ieÅ¡kovė sumokėjo tam tikras sumas, kurios nebuvo įskaitytos į iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ ; 3) 2021 m. sausio 20 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koma 35 266,92 Eur delspinigių suma nesutampa su iÅ¡ieÅ¡kotojo atstovo raÅ¡tuose nurodyta suma. Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino, kad nagrinėdamas skundÄ teismas neturi spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, nes sprendžiant skundus dėl antstolio veiksmų nėra revizuojami vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Todėl antstolis, gavęs vykdyti vykdomuosius įraÅ¡us Nr. 760 ir Nr. 764, kuriuose aiÅ¡kiai įvardijamas iÅ¡ieÅ¡kotinas skolos ir delspinigių dydis, taip pat nurodyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotinos tiek 9,5 procentų metinės palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾into kredito likučio, tiek 11,5 procentų metinės palÅ«kanos nuo visos įsiskolinimo sumos, turėjo pareigÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atlikti bÅ«tent vykdomuosiuose įraÅ¡uose nustatyta tvarka.

89. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 p. nuostatas, kad kai skolininkas įvykdo sprendimÄ (arba Å¡alys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį) pasibaigus raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytam terminui, iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡komos visos vykdymo iÅ¡laidos, o Instrukcijos 171 p. nurodyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, jog panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir iÅ¡ieÅ¡kotojo sumokėtos ar iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos negrÄ Å¾inamos. Ä® tokį vykdymo iÅ¡laidų teisinį reglamentavimÄ pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisdamas iÅ¡ antstolio jo gautų po iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo iÅ¡laidų dalį, neatsižvelgė.

90. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskaičiuodamas atlygį ir jį iÅ¡simokėdamas antstolis R. Kamarauskas nepažeidė nei Antstolių įstatymo, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos, nei kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat nėra ir kitų sÄ lygų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ antstolio teisingai apskaičiuotÄ bei teisėtai iÅ¡simokėtÄ atlygį.

91. Kitaip sprendęs ir Å¡ioje ginčo dalyje visiÅ¡kai patenkinęs ieÅ¡kinį, t. y. ieÅ¡kovei iÅ¡ antstolio priteisęs 3 201,31 Eur atlygio antstoliui permokÄ , pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios teisės normos ir jose įtvirtintas reglamentavimas leido teismui padaryti bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ , ir neiÅ¡dėstė jokių kitų motyvų, kodėl Å¡iÄ ginčo dalį iÅ¡sprendžia bÅ«tent taip. Vienintelis teismo sprendime esantis argumentas – atlyginimo antstoliui dydis priklauso nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, o panaikinus vykdomųjų įrašų dalis, iÅ¡ieÅ¡kota suma sumažėja ieÅ¡kovei priteistos sumos dydžiu, t. y. 80 032,70 Eur (žr. skundžiamo teismo sprendimo 70 punktÄ ).

92. Pažymėtina, kad vien ieÅ¡kovės teiginių apie neteisėtÄ 3 201,31 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ antstoliui aiÅ¡kiai nepakanka jos reikalavimui patenkinti, nes ieÅ¡kovė neįrodinėjo jokių neteisėtų Å¡io atsakovo veiksmų ir kitų sÄ lygų antstolio civilinei atsakomybei taikyti. Nėra taip pat ir faktinių bei teisinių prielaidų taikyti nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo institutÄ . Vykdymas vyko pagal teisėtai iÅ¡duotus, nenuginčytus, tuo metu galiojusius vykdomuosius dokumentus (vykdomuosius įraÅ¡us), juolab kad net ir vykdomųjų dokumentų panaikinimo atveju iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos negrÄ Å¾inamos.

93. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ ginčo dalį iÅ¡sprendė neteisingai, susiedamas antstolio pareigÄ grÄ Å¾inti dalį gauto atlygio už vykdomųjų dokumentų įvykdymÄ vien su po įvykdymo ieÅ¡kovės nuginčyto vykdomojo dokumento dalimi. Å ioje ginčo dalyje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintintas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ antstolio 3 201,31 Eur atlygio antstoliui permokÄ atmetamas.

94. Antstolis R. Kamarauskas savo apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo ir tokius argumentus, kad net ir pripažinus ieÅ¡kovės pretenzijas dėl atlygio permokos grÄ Å¾inimo pagrįstomis turėtų bÅ«ti taikomas CPK 760 straipsnyje įtvirtintas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas, tačiau antstolis pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ nėra sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinių santykių subjektas. Taikant sprendimo įvykdymo atgręžimÄ , bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotojas yra tas subjektas, kuris turi pareigÄ grÄ Å¾inti viskÄ , kas buvo gauta teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2022).

Nesutikdama su šiais argumentais atsakovė AB „Mano bankas“ teigia, kad teismas yra saistomas ieškinio reikalavimų ribų ir negali jų peržengti. Ieškovė šiuo atveju neprašė taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo, o prašė priteisti lėšas, kurias iš skolininkės gavo antstolis, taigi iš atsakovės negali būti priteistos sumos, kurių ji nėra gavusi.

95. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie:

1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas;

2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto;

3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, 27 punktas).

96. Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra aiÅ¡kinamas kaip specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das iÅ¡ieÅ¡kant sumas, iÅ¡mokėtas pagal teismo sprendimÄ , kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti Å¡alių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusiÄ iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimÄ proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės kitaip, nei ji buvo iÅ¡spręsta ankstesniu teismo sprendimu.

Å io instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtÄ ir tokio sprendimo vykdymÄ , todėl bÅ«tina grÄ Å¾inti Å¡alis, įvykdžiusias tokį sprendimÄ , į padėtį, buvusiÄ iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).

97. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo, panaikinus vykdomųjų įrašų atitinkamas dalis, ir neįrodinėjo pirmiau aptartų jo taikymo pagrindų bei sÄ lygų, todėl atsakovės AB „Mano bankas“ pozicija dėl ieÅ¡kinio reikalavimo ribų iÅ¡ esmės yra teisinga. Nors yra teisinga ir antstolio pozicija, kad jam sprendimo vykdymo atgręžimas netaikytinas, visgi tokie jo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti Å¡ioje byloje sprendimo įvykdymo institutÄ ir antstolio atlyginimÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 98. Panaikinus teismo sprendimo dalį ir perdavus bylÄ panaikintoje dalyje nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas panaikina ir teismo sprendimo dalį dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs jam perduotÄ nagrinėti bylÄ ar jos dalį iÅ¡ naujo ir atsižvelgęs į galutinį viso ginčo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ .

Ir nors tokioje procesinėje situacijoje bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas prarado aktualumÄ , teisėjų kolegija turi pasisakyti dėl Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimu.

99. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Visgi siekiant gauti tokių bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ , bÅ«tina iÅ¡pildyti kelias sÄ lygas: pateikti teismui praÅ¡ymÄ raÅ¡tu dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; atitinkamÄ praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinančius įrodymus pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, antraip tokios iÅ¡laidos įstatymų leidėjo valia negali bÅ«ti priteistos. 100. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės atstovas 2022 m. liepos 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir vienÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 484 Eur sumos apmokėjimui, o praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo buvo praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kovei V.

R. iÅ¡ atsakovės AB „Mano bankas“ 5 258,92 Eur, o iÅ¡ antstolio R. Kamarausko – 1 210,58 Eur (teismo posėdžio metu patikslinta, kad padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, teisinga suma yra 210,58 Eur). Kitas patikslintas praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovės į bylÄ buvo pateiktas 2022 m. liepos 19 d., t. y. jau po to, kai byla baigta nagrinėti iÅ¡ esmės (2022 m. liepos 12 d. buvo atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas). 101. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti ieÅ¡kovės į bylÄ pateikto 2022 m. liepos 19 d. patikslinto praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir vertinti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. 102.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pripažino ir sprendime tai nurodė, kad į bylÄ nėra pateikti advokato teisinių paslaugų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. Å iuo aspektu ne kartÄ savo praktikoje yra pasisakęs kasacinis teismas, pažymėdamas, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi bÅ«ti patirtos realiai – jos suprantamos kaip jau iÅ¡leistos lėšos. Todėl visais atvejais priteisiant iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kai Å¡iems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta.

Tik tokia situacija reiÅ¡kia, kad bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė atstovavimo civiliniame procese iÅ¡laidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 28 punktas; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kada Å¡alis, praÅ¡anti priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 26 punktas). 103. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , nes, pirma, bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į bylÄ pavėluotai, antra, ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi įrodymų apie tai, kad jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra realios (ieÅ¡kovė atsiskaitė su advokatų kontora).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad ieÅ¡kovei bet kuriuo atveju ateityje teks pareiga atsiskaityti už suteiktas Å¡ioje byloje teisines paslaugas, neatitinka proceso įstatymo bei jo taikymo aiÅ¡kinančios kasacinio teismo praktikos. 104. Kita vertus, panaikinus teismo sprendimÄ ir perdavus reikalavimų dalį nagrinėti iÅ¡ naujo, galutinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tampa pirmosios instancijos teismo diskrecija, nes reikės iÅ¡ naujo įvertinti patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.

Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis panaikinama, o klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl klaidų taisymo 105. Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad dėl jos pačios padarytos ir pirmosios instancijos teismo sprendime pakartotos skaičiavimo klaidos ištaisymo nesikeistų nei subjektai, iš kurių priteistos bylinėjimosi išlaidos, nei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos tarp atsakovų, o pasikeistų tik jų skaitmeninė išraiška (sumažėtų atsakovų naudai). 106.

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu gali iÅ¡taisyti sprendime raÅ¡ymo apsirikimus ar aiÅ¡kias aritmetines klaidas, kurių iÅ¡taisymas nekeičia sprendimo esmės. IÅ¡taisymų klausimas iÅ¡sprendžiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trÅ«kumų iÅ¡taisymÄ , yra pasisakęs, kad Å¡i teisės norma nustato galimybę iÅ¡taisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir paÅ¡alinti priimant ar raÅ¡ant teismo sprendimÄ (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, raÅ¡ybos klaidas.

Tačiau raÅ¡ymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų iÅ¡taisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas). 107. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimto dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų sprendimo motyvus bei Å¡alių procesinių dokumentų turinį (teismo sprendime atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas atitinka ieÅ¡kovės praÅ¡ymo turinį), neįžvelgia pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ pagal jos pačios praÅ¡yme suformuluotus reikalavimus bei dydžius, padarė raÅ¡ymo apsirikimÄ , kurį turėjo iÅ¡taisyti skundžiama 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi.

Pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ priteisia pagal ieÅ¡kovės atstovo į bylÄ pateiktus duomenis, nors pats sprendime pripažino, kad paslaugų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai į bylÄ nėra pateikti. 108. Å i teismo sprendimo dalis jau buvo apskųsta atsakovės apeliaciniu skundu, todėl bet kokios intervencijos į bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ turėjo ir galėjo bÅ«ti atliktos apeliacinės instancijos teisme, o teisėjų kolegija dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių pažeidimo jau pasisakė.

Nesant apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso neturėjo pagrindo Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti ieÅ¡kovei. Todėl nutartis atsisakyti iÅ¡taisyti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ iÅ¡ esmės yra teisinga ir paliekama nepakeista, o ieÅ¡kovės atskirasis skundas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 109. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylos dalį grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Å . 2020 m. sausio 29 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 760, ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 764, dalyse dėl 9,5 procentų metinių palÅ«kanų pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2.6.3 p. iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

R. atsakovės akcinės bendrovės „Mano bankas“ naudai nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo, palikti nepakeistÄ . Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ akcinės bendrovės „Mano bankas“, juridinio asmens kodas 112043081, 80 032,70 Eur ir 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pakeisti ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ akcinės bendrovės „Mano bankas“, juridinio asmens kodas 112043081, 44 765,78 Eur (keturiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 78 centus) ir 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.“. Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J.

Å . 2020 m. sausio 29 d. vykdomuosius įraÅ¡us, notarinio registro Nr. 760 ir 764, dalyse dėl 35 266,92 Eur delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo bei Å¡i delspinigių suma priteista ieÅ¡kovei V. R. iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Mano bankas“, panaikinti ir bylos dalį dėl Å¡ių ieÅ¡kovės reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieÅ¡kovei V. R. iÅ¡ antstolio RamÅ«no Kamarausko 3 201,31 Eur ir 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria Å¡alims paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir perduoti šį klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å iaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Žilvinas Terebeiza