2013-09-30 Nr. AB-5465-3-61-3-01381-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-1272/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01381-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. agroserviso „Agrenta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – O. K., V. K.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. T. agroservisas „Agrenta“ (toliau – ir pareiškėjas, Agroservisas, įmonė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI, Inspekcija) 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (37) SD-6649 „Dėl A. T. agroserviso „Agrenta“ savininko A. T. 2012-04-13 rašto Nr. 37“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti vyriausiąjį darbo inspektorių paskirti pakartotinį A. T. agroserviso „Agrenta“ vairuotojui A. K. 2011 m. birželio 8 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, priimdamas Sprendimą, ignoravo, kad VDI papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus, nors pagal savo kompetenciją privalėjo juos nustatyti ir šių pažeidimų pašalinimą įvykdyti, paskirdamas pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pareiškėjo nuomone, 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. V-321 dėl papildomo tyrimo taip pat yra priimtas pažeidžiant Nuostatų 73 punktą, nes jis priimtas ne pagal nukentėjusiojo atstovo ar jo šeimos nario skundą. Atsakovas tokio skundo turėjo nenagrinėti, o jį išnagrinėjęs pažeidė Nuostatų 5, 56.1, 58 punktus. VDI mirusiojo brolį klaidingai laikė nukentėjusiojo atstovu. Pareiškėjas nurodė, kad vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojas ignoravo skunde išdėstytą pažeidimą, jo teisiškai nekvalifikavo, pažeisdamas Nuostatų 5, 56.1, 58 punktus įsakė atlikti ne pakartotinį, o papildomą tyrimą, ir pavedė jį atlikti ne kitam, o tam pačiam inspektoriui.

Pirminio ir papildomo tyrimo metu pažeistas Nuostatų 40 punktas, nustatantis, kaip turi būti tiriami mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę eismo įvykių metu. Tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi įstaigos, tyrusios eismo įvykį, pranešimais, nustatytomis aplinkybėmis, žinomais eismo saugumo taisyklių pažeidimais ir kt. Šį eismo įvykį tyrė Norvegijos policija, tačiau valstybinis darbo inspektorius jokių pranešimų iš Norvegijos kelių policijos Nuostatų 39 punkto nustatyta tvarka apie eismo įvykio aplinkybes, eismo saugumo taisyklių pažeidimus nėra bandęs gauti. Šios spragos neužpildo ir Norvegijos viešųjų kelių administracijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. pažyma, skirta policijai, nes kelių administracija pati tiesiogiai nevykdė viso eismo įvykio tyrimo ir nėra atsakinga už įvykio tyrimą. Administracija tik vykdė atskirą policijos užduotį po dviejų mėnesių po eismo įvykio nustatyti transporto priemonės techninį patikrinimą ir greičio apskaičiavimą bei pateikė tik tikėtiną išvadą, kuria, ar rėmėsi Norvegijos policija, VDI nesiaiškino.

Papildomo tyrimo metu ekspertizė, kaip nustato Nuostatų 35 punktas ir vyriausiojo darbo inspektoriaus 2004 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintas Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), nebuvo skiriama. Inspektorius, atliekantis tyrimą, privalo priimti sprendimą skirti ekspertizę, bet šioje byloje tokio priimta nebuvo. Papildomame tyrime darbdavys apie ekspertizę sužinojo tik po papildomo akto surašymo ir visiškai neteko galimybės, kaip dalyvaujantis tyrime asmuo, daryti įtakos ekspertinių tyrimų apimčiai ir kokybei, prašydamas įtraukti, darbdavio manymu, reikalingus klausimus, todėl papildomo tyrimo akte minima ekspertizė yra atlikta pažeidžiant Nuostatų 35, 31 punktus ir Aprašo 4 ir 5 punktus, negali būti teisėtas ir pagrįstas įrodymas. Be to, dokumentas, kurį VDI vadina ekspertize, pagal savo turinį toks nėra, nes dokumentas įvardytas specialisto išvada. Papildomo tyrimo išvados, kad pirminio ir pakartotinio tyrimo metu susipažinti su nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis vietoje, apžiūrėti avarijos vilkiką ir puspriekabę VDI specialistai neturėjo galimybės, nes nelaimingas atsitikimas įvyko Norvegijoje, kur po įvykio palikta ir technika (vilkikas ir priekaba), šiuo metu transporto priemonės išsamią ekspertizę atlikti nėra galimybių, nes ji po avarijos yra Norvegijoje, yra paviršutiniškos, nepagrįstos ir padarytos pažeidžiant Nuostatus.

Papildomo tyrimo metu nebuvo visiškai bendraujama ir su Lietuvos Respublikos tyrimo institucijomis ir nebuvo siekiama išsiaiškinti, kokios aplinkybės dėl 2011 m. birželio 8 d. Norvegijoje įvykusio autoįvykio buvo nustatytos 2011 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 89-2-00030-11, kuriame tiriamos praktiškai tos pačios aplinkybės. Šiame ikiteisminiame tyrime apklausus liudytojus A. T., R. Z. ir M. M. paaiškėjo, kad A. K. būnant Norvegijoje buvo įvykęs autotraukinio gedimas ir jis savo jėgomis jį pašalino. Neatmesta galimybė, kad vairuotojas pats savavališkai išėmė kai kurias stabdžių detales, kurių trūkumas yra užfiksuotas byloje. Pažeidžiant Nuostatų 39 punktą papildomo tyrimo metu nesiaiškinta, ar Norvegijos policija po autoįvykio yra radusi vairuotojui A. K. išduotą kelionės lapą, kuriuo pareiškėjas viso tyrimo metu siekė pagrįsti, kad autotraukinys į kelionę buvo išleistas tvarkingas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo A. T. agroserviso „Agrenta“ skundą atmesti, o Sprendimą palikti galioti.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, prieštarauja nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Dėl pareiškėjo argumento, kad žuvusiojo brolis K. K. nėra nei A. K. atstovas, nei šeimos narys, todėl VDI jo skundo neturėjo nagrinėti, atsakovas pažymėjo, kad ad hoc visiškai neturi reikšmės skunde akcentuojamas civilinis teisinis atstovavimo institutas, nes konkrečiu atveju nebuvo vykdomas teisminis procesas, bet buvo vykdomos viešojo administravimo funkcijos. Tokių funkcijų vykdymas VDI deleguotas įstatymu ir jos pareigūnai tinkamai jas vykdė, o pareiškėjas konkrečiu atveju suprantamas kaip suinteresuotas asmuo, veikiantis pagal viešojo administravimo teisines normas. Žuvusiojo pilnametė duktė O. K. nereiškia pretenzijų dėl to, kad nedalyvavo tyrime, pritaria tyrimo išvadoms bei papildomo tyrimo metu nustatytoms nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ir priežastims. Atsakovas pažymėjo, kad darbdavys apie jam žinomą žuvusiojo atstovą turėjo informuoti ir įvykį tiriantį VDI inspektorių. Pareiškėjas apie mirtiną nelaimingą atsitikimą neinformavo A. K. šeimos narių ar jo atstovų.

Atsakovas nurodė, jog, kadangi tiriant įvykį Nuostatuose nurodyta tyrimo tvarka nebuvo pažeista, o pareiškėjas skunde nenurodė reikšmingų faktų ar aplinkybių, todėl tirti įvykį pakartotinai nėra jokio pagrindo. Nuketėjusio sveikata buvo tikrinta 2010 m. gegužės 17 d., sutrikimų nenustatyta, o išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma tvirtina, kad jis galėjo vairuoti be apribojimų, ši pažyma galiojo iki 2012 m. gegužės 17 d.

Atsakovas teigė, kad Norvegijos specialistų atlikto tyrimo medžiaga yra pakankamai informatyvi, išvados pagrįstos, paremtos fotografuota medžiaga, specialistai tyrimą atliko iš karto po avarijos, kai situacija po įvykio nebuvo pakeista. Abejoti šių specialistų kvalifikacija, pateiktos medžiagos autentiškumu ir tyrimo išvadų objektyvumu nėra pagrindo, išvados įstatymo nustatyta tvarka nėra paneigtos.

Taip pat atsiliepime pabrėžta, kad ginčo atveju ekspertizė atlikta remiantis Aprašu, VDI inspektoriaus parašu patvirtintu sprendimu ir VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus parašu patvirtinta paraiška. Ekspertizę atliko ir savo išvadas dėl įvykio pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro specialistai. Apraše nenustatyta, kad ekspertizės skyrimas būtų derinamas su nukentėjusiojo darbdaviu ar kad jis turėtų dalyvauti ją atliekant. Tačiau tai neriboja darbdavio teisės užsakyti ekspertizę savo iniciatyva. Apie ekspertizės skyrimą buvo informuotas žuvusiojo brolis, kuris papildomo tyrimo metu pateikė dar vienos ekspertizės išvadas. Šią ekspertizę atliko dr. V. M. įmonė „Impulsana“. Abiejų ekspertizių išvados sutampa: vairuotojas buvo išleistas į komandiruotę su automobiliu, kurio priekabos stabdžių sistema buvo netvarkinga ir tai galėjo būti eismo įvykio priežastimi. Atsakovas pažymėjo, kad tiriant nelaimingą atsitikimą dalyvavo A. T. agroserviso „Agrenta“ savininko 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 9/1IDS paskirta saugos specialistė A. V.. Pats pareiškėjas dalyvauti tiriant įvykį iniciatyvos nerodė ir jokių pasiūlymų tiriančiam nelaimingą atsitikimą inspektoriui dėl galimo nuvykimo į įvykio vietą ar puspriekabės pargabenimo į Lietuvą nepateikė.

Atsiliepime pažymėta, kad tirdamas nelaimingą atsitikimą ir formuluodamas tyrimo išvadas, VDI inspektorius rėmėsi faktinėmis įvykio aplinkybėmis, nukentėjusiojo, įmonės vadovo, padalinių vadovų ir kitų asmenų žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, kita su tiriamu įvykiu susijusia medžiaga. Sudaryti sąlygas, t. y. tirti nelaimingą atsitikimą, pateikti reikiamus dokumentus, pakviesti specialistus, ekspertus ir atlikti kitus darbus, kurių reikia nelaimingam atsitikimui ištirti, yra darbdavio, su kuriuo nukentėjusysis yra sudaręs darbo sutartį, pareiga.

Atsakovo nuomone, tiriant įvykį Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nurodyta tyrimo tvarka nebuvo pažeista, o A. T. skunduose reikšmingų faktų ar aplinkybių pateikta nebuvo. Todėl pareiškėjo prašymas įvykį tirti pakartotinai yra atmestinas kaip neturintis pagrindo. Pažymėta, kad atliktų ekspertizių išvados sutampa. VDI tinkamai ištyrė visas aplinkybes, priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. K. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. T. agroserviso „Agrenta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pasirinkimas atlikti ne pakartotinį, o papildomą tyrimą buvo teisingas, atsižvelgiant į tyrimo duomenis ir įrodymus, kurie jau buvo anksčiau pateikti ir iš esmės nėra kintantys. Skirti tą patį inspektorių papildomam tyrimui buvo teisėtas sprendimas pagal Nuostatų 57 punktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad buvo gautas išrašas iš Norvegijos ligoninės, iš Patologijos skyriaus, kuris informavo apie tai, jog kūnas po avarijos buvo tirtas ir nustatinėjama mirties priežastis. Vėliau gauti dokumentai iš Gudbranrsdal policijos tvirtina, kad nebuvo nustatyta jokių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog mirties priežastis buvo nuskalstama veika. Patologijos skyriaus pateiktose išvadose apie mirties priežastį taip pat nebuvo nustatyta jokių įrodymų apie A. K. kraujo intoksikaciją. Ankstesniais metais A. K. taip pat nebuvo fiksuoti jokie simptomai, galimi ūmiai ligai pasireikšti. Visa tai patvirtina, kad išaiškinta mirties priežastis ir visos papildomos prielaidos turi būti atmetamos kaip neteisingos.

Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo minimas darbdavio neįtraukimas į įvykio detalių analizavimą yra visiškai nepagrįstas, nes inspektorius turėjo įrodymus apie eismo įvykį, tačiau jie neatitinka įmonės interesų, todėl jis darė išvadą, kad jie yra nepakankamai reikšmingi įrodymai. Be to, įmonė, tiesiogiai bendraudama su Norvegijos teisėsauga, turėjo galimybę teikti užklausas, jei, jų manymu, gauti dokumentai neatitinka realios situacijos, tačiau tai nebuvo padaryta, arba išvadų, kurios tvirtintų kitokius įrodymus, nebuvo gauta. Šiuo atveju VDI turimą informaciją apie autoįvykį laikė teisinga ir dėl šios priežasties nebuvo pagrindo daryti pakartotinį tyrimą. Buvo atliktos dr. V. M. eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto išvada, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro techninės ekspertizės išvada, VDI išvada. Abejoti šių ekspertizių teisingumu nėra jokio pagrindo, Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į minėtų ekspertizių ir VDI išvadas, taip pat Norvegijos policijos ir viešųjų kelių administracijos pateiktą informaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. T. agroserviso „Agrenta“ skundą patenkino, panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (37) SD-6649 „Dėl A. T. agroserviso „Agrenta“ savininko A. T. 2012-04-13 rašto Nr. 37“, įpareigojo atsakovą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paskirti pakartotinį A. T. agroserviso „Agrenta“ vairuotojui A. K. 2011 m. birželio 8 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Teismo sprendime vadovautasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (tolia – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Įstatymas) 43 straipsnio 2, 4 dalimis, 44 straipsnio 2, 4, 5, 6, 15, 16 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 5, 31, 35, 39, 40, 42.3, 46.2–46.5, 47, 56.1, 57, 58, 73 punktais, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1-285 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), 22.1 punktu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDI įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-12, 3.5, 4, 5, 6, 7, 8 punktais.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, nustatė, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo mirties priežastį, nelaimingo atsitikimo tyrime nedalyvavo nukentėję asmenys, t. y. A. K. sutuoktinė ir dukra, iš Norvegijos policijos nebuvo pareikalauta visos tyrimo medžiagos, buvo gauta tik pirminė Norvegijos kelių policijos medžiaga, apie paskirtą ekspertizę nebuvo informuotas darbdavys, be to, byloje nėra jokio sprendimo skirti ekspertizę, kaip tai yra reglamentuota Apraše, ir dėl to darbdavys neturėjo teisės užduoti klausimų ekspertui, buvo paskirtas ne pakartotinis, o papildomas tyrimas, buvo gauta specialisto išvada, o ne ekspertizės aktas, nors pagal Nuostatus tyrimui vadovauja darbo inspektorius, o ne darbdavys, tačiau atsakovas nepareikalavo iš darbdavio pateikti jokių jo turimų įrodymų, o jei šis jų negalėjo pateikti, kreiptis į kitas institucijas dėl duomenų, reikalingų išsamiam tyrimui atlikti, pavyzdžiui, Utenos policijos komisariatą, kuriame vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau to nepadarė. Teismas darė išvadą, kad 2011 m. birželio 8 d. komandiruotėje Norvegijoje įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo vilkiko vairuotojas A. K., tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, pažeidžiant anksčiau nurodytų teisės normų reikalavimus, t. y. priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Inter alia, teismo nuomone, atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą bei 8 straipsnio reikalavimus.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (37)SD-6564.

Atsakovas išdėsto šiuos pagrindinius argumentus:

1) Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, 42, 43, 44 straipsniuose, Nuostatų 5, 6, 7, 12, 31 punktuose, Nuostatų 1 priedo 17 punkte įtvirtintų normų kompleksinis įvertinimas suponuoja nuostatą, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindiniai tikslai yra: nustatyti, ar įvykis susijęs darbu, nustatyti priežastis, t. y., ar įvykio metu buvo darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir ar šie pažeidimai (jei buvo tokie pažeidimai nustatyti) yra nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. VDI, tirdama nelaimingus atsitikimus darbe, negali veikti ir negali būti reikalaujama, kad ji veiktų, ultra vires, t. y. nustatinėtų visas įmanomas įvykio aplinkybes ir priežastis, net jei jos iš esmės nėra reikšmingos tyrimo dalykui. Konkrečiu atveju VDI vertino visų tyrimo metu nustatytų aplinkybių visetą, reikšmingą įvykusiam nelaimingam atsitikimui A. K. tinkamai kvalifikuoti, ir priėmė pagrįstus sprendimus. VDI nėra ikiteisminio tyrimo institucija.

2) Dėl teismo argumento, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrime nedalyvavo nukentėję asmenys, t. y. A. K. sutuoktinė ar dukra, atsakovas remiasi Nuostatų 31 punktu. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo dukra O. K. neturėjo jokių pretenzijų VDI, aktyviai dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime.

3) Dėl teismo išvados, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nebuvo pareikalauta iš Norvegijos policijos visos tyrimo medžiagos, buvo gauta pirminė Norvegijos kelių policijos medžiaga, atsakovas remiasi Nuostatų 39 ir 40 punktais. Atsakovas nurodo, jog VDI pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, o vėliau VDI inspektoriui Norvegijos Karalystės policijos pažymą bei Norvegijos viešųjų kelių administracijos išvadas pateikė A. T. agroservisas „Agrenta“. Šių dokumentų pagrindu VDI inspektorius tyrė nelaimingą atsitikimą darbe. Baigus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą buvo surašytas N-1 formos aktas Nr. 1 (toliau – ir Aktas Nr. 1). Aktą pasirašę asmenys (darbdavio atstovas, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai) bei su aktu pasirašytinai susipažinęs įmonės savininkas A. T. nepateikė pastabų, o vėliau nepasinaudojo Nuostatų 73 punkte numatyta teise per 30 kalendorinių dienų nuo akto surašymo pateikti Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui prašymą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių. VDI kilus pagrįstų abejonių dėl Akte nurodytos antrosios priežasties („Darbo priemonės gedimas dėl jos netinkamos priežiūros“), įvertinus Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei faktines įvykio aplinkybes buvo skirtas papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas VDI kompetencijos ribose išsiaiškinti, ar buvo nustatyti ir teisingai nurodyti visi minėtą priežastį apibūdinantys pažeidimai, bei ar nebuvo kitų, susijusių su darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimu įmonėje, pažeidimų, galbūt dariusių įtaką darbo priemonės techninei būklei. Pažymėtina, kad minėtų pažeidimų nustatymas nesusijęs su eismo saugumo aspektais, jiems eismo įvykio aplinkybės neturėjo įtakos.

4) Apraše reglamentuotų nuostatų nuosekliai buvo laikomasi skiriant nelaimingo atsitikimo darbe ekspertizę. Ekspertizė buvo skirta siekiant nustatyti, ar darbo priemonė atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, ir nustatyti, ar galėjo ir kokia apimtimi techninės būklės trūkumai lemti nelaimingą atsitikimą darbe (Aprašo 3.5, 3.6 punktai). Inspektorius, inicijavęs ekspertizės skyrimą (VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas) priėmė Sprendimą Nr. SPE-1 skirti ekspertizę (Aprašo 5 punktas). Informuoti apie ekspertizės skyrimą darbdavį, taip pat darbdavio teisė užduoti klausimus ekspertui Apraše (kartu ir sprendimo skirti ekspertizę formoje VDI-S1-06) nėra numatyta ir tai negali būti įvardijama procesiniu pažeidimu. Atsakovas vadovaujasi Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 (Žin., 2007, Nr. 96-3902), 54 punktu ir daro išvadą, kad atlikus ekspertizę gali būti surašoma tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas.

5) Dėl teismo argumento, kad VDI nepareikalavo iš darbdavio pateikti jo turimus įrodymus, nesikreipė į kitas institucijas dėl duomenų, reikalingų išsamiam tyrimui atlikti, nurodoma, jog VDI nenustatinėja visų objektyvių įmanomų aplinkybių ir priežasčių, o įvykius tiria savo kompetencijos ribose. Pirminio tyrimo metu VDI inspektorius surinko ir gavo iš darbdavio visus reikiamus ir tyrimo dalykui reikšmingus duomenis. Dėl pirminio tyrimo pareiškėjas VDI pretenzijų nereiškė. Papildomo tyrimo metu VDI inspektorius, siekdamas išspręsti papildomam tyrimui numatytus uždavinius, ne kartą kreipėsi į darbdavį su pagrįstais atitinkamais reikalavimais. Tą liudija A. T. pateikti 2012 m. sausio 9 d., 2012 m. sausio 12 d., 2012 m. sausio 27 d. paaiškinimai, pateikti taehografo registracijos lapai, kitų darbuotojų paaiškinimai. Dėl kreipimosi į Utenos policijos komisariatą aplinkybių pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe pradedamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais ir būtent ikiteisminio tyrimo tyrėjas vadovaujasi VDI prokuratūrai pateikta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga bei įvertina nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos akte nurodytus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, spręsdamas, ar darbdavio veika turi nusikaltimo požymių.

6) Teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo mirties priežastį. Jeigu teismo įsitikinimu formalūs įrodymai apie nukentėjusio mirties priežastį (sužalojimų pobūdį) buvo kritiškai svarbūs administracinei bylai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti, teismas turėjo nurodyti VDI arba darbdaviui pateikti tokius duomenis arba imtis iniciatyvos tokius duomenis gauti ex officio, tačiau šios įstatymu numatytos pareigos teismas nevykdė, tik formaliai konstatavo, kad tokių duomenų byloje nėra.

7) Sprendimo rezoliucinėje dalyje tik deklaratyviai nurodyta, kad vienu iš motyvų naikinti Sprendimą yra paskirtas papildomas, o ne pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Teismas netinkamai vadovavosi teisės analogija, įpareigodamas VDI paskirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui įvykdžius teismo įpareigojimą ir skyrus pakartotinį tyrimą nenurodant konkrečių nustatytų pažeidimų, de jure pažeidžiamos Nuostatų 5 punkto normos.

Pareiškėjas A. T. agroservisas „Agrenta“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1) VDI apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas įpareigoja VDI veikti virš įstatymuose nustatytos kompetencijos ribų. Akivaizdu, jog sprendimu teismas VDI nepaveda, kaip teigia apeliantas, vykdyti ikiteisminio tyrimo institucijoms priskirtinų funkcijų. Šiuo sprendimu teismas įpareigoja apeliantą tinkamai įgyvendinti VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei Nuostatų 39 punktą. VDI nepagrįstai vadovaujasi Nuostatų 31 punktu, kuris pirmiausia įpareigoja VDI informuoti atstovą, turintį teisę dalyvauti vykdomame tyrime. Tik gavus nukentėjusiojo atstovo atsakymą ar sprendžiant iš atstovo konkliudentinių veiksmų, jog pastarasis nepageidauja dalyvauti tyrime, t. y. tinkamai įvykdžius pareigą informuoti, gali būti pasinaudota minėtų Nuostatų 31 punkte įtvirtinta inspektoriaus teise vykdyti tyrimą nedalyvaujant atstovui.

2) Pareiškėjas jau byloje įrodė, kad nepakanka vien pirminės Norvegijos policijos medžiagos, o būtina išsiaiškinti visas policijos nustatytas įvykio aplinkybes.

3) Pareiškėjas taip pat nesutinka su VDI apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad skiriant ekspertizę buvo nuosekliai laikomasi teisės aktų normų, pabrėžia, kad paskyrus ekspertizę ir apie tai nepranešus darbdaviui buvo pažeistas Nuostatų 31 punktas.

4) Apeliantas be jokio teisinio pagrindo remiasi skunde Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatais, nors šis teisės aktas yra taikomas tik ekspertizėms ir tyrimams, atliekamiems Lietuvos teismo ekspertizės centre (šių nuostatų 1 punktas). VDI neskyrė jokios ekspertizės ar tyrimo šiame centre. Pažymėtina, kad apeliantas remdamasis minėtais nuostatais netinkamai siūlo taikyti 54 punktą. Bylos medžiaga patvirtina, kad buvo atliktas specialisto tyrimas, kurio pagal minėtų nuostatų 9 punktą bei VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą darbo inspektorius neturi teisės skirti atlikti. Pareiškėjo nuomone, apelianto argumentai dėl tinkamai ir teisėtai atliktos ekspertizės yra prieštaringi, nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (37) SD-6649 teisėtumas ir pagrįstumas. Šis Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo A. T. agroservisas „Agrenta“ 2012 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 37, kuriame pareiškėjas ginčijo VDI Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus surašytą 2012 m. kovo 2 d. Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą, teigdamas, jog papildomo tyrimo išvados nepagrįstos jokiais dokumentais ir skaičiavimais, neatliktos kvalifikuotų ekspertų techninės ekspertizės, neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus motyvus ir prašymus. Sprendime papildomo tyrimo išvados nepripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis bei netenkintas pareiškėjo prašymas atlikti objektyvų 2011 m. birželio 8 d. nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo A. T. agroservisas „Agrenta“ darbuotojas A. K., tyrimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, įvertinęs bylos faktinius ir teisinius aspektus, nesutiko su Sprendimo išvadomis, Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paskirti pakartotinį A. T. agroserviso „Agrenta“ vairuotojui A. K. 2011 m. birželio 8 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie A. K. mirties priežastį, nelaimingo atsitikimo tyrime nedalyvavo nukentėję asmenys, t. y. A. K. sutuoktinė ir dukra, iš Norvegijos policijos nebuvo pareikalauta visos tyrimo medžiagos, apie paskirtą ekspertizę nebuvo informuotas darbdavys, byloje nėra jokio sprendimo skirti ekspertizę ir dėl to darbdavys neturėjo teisės užduoti klausimų ekspertui, buvo paskirtas ne pakartotinis, o papildomas tyrimas, buvo gauta specialisto išvada, o ne ekspertizės aktas, nebuvo pareikalauta iš darbdavio pateikti jokių jo turimų įrodymų, o jei šis jų negalėjo pateikti, kreiptis į kitas institucijas dėl duomenų, reikalingų išsamiam tyrimui atlikti, pavyzdžiui, Utenos policijos komisariatą, kuriame vyksta ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas dėl šių nustatytų aplinkybių padarė išvadą, kad 2011 m. birželio 8 d. komandiruotėje Norvegijoje įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo vilkiko vairuotojas A. K., tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, pažeidžiant teisės normų reikalavimus, t. y. priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, įvertusi proceso šalių argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės yra pagrįsta.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 8 d. komandiruotėje Norvegijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo vilkiko vairuotojas A. K. (pareiškėjo darbuotojas). Nelaimingą atsitikimą tyrė VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, kuris 2011 m. spalio 17 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis yra eismo taisyklių sauskeliuose pažeidimas, kurį padarė pats A. K. (pirmoji priežastis). Žuvusiojo brolis K. K. nesutiko su tokia išvada ir 2011 m. gruodžio 12 d. su skundu kreipėsi į VDI, prašydamas įvykį ištirti pakartotinai, nurodydamas, kad avarija įvyko ne dėl eismo taisyklių pažeidimo, o dėl transporto priemonės netinkamos techninės būklės. Atsakovo 2011 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. V-321 buvo paskirtas papildomas tyrimas, kurį atliko ir 2012 m. kovo 2 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius. Šiame akte nurodytos ir kitos mirtino nelaimingo atsitikimo priežastys, t. y. nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl darbo priemonės gedimo dėl netinkamos jos priežiūros ir saugos bei sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo. Papildomo tyrimo metu buvo vertinami pareiškėjo savininko A. T., autošaltkalvių R. R., V.

G. paaiškinimai, techninės ekspertizės, kurią atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centras, išvados, Norvegijos policijos pateikta rašytinė ir foto informacija, pirminio tyrimo metu sukaupta medžiaga. Pažymėtina, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro specialistai pateikė išvadą, jog eismo įvykiui kilti įtakos galėjo turėti įvykių visuma: vairuotojas į komandiruotę buvo išleistas su automobiliu, kurio priekabos stabdžių sistema buvo netvarkinga, važiuojant pakrauta priekaba ir intensyviai naudojant stabdžius, jau iki tol buvę techniškai netvarkingi priekabos stabdžiai perkaito, dėl priekabos stabdžių sistemos efektyvumas žymiai sumažėjo, o sumažėjus priekabos stabdžių pajėgumui, didesnis krūvis teko vilkiko stabdžiams, kurie važiuojant kalvota vietove, dažnai ribiniu šiame kelyje nustatytu greičiu (80 km/h), taip pat perkaito.

Transporto priemonės junginio sumažėjęs stabdymo efektyvus galėjo turėti įtakos eismo įvykiui kilti. Byloje buvo pateikta dr. V. M. įmonės „Impulsana“ atlikto tyrimo 2012 m. vasario 7 d. Specialisto išvada, kurioje prieita prie išvados, kad 2011 m. birželio 8 d. eismo įvykio priežastis galėjo būti šios puspriekabės keturių ratų (priekinės ašies dešinio rato, abiejų antros ašies ratų, užpakalinės ašies dešinio rato) stabdžių netvarkinga techninė būklė.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindiniai tikslai yra nustatyti, ar įvykis susijęs su darbu, nustatyti priežastis, t. y. ar įvykio metu buvo darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir ar šie pažeidimai (jei buvo tokie pažeidimai nustatyti) yra nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingam atsitikimui darbe tirti darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe aktą įteikia pasirašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui.

Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai nedalyvauja tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, darbo inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų). Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai arba darbdaviui atstovaujantis asmuo nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos (Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina kad Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nustato, jog nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais pateikiama atitinkamoms institucijoms.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 5 punkte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe arba jį lėmusios; nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai. Papildomas tyrimas – tyrimas, kuris skiriamas, kad būtų surinkti papildomi duomenys, patikslintos įvykio aplinkybės ar priežastys ir įrašai nelaimingo atsitikimo darbe akte. Pakartotinis tyrimas – tyrimas, kuris skiriamas, kai nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidus (netaikius arba neteisingai pritaikius) šių Nuostatų ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta, ar VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius išsamiai ir laikydamasis teisės aktų nuostatų atliko tyrimą, surašė papildomo tyrimo aktą, kuris yra Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 (t. 1, b. l. 26-27) neatsiejama dalis, kaip kad tai nurodyta 2012 m. kovo 20 d. Išvadoje dėl papildomo tyrimo, VDI 2012 m. kovo 21 d. sprendime (t. 1, b. l. 91-92, 96-97). Pažymėtina, kad atlikus papildomą tyrimą nebuvo surašytas kitas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas. Atlikus papildomą tyrimą (t. 1, b. l. 94-95) buvo pasiūlyti 17 punkto pakeitimai, t. y. antroji priežastis „Darbo priemonės gedimas dėl netinkamos jos priežiūros“ papildyta tekstu, kuriame nurodyta, kad pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis bei 16 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro išvada patvirtina, kad vairuotojas buvo komandiruotas su puspriekabe, kurios stabdžių sistema buvo techniškai netvarkinga. Šią išvadą patvirtina ir išvada, kurią pateikė Norvegijos specialistai, t. y. kad priekabos stabdžiai prieš pat nelaimę nebuvo tvarkingi. Papildomo tyrimo metu buvo nuspręsta antrąja nelaimingo atsitikimo priežastimi laikyti ir priežastį: „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas“. Taip pat buvo nustatyta ir trečioji nelaimingo atsitikimo priežastis: „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“.

Įvertinus papildomo tyrimo akte (t. 1, b. l. 94-95) nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmoji nelaimingo atsitikimo priežastis – eismo kelių taisyklių pažeidimas sauskeliuose – liko nepakeista. Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 7 punkte (nelaimingo atsitikimo aplinkybės) nurodyta, kad remiamasi Norvegijos viešųjų kelių administracijos išvada, jog labiausiai tikėtina, kad A. K. buvo pasirinkęs per didelį greitį, todėl stabdžiai perkaito, o papildoma priežastis yra ta, kad autotraukinio stabdžiai prastai veikė paskutiniąsias 2,5 minutes nuvažiuojant nuo kelio. Taigi atlikus papildomą tyrimą buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog A. K. pažeidė eismo taisykles, t. y. viršijo leistiną greitį, bei dėl to, jog jo darbdavys (pareiškėjas) pažeidė darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad buvo netvarkingi automobilio stabdžiai. Pažymėtina, kad papildomo tyrimo akte vertinant aplinkybes, susijusias su nelaimingo atsitikimo priežastimis ir aplinkybėmis, buvo remiamasi techninės ekspertizės išvadomis, jog tikėtina, kad vairuotojas valdė transporto priemonę nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, jog mažai tikėtina, kad važiuodamas nuokalne ir artėdamas prie kelio vingio sąmoningai padidino greitį iki 130 km/h, jog tokiam greičiui įtaką galėjo daryti stabdžių sistemos gedimų visuma ir todėl vairuotojas nesugebėjo pakrautos transporto priemonės suvaldyti ir nuvažiavo nuo kelio.

Atsižvelgiant į Akte Nr. 1 nurodytas pirminio tyrimo metu nustatytas mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis ir pateiktą nelaimingo atsitikimo darbe aprašymą, papildomo tyrimo akte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra tinkamai išnagrinėtos ir nustatytos mirtino nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, nes atliekant papildomą tyrimą nebuvo pašalinti prieštaravimai, susiję su konkrečiomis įvykio aplinkybėmis ir priežastimis, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. ar įvyko dėl to, jog A. K. pažeidė eismo saugumo taisykles (važiavo per dideliu greičiu), ar dėl automobilio stabdžių gedimo, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo (darbdavio) darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir nelaimingo atsitikimo.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 40 punktas nustato, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius eismo įvykių metu, tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, vadovaudamiesi įstaigos, tyrusios eismo įvykį pranešimu apie eismo įvykį, nustatytas jo aplinkybes, žinomus eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonių techninės būklės reikalavimų pažeidimus. Atliekant papildomą tyrimą buvo remiamasi Norvegijos policijos pateikta rašytine ir foto informacija. Norvegijos Gudbrandsal apylinkės policijos 2011 m. birželio 16 d. pažymoje nurodyta, kad A. K. žuvo eismo įvykyje netoli Vingrom, Lilehamerio savivaldybėje, Gudbarandsdalen, Norvegijoje, 2011 m. birželio 8 d. vairuodamas sunkvežimį (t. 1, b. l. 48-49). Norvegijos viešųjų kelių administracija 2011 m. rugpjūčio 8 d. pateikė informaciją iš policijos bylos Nr. 11321291 432496, kurioje nurodyta tikėtina įvykių eiga, aprašyta įvykio vieta (užduotis šiai informacijai pateikti: transporto priemonės techninis patikrinimas ir greičio apskaičiavimas) (t. 1, b. l. 51-64). Šioje informacijoje nėra jokių duomenų apie tai, kokios konkrečiai nustatytos galutinės eismo įvykio aplinkybės. Norvegijos policijos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad „atrodo, jog vilkiko stabdžiai iki nelaimingo įvykio buvo tvarkingi, tačiau prieš pat įvykį stabdžiai nustojo veikti dėl perkaitimo“, daroma išvada, kad autotraukinio vairuotojas buvo pasirinkęs per didelį greitį, todėl stabdžiai perkaito, papildoma priežastimi nurodomi techniniai priekabos stabdžių gedimai ir trūkumai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko eismo įvykio metu, pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad tiriant šį įvykį turėjo būti gauta visa informacija apie eismo įvykį, Norvegijos policijos nustatytas įvykio aplinkybes ir priežastis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad papildomas tyrimas buvo skirtas išsiaiškinti Akte nurodytą antrąją priežastį „darbo priemonės gedimas dėl jos netinkamos priežiūros“, pažeidimų nustatymas nebuvo susijęs su eismo saugumo aspektais, jiems eismo įvykio aplinkybės neturėjo įtakos. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes atsakovo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. V-321, kuriuo buvo paskirtas mirtino nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas (t. 1, b. l. 106), nėra nurodyta, kad skiriamas papildomas tyrimas tik dėl antrosios priežasties. Pažymėtina, jog šiame įsakyme nurodytos aplinkybės apie tai, kad A. K. brolis nesutinka su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadomis ir prašo įvykį ištirti pakartotinai, teigia, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netvarkingų puspriekabės stabdžių. A. K. brolis skunde (t. 2, b. l. 24-28) buvo nurodęs aplinkybes, susijusias su tuo, kad A. K. prieš nelaimingą atsitikimą važiavo leistinu greičiu ir tik paskutines 2,5 minutes greitis nuolat didėjo iki 130 km/h ir kad Akto Nr. 1 7 bei 17 punktuose neteisingai nurodyti duomenys apie greitį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga informacija apie A. K. mirties priežastį, jo sužalojimo diagnozę, nes Akto Nr. 1 4.3 punkte turi būti nurodyta sužalojimo diagnozė. Metodiniuose nurodymuose nurodyta, kad 4.3 punkte įrašoma sužalojimo diagnozė pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Metodiniuose nurodymuose nenustatyta, kad galima nurodyti tai, jog nėra gauti duomenys apie sužalojimo diagnozę. Duomenis apie A. K. sužalojimo diagnozę, konkrečią mirties priežastį turėjo surinkti ir nurodyti Akte Nr. 1 asmuo, tyręs nelaimingą atsitikimą darbe, o ne pirmosios instancijos teismas, kaip kad tai nurodoma apeliaciniame skunde.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, turi teisę iš darbdavio gauti jų tyrimui reikiamus duomenis ir dokumentus, o iš darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens (asmenų), darbuotojų ir liudytojų – paaiškinimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga aplinkybių ir priežasčių, taip pat prireikus skirti ekspertizę. Norminių teisės aktų nustatyta tvarka iš sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų gauti papildomą informaciją. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ikiteisminiame tyrime nėra surinkta papildomos informacijos, kuri galėtų padėti nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir atsiradimo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepagrįstai nebuvo kreiptasi į kitas institucijas dėl duomenų gavimo, nėra pagrindo pripažinti neteisėta.

Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tvirtina ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarką. Ekspertizių skyrimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje, kai tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas būtinos specialios žinios arba kai Valstybinės darbo inspekcijos turimomis techninėmis priemonėmis neįmanoma atlikti reikalingų tyrimų, reglamentuoja Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, tvarkos aprašas, patvirtintas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1-12. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad ekspertizė skiriama, siekiant nustatyti, ar darbo sąlygos, darbo priemonės, kolektyvinės ir/arba asmeninės apsaugos priemonės atitiko jiems keliamus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; o 3.5 punkte nustatyta, kad ekspertizė skiriama, siekiant nustatyti, kokios nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos priežastys ir atsiradimo aplinkybės. Inspektorius, nustatęs ekspertizės skyrimo tikslingumą, parengia paraiškos ekspertizei atlikti ir prašymo ekspertizės įstaigai ar ekspertui pateikti preliminarią ekspertizės atlikimo sąmatą ir programą projektus.

Paraiškos ekspertizei atlikti ir prašymo pateikti preliminarią ekspertizės atlikimo sąmatą ir programą projektai pateikiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintas prašymas pateikti preliminarias ekspertizės atlikimo sąmatą ir programą siunčiamas ekspertizės įstaigai ar ekspertui. Numatomam ekspertizės vykdytojui pateikus darbų atlikimo programą ir sąmatą, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius patenkina arba atmeta paraišką ekspertizei atlikti (Aprašo 4 punktas).

Patenkinus paraišką dėl ekspertizės atlikimo, ekspertizės skyrimą inicijavęs inspektorius priima sprendimą skirti ekspertizę ar ekspertą. Tarp Valstybinės darbo inspekcijos ir ekspertizės vykdytojo konkretiems darbams atlikti pasirašoma sutartis. Prie sutarties pridedama: sprendimas skirti ekspertizę, paraiška ekspertizei atlikti, vykdytojo parengtos ir užsakovo suderintos darbų atlikimo programa ir sąmata (Aprašo 5 punktas). Pagal Aprašo 6 punktą sprendimas skirti ekspertizę ar ekspertą yra įforminamas specialios formos blanke (FORMA VDI-S1-06).

Aprašo 7 punktas nustato sprendimo turinį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui sprendimas, kuriuo buvo paskirta ekspertizė, ir su šio sprendimo priėmimu susijusi medžiaga nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ekspertizė buvo paskirta ir atlikta teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, susijusius su ekspertizės paskyrimu (t. 2, b. l. 169-173). Teisėjų kolegija, įvertinusi 2012 m. sausio 23 d. sprendimo, kuriuo paskirta ekspertizė, turinį, t. y. nurodytas aplinkybes, dėl kurių norima gauti išvadas, nurodytą ekspertizės tikslą, daro išvadą, kad ekspertams turėjo būti pateikta ne vien tik Norvegijos policijos ir Oplando regiono automobilinkų ir transporto priemonių skyriaus atlikto įvykio tyrimo rašytinė ir foto medžiaga (sprendimo 2 ir 8 punktai), bet ir pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai, kurių pagrindu jis teigia, kad automobilis į Norvegiją iš įmonės išvyko techniškai tvarkingas, kad nebuvo stabdžių sistemos gedimo ir nelaimingo atsitikimo priežastis yra ne stabdžių sistemos gedimas. Pažymėtina, kad sprendime nurodyta, jog išvados reikia dėl to, kad gali būti pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, jog įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Iš sprendime suformuluotų ekspertizės tikslų matyti, kad buvo siekiama išsiaiškinti nelaimingo atsitikimo priežastis ir atsiradimo aplinkybes, nors ekspertizės objektas nurodytas: „Specialisto išvados dėl Nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2011-06-08 Norvegijoje, galimų priežasčių, pagal Norvegijos specialistų pateiktą įvykio tyrimo medžiagą“. 2012 m. sausio 23 d. sutartyje nurodyta, kad sutarties objektas: „Nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2011-06-08 Norvegijoje analizė, pagal Norvegijos policijos pateiktą įvykio tyrimo medžiagą ir specialisto išvados pateikimas“. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Apraše nėra nustatyta, jog apie paskirtą ekspertizę turi būti pranešta darbdaviui, kad darbdavys turi teisę užduoti klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ekspertui turėjo būti perduota ir tyrimo medžiaga, kurioje yra pareiškėjo paaiškinimai ir kiti duomenys, susiję su automobilio technine būkle, stabdžiais.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, jog pagal Nuostatų 31 punktą tyrimo metu dalyvavo nukentėjusiojo (A. K.) atstovai. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad normoje nėra nurodyta, jog tyrime privalo dalyvauti atstovai, tačiau akivaizdu, kad jiems turi būti pranešta apie tai, jog vykdomas tyrimas, ir šie asmenys turi teisę spręsti, ar jiems dalyvauti, ar nedalyvauti tyrime. Tai, kad mirusiojo dukra O. K. neturi pretenzijų dėl tyrimo, dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiojo atstovų dalyvavimo tyrime. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovų dalyvavimas tyrime gali užtikrinti, jog objektyviai, išsamiai bus ištirtas nelaimingas atsitikimas darbe.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog turi būti atliktas pakartotinis tyrimas, nes pakartotinis tyrimas yra skiriamas tik nustačius pažeidimus. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas nurodė teisės aktus, kurie buvo pažeisti atliekant tyrimą. Nagrinėjamu atveju pagal atlikto pirminio ir papildomo tyrimo duomenis Akte Nr. 1 nurodytas aplinkybes nepakanka vien tik surinkti papildomus duomenis, patikslinti įvykio atsiradimo aplinkybes ir priežastis, o būtina iš esmės išnagrinėti ir nustatyti mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atsiradimo aplinkybes ir priežastis, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė