2022-06-15 Nr. AB-16487-3-61-3-03990-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-281-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03990-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maxima LT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-86/20 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Departamentas pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. spalio 2 d. surašė protokolą Nr. ATK2-062 (toliau – ir Protokolas), kuriuo nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Pareiškėjas atsiprašė už Protokole nurodytus pažeidimus ir pažymėjo, kad jokiu būdu neturėjo ir neturi ketinimų pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad alkoholinį gėrimą pirkusi pareigūnė, gimusi (duomenys neskelbtini), yra suaugęs asmuo, – tai patvirtina jos išvaizda, kūno sudėjimas, veido bruožai, ilgi plaukai, elgsena. Realiame gyvenime pirkėjų jaunatviškos išvaizdos vertinimas AKĮ reikalavimų kontekste kiekvienu atveju yra pakankamai sudėtingas procesas, be kita ko, reikalaujantis iš pareiškėjo darbuotojų profesinės ir gyvenimo patirties, atitinkamų įgūdžių. Pareiškėjo teigimu, nepaisant visų pastangų ir priemonių, kurių jis imasi, pasitaiko klaidų. Nagrinėjamoje situacijoje pareigūnei iš esmės buvo 20 metų, skirtumą sudarė tik vienas mėnuo (pažeidimas padarytas 2020 m. rugsėjo 23 d., o pareigūnės 20-asis gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas vertino, kad šiuo atveju pirkėjos amžiaus riba yra neesminė, sudaro tik vieną mėnesį. Alkoholinius gėrimus pirko asmuo, kuriam iš esmės jau buvo 20 metų, o kasininkės – pardavėjos suklydimo rizika tokiais atvejais buvo pakankamai didelė.

4. Pareiškėjas prašė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pažeidimams didelę įtaką turėjo ir nuo pareiškėjo visiškai nepriklausančios aplinkybės, t. y. Covid-19 pandemijos pasekmės, kuomet veido kaukių dėvėjimas sudaro objektyvias kliūtis tinkamam asmenų amžiaus identifikavimui, – didžioji veido dalis lieka uždengta ir pareiškėjo darbuotojai yra priversti įvertinti pirkėjų amžių ypač sudėtingomis sąlygomis. Pareiškėjas taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai, kad pažeidimui turėjo įtakos ir abiejų pardavėjų, nurodytų Protokole, labai nedidelė darbo patirtis. Viena kasininkė iki pažeidimo padarymo dienos buvo išdirbusi tik du mėnesius, o kita nepilnus du mėnesius. Pareiškėjo vertinimu, alkoholinių gėrimų pardavimas asmeniui, neturinčiam 20 metų, šioje nagrinėjamoje situacijoje įvyko dėl neatsargios žmogiškosios klaidos, kurią iš esmės nulėmė visuma minėtų objektyvių aplinkybių ir kurių buvo sudėtinga išvengti. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad imasi didelių pastangų, siekdamas užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi, t. y. pareiškėjo darbuotojai vykdo pirkėjo amžiaus patikrinimą tiek klientų aptarnavimo kasose, tiek klientų savitarnos kasose, pareiškėjas sudarė adaptacijos programą, kurią jo parduotuvės naudoja naujai įdarbintiems kasininkams ir kuri yra skirta AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo užtikrinimui. AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto normos užtikrinimui yra sudarytos kasininko darbo instrukcijos, pareiškėjas nuolat vykdo vidinius mokymus, darbuotojai yra pasirašytinai supažindinami su įsakymu, kuris nustato alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir (ar) energinių gėrimų pardavimo tvarką, taip pat pareiškėjas kiekvieną dieną vykdo priminimą kasininkams apie AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi ir kt.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 38 straipsniu, prašė teismą padarytus pažeidimus pripažinti mažareikšmiais ir mažai pavojingais, kadangi jie: nebuvo didelio masto, nepadarė jokios realios žalos valstybei ir visuomenei, padaryti minėtose pareiškėjo parduotuvėse pirmą kartą, nėra sisteminiai, o įvyko išimtinai dėl darbuotojų neatsargios klaidos, nebuvo padaryta žala trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, nesukėlė grėsmės visuomenei ir žmogaus sveikatai, nepadarė jokios žalos valstybei ir valstybės finansų sistemai.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai negali panaikinti padaryto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties ir vertintini kritiškai. Pažymėjo, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktų nuostatose yra aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų. Pažymėjo, jog pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad viena iš kasininkių pirkėjos amžiaus nevertino, o tiesiog nuskenavo prekę, t. y. alkoholinį gėrimą, o kita kasininkė, nors ir paprašė asmens dokumento, tačiau, jį įvertinusi, vis tik pardavė alkoholinį gėrimą.

8. Atkreipė dėmesį, kad AKĮ tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims. Departamentas nesutiko su pareiškėjo pozicija ir prašymu pripažinti pažeidimą mažareikšmiu bei mažai pavojingu. VAĮ nustato, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančių subjektų priimamuose norminiuose teisės aktuose. Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ pažeidimai, nurodyti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nepriskiriami prie pažeidimų, galinčių būti pripažintais mažareikšmiais ir mažai pavojingais. Departamento vertinimu, paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą padarė ne vieną kartą, tik skirtingose parduotuvėse, o tai yra neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, todėl pagrindo panaikinti Nutarimo nėra.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad:

10.1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnyba (toliau – ir Viešosios tvarkos tarnyba) gavo informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „Maxima“, yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais, pažeidžiant AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Viešosios tarnybos viršininkas 2020 m. rugsėjo 22 d. surašė pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą.

10.2. 2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 13 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. 229/800 Bendrovės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavėja G. Ž., veikdama Bendrovės vardu, pardavė 0,75 l butelį fermentuoto alkoholinio gėrimo Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnei E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų.

10.3. 2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 33 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. 190/1861 Bendrovės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavėja J. G., veikdama Bendrovės vardu, pardavė 0,75 l butelį alkoholinio putojančio fermentuoto gėrimo Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnei E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų.

10.4. Departamentas 2020 m. spalio 12 d. surašė Protokolą, kuriame konstatavo, kad Bendrovė, kuri turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, dvejose jai priklausančiose parduotuvėse pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų ir tuo pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

10.5. Departamentas už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą 2020 m. lapkričio 5 d. Nutarimu pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 350 Eur dydžio baudą.

11. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (AKĮ 1 str. 1 d., 18 str. 4 d. 3 p., 34 str. 4 d.) ir teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-577/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-432-822/2017, 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą), nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad 2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 13 min. pareiškėjui priklausančios parduotuvės kasininkė-pardavėja G. Ž. ir 2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 33 min. pareiškėjui priklausančios parduotuvės kasininkė-pardavėja J. G. pardavė alkoholinių gėrimų 19 metų pirkėjai.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde sutinka su formalia AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtimi, tačiau teigia, jog pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargios žmogiškosios klaidos, esant sudėtingoms objektyvioms aplinkybėms identifikuoti pirkėjos amžių dėl to, jog pirkėja atrodė vyresnė ir buvo užsidėjusi kaukę dėl šalyje paskelbto karantino. Įgyvendinant AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą draudimą, AKĮ yra įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, net ir pareiga iš alkoholinius gėrimus perkančio asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių vaizdo įrašų teismas nustatė, kad kasininkė-pardavėja J. G. nepasinaudojo AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga pareikalauti asmens amžių liudijančio dokumento. Pareiškėjo teiginiai, kad pirkėja atrodė vyresnė ir ji buvo užsidėjusi kaukę, teismo įvertinti kritiškai, nes pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog pirkėja buvo jaunatviškos išvaizdos ir atrodė jaunesnė nei 25 metų, todėl kasininkė-pardavėja privalėjo paprašyti asmens amžių liudijančio dokumento ir jį įvertinti. Taip pat iš byloje pateikto kito vaizdo įrašo teismas nustatė, jog kasininkė-pardavėja G. Ž. paprašė pirkėjos asmens dokumento ir jį įvertinusi vis tiek pardavė alkoholinį gėrimą, nors pirkėjai nebuvo 20 metų. Taigi, pirmuoju atveju Bendrovės kasininkei-pardavėjai turėjo kilti abejonių, kad pirkėja yra jaunesnė nei 25 metų amžiaus, o antruoju atveju, kasininkė-pardavėja, įvertinusi asmens dokumentą, apskritai negalėjo parduoti alkoholinio gėrimo.

13. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką (žr. nutarties 11 p.) nurodė, jog Bendrovės darbuotojų pažeidimas yra laikytinas Bendrovės padarytu pažeidimu. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus. Iš šios normos dispozicijos teismas nustatė, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Šiuo atveju pareiškėjo atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Taigi, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjui, kaip licencijos turėtojui, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atsakomybei kilti už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą neturi reikšmės, kaip pareiškėjas (jo darbuotojai) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju teismui buvo akivaizdu, kad Bendrovės darbuotojų nepakankamas rūpestingumas ir atidumas lėmė, jog alkoholinių gėrimų įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nustatyto draudimo pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Bendrovė yra priėmusi instrukciją dėl alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, su kuria yra supažindinti pardavėjai-kasininkai, ar kitaip apmoko darbuotojus, neatleidžia jo nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo.

15. Teismas pažymėjo, kad VAĮ 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Departamento direktorius 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), nustatė Departamento alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės veiklos srities teisės aktų pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, ir šių pažeidimų vertinimo, pripažįstant juos mažareikšmiais, kriterijus. Įvertinęs Įsakymą, teismas pažymėjo, kad jame pareiškėjo padaryto pažeidimo, numatyto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, negalima pripažinti mažareikšmiu, kadangi jis nėra priskiriamas prie pažeidimų, galinčių būti pripažintu mažareikšmiais ir mažai pavojingais.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame teisingai įvertintos bylos aplinkybės, tinkamai išaiškintos ir pritaikytos AKĮ nuostatos.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Nutarimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-893-968/2021 pažymėjo, jog: (i) abejonės dėl pirkėjo amžiaus kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu; (ii) pareiškėjas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi teisę ir galimybę įrodyti, kad minėtos abejonės negalėjo atsirasti. Pareiškėjas paaiškina, kad visuma nuo pareiškėjo bei pareiškėjo darbuotojų nepriklausančių objektyvių aplinkybių nesudarė pagrindo suabejoti pirkėjo amžiumi, šios aplinkybės ir nulėmė neatsargią žmogiškąją klaidą, kurios, remiantis objektyviais kriterijais ir atsižvelgiant į visumą Bendrovės taikomų prevencinių priemonių, buvo sudėtinga išvengti.

19. Teigia, kad byloje esantys trys vaizdo įrašai patvirtina, jog alkoholinį gėrimą pirkusi pareigūnė E. L., gimusi (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareigūnė), yra suaugęs asmuo (tai patvirtina Pareigūnės išvaizda, kūno sudėjimas, veido bruožai, ilgi plaukai, elgsena), apsipirkimo metu turėjusi 20 metų. Pareiškėjas pažymi, kad pirkėjų jaunatviškos išvaizdos vertinimas AKĮ reikalavimų kontekste kiekvienu atveju yra subjektyvus ir pakankamai sudėtingas procesas. Jaunatviškos išvaizdos apibrėžimas ir suvokimas iš esmės peržengė juridines amžiaus ribas, jo vertinimas pasidaro vis sunkesnis, kuomet dėl šiuolaikinio gyvenimo ypatumų kiekvieno asmens subjektyvus jaunatviškos išvaizdos suvokimas gali būti gerokai skirtingas, praktikoje vis dažniau susiduriama su problemomis, kurių anksčiau nebuvo.

20. Pareiškėjo vertinimu, jaunatviškos išvaizdos konceptas ir su juo susiję reikalavimai, taikytini pareiškėjui, kurie akcentuojami teismų praktikoje, šiandien galėtų būti keičiami arba taikomi su tam tikromis išlygomis, pavyzdžiui, atsakomybė kyla tyčinės veikos ar didelio neatsargumo atvejais arba atsakomybė netaikoma, jei pareiškėjas ėmėsi protingų ir pakankamų priemonių AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų įgyvendinimui. „Jaunatviškos išvaizdos“ supratimas, suvokimas ir vertinimas skirtingų asmenų bus visada skirtingas, o „jaunatviškos išvaizdos“ reikalavimų, akcentuojamų teisminėje praktikoje, įgyvendinimas realiame gyvenime turi atitikti protingumo, proporcingumo, adekvatumo principus, nes priešingu atveju gali sukelti visuomenėje nemažai nepatogumų ir nepasitenkinimo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, teismo konstatavimas, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, yra praktikoje sunkiai įgyvendinimas.

21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Pareigūnę, kaip asmenį, turintį 20 metų, suvokė dvi skirtingų parduotuvių darbuotojos. Taigi, įprastu vidutiniu skirtingų pareiškėjo darbuotojų vertinimu Pareigūnė yra suvokiama vienodai / vieningai – kaip asmuo, turintis 20 metų. Abejose situacijose pareiškėjo darbuotojams nekilo abejonių dėl pirkėjos amžiaus neatitikimo AKĮ reikalavimui. Be to, pareiškėjo teigimu, nustatytiems pažeidimams didelę įtaką turėjo ir nuo pareiškėjo visiškai nepriklausančios aplinkybės – Covid-19 pandemijos pasekmės, kuomet veido kaukių dėvėjimas sudaro objektyvias kliūtis tinkamam asmenų amžiaus identifikavimui, nes didžioji veido dalis lieka uždengta ir pareiškėjo darbuotojai priversti įvertinti pirkėjų amžių ypač sudėtingomis sąlygomis.

22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad imasi didelių pastangų, siekdamas užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi, nurodydamas, kad:

22.1. kiekvieno alkoholinių gėrimų (ne)pardavimo metu pareiškėjo darbuotojai vykdo pirkėjo amžiaus patikrinimą tiek klientų aptarnavimo kasose, tiek klientų savitarnos kasose (SCO). Šiuo tikslu, be kita ko, pareiškėjo kasose yra įrengta speciali programa (toliau – ir Programa), priminanti kasininkams įvykdyti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, ir kurios dėka kasininkas mato, nuo kurios gimimo datos gali parduoti alkoholinius gėrimus. Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš pareiškėjo galiojančios Vartotojo instrukcijos „Kompiuterinė kasos valdymo sistema UVS WinPOS“ ir SCO instrukcija.

22.2. Pareiškėjas sudarė adaptacijos programą, kuria jo parduotuvės naudojasi naujai įdarbintiems kasininkams, ir kuri, be kita ko, yra skirta AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo užtikrinimui: viename iš jos punktų nustatyta, kad darbuotojas papasakotų, kokias frazes naudos prašydamas asmens amžių patvirtinantį dokumentą ir kaip elgsis konfliktinėje situacijoje. Atitinkamai, pareiškėjas šiuo klausimu vykdo įvadinių mokymų žinių patikrinimą.

22.3. Pareiškėjo parengta 2018 m. balandžio 24 d. Kasininko darbo instrukcija (kodas IN-x069-163) reikalauja, kad darbuotojas tinkamai užtikrintų AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto laikymąsi. Šios instrukcijos 3.5 punkte numatyta, kad: „Parduodant alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, ir energinius gėrimus kasininkas privalo reikalauti iš jaunai atrodančių asmenų pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Draudžiama parduoti tabako gaminius ir energinius gėrimus nepilnamečiams, alkoholinius gėrimus – jaunesniems kaip 20 metų, ir neblaiviems asmenims. Parduodant alkoholinį gėrimą dėžutėje, kasininkas privalo dėžutę atidaryti ir įsitikinti, ar dėžutės turinys atitinka parduodamą prekę. Pastebėjus neatitikimą privaloma nedelsiant informuoti apsaugą (jei jos nėra – parduotuvės administracijos darbuotoją) ir sustabdyti pardavimo operaciją iki išsiaiškinimo“.

22.4. Pareiškėjas nuolat vykdo vidinius mokymus (mokymų programa pateikta kaip skundo pirmosios instancijos teismui 14 priedas) personalo skyriuje naujai įdarbintiems kasininkams „Darbas su kasos aparatu“, kurių metu pristatomi AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai.

22.5. Pareiškėjo Kasininko-pardavėjo pareigybių aprašyme įvardinta ir reikalaujama, kad kasininkas laikytųsi „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse ir Tabako gaminių pardavimo taisyklių“. Su šiuo aprašymu kasininkas supažindinamas pasirašytinai.

22.6. Pareiškėjo Personalo departamente galioja įsakymas „Dėl alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir energinių gėrimų pardavimo tvarkos“, kurio privalo laikytis visi prekybos centrų darbuotojai, kurie, vykdydami darbo pareigas, parduoda alkoholinius gėrimus ir (ar) tabako gaminius, ir (ar) energinius gėrimus, o taip pat (ii) kontrolės funkcijas vykdantys darbuotojai, t. y. parduotuvių direktoriai (-ės), parduotuvių direktorių pavaduotojai (-os), parduotuvių pamainos viršininkai (-ės), parduotuvių pamainos viršininkų pavaduotojai (-os), parduotuvių vadybininkai (-ės) ir regiono apsaugos vadovai (-ės).

22.7. Kiekvienas iš minėtų darbuotojų yra pasirašytinai supažindintas su įsakymu ir jam įteikiama atspausdinta Atmintinė dėl asmens amžiaus tikrinimo parduodant alkoholinius gėrimus, tabako gaminius ir (ar) energinius gėrimus bei asmens blaivumo tikrinimo parduodant alkoholinius gėrimus (minėto įsakymo pirmas priedas).

22.8. Pareiškėjo XX tinklo parduotuvės direktoriaus pareiginių nuostatų 3.1.2. (l) punktas numato, kad Maxima XX tinklo parduotuvės direktorius „užtikrina Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse ir Tabako gaminių pardavimo taisyklių reikalavimų vykdymą parduotuvėje“.

22.9. Pareiškėjas vykdo kasdieninį priminimą kasininkams apie AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi.

22.10. Pareiškėjo Klientų aptarnavimo standarte (KAS) taip pat numatytas reikalavimas laikytis AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo (išrašas iš KAS pateiktas kaip skundo pirmosios instancijos teismui 18 priedas).

23. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu aktyviai svarsto galimybę tikrinti pirkėjų, įsigyjančių alkoholinius gėrimus, amžių techninių priemonių, kurios apimtų automatizuotą pirkėjo asmens duomenų (gimimo datos) tvarkymą, pagalba. Pareiškėjas ketina įdiegti ir taikyti priemonę, kuri automatiškai apskaičiuotų pirkėjo amžių pagal darbuotojo įvestą gimimo datą ir pateiktų rezultatą, ar galima pirkėjui parduoti alkoholinius gėrimus. Tokios techninės priemonės taikymas reikšmingai sumažintų Bendrovės darbuotojų žmogiškųjų klaidų skaičių.

24. Pareiškėjas prašo pripažinti padarytą pažeidimą mažareikšmiu ir mažai pavojingu, nes: 1) nebuvo padaryta žala trečiųjų asmenų teisėms / teisėtiems interesams; 2) minėta situacija nesukėlė grėsmės visuomenei; 3) nebuvo padaryta žala valstybei ir valstybės finansų sistemai; 4) pažeidimo mastas buvo nedidelis – išimtinai tik dvejose parduotuvėse; 5) pareiškėjas ir pareiškėjo darbuotojos pripažįsta minėtą pažeidimą, kurio, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, objektyviai negalėjo išvengti, nuoširdžiai gailisi, ėmėsi ir imasi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau nepasikartotų.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas vertina, kad Bendrovės taikomos prevencinės priemonės neduoda reikiamų rezultatų, nes pažeidimai padaryti net dvejose parduotuvėse. Pareiškėjo analizuojamas „jaunatviškos išvaizdos“ suvokimas ir interpretavimas vertintinas kritiškai, nes pirkėjos išvaizda ir amžius lyginamas su asmenimis, turinčiais 20 metų. Tuo tarpu AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo AKĮ 18 straipsnio 5 dalis, kuria įstatymų leidėjas numatė pareigą tikrinti visų, kurie yra jaunesni kaip 25 metų asmens dokumentus. Tuo įstatymų leidėjas siekė sumažinti klaidos riziką, kai alkoholiniai gėrimai būtų parduodami jaunesniems nei 20 metų asmenims. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

27. Pareiškėjas teigia, kad nustatytiems pažeidimams didelę įtaką turėjo nuo pareiškėjo nepriklausančios objektyvios aplinkybės – Covid 19 pandemijos metu dėvimos kaukės, kurios sudaro kliūtis tinkamam asmens amžiaus identifikavimui. Atsakovas pažymi, kad tokiomis sąlygomis Lietuvoje dirba visi verslo subjektai jau ilgą laiką, o tai reikalauja iš darbuotojų elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, kad būtų garantuojamas AKĮ reikalavimų laikymasis. Pažeidimo galėjo būti išvengta ir tai priklausė tik nuo pareiškėjo valios, t. y. nuo tinkamo kasdienio Bendrovės darbo organizavimo, įdiegiant tokias organizacines ar technines priemones, kurios užkirstų kelią AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimams.

28. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš administracinėje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog kasininkė-pardavėja J. G. nepasinaudojo AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga pareikalauti asmens amžių liudijančio dokumento. Pareiškėjo teiginiai, kad pirkėja atrodė vyresnė ir ji buvo užsidėjusi kaukę, yra vertinami kritiškai, kadangi pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog pirkėja buvo jaunatviškos išvaizdos ir atrodė jaunesnė nei 25 metų, todėl kasininkė-pardavėja privalėjo paprašyti asmens amžių liudijančio dokumento ir jį įvertinti. Taip pat iš byloje pateikto kito vaizdo įrašo nustatyta, kad kasininkė-pardavėja G. Ž. paprašė pirkėjos asmens dokumento ir, jį įvertinusi, vis tiek pardavė alkoholinį gėrimą, nors pirkėjai nebuvo 20 metų. Taigi, pirmuoju atveju kasininkei-pardavėjai turėjo kilti abejonių, kad pirkėja yra jaunesnė nei 25 metų amžiaus, o antruoju atveju, kasininkė-pardavėja, įvertinusi asmens dokumentą, apskritai negalėjo parduoti alkoholinio gėrimo. Pabrėžiama, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Bendrovė yra priėmusi instrukciją dėl alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, su kuria yra supažindinti pardavėjai-kasininkai ar kitaip apmoko darbuotojus, neatleidžia jo nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo.

29. Departamentas nesutinka su pareiškėjo pozicija ir prašymu pripažinti pažeidimą mažareikšmiu bei mažai pavojingu. Viešojo administravimo įstatymo 36-9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančių subjektų priimamuose norminiuose teisės aktuose. Įsakymu nustatyti pažeidimai pagal AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą nepriskiriami prie pažeidimų, galinčių būti pripažintais mažareikšmiais ir mažai pavojingais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjo atsakomybei pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą atsirasti pakanka to, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas jaunesniam nei 20 metų asmeniui, o Bendrovės darbuotojų padarytas pažeidimas laikomas Bendrovės pažeidimu. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus (Įstatymo 18 str. 5 d.). Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad: (i) 2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 13 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. 229/800 Bendrovės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavėja G. Ž., veikdama Bendrovės vardu, pardavė 0,75 l butelį fermentuoto alkoholinio gėrimo Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnei E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų; (ii) 2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 33 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. 190/1861 Bendrovės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavėja J. G., veikdama Bendrovės vardu, pardavė 0,75 l butelį alkoholinio putojančio fermentuoto gėrimo Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnei E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Taigi, nustatęs, kad Bendrovės pardavėjos pardavė alkoholinių gėrimų jaunesniam nei 20 metų asmeniui, bei atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovė, kaip juridinis asmuo, sprendžiant dėl AKĮ nuostatų pažeidimo, atsako už jos darbuotojos padarytą pažeidimą, Departamentas Nutarimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-893-968/2021 pažymėjo, jog: abejonės dėl pirkėjo amžiaus kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu; pareiškėjas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi teisę ir galimybę įrodyti, kad minėtos abejonės negalėjo atsirasti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra susijusi su Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymu ir aiškinimu, kai, tuo tarpu, šioje byloje ginčas vyksta dėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto normos taikymo.

36. Byloje nustatyta, kad kasininkė-pardavėja J. G. 2020 m. rugsėjo 23 d., parduodama alkoholinį gėrimą jaunesniam nei 20 metų asmeniui, jo asmens dokumento neprašė, nors, atsižvelgiant į jauną šio asmens amžių (alkoholinio gėrimo įsigijimo metu buvo 19 metų), Bendrovės darbuotojai turėjo kilti abejonių, kad šis asmuo yra jaunesnis nei 25 metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kad pirkėja atrodė vyresnė, buvo užsidėjusi kaukę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą vaizdo įrašą, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pirkėja buvo jaunatviškos išvaizdos ir atrodė jaunesnė nei 25 metų, todėl kasininkė-pardavėja privalėjo paprašyti asmens amžių liudijančio dokumento ir jį įvertinti. Kitu atveju pardavėja G. Ž. paprašė pirkėjos asmens dokumento ir, jį įvertinusi, vis tiek pardavė alkoholinį gėrimą, nors pirkėjai nebuvo 20 metų. Taigi šiuo atveju būtent Bendrovės darbuotojų nepakankamas rūpestingumas ir atidumas lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

37. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė imasi didelių pastangų, siekdama užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi (žr. nutarties 22.1-22.10 p., 37 p.) neatleidžia jo nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo.

38. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir mažo pavojingumo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes aptariamos AKĮ normos pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui konstatuoti pakanka AKĮ normų dispozicijos draudimo nesilaikymo fakto nustatymo.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė