5e289876-37ea-475e-958d-390aab6ffac8 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-78-300/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00316-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.7.1.2.2; 1.2.4.6.3; 2.4.6.3.3; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 1 d. Å iauliai           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vidmanto MylÄs,  teisÄjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynÄjai advokatei Zojai KastÄnienei,nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generated5e289876-37ea-475e-958d-390aab6ffac8 · Å iaulių apygardos teismas: jį melagingai apkalbÄjo dÄl to, kad jis neleido jai, esant nepilnametei, gyventi kartu su G. jų namuose. Nuteistasis pažymi, kad jis su nukentÄjusiÄ ja jokių lytinių santykių niekada neturÄjo, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisiamojo posÄdžio duotųjų todÄl, kad jis buvo paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų grasinimų, pasakÄ netiesÄ ir pasiraÅ¡Ä ant protokolo jo neskaitÄs, nors prieÅ¡ tai buvo nurodÄs, kad lytinių santykių su V. D. neturÄjo.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-300/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00316-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.7.1.2.2; 1.2.4.6.3; 2.4.6.3.3; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 1 d. Å iauliai           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vidmanto MylÄs,  teisÄjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynÄjai advokatei Zojai KastÄnienei,nuteistajam A.
B.,  nevieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dÄl AkmenÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 149 straipsnio 3 dalį (dÄl išžaginimo laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2011-07-20) laisvÄs atÄmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams;  pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dÄl išžaginimo 2011 m. lapkriÄio mÄnesį) laisvÄs atÄmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams ir 2 (dviem) mÄnesiams;           pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį (dÄl pasikÄsinimo išžaginti) laisvÄs atÄmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams;
           pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dÄl išžaginimo 2012 m. kovo mÄnesį) laisvÄs atÄmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 5 (penkiems) mÄnesiams;            pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dÄl išžaginimo 2012 m. liepos 1 d.) laisvÄs atÄmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvÄs atÄmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo ir dalinio sudÄjimo bÅ«du ir galutinÄ subendrinta bausmÄ A.
B. paskirta â laisvÄs atÄmimas 7 (septyneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.  TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: A. B. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametÄ savo dukrÄ V. D. ir padarÄ jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2011-07-20, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, panaudodamas psichologinį bei fizinį smurtÄ , t. y. grasindamas sumuÅ¡ti savo dukrÄ â nukentÄjusiÄ jÄ nepilnametÄ V.
D., gim. (duomenys neskelbtini), jÄga paguldydamas jÄ Ä¯ lovÄ , numaudamas kelnes ir kelnaites, užguldamas jÄ ir taip atimdamas galimybÄ prieÅ¡intis, įvedÄ savo lytinį organÄ Ä¯ nukentÄjusiosios makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su V. D. prieÅ¡ jos valiÄ .Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkriÄio mÄnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. savo kÅ«nu užguldamas ir prispausdamas gulinÄiÄ lovoje savo dukrÄ â nukentÄjusiÄ jÄ nepilnametÄ V.
D., gim. (duomenys neskelbtini), delnu užspausdamas nukentÄjusiosios burnÄ , jÄga numaudamas jai kelnes kartu su kelnaitÄmis, taip atimdamas galimybÄ prieÅ¡intis, įvedÄ savo lytinį organÄ Ä¯ nukentÄjusiosios makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su V. D. prieÅ¡ jos valiÄ . Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2012-03-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buto tualete, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. savo kÅ«nu prispausdamas savo dukrÄ â nukentÄjusiÄ jÄ nepilnametÄ V.
D., gim. (duomenys neskelbtini), jÄga maudamas nukentÄjusiajai kelnes, pasikÄsino lytiÅ¡kai santykiauti prieÅ¡ jos valiÄ , taÄiau nusikalstamos veikos nebaigÄ dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo jo valios, nes į namus grįžo nukentÄjusiosios mama Ž. B.. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mÄnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, panaudodamas psichologinį bei fizinį smurtÄ , t. y. grasindamas sumuÅ¡ti ir jÄga paguldydamas į lovÄ savo dukrÄ â nukentÄjusiÄ jÄ nepilnametÄ V.
D., gim. (duomenys neskelbtini), jÄga numaudamas nukentÄjusiajai kelnes kartu su kelnaitÄmis, stipriai prispausdamas jos rankas prie lovos, taip atimdamas galimybÄ prieÅ¡intis, įvedÄ savo lytinį organÄ Ä¯ nukentÄjusiosios makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su V. D. prieÅ¡ jos valiÄ . Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. užguldamas savo kÅ«nu ir prispausdamas gulinÄiÄ lovoje savo dukrÄ â nukentÄjusiÄ jÄ nepilnametÄ V.
D., gim. (duomenys neskelbtini), delnu stipriai užspausdamas nukentÄjusiajai burnÄ ir jÄga numaudamas jai kelnaites, taip atimdamas galimybÄ prieÅ¡intis, įvedÄ savo lytinį organÄ Ä¯ nukentÄjusiosios makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su V. D. prieÅ¡ jos valiÄ . Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2012-07-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), žagindamas savo dukrÄ â nukentÄjusiÄ jÄ nepilnametÄ V. D., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai Å¡ių nusikalstamų veikų įtakoje sutrikdÄ nukentÄjusiosios V.
D. psichinÄ sveikatÄ , padarydamas jai potrauminio streso sutrikimÄ , kuris tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsirado nuo jo nusikalstamų veiksmų, t. y. padarÄ jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes po nusikalstamų veiksmų V. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti AkmenÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 4 d. nuosprendį ir jį pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â iÅ¡teisinti.Skunde nurodo, kad jis su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka visiÅ¡kai, kadangi, apelianto teigimu, jis jokios nusikalstamos veikos neįvykdÄ.
DÄl teismo sprendimo pagrįstumo nurodo, kad teismas tik deklaratyviai nurodÄ, jog padarytas nusikalstamas veikas patvirtina bylos duomenys, taÄiau konkreÄiai neanalizavo, kÄ kiekvienas įrodymas patvirtina, neiÅ¡analizavo visų reikÅ¡mingų aplinkybių, neapklausÄ asmenų, galbÅ«t žinojusių apie įvykius â nukentÄjusiosios senelių, jos vaikino G. R., jo motinos, pas kuriÄ laikinai kartu gyveno, mokymosi įstaigų atstovų ir kt., nebuvo renkami teisinantys įrodymai. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos, parodymų patikrinimas įvykio vietoje su nukentÄjusiÄ ja V.
D., eksperimentas, siekiant nustatyti, ar galÄjo žmona, bÅ«dama nÄÅ¡Äia, negirdÄti, kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ jų lovos ir nuÄjo į kitÄ kambarį žaginti nukentÄjusiosios ir kt. Taigi nuteistasis teigia, kad nukentÄjusiosios V. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo vienintelis tiesioginis įrodymas, kad jis atliko nusikalstamas veikas, o visi kiti įrodymai, apelianto įsitikinimu, buvo iÅ¡vestiniai ir nepatvirtinantys nei nusikalstamų veikų fakto, nei kas juos padarÄ. Mano, kad nukentÄjusioji V.
D. jį melagingai apkalbÄjo dÄl to, kad jis neleido jai, esant nepilnametei, gyventi kartu su G. jų namuose. Nuteistasis pažymi, kad jis su nukentÄjusiÄ ja jokių lytinių santykių niekada neturÄjo, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisiamojo posÄdžio duotųjų todÄl, kad jis buvo paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų grasinimų, pasakÄ netiesÄ ir pasiraÅ¡Ä ant protokolo jo neskaitÄs, nors prieÅ¡ tai buvo nurodÄs, kad lytinių santykių su V. D. neturÄjo.
Taip pat, panagrinÄjus Å¡ios baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliantas mato, kad jis jau nuo pat pradžių buvo laikomas kaltu, nebuvo stengiamasi nustatyti tiesos, taip ne kartÄ pažeidžiant jo nekaltumo prezumpcijÄ . Nurodo, jog teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. iÅ¡sivystÄ potrauminio streso sindromas, taÄiau apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, kad tokia iÅ¡vada nebÅ«tinai reiÅ¡kia, jog dÄl sveikatos sutrikdymo kaltas jis, nes ekspertizÄs akte daroma iÅ¡vada, kad jis atsirado âdÄl byloje nagrinÄjamų dalykųâ, taÄiau nedetalizuojama, bÅ«tent dÄl kokių konkreÄių įvykių.
Taigi apeliantas mano, kad toks sindromas galÄjo atsirasti ir dÄl streso, patirto vaikÅ¡tant į policijÄ , V. D. duodant melagingus parodymus, Å¡eimos narių baimÄ dÄl tokio savo elgesio, dÄl to, kad jis neleido nepilnametei dukrai gyventi pas juos su draugu G., dÄl barimo, grįžus vÄlai iÅ¡ draugių. Taip pat nurodo, kad, siekiant nustatyti, jog lytinis santykiavimas buvo prieÅ¡ V. D. valiÄ , reiktų įrodyti, kad buvo pasiprieÅ¡inimas, ir ne bet koks, o tikras, o ne tariamas. TaÄiau, nuteistojo manymu, byloje nÄra įrodymų net apie menkiausiÄ pasiprieÅ¡inimÄ â nukentÄjusioji neÅ¡aukÄ, nesigrÅ«mÄ, mamai nepasakojo.
Taigi apelianto nuomone, byloje nÄra jokių objektyvių įrodymų buvus lytiniam santykiavimui tarp jo ir V. D.. Be to, apeliantas atkreipia dÄmesį ir į kitus teismo nuosprendžio ir įstatymų normos neatitikimus. DÄl BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų kvalifikavimo nurodo, kad jo veika kvalifikuota kaip penki atskiri nusikaltimai pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, nors, pasak nuteistojo, teismas nepagrindÄ fakto, kad tyÄia atlikti Å¡iuos nusikaltimus susiformavo atskirai, o laiko tarpas negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, darant iÅ¡vadÄ , kad tyÄia nebuvo vieninga.
DÄl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimo nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei fizinio skausmo sukÄlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ , panaudotÄ siekiant nuslopinti nukentÄjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , apima išžaginimo nusikaltimas ir tai neturÄtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip atskira veika, nes tai yra vienas iÅ¡ išžaginimo požymių â fizinio smurto panaudojimas. Taigi teigia, kad Å¡iuo atveju BK 138 straipsnis negalÄjo bÅ«ti inkriminuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkriÄio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499/2012, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267/2012).
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis A. B., nesutikdamas su apkaltinamuoju AkmenÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 4 d. nuosprendžiu, apeliaciniame skunde tvirtina buvÄs apkalbÄtas savo dukros â nukentÄjusiosios V. D., kurios parodymų pagrindu ir buvo priimtas, apelianto teigimu, neteisÄtas ir nepagrįstas teismo nuosprendis.
Vis dÄlto teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais bei deklaratyviais. Patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, Å¡ioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikÄsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnyje iÅ¡dÄstytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas â BK 149 straipsnio 3 dalis (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalis 149 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas â pritaikytas tinkamai.
Kad apeliantas padarÄ anksÄiau nurodytas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, prieÅ¡ingai nuteistojo teiginiams, patvirtina ne tik nukentÄjusiosios V. D., kurios parodymai buvo nuoseklÅ«s ir sutampantys esminÄmis detalÄmis (1 t., 26â29, 34â38 b. l., 2 t., 150â151 b. l.), bet ir liudytojų Ž. B. (2 t., 151â152 b. l.), J. K. (2 t., 152-153 b. l.) parodymai, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 42 b. l.), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 65â70 b. l.), nukentÄjusiosios V.
D. užraÅ¡ai (1 t., 86-98 b. l.). Taigi, nors pagrindinis A. B. kaltÄs dÄl išžaginimo ir pasikÄsinimo išžaginti įrodymų Å¡altinis ir yra nukentÄjusiosios V. D. parodymai, taÄiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nÄra jokio pagrindo teigti, kad Å¡ios nukentÄjusiosios parodymai yra neteisingi, duoti siekiant jį apkalbÄti. IÅ¡ esmÄs per visÄ ikiteisminio tyrimo laikÄ , apklausiama tyrÄjos ir ikiteisminio tyrimo teisÄjos (1 t., 26â29, 34â38 b. l.), V. D. davÄ nuoseklius, iÅ¡samius ir kategoriÅ¡kus parodymus apie tai, kaip tÄvas â A.
B. jÄ keturis kartus išžagino ir vienÄ kartÄ pasikÄsino išžaginti. Tokius A. B. kaltinanÄius parodymus nukentÄjusioji patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posÄdyje (2 t., 150â151 b. l.). O apie tokį tÄvo elgesį, kai jai buvo 15â16 metų, nukentÄjusioji nurodÄ pasakojusi draugei J. K., kuri bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu tai patvirtino ir parodÄ, kad V. D. jai yra pasakojusi, kad prie jos priekabiavo ir lytiÅ¡kai santykiavo jos tÄvas A. B., o ji matÄ, kad ji yra prislÄgta (2 t., 152â153 b. l.).
Taip pat apie tÄvo daromÄ skriaudÄ nukentÄjusioji raÅ¡Ä ir savo užraÅ¡uose, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad tÄvas, jei ji jam neatsiduos, jai grasina smurtu, kad ji bijo apie tai pasakyti motinai, nes motina nÄÅ¡Äia, bijo, kad motinai iÅ¡vykus tÄvas jÄ vÄl âužlauÅ¡â, âkaip tÄ kartÄ , kai mama dirbo senelių namuose, o jis buvo girtas ir mane nurengÄ ir savo daiktÄ man įgrÅ«doâ, kad ji po viso to nebenori gyventi, kad tÄvas jÄ ne vienÄ kartÄ âužlaužÄâ, kad tik save patenkintų, tualete irgi lindo, jog tÄvas jÄ Å¡antažuoja, visaip vadina (1 t., 86â98).
Tai, kad nukentÄjusiosios V. D. ir jos tÄvo A. B. santykiai nebuvo geri, ir kad nukentÄjusioji jo bijojo ir nenorÄdavo likti namuose viena su tÄvu, apylinkÄs teismo posÄdžio metu parodÄ ir liudytoja Ž. B., kai ji paaiÅ¡kino, kad nuo 2012 m. pastebÄjo, kad prasidÄjo dideli barniai tarp dukros V. D. ir jos tÄvo, t. y. kaltinamojo. Ji pastebÄjo, kad dukra V. net drebÄti ima, ji nenorÄdavo likti namuose viena su tÄvu, jei tik kur nors ji eidavo, o tai, kad V. yra žaginama, ji sužinojo 2013 m., kai ji pasisakÄ, kad nebenori su jais gyventi, pasakÄ, kad ji perskaitytų jos paliktÄ sÄ siuvinį.
Ji buvo Å¡okiruota, kad nematÄ, neįtarÄ ir nesuprato, kas tarp vyro ir dukros vyksta (2 t., 151â152 b. l.). Vadinasi, iÅ¡vada apie A. B. kaltÄ padarant jam inkriminuotas ir jo ginÄijamas nusikalstamas veikas, apylinkÄs teismas padarÄ remdamasis ne vien tik V. D. parodymais, bet iÅ¡tyrÄs bei įvertinÄs kitų bylos duomenų â liudytojos J. K., Ž. B. parodymus, nukentÄjusiosios užrašų turinį, atitinkantį jos duotus parodymus, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) â visetÄ .
Tai reiÅ¡kia, kad nors A. B. kaltÄ padarius veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 3 dalyje, ir yra pagrįsta vieninteliu tiesioginiu įrodymų Å¡altiniu â V. D. parodymais, taÄiau BPK 301 straipsnio prasme toks įrodymas yra leistinas. BPK 301 straipsnio normos draudžia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentÄjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. NagrinÄjamu atveju visos nukentÄjusiosios nurodytos aplinkybÄs atitinka ne tik visus jos parodymus, bet ir kitus anksÄiau iÅ¡dÄstytus liudytojų parodymus ir raÅ¡ytinius bylos duomenis.
Be to, baudžiamojoje byloje nÄra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentÄjusioji yra suinteresuota apkalbÄti tÄvÄ , tai pagrindžia ir tai, kad faktas apie tÄvo naudotÄ seksualinÄ prievartÄ paaiÅ¡kÄjo tik tuomet, kai nukentÄjusioji, nebeapsikentusi tokio tÄvo elgesio, pasakÄ motinai, kad nebenori su jais gyventi, ir iÅ¡sikÄlÄ gyventi pas senelius, o iÅ¡sikeldama motinai pasakÄ, kad ji perskaitytų jos paliktÄ sÄ siuvinį, po ko motina ir kreipÄsi į policijÄ . Taigi, nors nuteistojo apeliaciniu skundu ir bandoma įtikinti nukentÄjusiosios V.
D. parodymų neobjektyvumu, taÄiau, be to, kas nurodyta anksÄiau, tai paneigia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 65â70 b. l.), kuriame konstatuota, kad V. D. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumÄ nÄra bÅ«dingi. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį jos duodamiems parodymams. EkspertizÄs metu V. D. pakartoja anksÄiau duotų savo parodymų esmÄ, jos pasakojimas yra realistiÅ¡kas: jis atitinka jos gyvenimiÅ¡kÄ patirtį bei individualius psichologinius ypatumus (uždara, nepasitikinti savimi, jauÄiasi emociÅ¡kai nutolusi nuo jai artimų asmenų; subjektyviai sudÄtingose situacijose jai bÅ«dinga vengti stresÄ kelianÄių dirgiklių, ji užsisklendžia savyje) (1 t., 69 b. l.).
Taip pat nuteistojo apeliacinio skundo argumentÄ , kad buvo apkalbÄtas nukentÄjusiosios, paneigia ir paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. IÅ¡ apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu pagarsintų nuteistojo 2013 m. rugsÄjo 19 d. duotų parodymų, matyti, kad jis savo kaltÄ pripažino iÅ¡ dalies, paaiÅ¡kino, kad su dukra yra turÄjÄs lytinių santykių, bet tai buvo abipusiu sutarimu, dukra pati pasiÅ«liusi santykiauti (1 t., 153â154 b. l.). IÅ¡ apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu pagarsintų nuteistojo 2013 m. rugsÄjo 18 d. duotų parodymų teismo posÄdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dÄl kardomosios priemonÄs â suÄmimo paskyrimo apeliantui, matyti, kad jis pripažino jam pareikÅ¡tus įtarimus, nurodÄ, kad buvo iÅ¡gÄrÄs, juokais pasakÄ, o nukentÄjusioji sutiko, parodÄ, kad du ar tris kartus per metus laiko taip buvo, pirmas kartas â 2011 m. pabaigoje, parodÄ, kad savo poelgį vertina negerai, labai gailisi, taip niekuomet nebedarytų (1 t., 167â168 b. l.).
ApylinkÄs teismo teisiamojo posÄdžio metu                         A. B. nurodÄ savo kaltÄ pripažįstantis iÅ¡ dalies, nurodÄ pripažįstantis, jog naudojo prieÅ¡ savo dukrÄ psichinÄ ir fizinÄ prievartÄ visus penkis kartus. TaÄiau kartu parodÄ tai, kad to, kas nurodyta kaltinamajame akte, nebuvo. Taip pat parodÄ, kad pripažįsta treÄiÄ epizodÄ , nes buvo susitarÄ, dÄl ketvirto epizodo buvo tik kalbÄjÄ. Galiausiai nurodÄ tai, kad jis iÅ¡vis nesantykiavo su savo dukra ir kaltÄs nepripažįsta, kÄ teigÄ ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu (2 t., 49â51 b. l.).
PažymÄtina ir tai, kad nuteistasis A. B., apeliacinÄs instancijos teisiamajame posÄdyje paklaustas dÄl parodymų pakeitimo priežasÄių, teigÄ, kad jam policijos pareigÅ«nai davÄ neleistinÄ poveikį versdami duoti tokius parodymus ir prisipažinti. TaÄiau tokia jo versija paneigiama įvertinus tai, kad, kaip matyti iÅ¡ minÄto apklausos protokolo (1 t., 153â154 b. l.), Å¡io procesinio veiksmo metu kartu su A. B. dalyvavo ir gynÄjas, kuris savo paraÅ¡u patvirtino apelianto duotų parodymų teisingumÄ bei atliktos apklausos teisÄtumÄ , o kitus parodymus nuteistasis davÄ teismo posÄdžių metu, bei apie neva jam kriminalistų daromÄ spaudimÄ teismui nieko nenurodÄ.
Esant aptartoms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija nuteistojo apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu duotus parodymus, kad jį privertÄ prisipažinti âkriminalistaiâ, atmeta ir tai vertina kaip nuteistojo bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs arba jÄ suÅ¡velninti. Taip pat teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad neva nukentÄjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dÄl streso, patirto vaikÅ¡tant į policijÄ , nukentÄjusiajai duodant melagingus parodymus, Å¡eimos narių baimÄ dÄl tokio savo elgesio, dÄl to, kad jis neleido nepilnametei dukrai gyventi pas juos su draugu G., dÄl barimo, grįžus vÄlai iÅ¡ draugių.
Å is argumentas, be to, kas nurodyta anksÄiau, t. y., kad nuteistasis seksualinÄ prievartÄ nukentÄjusiosios atžvilgiu naudojo prieÅ¡ jos valiÄ , kategoriÅ¡kai paneigiamas jau minÄtu ekspertizÄs aktu, kuriame nurodyta, kad Å¡iuo metu V. D. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra atsiradÄs dÄl byloje nagrinÄjamų įvykių. V. D. iki Å¡iol pasireiÅ¡kia psichotraumuojantis bylos įvykių poveikis jos elgesiui bei emocinei bÅ«senai: yra padidÄjÄs jos bendras nerimo lygis, ji tapo uždaresnÄ, labiau izoliuojasi nuo aplinkinių, jÄ vis dar kamuoja su bylos įvykiais susijÄ prisiminimai.
EkspertizÄs akte konstatuota, kad po byloje nagrinÄjamo įvykio V. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajai ekspertizÄs atlikimo metu 2014-01-14 buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradÄs dÄl byloje nagrinÄjamų įvykių, gydantis 2014 m. sausio 30 d. â vasario 6 d. krizių skyriuje metu jai taip pat diagnozuotas konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (1 t., 65â70 b. l.). Be to, teismo psichologijos ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentÄjusioji V.
D. įvykių metu (2011 m. liepos mÄnesį, 2011 m. lapkriÄio mÄnesį, 2012 m. kovo mÄnesį, 2012 m. liepos mÄnesį) nesirgo lÄtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Taigi nustatytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. B. suprato, kad jo atlikti seksualinÄs prievartos veiksmai gali sukelti nukentÄjusiajai psichikos sutrikimÄ , ir nors jis nenorÄjo tokių padarinių, taÄiau sÄ moningai leido tokioms pasekmÄms kilti. Vadinasi, jo kaltÄs forma pasireiÅ¡kÄ netiesiogine tyÄia.
TyÄiai bÅ«dinga, kad numatoma, jog pavojingi padariniai neiÅ¡vengiami ar labai tikÄtini. Kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad Å¡ioje byloje nustatytas sudÄtingas priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių vystymasis (dÄl patirto iÅ¡ tÄvo seksualinio iÅ¡naudojimo, prievartos buvo susargdinta V. D., jai iÅ¡sivystÄ potrauminio streso sutrikimas, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ). Å ioje byloje pats nuteistasis jokių parodymų apie savo psichinį santykį su veika ir jos padariniais nedavÄ (jis neparodÄ apie tai, numatÄ ar nenumatÄ, kad nuo jo seksualinÄs prievartos susirgs nepilnametÄ dukra, jei numatÄ, tai ar norÄjo tokių pasekmių, ar tik sÄ moningai leido joms atsirasti) ir neigÄ patį veikos padarymo faktÄ .
TodÄl teismas apie A. B. psichinį santykį su veika ir padariniais sprendžia iÅ¡ nustatytų aplinkybių. IlgÄ laikÄ panaudojant seksualinÄ prievartÄ nepilnametÄs dukters atžvilgiu, padarinių jos psichikai tikimybÄ yra didelÄ. Vadinasi, nuteistasis suvokÄ nusikalstamÄ veikos pobÅ«dį ir jo veika, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapÄiai, tinkamai kvalifikuota kaip išžaginimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas.Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl A.
B. kaltÄs jam atlikus inkriminuotus išžaginimo ir nesunkus sveikatos sutrikdymo veiksmus, tai patvirtina ir visų anksÄiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todÄl  nuteistojo A. B. kaltÄ Ä¯vykdžius BK 149 straipsnio 3 dalyje (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamas veikas â įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dÄl objektyvių ir neginÄijamų nuteistojo kaltÄs įrodymų stokos laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.
Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad teismas neapklausÄ asmenų, galbÅ«t žinojusių apie įvykius â nukentÄjusiosios senelių, jos vaikino G. R., jo motinos, pas kuriÄ laikinai kartu gyveno, mokymosi įstaigų atstovų ir kt., jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos, parodymų patikrinimas įvykio vietoje su nukentÄjusiÄ ja, eksperimentas, teisÄjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra bÅ«tinas.
Atliekant ikiteisminį tyrimÄ , neprivalo bÅ«ti atliekami absoliuÄiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje bÅ«tina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡ioje byloje prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas nemanÄ, kad byloje bÅ«tina atlikti apelianto minimus veiksmus, antra vertus, tai, kad apelianto nurodyti liudytojai nebuvo apklausti teismo posÄdyje, savaime neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog byla buvo iÅ¡nagrinÄta neiÅ¡samiai.
Vertindamas įrodymus, bylÄ nagrinÄjantis teismas taip pat nusprendžia, ar byloje esanÄių duomenų jam pakanka nustatyti įrodinÄtinoms aplinkybÄms, paÅ¡alinti kilusioms abejonÄms, daryti pagrįstoms iÅ¡vadoms dÄl veikos sudÄties buvimo, kaltinamo asmens kaltumo (nekaltumo) ir kt. IÅ¡ priimto nuosprendžio matyti, kad Å¡ioje byloje teismui tokių duomenų pakako â nuosprendyje apraÅ¡yti teismo iÅ¡tirti įrodymai, pateiktas iÅ¡samus ir aiÅ¡kus jų vertinimas bei teismo argumentai dÄl priimto sprendimo.
Kartu pažymima tai, kad ir pats nuteistasis skunde tik praÅ¡o iÅ¡kviesti Å¡iuos liudytojus, taÄiau nenurodo, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes jie galÄtų patvirtinti ar paneigti. Be to, prieÅ¡ baigiant įrodymų tyrimÄ apylinkÄs teismas klausÄ proceso dalyvių, ar Å¡ie turi praÅ¡ymų, nuteistasis jokių praÅ¡ymų neturÄjo (2 t., 153 b. l.). Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad byloje nÄra įrodymų net apie menkiausiÄ pasiprieÅ¡inimÄ â nukentÄjusioji neÅ¡aukÄ, nesigrÅ«mÄ, mamai nepasakojo, įvertinus nukentÄjusiosios baimÄ tÄvui, nuteistojo naudotÄ psichologinį bei fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, siekiant įveikti nukentÄjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , tai, be nukentÄjusiosios parodymų, patvirtina ir liudytojos                  Ž.
B. parodymai, bei nukentÄjusiosios raÅ¡yti užraÅ¡ai apie tÄvo daromÄ skriaudÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, turint omenyje tai, kad nukentÄjusioji buvo priklausoma nuo tÄvo â jis jÄ iÅ¡laikÄ materialiai, teikÄ pastogÄ, maistÄ , bei atsižvelgiant į teismo psichiatrijos âpsichologijos ekspertizÄs akte nurodytus duomenis, t. y., kad V. D., atsižvelgus į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinÄjamų įvykių metu ne iÅ¡ karto suprato su ja atliktų veiksmų esmÄ, todÄl negalÄjo Å¡iems veiksmams adekvaÄiai prieÅ¡intis, o ilgainiui ji įgavo daugiau žinių apie įtariamojo veiksmų reikÅ¡mÄ, todÄl jos supratimas apie tai augo, taÄiau dÄl situacinių aplinkybių įvykių metu ji negalÄjo Å¡iems veiksmams aktyviau prieÅ¡intis (1 t., 65â70 b. l.), aplinkybÄ, kad ji apie tÄvo jai daromÄ skriaudÄ iÅ¡kart nepapasakojo motinai, tampa suprantama ir yra paaiÅ¡kinama anksÄiau nurodytais duomenimis.
Taip pat nepagrįstas ir kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrindÄ fakto, kad tyÄia atlikti jam inkriminuotus nusikaltimus susiformavo atskirai, nes laiko tarpas negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, darant iÅ¡vadÄ , kad tyÄia nebuvo vieninga. Pagal teismų praktikoje suformuotÄ nuostatÄ tÄstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapaÄių ar vienarūšių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, taÄiau jie visi yra jungiami vieningos tyÄios (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-P-412/2007).
Vieningai tyÄiai, jungianÄiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas Å¡iuos savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dÄl kito nusikalstamo veiksmo. TodÄl tais atvejais, kai tyÄia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinÄs (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2Kâ605/2007). NenustaÄius vieningos kaltininko tyÄios, vien tai, kad tarp atskirų turto pagrobimų yra nedidelis laiko tarpas, nÄra pakankamas pagrindas pripažinti veikÄ tÄstine (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-743/2007).
NagrinÄjamoje byloje nuteistasis jokių parodymų apie tai, kad po pirmojo savo dukters išžaginimo bÅ«tų iÅ¡ anksto suplanavÄs savo nusikalstamÄ veikÄ tÄsti ateityje, neparodÄ, vadinasi, jo tyÄia po pirmosios įvykdytos nusikalstamos veikos, vis kildavo naujai. Taigi tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ku bÅ«du ir tos paÄios nukentÄjusiosios atžvilgiu, nesant nustatytos jo vieningos tyÄios, nesuteikia pagrindo apelianto įvykdytų nusikaltimų kvalifikuoti kaip vienÄ tÄstinÄ veikÄ .
Remdamasi iÅ¡dÄstytų duomenų visuma, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, jo teigimu padarytus apylinkÄs teismo proceso pažeidimus, jam neįtinkantį įrodymų vertinimÄ ir iÅ¡ to kylanÄias jo iÅ¡vadas dÄl teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisÄtumo įžvelgia vien dÄl nepalankaus jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo ir pažymi, kad Å¡ios aplinkybÄs, apeliacinÄs instancijos teismui nenustaÄius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybÄms ir įrodymų vertinimu, o tuo paÄiu ir paÄiu sprendimo pagrįstumu, nepakanka pripažinti, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų â bylos aplinkybÄs iÅ¡nagrinÄtos neiÅ¡samiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisÄtas.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, tenkinti nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ , jame iÅ¡dÄstytais motyvais, ir jį iÅ¡teisinti nÄra teisinio pagrindo, todÄl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. TaÄiau, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, pirmojo A. B. kaltinimo, matyti, kad A. B. yra inkriminuotas ir nesunkus nukentÄjusiosios V. D. sveikatos sutrikdymas, nors tokios aplinkybÄs egzistavimo nepatvirtina byloje esantys duomenys, rodantys, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentÄjusiajai buvo padarytas ne laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2011-07-20, o laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2012-07-01, kas nuteistajam A.
B. buvo inkriminuota kaip atskira nusikalstama veika. Esant tokioms aplinkybÄms Å¡i klaida taisytina, ir Å¡i nurodyta aplinkybÄ, kad A. B. padarÄ V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â iÅ¡ Å¡io kaltinimo Å¡alintina, o skundžiamas nuosprendis keistinas dÄl nuosprendyje iÅ¡dÄstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybÄms (BPK 328 str. 3 p.). TeisÄjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:
          AkmenÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 4 d. nuosprendį pakeisti:  paÅ¡alinti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, pirmajame A. B. kaltinime nurodytÄ aplinkybÄ, kad A. B. padarÄ V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .   KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .  Nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                   Vidmantas MylÄ TeisÄjai                                                                                                               Boleslovas Kalainis                 Zigmas Kavaliauskas