5e317427-e9fe-4749-81d1-3bbfde30600b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-649-362/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01863-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 19.3.1; 19.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, nedalyvaujant pareiškėjui A.

B., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. patikslintus skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mams 2018 m. spalio 11 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė reikalavimų panaikinti administracinius aktus bei nurodė, kad praÅ¡o nagrinėti bylÄ tik dėl 3000 eur neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas patikslintuose skunduose (toliau – skundas) nurodo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių virÅ¡ininkai). PareiÅ¡kėjo motina praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises pateikė prieÅ¡ 26 metus, t. y. 1991 m. lapkričio 19 d.

Tačiau praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimas, be jokios pateisinamos priežasties, buvo vilkinamas 26 metus. Atsakovas nuo 1991 m. lapkričio 19 d. kelis kartus netinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo motinos praÅ¡ymÄ , priėmė neteisėtus aktus, kuriuos vėliau pats panaikino, galiausiai tik po 26 metų nustatė, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas sugrÄ Å¾inti nusavintÄ močiutės žemę, turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. 1996 m. kovo 18 d. Å iaulių rajono ekspertų komisija pripažino, kad komisijoje esamų dokumentų pakanka pareiÅ¡kėjo motinai nuosavybės teisei atstatyti.

Po 10 metų Å akynos sen. žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 12 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ apie pareigÄ pateikti giminystės ryšį įrodančius dokumentus. PareiÅ¡kėjui pateikus praÅ¡omus dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba, praėjus dar 7 metams, 2014 m. liepos 11 d. iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo motinos 1991 m. pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir parengė pažymÄ Nr. 31PAŽ-(14.31.33.) kurioje konstatavo, kad O. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. J. nuosavybės teisėmis valdytos (duomenys neskelbtini), 4,12 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius 2017 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-6685- (14.31.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ informavo, kad dėl dokumentų reikÅ¡mės ir nepakankamumo nuosavybės teisių atkÅ«rimui sustabdė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ , o pareiÅ¡kėjui pateikus skundÄ teismui, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu inicijuodavo naujas vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras ir po 5 mėnesių nuo procedÅ«ros sustabdymo, t. y. 2018 m. kovo 15 d. priėmė sprendimÄ Nr. 31 VÄ®-690-(14.31.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. liepos 11 d. pažymos Nr. 31PAŽ-(14.31.33.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ panaikinimo“, panaikinti 2014 m. liepos 11 d. pažymÄ Nr. 31PAŽ-(14.31.33.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“.

Skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas ne dėl neatkurtos nuosavybės, o dėl nepateisinamo vilkinimo tinkamai ir laiku iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo motinos praÅ¡ymÄ bei dėl priimtų individualių administracinių aktų, kurie suteikė pareiÅ¡kėjui vilties, kad nuosavybė pagaliau bus atkurta, tačiau vėliau paties atsakovo panaikinti. 26 metai yra nepateisinamai ilgas laiko tarpas, kuomet atsakovas nepateisinamai ilgai delsė atlikti įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ tinkamai ir laiku iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ .

Dėl tokio aplaidaus ir nepateisinamo vilkinimo, veiksmų nenuoseklumo pareiÅ¡kėjas patyrė didelius, ilgai trukusius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , bejėgiÅ¡kumÄ Ä¯gyvendinti savo teisę ir teisėtus lÅ«kesčius susigrÄ Å¾inti močiutės nuosavybę kaip galima greičiau. Dėl 26 metus trukusio sistemingo aplaidaus pareigų vykdymo, ypač kai valdininkai, vadovaujantys nuosavybės atstatymo procesui, iÅ¡ pradžių pripažįsta teisę sugrÄ Å¾inti nuosavybę, praėjus 10 metų suabejoja ir papraÅ¡o papildomų dokumentų.

Praėjus dar 7 metams vėl pripažįsta.., praėjus 2 metams ir vėl suabejoja bei vėl papraÅ¡o dokumentų, galiausiai po 26 metų sustabdo procesÄ . PareiÅ¡kėjas dėl tokių atsakovo veiksmų patirdavo nuolatinę įtampÄ , pažeminimÄ , pasityčiojimÄ , moralines kančias, nepatogumų, emocinę depresijÄ , prarado pasitikėjimÄ valstybės institucijoms. Pažymėjo, kad praÅ¡oma 3 tÅ«kstančių neturtinė žala yra adekvati 26 metus patiriamai žalai (LVAT2012-01-16 nutartis Nr. A146-40/2012).

Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo 2018 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimu dėl žalos priteisimo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo atstovo motyvais dėl neturtinės žalos priteisimo bei pažymėjo, kad atsakovo administraciniais aktais, kurie buvo nurodyti 2018 m. balandžio 3 d. patikslinto skundo pareiÅ¡kėjo 1-4 reikalavimuose, buvo konstatuota, kad O.

B. nėra teisėtas pretendentas nuosavybės teisėms į buvusio savininko E. J., A., (duomenys neskelbtini) valdytÄ 4,12 ha žemę. Sutinka su pareiÅ¡kime nurodytais argumentais, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas vyko nepateisinamai ilgai, tačiau mano, kad Å¡ioje byloje neįrodžius ir nesant kitų dokumentų, kad pareiÅ¡kėjo motina O. B. gali bÅ«ti teisėtu pretendentu, kuriam pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ turi bÅ«ti atkurta nuosavybės teisė į E. J., A., (duomenys neskelbtini) 4,12 ha valdyta žemę, nėra pagrįstas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti turtinę žalÄ .

Teigia, jog nesuprantami pareiÅ¡kėjo atstovo argumentai, kaip bÅ«tų galima laikyti pagrįstu reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo jei nėra įrodyta, kad pareiÅ¡kėjo motinÄ sieja giminystės ryÅ¡ys su buvusiu žemės savininku, ir pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiai atkurti nuosavybės teises į E. J., A., (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui yra visiÅ¡kai nesuprantama, kaip nesant tinkamo asmens (pretendento) į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bei pareiÅ¡kėjui neturint subjektinės reikalavimo teisės atkurti nuosavybės teises, pareiÅ¡kėjui galėjo kilti teisėti lÅ«kesčiai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (taip nurodo pareiÅ¡kėjas) ir bÅ«tų galima reikalauti priteisti neturtinę žalÄ .

Nurodo, jog Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, dokumentų apie tai, kad jis patyrė įtampÄ , nerimÄ dėl ateities, taip pat kitų negatyvių padarinių, kuriuos lėmė ilgas laiko tarpas dėl neapibrėžtos situacijos. Mano, kad reikalavimas dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo įvertinus visus su Å¡ia byla susijusius archyvinius dokumentus, byloje esamÄ medžiagÄ ir faktines aplinkybes yra neįrodytas ir teismo turi bÅ«ti atmestinas. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nepateisinamo vilkinimo tinkamai ir laiku iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ bei dėl priimtų individualių administracinių aktų, kurie suteikė pareiÅ¡kėjui viltį, kad nuosavybė bus atkurta, tačiau vėliau paties atsakovo aktai buvo panaikinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015).

Pagal administracinių teismų praktikÄ , neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga, todėl Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga pasireiÅ¡kia neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi iÅ¡nagrinėti piliečių praÅ¡ymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų Å¡iame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo motina O. B. 1991 m. lapkričio 19 d. tuometei Å iaulių rajono agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti buvusios savininkės (O. B. motinos) E. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Å iaulių rajono Å akynos agrarinės reformos tarnybos darbinės grupės ir rajono ekspertų komisijos dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę, nagrinėti PasiÅ«lyme-iÅ¡vadoje nurodyta, kad 1996 m. kovo 18 d. Å iaulių rajono ekspertų komisija pripažino, kad komisijoje esamų dokumentų (duomenys neskelbtini) 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraščio dėl buvusios savininkės E. J. turėtos žemės bendro ploto 4,12 ha (duomenys neskelbtini), pakanka nuosavybės teisei atstatyti, todėl pasiÅ«lė Å akynos agrarinės reformos tarnybai siÅ«lyti parengti ir iÅ¡duoti pilietei O.

B. pažymÄ apie buvusios savininkės E. J. turėtos žemės plotÄ . Å akynos sen. žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 12 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ apie pareigÄ pateikti giminystės ryšį įrodančius dokumentus. PareiÅ¡kėjas, vykdydamas Å akynos sen., žemėtvarkos skyriaus nurodymus, minėtai institucijai 2007 m. balandžio 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui, kaip O. B. įpėdiniui, buvusios savininkės E. J. (močiutės) valdytÄ Å¾emę (4,12 ha) (duomenys neskelbtini) bei pridėjo praÅ¡omus dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su buvusiu savininku.

Tačiau, kadangi buvo praleistas AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. numatytas terminas, pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. Å iaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-30-519/2008 tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atnaujino praleistÄ terminÄ pateikti giminystės ryšį įrodančius bei kitus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkÅ«rimui į buvusios savininkės E. J. valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini).

Sprendime yra konstatuota aplinkybė, kad tik 2007 m. vasario 12 d. pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje trÅ«ksta dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su buvusius savininku. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje taip pat nėra duomenų, kad apie trÅ«kstamus dokumentus bÅ«tų informuota pareiÅ¡kėjo motina. Praėjus 6 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo atnaujintas terminas giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, pareiÅ¡kėjas, 2014 m. birželio 10 d. pakartotinai raÅ¡tu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriui visus Å akynos seniÅ«nijos žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 12 d. raÅ¡tu reikalaujamus dokumentus bei prašė tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius 2014 m. liepos 11 d. parengė pažymÄ Nr. 31PAŽ-(14.31.33.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo motina O. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. J. nuosavybės teisėmis valdytos (duomenys neskelbtini), 4,12 ha žemės. PareiÅ¡kėjas 2014 m. gruodžio 2 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriui pakartotinį praÅ¡ymÄ tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius 2014 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-(14.31.104.)-7971 „Dėl informacijos“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad „JÅ«sų praÅ¡ymas dėl natÅ«ra grÄ Å¾intinos žemės sklypo suprojektavimo ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje yra įtrauktas į 2014 m. spalio 22 d. paslaugų užsakymo aktÄ ir perduotas vykdyti VÄ® Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriui“.

PareiÅ¡kėjas Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriui 2016 m. gegužės 19 d. vėl parašė praÅ¡ymÄ , kuriuo priminė, kad jo motina dar 1991 m. lapkričio 19 d. yra paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. J. nuosavybės teisėmis valdytos (duomenys neskelbtini), 4,12 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius 2016 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-5486-(14.31.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog yra rengiamas sprendimas atkurti nuosavybės teises grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), bei kvietė 2016 m. rugsėjo 7 d. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrių.

PareiÅ¡kėjas Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriui 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė Å iaulių apskrities archyvo 2016 m. spalio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. PŽ-255 (8.4) „Dėl E. (A.) J. (T.) turėtos žemės“ kartu su iÅ¡ Å iaulių apskrities archyvo gautu 1947 m. Å iaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus žemės apskaitos žiniaraščiu, kurį dar 1996 m. kovo 18 d. Å iaulių rajono ekspertų komisija pripažino tinkamu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu E. J. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės nuosavybės teises.

Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2016 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tÄ , 2017 m. sausio 2 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-6-(14.31.104.) „Dėl E. J. žemės“ nurodė, kad nuosavybės teisių atkurti buvusioje vieloje negali, todėl praÅ¡o pateikti skyriui praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos paskaičiavimo. Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius 2017 m. liepos 17 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-4727-(14.31.50.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ pranešė, jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.

B. į 4,12 ha žemės plotÄ , atlyginant pinigais. Posėdis įvyks 2017 m. liepos 28 d. PareiÅ¡kėjas 2017 m. liepos 28 d. atsakovei pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka, jog už buvusios savininkės E. J. valdytÄ Å¾emę bÅ«tų kompensuota pinigais. PareiÅ¡kėjas prašė atlyginti lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius 2017 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-5329-914.31.7. „Dėl duomenų apie E. J. turėtÄ Å¾emę pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ dėl duomenų apie E. (A.) J. (T.), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę.

Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius, gavęs iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo papildomus naujus dokumentus ir juos iÅ¡analizavęs, 2017 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-6685-(14.31.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ priėmė sprendimÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ sustabdyti, kadangi nusprendė, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad iki 1940 m. nacionalizacijos E. J., nuosavybės teisėmis valdė 4,12 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia tai, jog privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su vieÅ¡Ä ja administracija kilus neaiÅ¡kumams, teisė aiÅ¡kintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias Å¡alių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės Å¡alies, apsaugÄ . IÅ¡ to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigÅ«nams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero vieÅ¡ojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

Pabrėžtina, kad atsakingo valdymo (gero vieÅ¡ojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ ). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks Å¡io asmens neveikimas, kai vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) praÅ¡omu iÅ¡spręsti klausimu per įstatymo nustatytÄ terminÄ , neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Å iuo atveju bylos nagrinėjimo dalykÄ sudarytų aplinkybių, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.).

Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas bylos aplinkybes, vertina, kad galutinio sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriėmimas 26 metus yra nepateisinamai ilgas laikotarpis. Taip pat sutiktina su pareiÅ¡kėjo atstovo argumentais, kad atsakovo veiksmai, kai per tokį ilgÄ laikotarpį buvo priimami atitinkami administraciniai aktai, leidę pareiÅ¡kėjui tikėtis atkurti nuosavybės teises (Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriaus 2014 m. liepos 11 d. pažyma Nr. 31PAŽ-(14.31.33.), 2016 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tas Nr. 31SD-5486-(14.31.104), 2017 m. sausio 2 d. raÅ¡tas Nr. 31SD-6-(14.31.104), po to priimami prieÅ¡ingi sprendimai (2017 m. spalio 6 d. raÅ¡tas Nr. 31SD-6686-(14.31.104) nesuderinami su gero vieÅ¡ojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje teismas nesprendžia, ar pareiÅ¡kėjo motinÄ siejo giminystės ryÅ¡ys su buvusia žemės savininke, ar pareiÅ¡kėjas yra tinkamas pretendentas į minėtÄ Å¾emę. Å ios bylos kontekste nėra svarbu, koks galutinis atsakovo sprendimas bus (ar bÅ«tų buvęs) priimtas, kadangi vertintina vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus neveikimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra įrodyti.

Teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010 ir kt.).

Pažymėtina, jog bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas ir jis neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, t. y. kad įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimÄ ). Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015).

Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, kad tikrumas ir teisinis saugumas taip pat yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-04-23, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2005-05-13, 2007-07-05, 2008-02-20, 2008-12-24, 2011-12-22, 2013-02-15 nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010-07-02 sprendimÄ ). Teisėjų kolegijos anksčiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala galėjo atsirasti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (nepateisinamo neveikimo). Byloje padarytos iÅ¡vados vertintinos kaip pakankamos konstatuoti esant dviem iÅ¡ anksčiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygų – valdžios institucijos pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl atsakovo aplaidaus ir nepateisinamo vilkinimo, veiksmų nenuoseklumo, jis patyrė didelius, ilgai trukusius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , bejėgiÅ¡kumÄ Ä¯gyvendinant savo teisę ir teisėtus lÅ«kesčius susigrÄ Å¾inti močiutės nuosavybę kaip galima greičiau.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo nurodytus patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kitus praradimus, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), kurie, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamai intensyvÅ«s, t. y. ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, tai, jog netikrumas dėl susiklosčiusios situacijos tęsiasi labai ilgÄ laikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ ir jam turi bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pripažintina, kad 26 metus trunkantis nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, teisminis nagrinėjimas, sukėlė pareiÅ¡kėjui neigiamų emocijų ir iÅ¡gyvenimų, stresÄ , nepasitikėjimÄ valdžios institucijomis, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiÅ¡kėjui A.

B. priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo – toks neturtinės žalos dydis vertintinas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus bei taikymo požiÅ«riu adekvatus padarytam teisės pažeidimui. PareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡yme taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys iÅ¡laidas už žyminio mokesčio sumokėjimÄ (b. l. 103, I tomas). PareiÅ¡kėjas yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokatų kontora EPES (b. l. 104, I tomas), advokatas Julius Jasaitis atstovavo pareiÅ¡kėjui teismo posėdžiuose ir nepateikė jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, pavirtinančių iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Remiantis koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų, pavirtinančių bylinėjimosi iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų nenagrinėtinas Å¡ioje proceso stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti, priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 3000 (tris tÅ«kstančius eurų) eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo palikti nenagrinėtÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai Arvydas Martinavičius Virginijus Stankevičius Žanas Kubeckas