Legislator Case Law & Legislation
5e2e5d38-4d9c-48a0-8bf8-9268abe106bd AI generated

5e2e5d38-4d9c-48a0-8bf8-9268abe106bd · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 5e2e5d38-4d9c-48a0-8bf8-9268abe106bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinės bylos Nr. ATP-549-106/2012                                                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04602-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 45.4.7.; 79.1. (S)                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S                 2012 m. spalio 3 d.          Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V.

Legislator headnote

AI generated

5e2e5d38-4d9c-48a0-8bf8-9268abe106bd · Klaipėdos apygardos teismas: IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad jo automobiliui, esant geltono Å¡viesoforo zonoje, tuo metu kitam vairuotojui, važiavusiam P. Lideikio gatve, taip pat degė geltonas signalas, tai reiÅ¡kia, kad vairuotoja I. R. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo dar neužsidegus žaliam signalui ir neįsitikinusi, ar leidžiamu signalu per sankryÅ¾Ä važiavę automobiliai iÅ¡važiavo iÅ¡ sankryžos.Apeliantas mano, kad ekspertizės aktas neatsakė į klausimus, susijusius su eismo įvykio priežastimis, tik konstatavo, jei eismo įvykis įvyko V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinės bylos Nr. ATP-549-106/2012                                                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04602-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 45.4.7.; 79.1. (S)                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S                 2012 m. spalio 3 d.          Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : V. S. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2011 m. rugsėjo 14 d., 12 val. 45 min., Liepojos - P. Lideikio gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant geltonam (draudžiamam) Å¡viesoforo signalui ir susidÅ«rė su į sankryÅ¾Ä , degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, įvažiavusiu automobiliu, įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais V.

S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 169 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.2011 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės vyresniojo specialisto M. Džermeikos nutarimu V. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda.

V. S. 2011 m. spalio 7 d. pateikė skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimo. 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi V. S. skundas buvo atmestas ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.V. S. 2011 m. sausio 17 d. pateikė skundÄ dėl 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi V. S. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, 2011 m. gruodžio 29 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. priėmė nutartį, kuria V. S. skundo netenkino ir 2011 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimÄ paliko nepakeistÄ .V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį ir Klaipėdos AVPK kelių policijos biuro vyr. specialisto M.

Džermeikos 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio aplinkybės buvo susijusios su tuo, kad nutarime nurodytu laiku jis vairavo minėtÄ transporto priemonę ir važiavo Liepojos gatve link sankryžos su P. Lideikio gatve, kur eismas per sankryÅ¾Ä reguliuojamas Å¡viesoforo signalais. Privažiavus prie pat sankryžos, žalias Å¡viesoforo signalas pradėjo mirksėti, savaime suprantama, kad įvažiavus į sankryÅ¾Ä , užsidegė geltonas Å¡viesoforo signalas.

Teigia, kad remdamasis KET reikalavimais, negalėjo stabdyti sankryžoje atsidÅ«rusio automobilio ir važiavo toliau, siekdamas iÅ¡važiuoti iÅ¡ sankryžos. Tačiau kita eismo dalyvė I. R., vairavusi automobilį VOLVO S40, neleido jam užbaigti iÅ¡važiavimo iÅ¡ sankryžos manevro, nors, remiantis KET reikalavimais, privalėjo bÅ«ti atidi ir, įvažiuodama į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Melnragės pusės P. Lideikio gatve, privalėjo duoti keliÄ transporto priemonėms, iÅ¡važiuojančioms iÅ¡ sankryžos, nes jo manevras buvo pradėtas teisėtai, jo vairuojamas automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo esant leidžiamam Å¡viesoforo signalui.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, atmesdamas jo skundÄ dėl kelių policijos nutarimo, rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės Klaipėdos skyriaus 2012 m. gegužės 7 d., ekspertizės akto iÅ¡vadomis.

IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad jo automobiliui, esant geltono Å¡viesoforo zonoje, tuo metu kitam vairuotojui, važiavusiam P. Lideikio gatve, taip pat degė geltonas signalas, tai reiÅ¡kia, kad vairuotoja I. R. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo dar neužsidegus žaliam signalui ir neįsitikinusi, ar leidžiamu signalu per sankryÅ¾Ä važiavę automobiliai iÅ¡važiavo iÅ¡ sankryžos.Apeliantas mano, kad ekspertizės aktas neatsakė į klausimus, susijusius su eismo įvykio priežastimis, tik konstatavo, jei eismo įvykis įvyko V.

S. nurodytomis aplinkybėmis, tai dėl eismo įvykio kalta I. R., jei I. R. nurodytomis aplinkybėmis, tai kaltas V. S.. Teismas, priimdamas sprendimÄ atmesti jo skundÄ , svarbų dėmesį skyrė policijos pareigÅ«no R. Skomanto tarnybinio praneÅ¡imo turiniui, jog V. S. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant geltonam Å¡viesoforo signalui, todėl pareigÅ«no nustatytais faktais esÄ nėra pagrindo abejoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigÅ«nas nebuvo įvykio liudytojas, jis, kaip ir ekspertizę darę specialistai, taip pat rėmėsi abiejų įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimais, todėl pareigÅ«no praneÅ¡imo turinys galėjo bÅ«ti vertinamas tik santykiniu požiÅ«riu, o ne kaip absoliučiai neginčijamas.

Esant minėtoms abejonėms dėl jo kaltumo, teismas besÄ lygiÅ¡kai patikėjo kitos eismo dalyvės I. R. parodymais. Teismo nutartyje teigiama, jog teismas kritiÅ¡kai vertina V. S. argumentus, kad jis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui, o užsidegus geltonam, turėjo teisę baigti manevrÄ , kad tai esanti tik gynybos pozicija. Tačiau kodėl vieno eismo dalyvio paaiÅ¡kinimai vertinami kritiÅ¡kai, o kito, nors dėl jo veiksmų teisėtumo yra rimtų abejonių, priimami kaip absoliučiai teisingi.Nurodo, jog į sankryÅ¾Ä buvo priverstas įvažiuoti pradėjus mirksėti žaliam Å¡viesoforo signalui, nes jam, kaip ir bet kuriam vairuotojui, tokioje situacijoje kitos iÅ¡eities nebuvo ir po to, savaime suprantama, jo automobilis atsidÅ«rė geltono signalo zonoje.

Tokie jo veiksmai visiÅ¡kai atitiko KET 169 punkte apibrėžtÄ situacijÄ , todėl jis turėjo teisę saugiai iÅ¡važiuoti iÅ¡ sankryžos, tokios eismo situacijos yra kasdieniÅ¡kos, todėl nebe reikalo kelių eismo taisyklėse Å¡i situacija yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinta. Kitas eismo dalyvis į nurodytÄ situacijÄ reaguoja dar stovėdamas, t.y. transporto priemonei dar nepradėjus važiuoti arba tik pradėjus važiuoti, todėl jam taikomi KET 165 punkto reikalavimai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir 2011 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinasPareiÅ¡kėjas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalies padarymo, praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ teisės normÄ , patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V.

S. įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam (geltonam) Å¡viesoforo signalui, pažeidė KET 9, 169 punktus, kas nulėmė ir abiejų transporto priemonių apgadinimÄ , t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudÄ nuo 1 000 iki 2 000 Lt.Pažymėtina, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir bÅ«tent Å¡is pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių turi bÅ«ti nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kuris yra vienas iÅ¡ privalomų Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Policijos pareigÅ«no R. Skomanto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad jam atvykus į įvykio vietÄ V. S. teigė, kad į sankryÅ¾Ä jis įvažiavo degant geltonam Å¡viesoforo signalui (b. l. 8). Nenustatyta, kad policijos pareigÅ«nas bÅ«tų suinteresuotas nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėjÄ . Tai, kad V. S. važiavo per geltonÄ signalÄ patvirtino ir jo atstovas teisme (b. l. 109). Tiek iÅ¡ nukentėjusiosios I. R. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, tiek iÅ¡ jos parodymų teisme matyti, kad ji sustojo prie P. Lideikio ir H.

Manto g. sankryžos ir sulaukusi žalio Å¡viesoforo signalo, tik įvažiavusi į sankryÅ¾Ä , susidÅ«rė su kitu automobiliu, važiuojančiu H.Manto gatve (b. l. 10, 107-108). Netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. ekspertizės akte nurodyta, kad jeigu eismo įvykis įvyko automobilio „Volvo S40“ vairuotojos I. R. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo V.

S. veiksmai, - artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui, nesustojo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , važiavo per sankryÅ¾Ä jo judėjimo kryptimi, degant raudonam, draudžiančiam eismÄ Å¡viesoforo signalui, susidÅ«rė su į sankryÅ¾Ä užsidegus leidžiančia, eismÄ Å¡viesoforo signalui įvažiavusiu automobiliu „Volvo S40“ (b. l. 75-93). Be to, iÅ¡ byloje esančio Å¡viesoforų darbo režimo grafiko matyti, kad geltonas Å¡viesoforo signalas dega 4 sekundes (b. l. 100).

Apygardos teismas pažymi, kad važiuojant 40 km/h greičiu, per sekunde nuvažiuojama 11,11 metrų, t.y. automobilis važiuodamas 40 km/h greičiu per 4 sekundes nuvažiuotų 44,44 metrų. IÅ¡ byloje esančios schemos matyti, kad V. S. vairuojamas automobilis nuo Å¡viesoforo stovo iki susidÅ«rimo vietos nuvažiavo 31,5 metrÄ (b. l. 6). Akivaizdu, kad jei V. S. į sankryÅ¾Ä , kaip jis teigia, bÅ«tų įvažiavęs mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui, jis bÅ«tų spėjęs sankryÅ¾Ä pravažiuoti ir nesusidÅ«ręs su I.

R. vairuojamu automobiliu.Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl autoįvykio kaltas V. S., kuris į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo jau degant geltonam, t.y. draudžiamam Å¡viesoforo signalui, dėl to ir įvyko autoavarija. Apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto iÅ¡kelta versija, jog jis važiavo mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui, yra visiÅ¡kai paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir laikytina jo gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                 Rasa Valentinienė