5e2d776a-692d-4e3b-895f-e4b1b2854dab · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1652-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00405-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-7 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 30470 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-11-18 iki 2015-05-18, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, dėl neracionalios mitybos sutriko sveikata, buvo iÅ¡vežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ir grįžus iÅ¡ jos racionalus maistas nebuvo skiriamas.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (114 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (101-104 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2014-11-13 iki 2015-05-18 skirtingose kamerose ir jam teko nuo 3,5 iki 15,8 kv. m. Vardiniai kamerose kalinamų asmenų sÄ raÅ¡ai nesudaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje.

Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2015-02-09 tikrino kamerÄ Nr. 2, nustatyta oro temperatÅ«ra 15,4-15,6°C, dirbtinė apÅ¡vieta 58 lx, sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atÅ¡okusi.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros kameros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumÄ . Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Atsakovas nurodė, kad ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt). Atsakovas nurodė, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei langai yra skaidraus stiklo ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Atsakovas nurodo, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimais neatitinkančios energetinės vertės maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas jokių duomenų taip pat nepateikia, Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu pažeidimų dėl maisto energetinės vertės nenustatė.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas grįstas samprotavimais, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas A.

G. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 30 470 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014-11-18 iki 2015-05-18, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-11-13 iki 2015-05-18, į bylÄ pateikta 2016-03-05 pažyma Nr. 60/09-8389 (33-36 b.l.), kurioje taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-11-13 iki 2015-05-18. Pažymėtina, kad Å iaulių apygardos administracinio teismo 2015-02-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-617-394/2015 pareiÅ¡kėjui A. G. priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI už laikotarpį nuo 2014-04-24 iki 2014-11-17, sprendimas įsiteisėjęs. Taigi teismas jau yra įvertinęs pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas nuo 2014-11-13 iki 2014-11-17 ir už šį laikotarpį priteisęs pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2014-11-18.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2016-03-05 pažymos Nr. 60/09-8389 (33-36 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas A.

G. ginčo laikotarpiu (2014-11-18 – 2015-05-18) Å iaulių TI buvo laikomas viso 150 dienų. PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 8 buvo laikomas nuo 2014-11-18 iki 2014-11-19 su dar 3-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,34 iki 4,18 kv. m., kameroje Nr. 53 – nuo 2014-11-19 iki 2015-01-22 su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,34 iki 4,18 kv. m., kameroje Nr. 20 – nuo 2015-01-22 iki 2015-02-05 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,73 iki 4,67 kv. m., kameroje Nr. 21 – nuo 2015-02-05 iki 2015-02-19 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,74 iki 4,68 kv. m., kameroje Nr. 46 – 2015-02-24 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,66 iki 4,58 kv. m., kameroje Nr. 2 – nuo 2015-02-24 iki 2015-02-26 vienas arba su dar vienu asmeniu ir jam teko nuo 3,22 iki 6,45 kv. m., kameroje Nr. 107 – nuo 2015-03-04 iki 2015-03-09 su dar 1-2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,27 iki 7,90 kv. m., kameroje Nr. 99 – nuo 2015-03-09 iki 2015-03-17 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,05 iki 8,11 kv. m., kameroje Nr. 3 – nuo 2015-03-27 iki 2015-04-08 vienas arba su dar 1 asmeniu ir jam teko nuo 3,41 iki 6,83 kv. m., ir kameroje Nr. 95 – nuo 2015-04-10 iki 2015-05-18 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,50 iki 5,84 kv. m.Taigi iÅ¡ pateiktos pažymos matosi, kad 131 dienÄ pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 13 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros plotÄ , o 6 dienas pareiÅ¡kėjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiÅ¡kėjas tas dienas buvo laikomas kamerose užtikrinant jam minimaliÄ ploto normÄ , nėra galimybės, atsakovas pateikė tik duomenis apie kameroje buvusių asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2016-03-05 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje 19 dienų (13 + 6) buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kameros plotui.

Ä®vertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį kameros užėmė sanitarinis mazgas (59-63 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrÄ laikotarpį buvo per mažas (teko nuo 3,12 iki 3,50 kv. m.) ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes laikytina, jog Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2014-09-25 atlikęs Å iaulių TI patalpų periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę tikslu įvertinti sÄ lygų atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams (2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. EP-406 – 96-99 b. l.), patikrino ir kamerÄ Nr. 21, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-02-05 iki 2015-02-19, patikrinimo akte nurodyta, kad kamera Nr. 21 tikrinimo metu buvo remontuojama. 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo metu patikrinta kamera Nr. 2, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-02-24 iki 2015-02-26, ir kamera Nr. 3, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-03-27 iki 2015-04-08 (patikrinimo aktas Nr. EP-54 - 88-91 b. l.).

Patikrinimo metu abejose kamerose nustatyta per žema oro temperatūra (nuo 15,4 iki 15,8 °C) ir per mažas oro judėjimo greitis (pažeidžiami HN 76:2010 26 punkto reikalavimai), neatitinkanti higienos normos reikalavimų dirbtinė apšvieta (nuo 58 iki 84 lx, kai turi būti 200 lx), kamerose neatliktas pagrindinis patalpų valymas – nevalyti sienų, lubų, langų, palangių, įrenginių paviršiai (vietomis byrantis tinkas, ant sienų ir lubų pajuodę plotai, santechnikos įrenginiai surūdiję), nepateiktas pagrindinio patalpų valymo registras (pažeidžiamas HN 76:2010 59 p.), kameroje Nr. 2 – sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi, kameroje Nr. 3 – vandens nutekėjimo žymės ant lubų (pažeidžiamas HN 76:2010 62 p.).

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje iÅ¡samiai nurodė, kad labai blogos sÄ lygos buvo kamerose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 53, pastarojoje buvo labai drėgna, Å¡lapia, Å¡alta, nes joje teko bÅ«ti Å¡altuoju metų laiku, kamera Nr. 20 labai sena, kameros Nr. 8, 107 tvarkingos, kameros Nr. 21 ir 99 po remonto, tačiau kameroje Nr. 99 labai mažai vietos, kameroje Nr. 95 atliktas kosmetinis remontas, tačiau joje Å¡alta, drėgna. Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kameroje Nr. 2 patikrinimo metu nustatytų higienos normos pažeidimų, į bylÄ pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, tik dviejuose iÅ¡ kurių užfiksuoti kamerų Nr. 21, Nr. 2 ir Nr. 3 patikrinimų rezultatai ir nustatyti pažeidimai, taip pat pateikė 2015 m.

Å iaulių TI atliktų remonto darbų apraÅ¡ymÄ (64-66 b. l.) bei kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukas (43-58 b. l.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Iš atsakovo pateikto 2015 m. Šiaulių TI atliktų remonto darbų aprašymo matosi tik tai, kad 2015 m. buvo remontuotos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 20 ir Nr.

21. PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 20 buvo laikomas nuo 2015-01-22 iki 2015-02-05, remontas Å¡ioje kameroje atliktas 03 mėn., taigi pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas iki remonto, tai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad kamera Nr. 20 „labai sena“. Kamera Nr. 21 suremontuota 01 mėn., pareiÅ¡kėjas buvo joje laikomas nuo 2015-02-05 iki 2015-02-19, jis ir pats nurodo, kad kamera Nr. 21 buvo suremontuota. Atsakovo pateiktose fotonuotraukose nėra nurodyta, kada Å¡ios nuotraukos buvo darytos, į bylÄ jos pateiktos tik 2016-03-10, todėl tikėtina, kad tuo metu jos ir buvo padarytos, o pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose buvo laikomas nuo 2014-11-18 iki 2015-05-18, taigi Å¡ios nuotraukos neturi įrodomosios vertės, nes parodo situacijÄ , buvusiÄ 2016 m. kovo mėn., be to, neaiÅ¡ku, kÄ tomis fotonuotraukomis atsakovas norėjo įrodyti.

Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas bei visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl netinkamos gyvenamųjų kamerų Nr. 2, 3, 53, 20, 95 bÅ«klės, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad dėl neracionalios mitybos sutriko jo sveikata, buvo iÅ¡vežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ir grįžus iÅ¡ jos racionalus maistas jam nebuvo skiriamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles ir 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius:

ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistÄ subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas, koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius; ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų iÅ¡vadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tį.IÅ¡ byloje esančių Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2014-11-13 patikrinimo metu (2014-11-24 patikrinimo aktas Nr. EP-523 – 67-71 b. l.) buvo paimtas laisvės atėmimo vietose laikomiems nedirbantiems vyrams skirtas paros racionas, bendras pristatytas patiekalų svoris 2197,9 g, patiekalai pagaminti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, patvirtintÄ Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2011-04-29 direktoriaus įsakymu Nr. V-138, ir atitiko numatytÄ tos dienos racionÄ ; nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus, nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė 2425 kcal, tačiau neatitiko paros davinio maistinė vertė – per mažas baltymų kiekis, per didelis riebalų ir angliavandenių kiekis. 2015-05-07 patikrinimo metu (2015-05-18 patikrinimo aktas Nr. EP-201 – 77-80 b. l.) nustatyta, kad paros racionas, skirtas laisvės atėmimo vietose laikomiems nedirbantiems vyrams, atitiko numatytÄ dienos racionÄ , nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus, nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė – 2312 kcal.

IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (18-31 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu nuolat skundėsi skrandžio skausmais, rėmeniu, jam diagnozuotas lėtinis gastritas, 2015-02-26 buvo iÅ¡vežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, gydomas iki 2015-03-04, rekomendacijos iÅ¡raÅ¡ant – bendras režimas, racionali mityba, tęsti stacionare taikytÄ gydymÄ pagal indikacijas (31 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagal pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę jam buvo rekomenduojama racionali mityba, specialus valgiaraÅ¡tis ar kitoks specialus maitinimas jam nebuvo rekomenduotas.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraÅ¡tį individualiai konkrečiam asmeniui, nesant sveikatos priežiÅ«ros specialistų rekomendacijų skirti kitokį nei racionalų, t.y. tinkamÄ , maitinimÄ . Tačiau Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014-11-24 patikrinimo akto Nr. EP-523 (70 b. l.) iÅ¡vados, kuriose nurodyta, kad paros davinio maistinė vertė (per mažas baltymų kiekis, per didelis riebalų ir angliavandenių kiekis) neatitiko reglamentuojamų fiziologinių mitybos normų, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatų, t.y. maitinimas Å iaulių TI nebuvo tinkamas (racionalus).

Taigi Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas, negaudamas tinkamo maitinimo, galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2014 m. gruodžio 12 d. jam ir kitiems suimtiesiems nebuvo iÅ¡duotas pilnas maisto davinys, dėl to jis parašė skundÄ Å iaulių TI direktoriui. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjas 2014-12-12 skunde nurodė, jog tÄ dienÄ rytinio maitinimo metu jis negavo duonos, sviesto, arbatos ir kitų priedų, iÅ¡skyrus košę, tačiau 2014-12-16 pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ jo skundo nenagrinėti, nes maisto gavo nustatyta tvarka, pretenzijų neturi, todėl skundo nagrinėjimo procedÅ«ra buvo nutraukta (38-40 b. l.).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, tam tikru laikotarpiu pažeidžiant minimaliÄ kameros ploto normÄ , kiti nustatyti pažeidimai, kurie turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Å iuo aspektu pabrėžtina, jog dėl kitų laikymo sÄ lygų nei Å iaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms pareiÅ¡kėjas nesiskundė (37 b. l.), jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ , kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300,00 Eur (tris Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė