5e32fc2d-d7fa-44d8-94c3-d335867214cd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-700-966/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50792-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam A.

G., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 71 MGL (2 673 Eur) bauda bausmes visiÅ¡kai sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams ir 71 MGL (2 673 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams įpareigojant A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. IÅ¡ A. G. priteista nukentėjusiajam V. M. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. G. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 575,46 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 14 d. apie 13.25 val. prie (duomenys neskelbtini), sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu nukentėjusiam V. M. į veidÄ , po vienÄ smÅ«gį į nugarÄ ir į kairės rankos alkÅ«nę, tuo padarydamas nukentėjusiam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairėje alkÅ«nėje, muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, nosies kaulų lūžiu ir nosies pertvaros iÅ¡krypimu.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad A. G. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimÄ jokių pagrįstų abejonių nekyla. Nors A. G. kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi parodymai, liudytojos I. S. parodymai, liudytojų M. V., A. Å . parodymai, specialisto iÅ¡vada.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 3.1. Skunde teigiama, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojos I. S. paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad nematė kaip buvo sužalotas sugyventinis, o teisme nurodė prieÅ¡ingai.

Å ie prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti. Abejones kelia ir liudytojų M. V. bei A. Å . parodymai. Jie įvykio nematė, matė tik sužalotÄ nukentėjusįjį. Ä® policijÄ buvo nuvežtas remiantis vien tik nukentėjusiojo parodymais. Konflikto aplinkybės neiÅ¡aiÅ¡kintos. 3.2. Skunde nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojų R. G., G. L. parodymų, kurie patvirtino paties nukentėjusiojo veiksmus. VisiÅ¡kai nebuvo keliamas klausimas, ar nukentėjusysis buvo blaivus, nes medicininiai dokumentai rodo, kad jis buvo iÅ¡gėręs. Teismas nepagrįstai rėmėsi sugyventinių parodymais, kaip pagrindiniu įrodymu.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokuroras skundÄ prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ .

5. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vadų dėl A. G. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįstumas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas, bylÄ patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pagal šį BK straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. G. kaltės klausimÄ , neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios baudžiamojo proceso normos pažeistos nebuvo.

8. Ä®rodymų vertinimo pagrindinės nuostatos ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungdamas visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias, abejonių nekeliančias iÅ¡vadas.

Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Todėl vien tai, kad teismas įodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi proceso dalyviai, savaime nereiÅ¡kia, kas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos buvo pažeistos.

9. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių BPK normų, pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad A. G. kaltei pagrįsti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant A. G. kaltės, veikos kvalifikavimo klausimus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis smÅ«gių nukentėjusiajam V. M. nesudavė, sužalojimų, įvertintų kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam nepadarė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti įrodymai suponuoja prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad smÅ«gius jam sudavė bÅ«tent A. G., kurį, kaip smÅ«gius į veidÄ ir rankas sudavusį asmenį, nukentėjusysis atpažino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu.

Nukentėjusiojo nuoseklius parodymus apie Å¡iai bylai esminės reikÅ¡mės turinčias aplinkybes patvirtina liudytojais apklaustų patrulių M. V. ir A. Å . parodymai apie tai, kad atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusysis A. G. įvardino kaip jį sumuÅ¡usį asmenį, Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir nukentėjusiojo sugyventinė I. S., o sulaikytas A. G. sakė, kad jam „neatlaikė nervai“. Tokias pačias aplinkybes liudytojas A. Å . buvo nurodę ir savo 2018 m. spalio 14 d. suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime.

Nors šie liudytojai patys tiesiogiai įvykio nematė, tačiau iš karto po įvykio jie betarpiškai bendravo tiek su nukentėjusiuoju, kuris konkrečiai įvardino smurtavusį asmenį, jo sugyventine, patvirtinusia nukentėjusiojo paaiškinimus, taip pat ir su pačiu A. G., kuris pareigūnams neginčijo smurtavimo fakto, teigdamas, kad jam „neišlaikė nervai“. Policijos pareigūnų suinteresuotumas šioje byloje nėra nustatytas (byloje nėra duomenų, kad pareigūnai būtų pažįstami su nuteistuoju, jų santykiai būtų konfliktiški ir panašiai), todėl abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

11. Aplinkybę, kad smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė A. G., apklausiama teisme nurodė ir liudytoja I. S.. Apeliantas teisus skunde atkreipdamas dėmesį į tai, kad Å¡i liudytojos teisme nurodyta aplinkybė neatitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau prieÅ¡ingai, negu teigia nuteistasis, Å¡ie prieÅ¡taravimai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paÅ¡alinti. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose liudytoja nurodė mačiusi, kaip nukentėjusysis nubėga už namo, kampo, o jam iÅ¡ paskos nubėga du vyrai, aukÅ¡tas ir žemas, aukÅ¡tas rankose nešėsi kastuvÄ , ji patikslino, kad iÅ¡vadÄ , jog jos sugyventinį sumušė A.

G. ji padarė todėl, kad niekas kitas jam negalėjo sulaužyti nosies. Kaip nurodė nukentėjusysis, kai jis užėjo už namo kampo, atsisukęs gavo smÅ«gį į veidÄ nuo A. G., Å¡i aplinkybė atitinka liudytojos parodymus dėl paskui nukentėjusįjį nuėjusių asmenų, todėl Å¡ios liudytojos parodymai pagrįstai buvo laikyti vienu iÅ¡ įrodymų sprendžiant dėl A. G. kaltės.

12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų R. G. ir G. L. parodymų apie paties nukentėjusiojo veiksmus. Vertindama Å¡io teiginio pagrįstumÄ teisėjų kolegija pastebi, kad iÅ¡ tikrųjų nuosprendyje dėl Å¡ių liudytojų parodymų vertinimo kitų byloje surinktų įrodymų kontekste atskirai nėra pasisakyta, tačiau Å¡i aplinkybė vis tik nelaikytina esminiu įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių normų pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. G. nurodė, kad nematė, kas sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam. Pats nesudavė, nukentėjusiojo sumuÅ¡to nematė (2 t. b. l. 11). Liudytojas G. L. paaiÅ¡kino, kad nematė, kas nukentėjusiajam sulaužė nosį, nes buvo buto viduje. Nematė, kad suduotų smÅ«gį, nes kol nulipo laiptais į apačiÄ , jau buvo atvažiavusi policija. Konflikto pradžios nematė (2 t. b. l. 11). IÅ¡ aptartų parodymų matyti, kad aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės A.

G. veiksmų vertinimui BK 138 straipsnio 1 dalies aspektu, liudytojai nenurodė, todėl jų parodymai nelaikytini įrodymu BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme (liudytojų parodymai Å¡ioje byloje turinčias reikÅ¡mės aplinkybes nei patvirtina, nei paneigia). R. G. ir G. L. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, pradėjo Å¡Å«kauti, kabinėjosi, A. G. veiksmų teisiniam vertinimui reikÅ¡mės neturi ir jo kaltės neÅ¡alina. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. ar kitų asmenų atžvilgiu bÅ«tų naudojęs smurtÄ .

Taip pat nenustatyta, kad A. G. smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis.

13. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nebuvo keliamas klausimas ar nukentėjusysis buvo blaivus. Pasisakydama dėl Å¡ios apelianto nurodytos aplinkybės teisėjų kolegija pažymi, kad pats nukentėjusysis neneigė to, kad įvykio metu jis buvo neblaivus. Nukentėjusiojo neblaivumas nustatytas ir alkotesteriu (1 t. b. l. 57). Nesant jokių pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo neblaivumo įvykio metu, Å¡iÄ aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu aiÅ¡kintis papildomai nebuvo pagrindo.

Nukentėjusiojo neblaivumo faktas sprendžiant A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ neturi reikÅ¡mės. Taip pat Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės nukentėjusiojo parodymų vertinimui jų patikimumo aspektu. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu ar teisme paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes nukentėjusysis davė bÅ«damas neblaivus, esminiai prieÅ¡taravimai jo parodymuose nenustatyti. Be to, nukentėjusiojo parodymus, kaip minėta, patvirtina kiti byloje surinkti ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptarti įrodymai.

14. IÅ¡dėstytos aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra apeliaciniame skunde savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. G. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas A. G. kaltu apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. G. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

15. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rÅ«Å¡ies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį, įvertino visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymÄ . Nuteistajam paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo – paskirtoji bausmė yra teisinga, atitinka bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 41, 54 straipsniai).

16. Apibendrinant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl A. G. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentuotos ir pagrįstos įrodymais. Atsižvelgiant į tai tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ remiantis jame nurodytais argumentais ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga Vasiliauskienė