Legislator Case Law & Legislation
5e2bbe9f-aaab-446e-97f0-57445874708e AI generated

5e2bbe9f-aaab-446e-97f0-57445874708e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5e2bbe9f-aaab-446e-97f0-57445874708e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I. P., siekdama iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelnÄ , t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 8 d. eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. 2019 m. rugpjūčio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, bÅ«dama atsakinga už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bendrovės pateiktose pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) deklaracijose neįtraukė dalies už parduotus automobilius gautų pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo pardavimo PVM, ir taip nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. birželio 8 d. nedeklaravo prekių pardavimo pajamų už 123 619 Eur, neapskaičiavo ir nedeklaravo iÅ¡ viso 25 961 Eur mokėtino į valstybės biudžetÄ PVM, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau ir – PVMÄ®) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas ,,Prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip“, taip pat PVMÄ® 14 straipsnio 2 dalies nuostatas ,,Å io straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ â€œ, o bÅ«tent: 2019 m. spalio mėn. nedeklaravo 252 EUR mokėtino PVM; 2019 m. gruodžio mėn. nedeklaravo 2 192 EUR mokėtino PVM; 2020 m. sausio mėn. nedeklaravo 3 413 EUR mokėtino PVM; 2020 m. vasario mėn. nedeklaravo 5 821 EUR mokėtino PVM; 2020 m. kovo mėn. nedeklaravo 2 235 EUR mokėtino PVM; 2020 m. balandžio mėn. nedeklaravo 6 918 EUR mokėtino PVM; 2020 m. gegužės mėn. nedeklaravo 7 189 EUR mokėtino PVM.

Legislator headnote

AI generated

5e2bbe9f-aaab-446e-97f0-57445874708e · Lietuvos apeliacinis teismas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui Ukrainos Respublikos piliečiui O. F. (O. F.), dėl to nėra galimybės visiÅ¡kai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-579/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00024-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.18.8.3; 1.2.18.8.4; 1.2.18.10; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,

nuteistajai I. P. ir jos gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados ir nuteistosios I. P. gynėjo advokato Remigijaus JakÅ¡to apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 220 straipsnio 1 dalį, paskiriant 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ , bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti sumokėta per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš nuteistosios I. P. valstybei priteista 11 961 Eur žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. P., siekdama iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelnÄ , t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 8 d. eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. 2019 m. rugpjūčio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, bÅ«dama atsakinga už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bendrovės pateiktose pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) deklaracijose neįtraukė dalies už parduotus automobilius gautų pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo pardavimo PVM, ir taip nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. birželio 8 d. nedeklaravo prekių pardavimo pajamų už 123 619 Eur, neapskaičiavo ir nedeklaravo iÅ¡ viso 25 961 Eur mokėtino į valstybės biudžetÄ PVM, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau ir – PVMÄ®) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas ,,Prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip“, taip pat PVMÄ® 14 straipsnio 2 dalies nuostatas ,,Å io straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ â€œ, o bÅ«tent: 2019 m. spalio mėn. nedeklaravo 252 EUR mokėtino PVM; 2019 m. gruodžio mėn. nedeklaravo 2 192 EUR mokėtino PVM; 2020 m. sausio mėn. nedeklaravo 3 413 EUR mokėtino PVM; 2020 m. vasario mėn. nedeklaravo 5 821 EUR mokėtino PVM; 2020 m. kovo mėn. nedeklaravo 2 235 EUR mokėtino PVM; 2020 m. balandžio mėn. nedeklaravo 6 918 EUR mokėtino PVM; 2020 m. gegužės mėn. nedeklaravo 7 189 EUR mokėtino PVM.

2. Be to, ji, siekdama sutrukdyti valstybės įgaliotoms institucijoms nustatyti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , turtÄ , nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 19 d. eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau ir – BAÄ®) 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€“ ,,Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€“ „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€“ ,,Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatÄ â€“ ,,Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatÄ Â â€“ ,,Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“; pagal 14 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žuž apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€žuž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“; 21 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€“ „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ civilinę, administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“, numatydama nusikalstamos veikos padarinių neiÅ¡vengiamumÄ , kad bus trukdoma nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , turtÄ , nuosavo kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , turėdama tikslÄ sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklÄ , nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė įmonės apskaitos dokumentus, dėl to nėra galimybės visiÅ¡kai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 19 d.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį ir I. P. pripažinti kalta pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskiriant 300 MGL dydžio baudÄ , ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskiriant 150 MGL dydžio baudÄ ; subendrinus paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du, paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudÄ . Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ nuteistosios I. P. 30 847,98 Eur žalos atlyginimo.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamosios bylos duomenimis nepagrįstos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalys, kuriomis nuspręsta, kad iÅ¡dėstytos kaltinimo dalys I. P. inkriminuotos nepagrįstai: 1) kaltinimo dalis, jog ji, siekdama iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelnÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., todėl I. P. padaryta nusikalstama veika, prokuroro manymu, nepagrįstai perkvalifikuota iÅ¡ BK 220 straipsnio 2 dalies į 220 straipsnio 1 dalį;

2) kaltinimo dalis, jog I. P., siekdama sutrukdyti valstybės įgaliotoms institucijoms nustatyti juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , turtÄ , nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas ir faktiÅ¡kai vadovaudama bendrovei, laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. bÅ«dama bendrovės apskaitÄ tvarkančiu asmeniu ir turėdama teisę disponuoti bendrovės banko sÄ skaitose esančiomis lėšomis, bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ civilinę, administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, numatydama, kad bus trukdoma nustatyti bendrovės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , turėdama tikslÄ sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklÄ , pažeisdama BAÄ® 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, pagal BAÄ® 14 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, imituodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimÄ pagal 2020 m. birželio 8 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui Ukrainos Respublikos piliečiui O. F. (O. F.), dėl to nėra galimybės visiÅ¡kai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

3.2. Apelianto teigimu, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su I. P., kaip vienintelės akcininkės, direktorės, vėliau – darbuotojos (vadybininkės-administratorės), santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojo O. F., kaip vėlesnio bendrovės vienintelio akcininko, direktoriaus, santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat byloje esančias 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovauto akcininkės I. P., ir pirkėjo O. F., yra aktualus teisės doktrinoje įtvirtintas simuliacijos reiÅ¡kinys. Tai tokia situacija, kai turėdamos tikslÄ paslėpti savo tikruosius ketinimus Å¡alys dėl to paties dalyko sudaro du susitarimus: vienas yra matomas, iÅ¡orinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų Å¡alių ketinimų, kitas – įtvirtinantis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , bet slaptas (sudaryti sandoriai prieÅ¡tarauja vienas kitam). Simuliacija – tai sutarties Å¡alių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, kuriuo dažniausiai siekiama apeiti įstatymÄ arba trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kreditorių, teises. Apeliacinio skundo autoriaus vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje matomas, iÅ¡orinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų Å¡alių ketinimų susitarimas pasireiÅ¡kė tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyviai perduota užsienio piliečiui O. F., kuris nuo 2020 m. birželio 9 d. formaliai prisiėmė visiÅ¡kÄ atsakomybę už įmonės prievoles, tačiau tikroji Å¡alių valia, apelianto manymu, buvo panaikinti I. P. sÄ sajas su minėta bendrove, sumenkinti jos atsakomybės mastÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. P. galėjo turėti siekį paslėpti neva perduotus O. F. įmonės dokumentus, kuris tik teoriÅ¡kai bÅ«tų už juos atsakingas, tačiau valstybinės įstaigos negalėtų susipažinti su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, kadangi jų bendrovės atstovai nepateiktų.

3.3. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados, apeliacinio skundo autoriaus teigimu, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų visumai. Apelianto manymu, teismas iÅ¡skirtinai vertino I. P. parodymus ir padarė iÅ¡vadÄ , jog, be kaltinamosios prisipažinimo dėl 25 961 Eur skolos biudžetui bei iki 2020 m. birželio 8 d. nedeklaruotų prekių pajamų už 123 619 Eur, jos kaltę patvirtina tik teismo atrinkti įrodymai. Juos įvertinęs teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog I. P. ir nuo 2020 m. birželio 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė vadovė ir tvarkė buhalterinę apskaitÄ po įmonės menamo pardavimo. Prokuroro vertinimu, iÅ¡ byloje esančių I. P. parodymų matyti, kad ji, siekdama sumenkinti savo atsakomybės mastÄ , iÅ¡ esmės visÄ atsakomybę už neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ ir turtÄ Ä¯raÅ¡ymÄ Ä¯ atitinkamas mokesčių deklaracijas nuo 2020 m. birželio 9 d. siekia perkelti fiktyviam bendrovės direktoriui O. F.

3.4. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat įrodymų vertinimo sÄ lyga, pagal kuriÄ nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ turi bÅ«ti įvertintas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nesilaikydamas įrodymų visumos vertinimo reikalavimo, nes, perkvalifikavęs I. P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 220 straipsnio 2 dalies į 220 straipsnio 1 dalį bei laikęs pateiktÄ kaltinimÄ nepagrįstu dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų paslėpimo tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, t. y.

I. P. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. einant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas ir faktiÅ¡kai vadovaujant bendrovei, laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. bÅ«nant bendrovės apskaitÄ tvarkančiu asmeniu, imituojant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimÄ pagal 2020 m. birželio 8 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktÄ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui Ukrainos Respublikos piliečiui O.

F., dėl ko nėra galimybės visiškai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., įrodymus įvertino atskirai ir selektyviai, neanalizavo įrodymų visumos, neatsižvelgė į jų tarpusavio santykį, neištyrė ir neįvertino dalies įrodymų. Skundžiamame nuosprendyje, apelianto manymu, buvo apsiribota tik bendro pobūdžio argumentais, pavyzdžiui, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų tam tikrais klausimais.

Prokuroro vertinimu, nepaisant to, kad nuteistosios I. P. teisme duotus parodymus reikia vertinti kritiÅ¡kai dėl galimo nuteistosios suinteresuotumo bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstÄ prioritetÄ nuteistosios iÅ¡dėstytai įvykių versijai, taip pat vertino tik tuos įrodymus, kurie patvirtina I. P. nurodytÄ versijÄ , t. y. vertino tik tas aplinkybes dėl kurių nuteistoji savo kaltę pripažino. Apelianto manymu, minėti įrodymai vertinti atskirai nuo kitų įrodymų, įskaitant liudytojų O.

F., R. I. ir R. M. teisme duotų parodymų, Å¡ie įrodymai nelyginti tarpusavyje, nesusieti į vieningÄ visumÄ .

3.5. Apeliaciniame skunde aptardamas liudytojo O. F. parodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo priežastimis, taip pat aptardamas 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 22 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose, kuriuose užfiksuota, kad Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje duomenų bazėje nėra duomenų apie Ukrainos Respublikos piliečiui O. F. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. iÅ¡duotas vizas ir (ar) užfiksuotus Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, užfiksuotus duomenis apeliantas kelia abejonę, ar O. F. turėjo realų ketinimÄ Ä¯gyti minėtÄ Ä¯monę ir bÅ«ti tikruoju jos vadovu. Apeliacinio skundo autorius pastebi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų ir kitų problemų, taip pat nors bendrovė ir buvo PVM mokėtoja, anot prokuroro, nėra duomenų, jog tokios įmonės įsigijimas O. F. bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingas sandoris, o Å¡is liudytojas iÅ¡ tiesų planavo pats vykdyti verslÄ Lietuvoje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad O. F. turėjo prisijungimus prie įmonės sÄ skaitos bei kad jis Å¡ias sÄ skaitas tvarkė bÅ«damas Ukrainoje. Vadovaujantis I. P. parodymais nustatyta, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore deklaracijoms reikalingus duomenis apie parduotus automobilius ji gaudavo iÅ¡ O. F., tačiau apeliantas pažymi, kad nėra užfiksuota duomenų, patvirtinančių, kad O. F. iÅ¡ Ukrainos teikė įmonės privalomus dokumentus I. P. Taigi, apeliacinio skundo autoriaus manymu, O. F. buvo tik simuliacijos mechanizmo dalyvis.

3.6. Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi ir 2022 m. kovo 23 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad nors, I. P. teigimu, pardavus bendrovę O. F. nuo 2020 m. birželio 9 d. buhalterinės apskaitos nuteistoji nebevedė ir teikė tik deklaracijas valstybės institucijoms pagal O. F. pateiktus duomenis, tačiau remiantis Mokesčių mokėtojų registro duomenimis I. P. buvo registruota, kaip bendrovės apskaitÄ tvarkantis asmuo, nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Taip pat nuteistoji buvo registruota Mano VMI bendrovės atstove laikotarpiais: 1) nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 21 d.; 2) 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.; 3) nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. sausio 19 d.

3.7. Apeliaciniame skunde remiamasi buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų liudytojų R. I. (pagal Vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės duomenis dirbusio bendrovėje nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.) ir R. M. (pagal Vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės duomenis dirbusio bendrovėje nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d.) parodymais, iÅ¡ kurių turinio, apelianto teigimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog I. P. buvo nurodytų darbuotojų vadove, o juos iÅ¡ darbo (paskambinęs telefonu) atleido nepažįstamas asmuo, kalbėjęs (pusiau) rusiÅ¡kai. Tuo tarpu iÅ¡ teismo posėdyje liudytojo O. F. duotų parodymų seka, kad jis kalba tik rusiÅ¡kai. Atsižvelgus į Å¡iuos parodymus, prokuroro vertinimu, bendrovės darbuotojai R. I. ir R. M. apie kitÄ asmenį, be I. P., kuris galėjo organizuoti jų darbÄ arba vadovavo bendrovei, nežinojo bei neturėjo su juo jokių kontaktų. Apelianto manymu, minėtų liudytojų atleidimas iÅ¡ darbo buvo imituotas I. P.

3.8. Remiantis Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 30 d. atliktu patikrinimo aktu Nr. (42.59 Mr) FR0680-148, apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio – rugsėjo mėnesiais pardavė 47 transporto priemones, registruotas Lietuvoje, o nuo jų gautų pardavimų pajamų nedeklaravo ir neapskaitė. Taigi, apelianto manymu, bendrovė po 2020 m. birželio 9 d. toliau vykdė automobilių pardavimus Lietuvoje, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius O. F. Lietuvoje nesilankė ir, remiantis liudytojų parodymais, su minėtais vadybininkais nebendravo.

3.9. Apeliacinio skundo autoriaus vertinimu, aptarti įrodymai rodo, jog I. P., bÅ«dama bendrovės direktorė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsisteigimo iki 2020 m. birželio 9 d., ir vėliau iÅ¡ esmės buvo faktinė (tiesioginė) įmonės vadovė, kadangi nors jos, kaip direktorės, oficialÅ«s santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė, ji toliau vadovavo bendrovės veiklai bei faktiÅ¡kai dirbo tose pačiose patalpose ir toje pačioje vietoje. Prokuroras pažymi, kad liudytojai R. I. ir R. M. nurodė, jog, be I. P., su kitais asmenimis bendrovės klausimais nebendravo, todėl, manytina, kad nuteistoji faktiÅ¡kai vadovavo įmonei ir privalėjo visus mokestinius (įskaitant gautų pardavimo pajamų deklaravimÄ ir apskaitymÄ , buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimÄ ) klausimus atlikti tinkamai.

3.10. Apeliaciniame skunde keliama abejonė ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir su tuo susijusių dokumentų perdavimo aplinkybių, siunčiant juos į kitÄ valstybę (UkrainÄ ) užsienio piliečiui (ukrainiečiui), kuris aptariamu metu Lietuvoje nesilankė. Apeliantas aptaria liudytojo O. F. parodymus dėl bendrovės pirkimo – pardavimo dokumentų pasiraÅ¡ymo, taip pat 2020 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ informacijÄ apie nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siųstas arba gautas per UAB „DHL Lietuva“ siuntas (3 t., b. l. 39-42), 2022 m. kovo 22 d. I. P. pateiktų dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimÄ ir perdavimÄ O. F., apžiÅ«ros rezultatus, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad I. P. dokumentuose pasirašė, kad pinigus gavo, ir jos paraÅ¡ai ant visų dokumentų yra nukopijuoti ir atspausdinti, tuo tarpu pirkėjo paraÅ¡ai ant dokumentų yra atlikti ranka. 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu nuteistoji I. P. teigė, kad atsiskaitymÄ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimÄ iÅ¡ O. F. gavo grynaisiais pinigais. Apelianto vertinimu, jeigu pinigai buvo sumokėti grynaisiais ir I. P. raÅ¡tu patvirtino Å¡ių pinigų gavimÄ , nėra aiÅ¡ku, kodėl akcijų pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo pirkėjo ir pardavėjos pasiraÅ¡ytos vienu metu. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartys yra datuotos 2020 m. gegužės mėn., kuomet nuteistoji nebuvo Ukrainoje, o liudytojas O. F. – Lietuvoje (įmonės dokumentų perdavimas vyko naudojantis kurjerių tarnybos UAB „DHL Lietuva“ paslaugomis), tačiau byloje nustatytais duomenimis, siuntos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. F. fiksuotos tik 2020 m. liepos mėn. Atsižvelgus į tai, apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad aptariamos sutartys buvo pasiraÅ¡ytos atgalinėmis datomis. Taip pat, anot apeliacinio skundo autoriaus, neatitinka realybės ir aplinkybė, pavyzdžiui, jog liepos 10 d. buvo siunčiama 300 g siunta, kurioje neva buvo visi buhalteriniai dokumentai, kurie realiai turėtų sverti daug daugiau.

3.11. Aptardamas nuteistosios I. P. pavojingus ir teisei prieÅ¡ingus veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog I. P. nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė vadovė ir tvarkė buhalterinę apskaitÄ po įmonės pardavimo. I. P. oficialiems santykiams, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, pasibaigus, ji ir toliau tęsė įmonės veiklÄ bei faktiÅ¡kai dirbo tose pačiose patalpose ir toje pačioje vietoje, tad turėjo pareigÄ tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitÄ . Atsižvelgus į tai, prokuroro teigimu, aptariama veika visa savo apimtimi nuteistajai I. P. kaltinamuoju aktu buvo inkriminuota pagrįstai, tad yra pagrindas skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 punktu.

3.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai I. P. už BK 220 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bÅ«tų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Prokuroro vertinimu, konkrečioje nagrinėjamoje byloje nuteistosios asmenybė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis nėra vertintini, kaip sudarantys pagrindÄ izoliuoti I. P. nuo visuomenės, tad paskyrus nuteistajai Å¡velnesnę, nei BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmės rūšį, anot prokuroro, nebus pažeistas visuomenės interesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde siÅ«loma I. P. už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirti 300 MGL dydžio baudÄ , už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Â skirti 150 MGL dydžio baudÄ . Nusikaltimai sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės, prokuroro siÅ«lymu, turėtų bÅ«ti bendrintinos apėmimo bÅ«du, kaip tai numato BK 63 straipsnio 1-2 dalys ir 5 dalies 1 punktas.

3.13. Ä®vertinus visų aptartų faktinių bylos aplinkybių bei argumentų visumÄ , apelianto manymu, I. P. padarė visas jai kalinamajame akte inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, kuomet nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. faktiÅ¡kai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo atsakinga už jos buhalterinę apskaitÄ ir Å¡iuo laikotarpiu valstybės biudžetui galimai padarė 45 790 Eur žalÄ . Patikslinto civilinio ieÅ¡kinio dienÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemokÄ (valstybės patirtÄ turtinę žalÄ ) sudarė 44 847,98 Eur. Pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje konstatavus, jog 14 000 Eur nuteistoji I. P. ir O. F. valstybei yra atlyginę, civilinis ieÅ¡kinys mažintinas minėta suma, todėl, apelianto manymu, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡ nuteistosios I. P. turėtų bÅ«ti priteista 30 847,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.

4. Nuteistosios I. P. gynėjas advokatas Remigijus JakÅ¡tas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį dalyje, kurioje I. P. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant nuteistosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir atleisti I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

4.1. Gynėjo apeliaciniame skunde su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais nesutinkama iÅ¡ dalies, t. y. nesutinkama su padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 222 straipsnį, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kadangi, anot apelianto, teismo nuosprendis priimtas tinkamai neiÅ¡analizavus ir neargumentavus nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kuris nulėmė netinkamÄ bausmės paskyrimÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 4-5 dalyse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas neteisingai.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, susijusios su I. P. padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra prieÅ¡taringos, nenuoseklios. Apeliantas nurodo, kad, viena vertus, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio 22 pastraipoje pripažinta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog I. P. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus; kita vertus, nuosprendžio 25-26 pastraipose teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad nesutinka su I. P. pozicija, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinį apskaitÄ tvarkė aplaidžiai, nes jos atlikti veiksmai – nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to nėra galimybės visiÅ¡kai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 19 d. – vertintini, kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Taigi, nuteistosios gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ vienos pusės, pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo teisėtai perduoti naujajam įmonės akcininkui O. F. (kÄ patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir dokumentų iÅ¡siuntimo duomenys, pasiraÅ¡ytas 2020 m. birželio 8 d. priėmimo – perdavimo aktas, taip pat aplinkybė, kad Å¡io sandorio nedraudžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kiti teisės aktai), iÅ¡ kitos pusės – daro iÅ¡vadÄ apie dokumentų paslėpimÄ .

4.3. Nuteistosios gynėjo Remigijaus JakÅ¡to vertinimu, I. P. inkriminuoti dokumentų paslėpimo, turint tikslÄ , kad jais nebÅ«tų galima pasinaudoti tiriant juridinio asmens veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį, veiksmai nuteistosios veikoje nebuvo nustatyti ir įrodyti. Apeliantas pastebi, kad atsižvelgiant į Å¡ių dienų skaitmenines realijas inkriminuotos dokumentų paslėpimo veikos I. P. objektyviai negalėjo padaryti: visos mokestinės sistemos yra kompiuterizuotos, įmonių pateikti balansai ir deklaracijos yra tikrinami ne tik pagal VÄ® „Regitra“ duomenis, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sukurtoje mokesčių mokėjimo sistemoje i.MAS. I. P. gynėjo teigimu, mokesčių administratorius pagal įmonės vykdytÄ veiklÄ (automobilių įsigijimÄ ir pardavimÄ ) mato visus bendrovės įvykdytus sandorius: pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis mato kam ir už kokiÄ kainÄ Ä¯monė automobilį pardavė, o mokestinėje i.MAS sistemoje mato pirkimus ir pardavimus. Anot apelianto, bÅ«tent vadovaujantis minėtais registrais Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ ir surašė 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktÄ Nr. (42.59 Mr) FR0680-148, kuriame buvo nustatytos visos įmonės nesumokėtos mokestinės prievolės. Tai, anot nuteistosios gynėjo, reiÅ¡kia, kad visi nesumokėti mokesčiai buvo nustatyti ir apskaičiuoti, o duomenų, kad dėl tyčinių I. P. buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmų buvo trukdoma visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus, byloje nenustatyta.

4.4. Nuteistosios I. P. gynėjo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl konstatavo, jog I. P. veikė tyčia. Kadangi pagal I. P. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus (Å«kinių ir finansinių operacijų nefiksavimÄ , dokumentų perdavimÄ , byloje įvardytÄ paslėpimu) tokia veika, anot apelianto, gali bÅ«ti padaroma ir tyčia, ir dėl neatsargumo (aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitÄ ), apeliantas kelia klausimÄ dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) atribojimo nuo aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis). Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo apskaitos tvarkymo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iÅ¡ BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K- 322/2008, 2K-P-305/2009). Aptariamos kategorijos bylose teismai turi aiÅ¡kiai ir argumentuotai motyvuoti savo iÅ¡vadas dėl kaltės formos nustatymo nuteistojo veikoje, kas Å¡ioje byloje, anot apelianto, nebuvo padaryta. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo autoriaus manymu, nuteistosios I. P. veiksmai turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį.

4.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, kad I. P. prisipažino kalta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnyje. Apelianto teigimu, aukščiau aptarti argumentai leidžia teigti, kad nuteistoji kaltę pripažino pilnai, kadangi dalyje, kurioje ji kaltės nepripažino, I. P. buvo iÅ¡teisinta, taip pat nuteistoji nurodė reikÅ¡mingas aplinkybes, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, kurias teisme patvirtino ir liudytojas O. F., taigi nuteistoji bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas pastebi, kad nuteistoji taip pat atlygino didžiÄ jÄ dalį padarytos žalos bei padarė nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ (abi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį). Padarytos nusikalstamos veikos, anot gynėjo, yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, gynėjo manymu, nuteistoji I. P. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatytas sÄ lygas, tad yra pagrindas jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nuteistÄ jÄ laiduojant jos sÅ«nui G. J.

5. Apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje nuteistoji I. P. ir jos gynėjas advokatas Remigijus JakÅ¡tas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti (atsisakyta praÅ¡ymo atleisti nuteistÄ jÄ I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), o prokuroro apeliacinį skundÄ â€“ atmesti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada prašė jo pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistosios I. P. gynėjo apeliacinį skundÄ Â â€“ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios I. P. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinis skundas – atmetamas

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, o Å¡io straipsnio 4 dalyje – pabloginti nuteisto asmens padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to praÅ¡oma tokiais skundais. Å ios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius (draudimo keisti sprendimÄ Ä¯ blogÄ jÄ pusę) principÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-278-788/2018, 2K-224-495/2020).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados bei nuteistosios I. P. gynėjo apeliaciniais skundais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, dėl ko netinkamai vertino ir kvalifikavo nuteistosios I. P. padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į tai, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendis yra keičiamas (nuteistosios I. P. padarytos nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – perkvalifikuojamos (be kita ko, prailginant Å¡ių nusikaltimų laikotarpius), I. P. iÅ¡ naujo skiriamos bei subendrinamos bausmės ir iÅ¡ naujo sprendžiamas byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio (apimties) patenkinimo klausimas), vadovaujantis nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Ä®rodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, kad duomenys atitinka tikrovę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-89/2018, Nr. 2K-281-942/2018). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados, o kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys turi bÅ«ti paneigti. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti ir atsakyti į klausimÄ , kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-719/2019, 2K-120-511/2021).

Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Nacionalinėje teisėje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ . Nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė ne visada yra nustatomos tik tiesioginiais įrodymais. Kaltė gali bÅ«ti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

9. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu I. P. pripažinta kalta ir nuteista: už neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ â€“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), bei už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ â€“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ I. P. pareikÅ¡tų kaltinimų paÅ¡alino laikotarpius (nuo 2020 m. birželio 9 d.), nenustatęs, kad I. P. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo ir vadovų pasikeitimo iÅ¡liko faktine įmonės vadove, tvarkiusia įmonės finansinę (buhalterinę) apskaitÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl netinkamo nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vertinimo I. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatytos netinkamai, o tai atitinkamai lėmė netinkamÄ I. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų – neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kvalifikavimÄ bei Å¡ių nusikaltimų laikotarpio sutrumpinimÄ .

10. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji I. P., siekdama iÅ¡vengti mokesčių, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelnÄ , t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 8 d. eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, bÅ«dama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose neįtraukė dalies už parduotus automobilius gautų pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo pardavimo PVM, ir taip nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. birželio 8 d. nedeklaravo prekių pardavimo pajamų už 123 619 Eur, neapskaičiavo ir nedeklaravo iÅ¡ viso 25 961 Eur mokėtino į valstybės biudžetÄ PVM, tuo pažeisdama PVMÄ® 14 straipsnio 1-2 dalių nuostatas. Å ių aplinkybių nei nuteistoji, nei jos gynėjas neginčija.

11. Nuteistoji I. P. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore už bendrovės veiklos organizavimÄ ir buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymÄ buvo atsakinga ji pati (I. P.), kadangi turi buhalterinį iÅ¡silavinimÄ ir daugiau nei 20 metų darbo buhalterijos srityje patirties (3 t., b. l. 142-144, 149-151). Tačiau, nuteistosios teigimu, 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis jai (I. P.), kaip vienintelei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkei, perleidus visas bendrovės akcijas O.

F. ir pastarajam nuo 2020 m. birželio 9 d. tapus bendrovės direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos (I. P.) daugiau nebetvarkė, įmonei nevadovavo, o dirbo tik kaip vadybininkė-administratorė. Aplinkybę, kad nuo 2020 m. birželio 8 d. I. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, darbo sutartis buvo nutraukta, o I. P. nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke-administratore, patvirtina į bylÄ pateikta 2019 m. rugsėjo 4 d. darbo sutartis Nr. 1, 2020 m. birželio 9 d. darbo sutartis Nr. 08/1 bei 2020 m. gegužės 22 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas (3 t., b. l. 52-59). Duodama parodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistoji I. P. teigė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės-administratorės pareigas įėjo reikiamų ataskaitų teikimas SODRAI bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) pagal naujojo įmonės direktoriaus O. F. nurodytus ir pateikiamus duomenis, taip pat bankinių pavedimų valstybinėms institucijoms ir muitinei atlikimas, atlyginimų pervedimas.

Nuteistosios teigimu, pirma, dėl karantino apribojimų, vėliau – dėl asmeninių priežasčių, O. F. turėjo ribotas galimybes atvažiuoti į LietuvÄ , todėl įgaliojo jÄ (I. P.) atstovauti bendrovę valstybinėse institucijose. Å ias funkcijas I. P. teigia vykdžiusi iki 2020 m. pabaigos, kuomet jos darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrÅ«ko. Aplinkybes, kad nežino, koks asmuo tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitÄ po 2020 m. birželio 8 d., taip pat jog ji (I.

P.) tik teikdavo ataskaitas VMI, įraÅ¡ydama tokius duomenis, kokius pasakydavo naujasis įmonės akcininkas ir vadovas O. F. pokalbių telefonu metu, pateikdavo elektroniniu paÅ¡tu arba atsiųsdavo per programėlę, I. P. patvirtino ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi, nuteistosios teigimu, po 2020 m. birželio 8 d. (t. y. pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir I. P. pradėjus dirbti Å¡ios įmonės vadybininke-administratore) ji bendrovei nevadovavo, finansinės apskaitos daugiau nebetvarkė – tik teikė ataskaitas atsakingoms institucijoms, neapdorodama ir nefiksuodama pirminių finansinių bendrovės dokumentų.

Tam tikra apimtimi tokias pačias aplinkybes apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasikeitimÄ ir nuteistosios I. P. darbÄ Ä¯monėje pasikeitus akcininkams (glaustai) nurodė ir O. F. Å is liudytojas teigė esÄ s realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonės akcijas įsigijęs 2020 m. O. F. teisme taip pat nurodė dėl koronaviruso pandemijos (vėliau – dėl Ukrainoje prasidėjusio karo) negalėjęs atvykti į LietuvÄ , tad paprašęs nuteistosios I. P. dirbti bendrovėje, iki kol pats galės atvykti į Å¡alį.

12. Tačiau Å¡ias nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. nurodomas aplinkybes paneigia kiti, objektyvÅ«s byloje esantys įrodymai. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis I. P. buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ tvarkančiu asmeniu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir, svarbiausia, nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Taip pat I. P. buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mano VMI (VMI elektroninių paslaugų sritis) atstove laikotarpiais:

1) nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 21 d.; 2) 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.;

3) nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. sausio 19 d. (3 t., b. l. 112-116). IÅ¡ Swedbank AB į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudojimo sutartis, be kita ko, sudaryta su I. P. (nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. sausio 27 d.). Duomenų, kad prisijungimus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitų bÅ«tų turėjęs naujasis įmonės akcininkas ir vadovas O. F. byloje nėra.

IÅ¡tyrus pateiktų prisijungimų naudojantis Swedbank AB elektroniniu banku sÄ raÅ¡Ä nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. sausio 27 d. matyti, kad nuo paskutinės 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perleistos O. F., sudarymo iki pat 2021 m. sausio 27 d. I. P. jungdavosi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos elektroninės bankininkystės bÅ«du (2 t., b. l. 74-83). Taigi, bÅ«tent nuteistoji I. P. buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ tvarkančiu asmeniu, turėjo prisijungimo prie Mano VMI duomenis, taip pat turėjo prieigÄ prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos ir Å¡ia prieiga aktyviai naudojosi ne tik bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore, bet ir vėlesniu laikotarpiu, kuomet vieninteliu bendrovės akcininku ir direktoriumi oficialiuose valstybiniuose registruose buvo nurodomas O.

F.– t. y. bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke-administratore. Dar daugiau, Mano VMI atstove I. P. Mokesčių mokėtojų registre buvo nurodyta, taip pat prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos (Swedbank AB) jungdavosi ir tuomet, kai jos (I. P.) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebesiejo teisiniai santykiai, t. y. po darbo santykių minėtoje bendrovėje pabaigos (po 2020 m. gruodžio 31 d.).

13. Duodama parodymus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo O. F. aplinkybes Klaipėdos apygardos teisme I. P. teigė, kad (2020 m.) gegužės mėn. priėmė sprendimÄ parduoti įmonės akcijas, o O. F. – jas įsigyti. Kadangi geba tvarkyti reikalus su valstybinėmis institucijomis, I. P. nurodė akcijų perleidimÄ Ä¯forminusi Valstybės įmonėje Registrų centras, suraÅ¡iusi 5 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis lietuvių ir rusų kalbomis, kurios buvo iÅ¡siųstos su visais įmonės dokumentais O. F. į UkrainÄ , o pasiraÅ¡ytÄ sutartį lietuvių kalba O. F. grÄ Å¾ino (atsiuntė) jai (I. P.) atgal. I. P. teigimu, įforminus sandorį O. F. buvo iÅ¡siųsti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai – per DHL siuntų tarnybÄ buvo iÅ¡siųstos dvi siuntos (pirma siunta svėrė iki 0,5 kg, antra – apie 4-5 kg), viena siunta (apie 300 g svorio) buvo grÄ Å¾inta (gauta iÅ¡ O. F.). Duodamas parodymus teisme liudytojas O. F. nurodė iÅ¡ esmės sutampančias su I. P. nurodytomis aplinkybes – kad 2020 m. gegužės mėn. I. P. paÅ¡tu atsiuntė dokumentus, kuriuos jis (O. F.) pasirašė ir iÅ¡siuntė jai atgal per DHL siuntų tarnybÄ . Liudytojo teigimu, įforminus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimÄ , jam buvo atsiųsti bendrovės dokumentai, taigi, pirmiausiai iÅ¡ I. P. buvo gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys rusų ir lietuvių kalbomis, o po sandorio registracijos buvo gauti visi kiti įmonės veiklos dokumentai. Tačiau tokius nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. teiginius paneigia 14-18 nuosprendžio pastraipose aptarti įrodymai.

14. Remiantis UAB „DHL Lietuva“ pateiktais duomenimis (3 t., b. l. 39-42), laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. nustatytos trys siuntos, išsiųstos ir gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ per siuntų bendrovę UAB „DHL Lietuva“:

14.1. 2020 m. liepos 1 d. siunta Nr. (duomenys neskelbtini); siuntėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ I., (duomenys neskelbtini); gavėjas: O. F., (duomenys neskelbtini);

14.2. 2020 m. liepos 9 d. siunta Nr. (duomenys neskelbtini); siuntėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ I., (duomenys neskelbtini); gavėjas: O. F., (duomenys neskelbtini);

14.3. 2020 m. liepos 14 d. siunta Nr. (duomenys neskelbtini); siuntėjas – O. F., (duomenys neskelbtini); gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. P., (duomenys neskelbtini).

15. Kaip matyti iÅ¡ prie 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 11 d. UAB „DHL Lietuva“ pateiktų aptartų siuntų važtaraščių, 2020 m. liepos 1 d. siunta svėrė 4 kg, 2020 m. liepos 9 d. siunta – 0,5 kg, o 2020 m. liepos 14 d. siunta – 0,3 kg (3 t., b. l. 27-30, 33-38). Taigi, iÅ¡ Å¡ių siuntų tarnybos pateiktų duomenų galima spręsti, jog prieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji I. P. ir liudytojas O. F., pirmiausiai nuteistoji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, liudytojui O. F. iÅ¡siuntė sunkiausiÄ (4 kg svorio) siuntÄ , o po kurio laiko – lengvesnę, 0,5 kg svėrusiÄ siuntÄ . Taip pat su aptariamais objektyviais bylos duomenimis nesutampa ir liudytojo O. F. nurodytas siuntos gavimo laikas – liudytojo teigimu, siunta gauta 2020 m. gegužės mėn., kuomet nuteistoji I. P. dokumentus iÅ¡siuntė 2020 m. liepos mėn.

16. IÅ¡ nuteistosios I. P. į bylÄ pateikto 2020 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto spręstina, kad I. P. naujajam įmonės akcininkui ir direktoriui O. F. perdavė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus ir sutartis (1 segtuvas), apskaitos likučius 2020 m. kovo 1 d., inventorizacijos apraÅ¡Ä 2020 m. birželio 8 d., 3 vnt. įmonės antspaudų, 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. birželio 8 d. įmonės buhalterinius dokumentus (banko/kasos dokumentus – 1 byla; atlyginimų, VMI, SODROS ataskaitų dokumentus – 1 byla; pirkimų/pardavimų dokumentus – 2 bylos; neapdorotus įmonės dokumentus – 1 byla), 2 vnt. debetinių banko kortelių (3 t., b. l. 51).

IÅ¡ Å¡io dokumentų sÄ raÅ¡o negalima nustatyti, kiek lapų ir kokių konkrečiai dokumentų buvo perduota, nėra aiÅ¡ku ir kiek dokumentų lapų sudarė kiekvienÄ iÅ¡ perduotų bylų, todėl nėra galimybės spręsti apie siuntos, kuria galimai į UkrainÄ buvo iÅ¡siųsti perduodami dokumentai, svorį (3 t., b. l. 62-66). Nepaisant to, remiantis nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. parodymais dėl siuntų eiliÅ¡kumo (pirma siųstos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir kiti O. F. pasiraÅ¡ytini dokumentai, vėliau – likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, perduotini naujajam akcininkui ir vadovui), taip pat vertinant UAB „DHL Lietuva“ siuntų tarnybos pateiktus duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ , darytina iÅ¡vada, kad lengviausia UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I.

P. liudytojui O. F. siųsta siunta turėjo talpinti akcijų perleidimo sandorius ir kitus dokumentus, kuriuos turėjo pasiraÅ¡yti O. F., o sunkiausia – visus akte nurodomus įmonės dokumentus (daiktus). Byloje nėra duomenų (to nenurodė nei nuteistoji I. P., nei liudytojas O. F.), kad dokumentai bÅ«tų kitokia tvarka iÅ¡skaidyti po aptariamas dvi užfiksuotas siuntas. Atsižvelgus į tai, kad sunkiausia siunta buvo iÅ¡siųsta liudytojui O. F. pirmiau už lengvesnę siuntÄ , galėjusiÄ (kaip nurodo ir pati nuteistoji bei liudytojas) talpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sutartis, siuntų eiliÅ¡kumas tarp nuteistosios ir O.

F. tampa nelogišku.

17. ApžiÅ«rėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurias į bylÄ kaip dokumentų originalus pateikė I. P., nustatyta, kad ant visų Å¡ių dokumentų esantys pardavėjos I. P. paraÅ¡ai yra Å¡viesesni, pilkos spalvos, ant jų nėra matomų raÅ¡alo pėdsakų, tačiau galima įžiÅ«rėti pavienius spausdinimo taÅ¡kus, todėl teigtina, kad Å¡ie paraÅ¡ai yra atspausdinti (nukopijuoti ir atspausdinti). Ant apžiÅ«rimų dokumentų esantys pirkėjo paraÅ¡ai atlikti ranka, mėlynos spalvos raÅ¡ikliu, o pirkėjo paraÅ¡o vieta pažymėta varnele. I. P. ankščiau iÅ¡vardintuose dokumentuose pasirašė, kad pinigus gavo (3 t., b. l. 62-66), o 2021 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu patikslino, kad atsiskaitymÄ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimÄ iÅ¡ O. F. gavo grynaisiais pinigais, tačiau nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis pinigai jai buvo sumokėti nurodyti negalėjo (3 t., b. l. 142-144). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog O. F. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. bÅ«tų iÅ¡duota Lietuvos Respublikos viza ar Å¡is asmuo bÅ«tų kirtęs pasienio kontrolės punktus (3 t., b. l. 121-122, 123-124), buvęs tuo laikotarpiu Lietuvoje nenurodo ir pats liudytojas, taigi ir grynais pinigų sumokėti, kaip teigia nuteistoji, O. F. (asmeniÅ¡kai) negalėjo (kad į UkrainÄ bÅ«tų nuvykusi pati I. P. ar kad Å¡ie asmenys bÅ«tų susitikę kurioje kitoje vietoje nuteistoji taip pat nenurodė). Dar daugiau, atsižvelgus į tai, jog (nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. teigimu) pasiraÅ¡iusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis I. P. jas nusiuntė O. F., kuris Å¡ias sutartis pasirašęs atgal jas atsiuntė I. P., tampa neaiÅ¡ku, kodėl į bylÄ pateiktuose Å¡ių dokumentų originaluose nuteistosios I. P. paraÅ¡ai yra atspausdinti (nukopijuoti ir atspausdinti). Tokios aplinkybės paaiÅ¡kinti negalėjo ir pati nuteistoji.

18. Nustatant realų (faktinį) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovÄ po aptariamų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, kuris yra atsakingas už nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ , svarbu ir tai, kad nors Juridinių asmenų registro duomenimis O. F. nuo 2020 m. birželio 9 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, kÄ patvirtina ir į bylÄ I. P. pateiktas 2020 m. gegužės 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo nuspręsta bendrovės direktoriumi paskirti O. F. (3 t., b. l. 59), tačiau SODROS duomenimis minėtoje bendrovėje direktoriumi O. F. įdarbintas nebuvo (1 t., b. l. 105). Abejones nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. parodymų tikrumu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo ir vadovo pasikeitimo laiko sustiprina ir tai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra datuojamos 2020 m. gegužės mėn., Juridinių asmenų registre įmonės akcininko ir vadovo pasikeitimai registruoti 2020 m. birželio mėn., o siuntomis, nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. teigimu, talpinusiomis įmonės akcijų perleidimo sutartis ir kitus įmonės dokumentus (daiktus), Å¡alys apsikeitė tik 2020 m. liepos mėn.

19. Liudytojo O. F. teigimu, jam perėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymÄ Ä¯monėje dirbo trys darbuotojai, tačiau po (Å¡iek tiek daugiau nei) mėnesio du darbuotojus teko atleisti, tad bendrovėje liko dirbti tik I. P., iki kol jis (O. F.) galės atvykti į LietuvÄ . Liudytojas taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkams pranešė apie jų atleidimÄ iÅ¡ darbo, nors iki atleidimo momento darbo reikalais su Å¡iais darbuotojais nebendravo, darbo reikalus aptarinėjo tik su I.

P., kaip buvusia įmonės direktore. Tuo tarpu liudytojas R. M., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jį dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku 2019 m. pabaigoje pakvietė I. P., bÅ«tent kuri duodavo visus su darbu susijusius nurodymus. Å io liudytojo teigimu, apie atleidimÄ iÅ¡ darbo jis buvo informuotas telefoniniu neprisistačiusio (nepažįstamo) asmens, kalbėjusio pusiau rusiÅ¡kai, pusiau lietuviÅ¡kai, skambučiu. Liudytojas taip pat nurodė nepažįstantis O.

F. Atkreiptinas dėmesys, kad O. F. lietuvių kalbos nemoka, taigi ir vartoti lietuviÅ¡kų žodžių negalėjo. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ (R. M.) papildomai nurodė, kad, be I. P., kuriÄ Å¾inojo kaip direktorę, daugiau nepažinojo jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, taip pat nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasikeitimÄ . Liudytojas R. I. Klaipėdos apygardos teisme nurodė, kad taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jo vadove buvo I. P. Bendrauti su kitu vadovu ar kitais darbuotojais, liudytojo teigimu, nėra tekę.

Pasisakydamas apie atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes liudytojas R. I. nurodė, kad jam paskambino rusakalbis asmuo, su kuriuo liudytojas nurodė bendravęs tÄ vienÄ kartÄ , ir pasakė, kad jis (R. I.) yra (bus) atleistas iÅ¡ darbo. Atleidimo iÅ¡ darbo dokumentų R. I. nurodė nepasirašęs, taip pat nematęs direktoriaus įsakymo atleisti jį iÅ¡ darbo. Tačiau taip teigdamas Å¡is liudytojas nebuvo nuoseklus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apie atleidimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. I. nurodė, jog jam paskambino UAB „P.“ direktorius E. ir pasakė, kad nuo Å¡iol dirbs UAB „P.“ automobilių pardavimo vadybininko pareigose, todėl galvojo, kad jį tiesiog perkėlė dirbti iÅ¡ vienos bendrovės į kitÄ , apie jokius kitus atleidimo bÅ«dus nenurodė (2 t., b. l. 22-24).

Ä®rodymų tyrimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu liudytojas R. I. parodymus vėl pakeitė – viena vertus, nurodė, kad pažinojo tik vienÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojÄ â€“ I. P., taip pat nežinojo apie įmonės vadovų pasikeitimÄ , kita vertus – aptardamas atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes teigė, kad jam (R. I.) paskambino bÅ«tent asmuo, tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, prisistatęs dabartiniu įmonės direktoriumi, ir rusiÅ¡kai pasakė, kad jis (R.

I.) yra atleidžiamas iÅ¡ darbo. Liudytojas taip pat nurodė, kad Å¡is asmuo anksčiau jam yra skambinęs ir prašęs surasti automobilio detalę, o jis (R. I.) nurodė, kad neturi laiko, dėl ko jie abu susiginčijo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡io liudytojo parodymų nenuoseklumÄ , į tai, jog liudytojas R. I. bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad I. P. pažįsta labai seniai, juos siejo artimi ryÅ¡iai („šiltesni jausmai“), liudytojo parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Aptarti liudytojų O. F., R. M. ir R. I. (iš dalies) parodymai teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie tai, kad O. F. nebendravo su jo neva vadovaujamos bendrovės darbuotojais R. M. ir R. I., nors šios funkcijos įeina į įmonės vadovo pareigas, ypač atsižvelgiant į tai, kad liudytojai R. M. ir R. I. buvo vieninteliais (be nuteistosios I. P.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais.

20. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad aptariamos 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto imperatyvo, pagal kurį notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, o tai (įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas), vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, daro sudarytus sandorius negaliojančiais.

21. Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tiek ir už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ . Pagal teismų praktikÄ galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamÄ atlikimÄ , užtraukiantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiÅ¡kai organizuojantis įmonės veiklÄ ir jÄ valdantis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020, 2K-70-719/2021, 2K-149-719/2022). BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, jog už dokumentų pateikimÄ atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, ir to nori (kasacinė nutartis Nr. 2K-308-697/2016).

22. Ankščiau aptarti įrodymai, palyginus juos tarpusavyje ir vertinant juos vieningoje visumoje, teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad I. P. ir po 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas užsienio piliečiui O. F., sudarymo, taip pat po 2020 m. birželio 19 d., kuomet O. F. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas kaip įmonės vadovas (direktoriumi neva paskirtas nuo 2020 m. birželio 9 d., nors SODROS duomenimis – nebuvo įdarbintas bendrovėje), iÅ¡liko faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, organizavusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ ir jÄ valdančia. Dar daugiau, iÅ¡tirti įrodymai leidžia spręsti, kad ir pačios akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos fiktyviai, siekiant nuslėpti įmonės dokumentus, iÅ¡vengti atsakomybės. Kaip 2022 m. sausio 4 d. paaiÅ¡kino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistė Rasa Macutkevičienė, 2020 m. birželio-rugsėjo mėn. PVM deklaracijose bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaravo iÅ¡ viso pardavimų už 15 603 Eur, pardavimo PVM – 3 277 Eur, pirkimo PVM – 468 Eur, importo PVM – 74 956 Eur, mokėtinas į biudžetÄ PVM – 2 809 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akto Nr. (42.59 Mr) FR0680-148 (1 t., b. l. 7-57) lentelėje Nr. 3 pateiktos papildomai apskaičiuotos PVM sumos: 2020 m. birželio mėn. – 3 541 Eur, liepos mėn. – 6 397 Eur, rugpjūčio mėn. – 4 283 Eur, rugsėjo mėn. – 3 549 Eur. IÅ¡ viso už 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. papildomai apskaičiuota 17 770 Eur PVM (3 t., b. l. 111-112). Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinimo nepagrįstai paÅ¡alino dalį, kuria nuteistajai I. P. inkriminuotos Å¡ios nusikalstamos veikos aplinkybės:

22.1. I. P., siekdama iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelnÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., bÅ«dama bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) apskaitÄ tvarkančiu asmeniu, turėdama teisę disponuoti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) banko sÄ skaitose esančiomis lėšomis ir faktiÅ¡kai vadovaudama bendrovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“), bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateiktose PVM deklaracijose neįtraukė dalies už parduotus automobilius gautų pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo pardavimo PVM, taigi laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn iki 2020 m. rugsėjo mėn. nedeklaravo prekių pardavimo pajamų už 218 035 Eur, neapskaičiavo ir nedeklaravo iÅ¡ viso 45 790 Eur mokėtino į valstybės biudžetÄ PVM, tuo pažeisdama PVMÄ® 14 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip“, taip pat PVMÄ® 14 straipsnio 2 dalies nuostatas – „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ â€œ, o bÅ«tent: 2020 m. birželio mėn. nedeklaravo 3 541 Eur mokėtino PVM; 2020 m. liepos mėn. nedeklaravo 6 397 Eur mokėtino PVM; 2020 m. rugpjūčio mėn. nedeklaravo 4 283 Eur mokėtino PVM ir 2020 m. rugsėjo mėn. nedeklaravo 3 549 Eur mokėtino PVM.

23. Taigi nustatyta, kad iÅ¡ viso, siekdama iÅ¡vengti mokesčių, į PVM deklaracijas I. P. neįrašė 45 790 Eur mokėtino į valstybės biudžetÄ PVM (kas atitinka 915 MGL sumÄ ). Nuteistajai I. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymas Nr. XIII-791) buvo numatyta, kad tas, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Tos pačios redakcijos BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymas Nr. XIII-791) buvo numatyta, kad tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , kai mokesčių suma virÅ¡ija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. Atsižvelgus į Å¡iuo nuosprendžiu nustatytas I. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo, padarymo aplinkybes, nuteistosios padaryta nusikalstama veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d.

įstatymo Nr. XIII-791 redakcija). Tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 220 straipsnio 2 dalies pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagal kuriuos tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , kai mokesčių suma virÅ¡ija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

24. Vertindama paminėtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija yra laikytina bausmę Å¡velninančiu įstatymu, turinčiu grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomu iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiai nuteistajai I. P., kadangi palengvina nuteistosios I. P. teisinę padėtį – sankcija pasipildė nauja, Å¡velnesne bausmės rūšimi – bauda. Atsižvelgus į tai ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ nuteistajai I. P. pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alino dalį nusikalstamos veikos laikotarpio, nuteistosios padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama iÅ¡ BK 220 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

25. Teismų praktikoje vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ mokesčių administratoriui tokios veikos paprastai yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-270-942/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-185-942/2016, 2K-109-746/2017). Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiÅ¡kai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021).

26. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ . Remiantis Å¡iuo įstatymu apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau teismų praktikoje ne kartÄ pripažinta, kad esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam. Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, bÅ«tent jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitÄ pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015).

27. 2022 m. sausio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistė Rasa Macutkevičienė paaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. gegužės mėn. PVM deklaracijose bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaravo iÅ¡ viso pardavimų už 178 266 Eur, pardavimo PVM – 26 792 Eur, pirkimo PVM – 28 553 Eur, importo PVM – 564 621 Eur, grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto PVM – 1 721 Eur. VMI 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akto Nr. (42.59 Mr) FR0680-148 lentelėje Nr. 3 pateiktos papildomai apskaičiuotos PVM sumos: 2019 m. spalio mėn. – 252 Eur, gruodžio mėn. – 2 192 Eur, 2020 m. sausio mėn. – 3 413 Eur, vasario mėn. – 5 821 Eur, kovo mėn. – 2 235 Eur, balandžio mėn. – 6 918 Eur, gegužės mėn. – 7 189 Eur.

IÅ¡ viso už šį laikotarpį papildomai apskaičiuota 28 020 Eur PVM. Tuo tarpu 2020 m. birželio-rugsėjo mėn. PVM deklaracijose bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaravo iÅ¡ viso pardavimų už 15 603 Eur, pardavimo PVM – 3 277 Eur, pirkimo PVM – 468 Eur, importo PVM – 74 956 Eur, mokėtinas į biudžetÄ PVM – 2 809 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akto Nr. (42.59 Mr) FR0680-148 (1 t., b. l. 7-57) lentelėje Nr. 3 pateiktos papildomai apskaičiuotos PVM sumos: 2020 m. birželio mėn. – 3 541 Eur, liepos mėn. – 6 397 Eur, rugpjūčio mėn. – 4 283 Eur, rugsėjo mėn. – 3 549 Eur.

IÅ¡ viso už 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. papildomai apskaičiuota 17 770 Eur PVM (3 t., b. l. 111-112). Taigi, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. (42.59 Mr) FR0680-148 nustatytos aplinkybės, kurias apklausiama patvirtino ir specialistė Rasa Macutkevičienė, rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio-rugsėjo mėn. vykdė veiklÄ . Tačiau, kaip teigia 2022 m. balandžio 20 d. apklausta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistė Rasa Macutkevičienė, mokestinio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereagavo į mokesčių administratoriaus iÅ¡siųstus praneÅ¡imus, susijusius su mokestiniu patikrinimu, bendrovė nepateikė mokestiniam patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., dėl to negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (3 t., b. l. 115-118).

Kaip buvo nustatyta ankstesnėse Å¡io nuosprendžio pastraipose, I. P. ir po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo liudytojui O. F. bei nuo 2020 m. birželio 19 d. įregistravus įmonės vadovo pasikeitimÄ (O. F. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bylos duomenimis tapo nuo 2020 m. birželio 9 d.) iÅ¡liko faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, organizavusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ ir valdančia Å¡iÄ Ä¯monę bei tiesiogiai tvarkiusia įmonės buhalterinę apskaitÄ , taigi ji atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymius.

28. Kaip minėta, nuteistoji I. P., duodama parodymus, pripažino, kad turi buhalterinį iÅ¡silavinimÄ ir daugiau nei 20 metų darbo buhalterijos srityje patirties. Atsižvelgus į Å¡iÄ aplinkybę kitų bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, kitos nuteistajai pagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos – BK 220 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistosios I. P. gynėjo apeliaciniame skunde keliama abejone, kad I. P. veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, bet pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kaip aplaidus apskaitos tvarkymas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. P., atsižvelgus į jos turimÄ buhalterinį iÅ¡silavinimÄ ir ilgametę darbo patirtį, suvokė, jog tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių (siekdama iÅ¡vengti mokesčių) norėjo – veikė tiesiogine tyčia. Taigi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinimo nepagrįstai paÅ¡alino ir dalį, kuria nuteistajai I. P. inkriminuotos Å¡ios nusikalstamos veikos aplinkybės:

28.1. I. P., siekdama sutrukdyti valstybės įgaliotoms institucijoms nustatyti juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , turtÄ , nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas ir faktiÅ¡kai vadovaudama bendrovei, laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. bÅ«dama bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) apskaitÄ tvarkančiu asmeniu ir turėdama teisę disponuoti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) banko sÄ skaitose esančiomis lėšomis, bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ civilinę, administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, numatydama, kad bus trukdoma nustatyti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , turėdama tikslÄ sutrukdyti nustatyti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklÄ , pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€“ ,,Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€“ „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€“ ,,Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatÄ â€“ ,,Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€“ ,,Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žuž apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, imituodama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimÄ pagal 2020 m. birželio 8 d.

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui Ukrainos Respublikos piliečiui O. F., dėl to nėra galimybės visiÅ¡kai nustatyti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

29. Nuteistajai I. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314) redakcijoje buvo numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, yra baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamÄ finansinę apskaitÄ arba įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

30. Vertindama paminėtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija yra laikytina bausmę Å¡velninančiu įstatymu, turinčiu grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomu iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiai nuteistajai I. P., kadangi palengvina nuteistosios I. P. teisinę padėtį – sankcija pasipildė alternatyvia bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. Atsižvelgus į tai ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ nuteistajai I. P. pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alino dalį nusikalstamos veikos laikotarpio, nuteistosios padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl paskirtų bausmių

31. Nustačius, kad kaltinamajame akte nuteistajai I. P. inkriminuoti nusikalstamų veikų laikotarpiai nuo 2020 m. birželio 9 d. skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo buvo paÅ¡alinti nepagrįstai, t. y. perkvalifikavus nuteistosios padarytÄ nusikaltimÄ iÅ¡ BK 220 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), Å¡iuo nuosprendžiu nuteistajai I. P. yra iÅ¡ naujo paskiriamos ir subendrinamos bausmės.

32. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė viena iÅ¡ jų neturi bÅ«ti laikoma dominuojančia, iÅ¡skirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

33. Kaip minėta anksčiau, BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Aptariamas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tad už jį gali būti paskiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Tuo tarpu BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

34. Nuteistoji I. P. padarė du baigtus tyčinius (apysunkį ir sunkų) nusikaltimus. Bylos duomenimis nuteistoji anksčiau neteista, taip pat nebausta administracine tvarka, yra charakterizuojama teigiamai, dirba, viena augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į aplinkybę, kad dalis (14 000 Eur) nuteistosios I. P. nusikaltimais valstybei padarytos turtinės žalos yra atlyginta (4 t., b. l. 96-100, 125), net ir inkriminavus papildomÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laikotarpį, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimÄ nuteistajai parinkta Å¡velniausia bausmės rūšimi – bauda, ir paskirtu jos dydžiu – 120 MGL (6 000 Eur), kuris yra artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintam baudos bausmės minimumui (100 MGL).

35. Nustačius, kad I. P. neapskaičiavo ir nedeklaravo iÅ¡ viso 915 MGL (45 790 Eur) mokėtino į valstybės biudžetÄ pridėtinės vertės mokesčio, kuris tik nežymiai virÅ¡ija minimaliÄ 900 MGL dydžio mokesčių sumos ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nuteistajai I. P., atsižvelgus ir į anksčiau iÅ¡dėstytas nuteistosios asmenybę ir padarytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, parenkama Å¡velniausia sankcijoje numatytos bausmės rūšis – bauda. I. P. skiriama BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam baudos bausmės minimumui artima – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio, bauda. Kadangi nuteistosios padaryta nusikalstama veika dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų buvo perkvalifikuota ne į BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), tačiau į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kurios sankcijÄ greta terminuotos laisvės atėmimo bausmės papildė baudos bausmė, kuri Å¡iuo nuosprendžiu ir yra skiriama I. P., byloje nenustatytas pagrindas taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas Å¡velninant nuteistosios padėtį dar labiau (iÅ¡einant iÅ¡ sankcijos ribų).

36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, nuteistajai I. P. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo bÅ«du, griežčiausiai bausmei, paskirtai už BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 160 MGL dydžio baudai, apimant Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymÄ Â â€“ 120 MGL dydžio baudÄ . Paskirta bauda savanoriÅ¡kai privalo bÅ«ti sumokėta per 1 metus 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

37. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas gali nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo praÅ¡o iÅ¡ nuteistosios I. P. priteisti valstybės naudai 44 847,98 Eur pridėtinės vertės mokesčio atlyginimo (1 t., b. l. 186-192). Pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustačius, kad nuteistoji I. P. ir po 2020 m. birželio 8 d. faktiÅ¡kai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegija pasisako ir dėl byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo klausimo.

38. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Tačiau pagal naujai formuojamÄ teismų praktikÄ Å¾ala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji yra apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus, pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės jÄ Ä¯vykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020).

39. Nors mokestinės prievolės įvykdymas natÅ«ra stricto sensu (griežtai kalbant) negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, tačiau reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali bÅ«ti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos Å¡ios sÄ lygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese bÅ«tų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo bÅ«das nei naujų mokesčių administravimo procedÅ«rų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota bÅ«tent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos ir potencialiai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi veikos teisiniam kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-30-788/2023). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-151-697/2020).

40. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad nuteistoji I. P. padarė BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytus nusikaltimus. IÅ¡ viso, siekdama iÅ¡vengti mokesčių, į PVM deklaracijas I. P. neįrašė 45 790 Eur į valstybės biudžetÄ mokėtino PVM. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti valstybės naudai šį I. P. nesumokėtÄ pridėtinės vertės mokestį, grįsdama reikalavimÄ bÅ«tent nuteistosios padarytomis nusikalstamomis veikomis, taigi darytina iÅ¡vada, kad valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos ir, kaip apraÅ¡yta anksčiau, buvo reikÅ¡mingi nuteistosios padarytos veikos, įtvirtintos BK 220 straipsnio 2 dalyje, teisiniam kvalifikavimui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo surinkti ir įvertinti valstybės turtinius praradimus (nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio forma) patvirtinantys įrodymai bei Å¡ių turtinių praradimų atsiradimo priežastys – nuteistosios I. P. padaryti nusikalstami veiksmai.

41. Atsižvelgus į tai, kad 14 000 Eur nuteistosios I. P. valstybei padarytos turtinės žalos šiuo metu jau yra atlyginta (4 t., b. l. 96-100, 125), taip pat nustačius, kad pareikšto civilinio ieškinio tenkinimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padės efektyviai ir operatyviai apginti pažeistas valstybės teises ir neprieštaraus formuojamai teismų praktikai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos (44 847,98 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio) atlyginimo yra tenkinamas iš dalies – iš nuteistosios I. P. valstybės naudai yra priteisiamas 30 847,98 Eur (44 847,98 Eur – 14 000 Eur) neįvykdytos mokestinės prievolės (kaip valstybės patirtos žalos) atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį:

I. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskiriant I. P. 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudÄ .

I. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskiriant I. P. 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežčiausiai bausmei – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudai, apimant Å¡velnesnę bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudÄ , ir I. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudÄ .

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti sumokėta per 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (įmokos kodas 6801) ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raÅ¡tinės biurui turi bÅ«ti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajai I. P., kad savanoriÅ¡kai nesumokėjus baudos per nustatytÄ laikotarpį bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.

Civilinės ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikÅ¡tÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti iÅ¡ I. P. valstybės naudai 30 847,98 Eur (trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt septynių eurų ir devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių centų) sumÄ .

Nuteistosios I. P. gynėjo advokato R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė

Evaldas Gražys

Evaldas Pašilis