5e2c27bf-8464-4dfc-9ca2-09af5beb3045 · Å akių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-40-876/2013 Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00621-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.(N)  (S)  ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS  N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 2 d. Å akiai        Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam V. P., nukentėjusiajai A. P., jos įstatyminei atstovei R. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. padarymu, n u s t a t ė: V. P. 2012 m. lapkričio 1 d. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui apie 0.30 val. prie kavinės „Vakarų užuovėja“ įėjimo durų, esančios Vakarų g. 14, GelgaudiÅ¡kyje, Å akių rajone, vieÅ¡oje vietoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties, vienÄ kartÄ koja įspyrė nepilnametei A.

P. į pilvo sritį, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, ir tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ Â bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .            V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinimu sutinka iÅ¡ dalies. 2012 m. spalio 31 d. atėjo į barÄ , nusipirko bilietÄ ir išėjo parÅ«kyti. Sutiko E. M., Ž., Å . RÅ«kė rÅ«kymui skirtoje vietoje, netyčia užkliudė Ž., po to prasidėjo konfliktas su M. Å .. M. užlaužė rankas ir laikė, jam norėjo spirti Å . ir jis tuo metu ruošėsi spirti Å .

Tuo metu jį atitraukė, ir jis nepastebėjo kuriuo momentu įsikišo A. P., todėl jis nenorėdamas įspyrė A. Po to dėl to netyčinio įspyrimo jis pats buvo sumuštas. Dėl jo sumušimo, jis niekur nesikreipė. Jis buvo išgėręs alaus, tačiau visas aplinkybes prisimena. Jis spyrė netyčia, nes norėjo spirti ne nukentėjusiajai, o Š. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys per didelis iš pradžių tarėsi dėl 300 Lt, jis sutiktų atlyginti 300 Lt. Atsiprašyti jis nebuvo, nes jam buvo pagrasinta.

           Nukentėjusioji A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie stovėjo prie durų ir rÅ«kė, Å¡alia stovėjo Viktorija. Kaltinamasis išėjo ir jÄ užkabino. Ji pasakė, kad gal galėtų atsipraÅ¡yti, tuo tarpu kaltinamasis kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais, paskui nuėjo. Prisidegė cigaretę ir pradėjo aiÅ¡kintis, visus vadino negražiai ir pats pirmas įspyrė M., po to jie susikibo ir pradėjo muÅ¡tis. Ji Å¡aukė, kad baigtų muÅ¡tis. Stovėjo Å¡alia jų, kaltinamasis tada atsisuko į jÄ ir pasakė:

„Dar tu čia“, o po to spyrė. Ji suriko ir po to nieko neatsimena. Aplink buvo daug žmonių. Po smÅ«gio ji nukrito ir jÄ merginos nuvedė į maÅ¡inÄ . Jai iÅ¡orinių sužalojimų nebuvo nustatyta, tačiau buvo vidiniai – iÅ¡tinęs skrandis. Po to įvykio gulėjo 3 diena Å akių ligoninėje, paskui jai nustatė, kad gimda pakrypusi, liepė gerti vaistus nuo skausmo. Praleido daug pamokų dėl to skausmo, jie turėjo daug iÅ¡laidų, važiavo pas gydytojus. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R.

P. teismo posėdžio metu nurodė, kad po to įvykio prasidėjo ginekologinės problemos, kamuoja dideli skausmai, net iki vėmimo. Iki įvykio nebuvo jokių problemų, jos atsirado tik po smÅ«gio, todėl mano, kad sveikata sutriko po to smÅ«gio. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie ruošėsi į GelgaudiÅ¡kį į Å¡okius. Stovėjo lauke, kai jÄ užkliudė kaltinamasis praeidamas. A. pasakė, kad gal atsipraÅ¡ytų. Kaltinamasis nuėjo, po to sugrįžo atgal priėjo prie E. ir M. ir prašė žiebtuvėlio.

M. pasakė, kad neduos ir reikėtų atsipraÅ¡yti, tada M., A. ir kaltinamasis apsižodžiavo. Pirmas puolė kaltinamasis ant M., sudavė smÅ«gį, paskui jį atitraukė, ir dar M. jį ramino. Tuo metu A. pataikė į tarpÄ tarp M. ir V. ir kaltinamasis spyrė. A. nukrito be sÄ monės. Kaltinamasis buvo neblaivus, tai matėsi iÅ¡ jo Å¡nekos ir elgesio. A. nuo V. stovėjo gal apie 1 m. atstumu. M. buvo juodai apsirengęs ir A. buvo juodai apsirengusi. Tuo metu, kai ji įsprÅ«do į tarpÄ sakydama „V., kÄ darai?“, tada kaltinamasis ir įspyrė jai.

Gali bÅ«ti, kad bÅ«damas neblaivus, sumaišė. Jie A. nusinešė į maÅ¡inÄ , nes po smÅ«gio ji nukrito. A. kaltinamajam nesudavė. Mano, kad kaltinamasis norėjo įspirti M.. Teismo posėdžio metu liudytojas M. Å . nurodė, kad viskas vyko GelgaudiÅ¡kyje prie kavinės. Jie išėjo į laukÄ ir stovėjo visi keturi. Išėjo Vilmantas, kuris buvo neblaivus, turėjo rankoje cigaretę. P. užkabino V. su pečiu praeidamas. Tada A. jam pasakė, kad atsipraÅ¡ytų. Jis kaltinamajam pasakė, kad jeigu nepatinka, gali iÅ¡eiti.

Tada V. jam spyrė į pilvÄ , jis atsitraukė, o E. M. stovėjo Å¡alia jo, jį paėmė už rankų ir laikė, kad daugiau nesimuÅ¡tų. A. P. atsistojo prieÅ¡ jį ir V. sakė, kad Å¡is baigtų, tuomet V. jai spyrė į pilvÄ . A. nukrito, jie nuvedė A. į maÅ¡inÄ . Jis nežino, gal ir jam norėjo spirti kaltinamasis, o kadangi A. atėjo ir atsistojo prieÅ¡ais jį, tai pataikė jai. PrieÅ¡ spyrį jis A. pasakė: „KÄ tu, žiurke, dar aiÅ¡kinsi“. Aplink buvo daug žmonių, dalis tik žiÅ«rėjo, kiti sureagavo, priėję klausė.

A. po smÅ«gio iÅ¡ karto nuvežė į Å akių ligoninę. Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. nurodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. IÅ¡eidamas iÅ¡ baro V. užkabino jo draugę V.. Tada A. pasakė, kad atsipraÅ¡yti reikia. Tada kilo konfliktas. V. puolė M., kuriam spyrė, tada jis pradėjo ginti – apkabino V. ir laikė, tada V. jam trenkė su galva į akinius. Akiniai užlinko, tada jis paleido V.. Kai jis buvo V. suėmęs, Å¡is spyrė A., o paskui jam trenkė į akinius.

Pagal įvykio eigÄ tai V. norėjo spirti A., nes jie abu konfliktavo, V. nepatiko, kÄ A. pasakė. Po smÅ«gio A. susmuko, jie nuvedė A. į automobilį. Teismo posėdžio metu liudytojas T. L. nurodė, kad V. išėjo ir užkliudė kažkÄ iÅ¡ kompanijos. Paprašė atsipraÅ¡yti, Å¡nekėjosi. Paskui kažkam V. spyrė, kažkas jį laikė. Tada priėjo nukentėjusioji ir gavo spyrį. Jis nepažinojo nei vieno asmens. KaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ to, kiek jis ateina į barÄ . Jis negali tiksliai pasakyti, kas kam sudavė smÅ«gius, jis tik matė, kaip sudavė merginai, negali pasakyti, kad kaltinamasis norėjo suduoti.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti T. L. parodymai, kur nurodoma, kad 2012 m. spalio 31 d. padėjo barmenams dirbti kavinėje „Vakarų užuovėja“, esančioje GelgaudiÅ¡kyje. Po vidurnakčio apie 1 val. išėjo į laukÄ , stovėjo prie kavinės durų, kai iÅ¡ kavinės išėjo pažįstamas V. P.. Su juo pasisveikino ir nuėjo toliau. Matėsi, kad buvo iÅ¡gėręs. Toliau nuo kavinės durų apie 5 m stovėjo kita jaunuolių grupė, kurių nepažįsta. Matė, kad eidamas pro Å¡alį V.

P. petimi užkliudė vienÄ iÅ¡ toje grupėje stovėjusių merginų. V. P. apsižodžiavo su mergina, po to stojo ginti kartu buvęs vaikinas. Jie bandė muÅ¡tis, bet kitas kartu buvęs vaikinas laikė V. P. laikė iÅ¡ nugaros suėmęs. Matė, kad V. P. muistėsi ir norėjo įspirti tam vaikinui, kuris gynė merginÄ , bet tada priėjo mergina, kuriai V. P. įspyrė į pilvÄ . Po spyrio mergina atsitÅ«pė ir susirietė.            V. P. kaltę patvirtina ir Å¡ie byloje surinkti duomenys:

           Protokolas – pareiškimas, kuriuo A. P. pranešė apie neteisėtus veiksmus (b.l. 3).            Išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad A. P. buvo padarytas pilvo sumušimas (b.l. 15).            Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad remiantis objektyvaus tyrimo ir medicinos dokumentų duomenimis A. P. kūne sužalojimų nenustatyta. (b.l. 23-24). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo V.

P. traukiamas atsakomybėn pagal BK  140 str. 1 d. , 284 str. 1 d. Bylos duomenimis nustatytas, kad V. P. 201č m. lapkričio 1 d. prie kavinės „Vakrų užuovėja“ įvykusio konflikto metu įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ nukentėjusiajai A. P..  Kaip nurodoma kaltinime V. P. vieÅ¡oje vietoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties, spyrė nukentėjusiajai, tuo sukėlė fizinį skausmÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo bÅ«ti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. P. atliko prie kavinės „Vakarų užuovėja“. Å ioje vietoje laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas Å¡ioje vietoje asmenims sukelia pareigÄ elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas.

Ä®vykio metu prie kavinės buvo daug žmonių, kurie atkreipė dėmesį į įvykį. Tad,  atsižvelgiant į bendruosius sÄ vokos „vieÅ¡osios tvarkos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ .

Todėl turi bÅ«ti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobÅ«džio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog V. P. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje vienÄ kartÄ koja spyrė nukentėjusiajai A. P.. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Byloje nustatyta, kad prie kavinės „Vakarų užuovėja“ V. P. panaudojo smurtinį veiksmÄ prieÅ¡ nukentėjusÄ jÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V.

P. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta vieÅ¡oje vietoje – prie kavinės „Vakarų užuovėja“, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, nes naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. P., o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina iÅ¡vada, kad V. P. veikÄ tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.

V. P. veiksmai taip kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d., tačiau teismas laiko, jog Å¡is straipsnis Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. P. smÅ«gis buvo suduotas vieÅ¡oje vietoje, ir BK 284 str. kvalifikuojamas bÅ«tent atsižvelgiant į prieÅ¡ A. P. panaudotÄ smurtÄ . VieÅ¡oje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 str. 1 d. tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymių.

Be to, veikÄ kvalifikuojant pagal BK 284 str. 1 dalį, BK 140 str. 1 dalis iÅ¡ viso netaikytina, nes Å¡ioje normoje numatytÄ veikÄ ir jos padarinius apima vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-364-579/2012). Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti.

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. IÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-315-2012), todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas BK 140 str. 1 d. inkriminavimas.

Teismo posėdžio metu V. P. neginčijo, jog sudavė A. P., tačiau nurodė, jog jis norėjo suduoti ne nukentėjusiajai, o kitam asmeniui. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. Š., E. M., V. Ž. taip pat patvirtino tai, kad gali būti, jog kaltinamasis norėjo spirti ne nukentėjusiajai, o Mindaugui, tačiau teismas konstatuoja, jog tai įtakos kvalifikacijai neturi. Akivaizdu, kad V. P. suprato, jog viešoje vietoje spirdamas koja daro neteisėtus ir įžūlius veiksmus, kuriais sutrikdys kitų šalia esančių asmenų rimtį, tokių veiksmų norėjo ir leido atsirasti šių veiksmų pasekmėm, tad V.

P. veikė tiesiogine tyčia, kas atitinka BK 284 str. 1 d. sudėtį, tuo tarpu, kad nukentėjusysis asmuo yra ne tas, kuriam asmuo norėjo įspyrti nusikaltimo sudėties nekeičia. Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad A. P. kÅ«ne sužalojimų nerasta. Tačiau vertinant teismo posėdyje apklaustų liudytojų bei pačio kaltinamojo parodymus, teismas konstatuoja, jog A. P. buvo suduotas vienas smÅ«gis koja į pilvÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, iÅ¡duotų Å akių ligoninės 2012 m. lapkričio 1 d., jog A.

P. diagnozuotas pilvo sumuÅ¡imas. Tad Å¡ios aplinkybė patvirtina V. P. neteisėtų veiksmų pasekmes – SuduotÄ smÅ«gį A. P.. Dėl bausmės dydžio Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra – vieÅ¡ieji darbai,  bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. V. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant Å¡velniausia bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus. V. P. įvykdė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. P. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tačiau jo veiksmai buvo iÅ¡Å¡aukti tuo metu susiklosčiusia konfliktine situacija, bei aplinkinių reakcija į jo atliekamus veiksmus, Å¡iems neteisėtiems veiksmams nebuvo rengiamasi iÅ¡ anksto, kas parodo kaltinamojo mažesnį pavojingumÄ , bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nėra sistemingai darantis pažeidimus bei nepaisantis visuomenėje nusistovėjusių normų reikalavimų.            BK 61 str.

įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas mano, kad V. P. veiksmuose pripažintina atsakomybė lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nors pats kaltinamasis nurodo, jog prisipažįsta iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis nesutinka tik dėl tos aplinkybės, jog norėjo įspirti ne nukentėjusiajai o kitam asmeniui. Visas kitas įvykių aplinkybes V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė nuosekliai, dėl savo veiksmų gailisi, telefonu atsiprašė nukentėjusiosios.

Å ios aplinkybės leidžia pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nurodytÄ skirtina bausmė atitinkanti bausmės vidurkį. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 str. 2 d. nurodytus dydžius, tai yra skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 val. .

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo            Byloje pateiktas 1000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos. V. P. su civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad specialisto išvadoje konstatuoja, jog A. P. sužalojimų nepadaryta.  Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek jos įstatyminė atstovė nurodė, jog civilinį ieškinį prašo patenkinti, nurodydami, jog A. P. dėl patirtų sužalojimų kentė skausmus, vartoja vaistus, patyrė išgyvenimus.

Teismas nustatė, jog A. P. buvo suduotas smÅ«gis, atitinkamai darytina iÅ¡vadÄ , kad ji patyrė iÅ¡gyvenimus, kurie gali bÅ«ti kompensuoti priteisinat neturtinę žalÄ . Tačiau Å¡ioje byloje teismas negali nagrinėti civilinio ieÅ¡kinio, todėl civiliniam ieÅ¡kovui pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog žala nusikalstamais veiksmais buvo padaryti nukentėjusiajai A.

P., tačiau pačios A. P. ieÅ¡kinio byloje nėra. Byloje yra pateiktas tik R. P. praÅ¡ymas jÄ pripažinti civiline ieÅ¡kove. Å iame praÅ¡yme nurodoma, kad R. P. praÅ¡o jÄ pripažinti civiline ieÅ¡kove, nes jos dukrai padarytas kÅ«no sužalojimas, dukra jaučia skausmus, vartoja vaistus nuo skausmo, dėl skausmų negali lankyti mokyklos. Kadangi dėl neteisėtų veiksmų padaryta žala gali bÅ«ti priteista tik tam asmeniui, kuriam padaryta žala, tad Å¡ioje byloje civiliniu ieÅ¡kovu turėtų bÅ«ti pripažinta A.

P., tuo tarpu jos įstatymine atstovė bÅ«tų R. P.. Baudžiamosios bylose nukentėjusiaisiais gali bÅ«ti pripažinti ir nukentėjusių asmenų artimieji, taigi Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar R. P. pateikė praÅ¡ymÄ kaip nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, ar norėdama, kad žala bÅ«tų atlyginta jai asmeniÅ¡kai dėl dukrai padarytų sužalojimų. Kadangi teismui nėra aiÅ¡kus civilinis ieÅ¡kovas, nėra aiÅ¡kios žalos priteisimo aplinkybės, teismas negali negavęs papildomų duomenų iÅ¡nagrinėti civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamoje byloje pateikiamas civilinys ieÅ¡kinys privalo atitikti CPK numatytus reikalavimus. Taip pat nukentėjusiajai ir jos įstatyminei atstovei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str. 2 p. nurodoma, kad nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę gauti nemokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ neatsižvelgiant į jų turtÄ ir pajamas.

Todėl siekiant, jog jos atstovaujamo asmens teisės bÅ«tų tinkamai apgintos teismo posėdžio metu, taip pat siekiant pasikonsultuoti su advokatu klausimais, susijusiais su žalos atlyginimu, ji gali kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinė pagalbos gavimo į Å akių rajono savivaldybę, Bažnyčios g. 4, Å akiai, 221 kab. Civilinė ieÅ¡kovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. P. gydymÄ dėl 2012 m. lapkričio 1 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 345,79 Lt (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus 79 ct.) sumÄ , todėl praÅ¡o nurodytas gydymo iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo V.

P.. Civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos iÅ¡raÅ¡u (b.l. 10), todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Teisiamasis V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog A. P. nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog nukentėjusiajai po įvykio buvo atlikti medicininių dokumentų apskaitos iÅ¡rašė nurodyti tyrimai, siekiant nustatyti visas smÅ«gio sudavimo pasekmes. Tai yra A. P. 2012 m. lapkričio 1 d. buvo apžiÅ«rėta Å akių ligoninėje; 2012 m. lapkričio 1 d. buvo atlikta pilvo rentgenograma; 2012 m. lapkričio 4 d. apžiÅ«rėta VÅ¡Ä® Kauno klinikose, tÄ pačiÄ dienÄ atlikta echoskopija; vaikų chirurgo konsultacija; 2012 m. lapkričio 8 d. apžiÅ«rėta ginekologo.

Taigi visi tyrimai buvo atlikti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti suduoto smÅ«gio pasekmes, todėl teismas laiko, jog ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a : V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti  6 mėn. (Å¡eÅ¡iems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.            Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ V.

P. 345,79 Lt (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis Lt 79 cnt) iÅ¡laidų nukentėjusiosios A. P. sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.            Nukentėjusiajai A. P., jos įstatyminei atstovei R. P., pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir civilinį ieÅ¡kinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

              KardomÄ jÄ priemonę dokumentų paėmimÄ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.            Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                         Judita Sungailaitė