2020-12-09 Nr. AB-23226-3-61-3-01438-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2261-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01438-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) išnagrinėti 2019 m. vasario 28 d. prašymą ir į jį atsakyti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas vilkina atlikti jam priskirtus veiksmus, t. y. neatsako į pateiktą prašymą, pareiškėjas negavo jokio atsakymo į savo prašymą per įstatymo nustatytą prašymų nagrinėjimo terminą. Atsakovas pareiškėjo prašymą gavo, jo priėmimą patvirtino 2019 m. kovo 1 d. el. laišku atsiųsta pažyma. Atsakovo su atsiliepimu pridedami dokumentai neįrodo, kad atsakovas išsiuntė pareiškėjo el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjo prašomus dokumentus, nes popierinis dokumento elektroninis nuorašas galėjo būti išsiųstas klaidingu el. pašto adresu arba galėjo būti neišsiųstas visiškai. Pasak pareiškėjo, atsakovas vilkino atlikti jam įstatymais priskirtus privalomus atlikti veiksmus, pažeidė jo teisę į objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, teisę gauti atsakymą įstatymo nustatyta tvarka, kaip numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) 1 ir 14 straipsniuose, bei konstitucinę pareigą tarnauti žmonėms. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovo pateikta pažyma apie priimtus dokumentus nėra pasirašyta, jai nėra suteiktas numeris, nėra trumpo turinio apibūdinimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime remiasi neišnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-3033-244/2019 medžiaga, nepateikia jo teiginius pagrindžiančių įrodymų ir klaidina teismą. Atsakovo cituojami pareiškėjo teiginiai niekaip negali įrodyti, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su atsakovo 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. (1.23)7R-1398.(1.23)7R-139. Tai, kad atsakovas perpasakojo notarės paaiškinimą, buvo akivaizdu iš paties atsakovo 2018 m. vasario 28 d. rašto Nr. (1.23)7R-1290.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad konstatavimas, jog atsakovo 2019 m. kovo 1 d. pateikta pažyma pareiškėjui neatitinka įstatymo reikalavimų, pats savaime pareiškėjui nesukeltų jokių materialiojo pobūdžio teisimų pasekmių, todėl jis negali būti nagrinėjamas teisme. 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjui išduota pažyma apie priimtus dokumentus pažymi apie jo prašymo gavimą. Šiuo atveju pareiškėjo interesas yra jo pateikto prašymo gavimo patvirtinimas. Pareiškėjas kitų prašymų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakovui nebuvo pateikęs, todėl negalėjo tikėtis, kad minėta pažyma patvirtinama kitų dokumentų, nei pareiškėjo pateiktu atsakovui 2019 m. vasario 28 d., gavimą. Neatitinka tikrovės skunde išdėstytas teiginys, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą negavo jokio atsakymo į savo prašymą. Ministerija 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. (1.23)711-1398 pateikė į pareiškėjo prašyme nurodytą elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)) prašomus dokumentus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3033-244/2019, kurioje pareiškėjas taip pat skundžia Ministerijos veiksmus, į minėtą administracinę bylą jis pateikė skundą, iš kurio 7 ir 9 punktų matyti, kad pareiškėjas yra susipažinęs su prie 2019 m. kovo 5 d. rašto Nr. (1,23)7R-1398 pridėtų dokumentų turiniu. Skundo teiginys, kad atsakovas vilkina išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti dokumentus, yra nepagrįstas. Atsakovas per teisės aktų nustatytą terminą išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą ir pateikė pareiškėjui visų jo prašomų dokumentų kopijas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos neveikimo, t. y. neatsakymo į pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą. Todėl nagrinėjamu atveju teismas vertino, ar yra pagrindas įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą, kurio, pareiškėjo teigimu, atsakovas neišnagrinėjo ir taip vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. prašyme prašė pareiškėjui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) nedelsiant pateikti visus dokumentus ar jų elektroninius nuorašus, gautus administracinės procedūros, susijusios antraštėje nurodytu adresato raštu, metu; pažyma patvirtinti šio prašymo priėmimą. Ministerijos 2019 m. kovo 1 d. pažyma apie priimtus dokumentus pažymėjo tai, kad pareiškėjo prašymas gautas. Byloje taikytas teisinis reguliavimas, nustatytas VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (redakcija, galiojusi pareiškėjo skundo pateikimo Ministerijai momentu) (toliau – ir Taisyklės).

8. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektų, taigi ir Ministerijos, pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis). Ši nuostata įgyvendinama VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d.) 14 straipsnio 1, 7 dalyse, Taisyklių 4.1, 25, 26 punktuose. Teismas pažymėjo, kad Taisyklės nenustato termino, per kiek dienų asmeniui turi būti pateiktas viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą, tačiau, atsižvelgiant į VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, daryta išvada, kad institucija, išnagrinėjusi asmens kreipimąsi ir priėmusi dėl jo sprendimą, t. y. parengusi atsakymą, privalo per 3 darbo dienas informuoti suinteresuotą asmenį apie sprendimo priėmimą ir pateikti šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją arba išrašą.

9. Iš nurodyto teisinio reguliavimo teismas padarė išvadą, kad Ministerija, gavusi pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą, jį užregistravo 2019 m. kovo 1 d. ir išdavė pareiškėjui pažymą apie priimtus dokumentus, patvirtinančią jų gavimą. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. (1.23) 7R-1398 pateikė į pareiškėjo 2019 m. kovo 1 d. prašyme nurodytą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) prašomus dokumentus. Atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu išsiuntė pareiškėjui administracinės procedūros metu gautų dokumentų patvirtintas kopijas (pridedama 8 lapai). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas į Ministeriją su prašymu kreipėsi 2019 m. vasario 28 d. (prašymas užregistruotas 2019 m. kovo 1 d.), atsakovas 2019 m. kovo 5 d. parengė atsakymą dėl jo prašymo, išsiųsdamas administracinės procedūros metu gautų dokumentų patvirtintas kopijas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas išnagrinėtas nepraleidus 20 darbo dienų nustatyto termino atsakymui parengti. Pareiškėjas buvo informuotas apie jo prašymo išnagrinėjimą, jam jo nurodytu elektroniniu paštu 2019 m. kovo 5 d. išsiųstos administracinės procedūros metu gautų dokumentų patvirtintos kopijos. Taigi, nebuvo pagrindo teigti, kad Ministerija nevykdė VAĮ 14 straipsnyje nustatytų pareigų ir neišnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymo. Atsakovas pareiškėjo minėtą prašymą išnagrinėjo, atsakė 2019 m. kovo 5 d. raštu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nelikus byloje ginčo dalyko, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 10. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsiliepimas į skundą su priedais, pateiktas elektroninėje byloje 2019 m. balandžio 29 d., neįrodo, kad joje matomų popierinių dokumentų skaitmeniniai nuorašai buvo pateikti pareiškėjui iki jam kreipiantis į teismą 2019 m. balandžio 12 d. Nurodo, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis pareiškėjo prašomus dokumentus būtų faktiškai išsiuntęs pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, atsakovas klaidina teismą, dokumentų išsiuntimą 2019 m. kovo 5 d. bandydamas įrodyti netiesiogiai.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo 2019 m. gegužės 13 d. patikslinto skundo motyvuota nutartimi: teisėja priėmė tik rezoliuciją „Priimti, laikant rašytiniais paaiškinimais“. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. prašymu prašė išspręsti pareiškėjo patikslinto skundo klausimą motyvuota nutartimi. Teisėja šio klausimo neišsprendė, tik pateikė klaidingą nuomonę, kad pareiškėjas pateikia atsikirtimus į atsiliepimą, skundo pagrindo ir dalyko netikslina.

13. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra išsprendimo dėl pareiškėjo prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo. Pareiškėjo manymu, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos jam turi būti atlygintos, kadangi jis jas patyrė negavęs įstatymo nustatytu terminu atsakymo į skundą. Pareiškėjas taip pat 2019 m. birželio 18 d. pareiškimu prašė teismo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuris nebuvo išspręstas motyvuota nutartimi, o tik pateikus raštą, kuriame melagingai nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu. Pareiškėjas laiko, kad šis jo 2019 m. birželio 18 d. pareiškimas buvo atmestas nutartimi, kuria užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, todėl jis galėjo tai skųsti atskiruoju skundu, todėl teismas neturėjo teisės tokio jo atskirojo skundo nenagrinėti.

14. Pareiškėjo teigimu, nurodytas teismo ir teisėjos neteisėtas ir neetiškas elgesys akivaizdžiai parodo, kad teismas nevykdė teisingumo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Teismo sprendimas vertinamas kaip be motyvų.

15. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atsakyti į jo 2019 m. vasario 28 d. prašymą pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas pareiškėjo minėtą prašymą išnagrinėjo, atsakė 2019 m. kovo 5 d. raštu, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog atsakovo atsiliepimo į skundą dokumentai neįrodo, jog jie buvo išsiųsti pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu, taip pat teigia, kad teismo sprendimas priimtas šališkai, be motyvų, skundžiasi dėl to, kad nebuvo nuspręsta priimti jo patikslintą skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų neišspręstas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

24. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

25. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Ministerijos vilkinimo atlikti veiksmus: pareiškėjas skunde prašė įpareigoti Ministeriją išnagrinėti 2019 m. vasario 28 d. prašymą ir į jį atsakyti.

28. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016).

29. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų darytina išvada, jog atsakovas atsakė į pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą: byloje pateiktas Ministerijos 2019 m. kovo 5 d. raštas Nr. (1.23) 7R-1398 patvirtina, kad Ministerija pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė prašomų administracinės procedūros metu gautų dokumentų patvirtintas kopijas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog bylos medžiaga neįrodo, kad Ministerija išsiuntė pareiškėjui nurodytą raštą. Tačiau šis teiginys grindžiamas prielaidomis (kad galbūt buvo nurodytas netinkamas el. pašto adresas) ir nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo pareigos nevykdymą. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas kitoje administracinėje byloje Nr. eA-2232-629/2020 savo skunde, be kita ko, mini aplinkybes dėl notarės rašytinio paaiškinimo turinio, kas buvo vienas iš su Ministerijos 2019 m. kovo 5 d. raštu siųstų dokumentų. Be to, pabrėžtina, kad Ministerija su atsiliepimu į skundą šioje byloje pateikė 2019 m. kovo 5 d. raštą Nr. (1.23) 7R-1398 ir kartu su šiuo raštu siųstų administracinės procedūros metu gautų dokumentų patvirtintas kopijas. Taigi, bet kokiu atveju pareiškėjas taip pat turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais bylos nagrinėjimo teisme metu ir šiuo metu visus šiuos dokumentus turi. Atsižvelgiant į tai, įpareigoti Ministeriją išnagrinėti 2019 m. vasario 28 d. prašymą ir į jį atsakyti šiuo atveju nėra pagrindo.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė patikslinto skundo priėmimo klausimo, pažymėtina, jog ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 13 d. pateikė procesinį dokumentą, pavadintą patikslintu skundu, teisėja 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu jį priėmė, laikant rašytiniais paaiškinimais. Iš pareiškėjo 2019 m. gegužės 13 d. procesinio dokumento matyti, kad jame pareiškėjas papildė savo skundo argumentus, tačiau nei skundo dalyko, nei skundo pagrindo nekeitė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pareiškėjo procesinį dokumentą laikė papildomais paaiškinimais. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sprendimas buvo priimtas, be kita ko, įvertinus ir šiuos pareiškėjo papildomus paaiškinimus.

32. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjo skundą nebuvo pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad šis pareiškėjo prašymas buvo išspręstas, nurodytas šio prašymo netenkinimo faktinis ir teisinis pagrindas. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog šis klausimas liko neišspręstas.

33. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius