Legislator Case Law & Legislation
5e289876-37ea-475e-958d-390aab6ffac8 AI generated

5e289876-37ea-475e-958d-390aab6ffac8 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 5e289876-37ea-475e-958d-390aab6ffac8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-300/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00316-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.7.1.2.2; 1.2.4.6.3; 2.4.6.3.3; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 1 d. Šiauliai           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

5e289876-37ea-475e-958d-390aab6ffac8 · Å iaulių apygardos teismas: jį melagingai apkalbėjo dėl to, kad jis neleido jai, esant nepilnametei, gyventi kartu su G. jų namuose. Nuteistasis pažymi, kad jis su nukentėjusiÄ ja jokių lytinių santykių niekada neturėjo, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisiamojo posėdžio duotųjų todėl, kad jis buvo paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų grasinimų, pasakė netiesÄ ir pasirašė ant protokolo jo neskaitęs, nors prieÅ¡ tai buvo nurodęs, kad lytinių santykių su V. D. neturėjo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-300/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00316-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.7.1.2.2; 1.2.4.6.3; 2.4.6.3.3; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 1 d. Šiauliai           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,nuteistajam A.

B.,  nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį (dėl išžaginimo laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2011-07-20) laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams;  pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl išžaginimo 2011 m. lapkričio mėnesį) laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;           pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo išžaginti) laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams;

           pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl išžaginimo 2012 m. kovo mėnesį) laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;            pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl išžaginimo 2012 m. liepos 1 d.) laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė A.

B. paskirta – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.  Teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. B. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametę savo dukrÄ V. D. ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2011-07-20, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, panaudodamas psichologinį bei fizinį smurtÄ , t. y. grasindamas sumuÅ¡ti savo dukrÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę V.

D., gim. (duomenys neskelbtini), jėga paguldydamas jÄ Ä¯ lovÄ , numaudamas kelnes ir kelnaites, užguldamas jÄ ir taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su V. D. prieÅ¡ jos valiÄ .Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. savo kÅ«nu užguldamas ir prispausdamas gulinčiÄ lovoje savo dukrÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę V.

D., gim. (duomenys neskelbtini), delnu užspausdamas nukentėjusiosios burnÄ , jėga numaudamas jai kelnes kartu su kelnaitėmis, taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su V. D. prieÅ¡ jos valiÄ . Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2012-03-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buto tualete, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. savo kÅ«nu prispausdamas savo dukrÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę V.

D., gim. (duomenys neskelbtini), jėga maudamas nukentėjusiajai kelnes, pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti prieÅ¡ jos valiÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes į namus grįžo nukentėjusiosios mama Ž. B.. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, panaudodamas psichologinį bei fizinį smurtÄ , t. y. grasindamas sumuÅ¡ti ir jėga paguldydamas į lovÄ savo dukrÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę V.

D., gim. (duomenys neskelbtini), jėga numaudamas nukentėjusiajai kelnes kartu su kelnaitėmis, stipriai prispausdamas jos rankas prie lovos, taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su V. D. prieÅ¡ jos valiÄ . Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. užguldamas savo kÅ«nu ir prispausdamas gulinčiÄ lovoje savo dukrÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę V.

D., gim. (duomenys neskelbtini), delnu stipriai užspausdamas nukentėjusiajai burnÄ ir jėga numaudamas jai kelnaites, taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su V. D. prieÅ¡ jos valiÄ . Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2012-07-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žagindamas savo dukrÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę V. D., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai Å¡ių nusikalstamų veikų įtakoje sutrikdė nukentėjusiosios V.

D. psichinę sveikatÄ , padarydamas jai potrauminio streso sutrikimÄ , kuris tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsirado nuo jo nusikalstamų veiksmų, t. y. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes po nusikalstamų veiksmų V. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir jį pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ iÅ¡teisinti.Skunde nurodo, kad jis su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka visiÅ¡kai, kadangi, apelianto teigimu, jis jokios nusikalstamos veikos neįvykdė.

Dėl teismo sprendimo pagrįstumo nurodo, kad teismas tik deklaratyviai nurodė, jog padarytas nusikalstamas veikas patvirtina bylos duomenys, tačiau konkrečiai neanalizavo, kÄ kiekvienas įrodymas patvirtina, neiÅ¡analizavo visų reikÅ¡mingų aplinkybių, neapklausė asmenų, galbÅ«t žinojusių apie įvykius – nukentėjusiosios senelių, jos vaikino G. R., jo motinos, pas kuriÄ laikinai kartu gyveno, mokymosi įstaigų atstovų ir kt., nebuvo renkami teisinantys įrodymai. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos, parodymų patikrinimas įvykio vietoje su nukentėjusiÄ ja V.

D., eksperimentas, siekiant nustatyti, ar galėjo žmona, bÅ«dama nėščia, negirdėti, kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ jų lovos ir nuėjo į kitÄ kambarį žaginti nukentėjusiosios ir kt. Taigi nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios V. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo vienintelis tiesioginis įrodymas, kad jis atliko nusikalstamas veikas, o visi kiti įrodymai, apelianto įsitikinimu, buvo iÅ¡vestiniai ir nepatvirtinantys nei nusikalstamų veikų fakto, nei kas juos padarė. Mano, kad nukentėjusioji V.

D. jį melagingai apkalbėjo dėl to, kad jis neleido jai, esant nepilnametei, gyventi kartu su G. jų namuose. Nuteistasis pažymi, kad jis su nukentėjusiÄ ja jokių lytinių santykių niekada neturėjo, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisiamojo posėdžio duotųjų todėl, kad jis buvo paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų grasinimų, pasakė netiesÄ ir pasirašė ant protokolo jo neskaitęs, nors prieÅ¡ tai buvo nurodęs, kad lytinių santykių su V. D. neturėjo.

Taip pat, panagrinėjus Å¡ios baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliantas mato, kad jis jau nuo pat pradžių buvo laikomas kaltu, nebuvo stengiamasi nustatyti tiesos, taip ne kartÄ pažeidžiant jo nekaltumo prezumpcijÄ . Nurodo, jog teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. iÅ¡sivystė potrauminio streso sindromas, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tokia iÅ¡vada nebÅ«tinai reiÅ¡kia, jog dėl sveikatos sutrikdymo kaltas jis, nes ekspertizės akte daroma iÅ¡vada, kad jis atsirado „dėl byloje nagrinėjamų dalykų“, tačiau nedetalizuojama, bÅ«tent dėl kokių konkrečių įvykių.

Taigi apeliantas mano, kad toks sindromas galėjo atsirasti ir dėl streso, patirto vaikÅ¡tant į policijÄ , V. D. duodant melagingus parodymus, Å¡eimos narių baimė dėl tokio savo elgesio, dėl to, kad jis neleido nepilnametei dukrai gyventi pas juos su draugu G., dėl barimo, grįžus vėlai iÅ¡ draugių. Taip pat nurodo, kad, siekiant nustatyti, jog lytinis santykiavimas buvo prieÅ¡ V. D. valiÄ , reiktų įrodyti, kad buvo pasiprieÅ¡inimas, ir ne bet koks, o tikras, o ne tariamas. Tačiau, nuteistojo manymu, byloje nėra įrodymų net apie menkiausiÄ pasiprieÅ¡inimÄ â€“ nukentėjusioji neÅ¡aukė, nesigrÅ«mė, mamai nepasakojo.

Taigi apelianto nuomone, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų buvus lytiniam santykiavimui tarp jo ir V. D.. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į kitus teismo nuosprendžio ir įstatymų normos neatitikimus. Dėl BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų kvalifikavimo nurodo, kad jo veika kvalifikuota kaip penki atskiri nusikaltimai pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, nors, pasak nuteistojo, teismas nepagrindė fakto, kad tyčia atlikti Å¡iuos nusikaltimus susiformavo atskirai, o laiko tarpas negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, darant iÅ¡vadÄ , kad tyčia nebuvo vieninga.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimo nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ , panaudotÄ siekiant nuslopinti nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , apima išžaginimo nusikaltimas ir tai neturėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip atskira veika, nes tai yra vienas iÅ¡ išžaginimo požymių – fizinio smurto panaudojimas. Taigi teigia, kad Å¡iuo atveju BK 138 straipsnis negalėjo bÅ«ti inkriminuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267/2012).

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis A. B., nesutikdamas su apkaltinamuoju Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, apeliaciniame skunde tvirtina buvęs apkalbėtas savo dukros – nukentėjusiosios V. D., kurios parodymų pagrindu ir buvo priimtas, apelianto teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas teismo nuosprendis.

Vis dėlto teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais bei deklaratyviais. Patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, Å¡ioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 149 straipsnio 3 dalis (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalis 149 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas – pritaikytas tinkamai.

Kad apeliantas padarė anksčiau nurodytas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, priešingai nuteistojo teiginiams, patvirtina ne tik nukentėjusiosios V. D., kurios parodymai buvo nuoseklūs ir sutampantys esminėmis detalėmis (1 t., 26–29, 34–38 b. l., 2 t., 150–151 b. l.), bet ir liudytojų Ž. B. (2 t., 151–152 b. l.), J. K. (2 t., 152-153 b. l.) parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 42 b. l.), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 65–70 b. l.), nukentėjusiosios V.

D. užraÅ¡ai (1 t., 86-98 b. l.). Taigi, nors pagrindinis A. B. kaltės dėl išžaginimo ir pasikėsinimo išžaginti įrodymų Å¡altinis ir yra nukentėjusiosios V. D. parodymai, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡ios nukentėjusiosios parodymai yra neteisingi, duoti siekiant jį apkalbėti. IÅ¡ esmės per visÄ ikiteisminio tyrimo laikÄ , apklausiama tyrėjos ir ikiteisminio tyrimo teisėjos (1 t., 26–29, 34–38 b. l.), V. D. davė nuoseklius, iÅ¡samius ir kategoriÅ¡kus parodymus apie tai, kaip tėvas – A.

B. jÄ keturis kartus išžagino ir vienÄ kartÄ pasikėsino išžaginti. Tokius A. B. kaltinančius parodymus nukentėjusioji patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (2 t., 150–151 b. l.). O apie tokį tėvo elgesį, kai jai buvo 15–16 metų, nukentėjusioji nurodė pasakojusi draugei J. K., kuri bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tai patvirtino ir parodė, kad V. D. jai yra pasakojusi, kad prie jos priekabiavo ir lytiÅ¡kai santykiavo jos tėvas A. B., o ji matė, kad ji yra prislėgta (2 t., 152–153 b. l.).

Taip pat apie tėvo daromÄ skriaudÄ nukentėjusioji rašė ir savo užraÅ¡uose, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad tėvas, jei ji jam neatsiduos, jai grasina smurtu, kad ji bijo apie tai pasakyti motinai, nes motina nėščia, bijo, kad motinai iÅ¡vykus tėvas jÄ vėl „užlauš“, „kaip tÄ kartÄ , kai mama dirbo senelių namuose, o jis buvo girtas ir mane nurengė ir savo daiktÄ man įgrÅ«do“, kad ji po viso to nebenori gyventi, kad tėvas jÄ ne vienÄ kartÄ â€žužlaužė“, kad tik save patenkintų, tualete irgi lindo, jog tėvas jÄ Å¡antažuoja, visaip vadina (1 t., 86–98).

Tai, kad nukentėjusiosios V. D. ir jos tėvo A. B. santykiai nebuvo geri, ir kad nukentėjusioji jo bijojo ir nenorėdavo likti namuose viena su tėvu, apylinkės teismo posėdžio metu parodė ir liudytoja Ž. B., kai ji paaiÅ¡kino, kad nuo 2012 m. pastebėjo, kad prasidėjo dideli barniai tarp dukros V. D. ir jos tėvo, t. y. kaltinamojo. Ji pastebėjo, kad dukra V. net drebėti ima, ji nenorėdavo likti namuose viena su tėvu, jei tik kur nors ji eidavo, o tai, kad V. yra žaginama, ji sužinojo 2013 m., kai ji pasisakė, kad nebenori su jais gyventi, pasakė, kad ji perskaitytų jos paliktÄ sÄ siuvinį.

Ji buvo Å¡okiruota, kad nematė, neįtarė ir nesuprato, kas tarp vyro ir dukros vyksta (2 t., 151–152 b. l.). Vadinasi, iÅ¡vada apie A. B. kaltę padarant jam inkriminuotas ir jo ginčijamas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas padarė remdamasis ne vien tik V. D. parodymais, bet iÅ¡tyręs bei įvertinęs kitų bylos duomenų – liudytojos J. K., Ž. B. parodymus, nukentėjusiosios užrašų turinį, atitinkantį jos duotus parodymus, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – visetÄ .

Tai reiškia, kad nors A. B. kaltė padarius veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 3 dalyje, ir yra pagrįsta vieninteliu tiesioginiu įrodymų šaltiniu – V. D. parodymais, tačiau BPK 301 straipsnio prasme toks įrodymas yra leistinas. BPK 301 straipsnio normos draudžia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju visos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės atitinka ne tik visus jos parodymus, bet ir kitus anksčiau išdėstytus liudytojų parodymus ir rašytinius bylos duomenis.

Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusioji yra suinteresuota apkalbėti tėvÄ , tai pagrindžia ir tai, kad faktas apie tėvo naudotÄ seksualinę prievartÄ paaiÅ¡kėjo tik tuomet, kai nukentėjusioji, nebeapsikentusi tokio tėvo elgesio, pasakė motinai, kad nebenori su jais gyventi, ir iÅ¡sikėlė gyventi pas senelius, o iÅ¡sikeldama motinai pasakė, kad ji perskaitytų jos paliktÄ sÄ siuvinį, po ko motina ir kreipėsi į policijÄ . Taigi, nors nuteistojo apeliaciniu skundu ir bandoma įtikinti nukentėjusiosios V.

D. parodymų neobjektyvumu, tačiau, be to, kas nurodyta anksčiau, tai paneigia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 65–70 b. l.), kuriame konstatuota, kad V. D. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumÄ nėra bÅ«dingi. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį jos duodamiems parodymams. Ekspertizės metu V. D. pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę, jos pasakojimas yra realistiÅ¡kas: jis atitinka jos gyvenimiÅ¡kÄ patirtį bei individualius psichologinius ypatumus (uždara, nepasitikinti savimi, jaučiasi emociÅ¡kai nutolusi nuo jai artimų asmenų; subjektyviai sudėtingose situacijose jai bÅ«dinga vengti stresÄ keliančių dirgiklių, ji užsisklendžia savyje) (1 t., 69 b. l.).

Taip pat nuteistojo apeliacinio skundo argumentÄ , kad buvo apkalbėtas nukentėjusiosios, paneigia ir paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsintų nuteistojo 2013 m. rugsėjo 19 d. duotų parodymų, matyti, kad jis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, paaiÅ¡kino, kad su dukra yra turėjęs lytinių santykių, bet tai buvo abipusiu sutarimu, dukra pati pasiÅ«liusi santykiauti (1 t., 153–154 b. l.). IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsintų nuteistojo 2013 m. rugsėjo 18 d. duotų parodymų teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo apeliantui, matyti, kad jis pripažino jam pareikÅ¡tus įtarimus, nurodė, kad buvo iÅ¡gėręs, juokais pasakė, o nukentėjusioji sutiko, parodė, kad du ar tris kartus per metus laiko taip buvo, pirmas kartas – 2011 m. pabaigoje, parodė, kad savo poelgį vertina negerai, labai gailisi, taip niekuomet nebedarytų (1 t., 167–168 b. l.).

Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu                         A. B. nurodė savo kaltę pripažįstantis iÅ¡ dalies, nurodė pripažįstantis, jog naudojo prieÅ¡ savo dukrÄ psichinę ir fizinę prievartÄ visus penkis kartus. Tačiau kartu parodė tai, kad to, kas nurodyta kaltinamajame akte, nebuvo. Taip pat parodė, kad pripažįsta trečiÄ epizodÄ , nes buvo susitarę, dėl ketvirto epizodo buvo tik kalbėję. Galiausiai nurodė tai, kad jis iÅ¡vis nesantykiavo su savo dukra ir kaltės nepripažįsta, kÄ teigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (2 t., 49–51 b. l.).

Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis A. B., apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje paklaustas dėl parodymų pakeitimo priežasčių, teigė, kad jam policijos pareigÅ«nai davė neleistinÄ poveikį versdami duoti tokius parodymus ir prisipažinti. Tačiau tokia jo versija paneigiama įvertinus tai, kad, kaip matyti iÅ¡ minėto apklausos protokolo (1 t., 153–154 b. l.), Å¡io procesinio veiksmo metu kartu su A. B. dalyvavo ir gynėjas, kuris savo paraÅ¡u patvirtino apelianto duotų parodymų teisingumÄ bei atliktos apklausos teisėtumÄ , o kitus parodymus nuteistasis davė teismo posėdžių metu, bei apie neva jam kriminalistų daromÄ spaudimÄ teismui nieko nenurodė.

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad jį privertė prisipažinti „kriminalistai“, atmeta ir tai vertina kaip nuteistojo bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad neva nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl streso, patirto vaikÅ¡tant į policijÄ , nukentėjusiajai duodant melagingus parodymus, Å¡eimos narių baimė dėl tokio savo elgesio, dėl to, kad jis neleido nepilnametei dukrai gyventi pas juos su draugu G., dėl barimo, grįžus vėlai iÅ¡ draugių.

Å is argumentas, be to, kas nurodyta anksčiau, t. y., kad nuteistasis seksualinę prievartÄ nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo prieÅ¡ jos valiÄ , kategoriÅ¡kai paneigiamas jau minėtu ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad Å¡iuo metu V. D. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. V. D. iki Å¡iol pasireiÅ¡kia psichotraumuojantis bylos įvykių poveikis jos elgesiui bei emocinei bÅ«senai: yra padidėjęs jos bendras nerimo lygis, ji tapo uždaresnė, labiau izoliuojasi nuo aplinkinių, jÄ vis dar kamuoja su bylos įvykiais susiję prisiminimai.

Ekspertizės akte konstatuota, kad po byloje nagrinėjamo įvykio V. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajai ekspertizės atlikimo metu 2014-01-14 buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, gydantis 2014 m. sausio 30 d. – vasario 6 d. krizių skyriuje metu jai taip pat diagnozuotas konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (1 t., 65–70 b. l.). Be to, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusioji V.

D. įvykių metu (2011 m. liepos mėnesį, 2011 m. lapkričio mėnesį, 2012 m. kovo mėnesį, 2012 m. liepos mėnesį) nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. B. suprato, kad jo atlikti seksualinės prievartos veiksmai gali sukelti nukentėjusiajai psichikos sutrikimÄ , ir nors jis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Vadinasi, jo kaltės forma pasireiÅ¡kė netiesiogine tyčia.

Tyčiai bÅ«dinga, kad numatoma, jog pavojingi padariniai neiÅ¡vengiami ar labai tikėtini. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje nustatytas sudėtingas priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių vystymasis (dėl patirto iÅ¡ tėvo seksualinio iÅ¡naudojimo, prievartos buvo susargdinta V. D., jai iÅ¡sivystė potrauminio streso sutrikimas, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ). Å ioje byloje pats nuteistasis jokių parodymų apie savo psichinį santykį su veika ir jos padariniais nedavė (jis neparodė apie tai, numatė ar nenumatė, kad nuo jo seksualinės prievartos susirgs nepilnametė dukra, jei numatė, tai ar norėjo tokių pasekmių, ar tik sÄ moningai leido joms atsirasti) ir neigė patį veikos padarymo faktÄ .

Todėl teismas apie A. B. psichinį santykį su veika ir padariniais sprendžia iÅ¡ nustatytų aplinkybių. IlgÄ laikÄ panaudojant seksualinę prievartÄ nepilnametės dukters atžvilgiu, padarinių jos psichikai tikimybė yra didelė. Vadinasi, nuteistasis suvokė nusikalstamÄ veikos pobÅ«dį ir jo veika, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tinkamai kvalifikuota kaip išžaginimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

B. kaltės jam atlikus inkriminuotus išžaginimo ir nesunkus sveikatos sutrikdymo veiksmus, tai patvirtina ir visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl  nuteistojo A. B. kaltė įvykdžius BK 149 straipsnio 3 dalyje (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamas veikas – įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų stokos laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad teismas neapklausė asmenų, galbÅ«t žinojusių apie įvykius – nukentėjusiosios senelių, jos vaikino G. R., jo motinos, pas kuriÄ laikinai kartu gyveno, mokymosi įstaigų atstovų ir kt., jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos, parodymų patikrinimas įvykio vietoje su nukentėjusiÄ ja, eksperimentas, teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra bÅ«tinas.

Atliekant ikiteisminį tyrimÄ , neprivalo bÅ«ti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje bÅ«tina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡ioje byloje prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas nemanė, kad byloje bÅ«tina atlikti apelianto minimus veiksmus, antra vertus, tai, kad apelianto nurodyti liudytojai nebuvo apklausti teismo posėdyje, savaime neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai.

Vertindamas įrodymus, bylÄ nagrinėjantis teismas taip pat nusprendžia, ar byloje esančių duomenų jam pakanka nustatyti įrodinėtinoms aplinkybėms, paÅ¡alinti kilusioms abejonėms, daryti pagrįstoms iÅ¡vadoms dėl veikos sudėties buvimo, kaltinamo asmens kaltumo (nekaltumo) ir kt. IÅ¡ priimto nuosprendžio matyti, kad Å¡ioje byloje teismui tokių duomenų pakako – nuosprendyje apraÅ¡yti teismo iÅ¡tirti įrodymai, pateiktas iÅ¡samus ir aiÅ¡kus jų vertinimas bei teismo argumentai dėl priimto sprendimo.

Kartu pažymima tai, kad ir pats nuteistasis skunde tik praÅ¡o iÅ¡kviesti Å¡iuos liudytojus, tačiau nenurodo, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes jie galėtų patvirtinti ar paneigti. Be to, prieÅ¡ baigiant įrodymų tyrimÄ apylinkės teismas klausė proceso dalyvių, ar Å¡ie turi praÅ¡ymų, nuteistasis jokių praÅ¡ymų neturėjo (2 t., 153 b. l.). Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad byloje nėra įrodymų net apie menkiausiÄ pasiprieÅ¡inimÄ â€“ nukentėjusioji neÅ¡aukė, nesigrÅ«mė, mamai nepasakojo, įvertinus nukentėjusiosios baimę tėvui, nuteistojo naudotÄ psichologinį bei fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, siekiant įveikti nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , tai, be nukentėjusiosios parodymų, patvirtina ir liudytojos                  Ž.

B. parodymai, bei nukentėjusiosios raÅ¡yti užraÅ¡ai apie tėvo daromÄ skriaudÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, turint omenyje tai, kad nukentėjusioji buvo priklausoma nuo tėvo – jis jÄ iÅ¡laikė materialiai, teikė pastogę, maistÄ , bei atsižvelgiant į teismo psichiatrijos –psichologijos ekspertizės akte nurodytus duomenis, t. y., kad V. D., atsižvelgus į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu ne iÅ¡ karto suprato su ja atliktų veiksmų esmę, todėl negalėjo Å¡iems veiksmams adekvačiai prieÅ¡intis, o ilgainiui ji įgavo daugiau žinių apie įtariamojo veiksmų reikÅ¡mę, todėl jos supratimas apie tai augo, tačiau dėl situacinių aplinkybių įvykių metu ji negalėjo Å¡iems veiksmams aktyviau prieÅ¡intis (1 t., 65–70 b. l.), aplinkybė, kad ji apie tėvo jai daromÄ skriaudÄ iÅ¡kart nepapasakojo motinai, tampa suprantama ir yra paaiÅ¡kinama anksčiau nurodytais duomenimis.

Taip pat nepagrįstas ir kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrindė fakto, kad tyčia atlikti jam inkriminuotus nusikaltimus susiformavo atskirai, nes laiko tarpas negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, darant iÅ¡vadÄ , kad tyčia nebuvo vieninga. Pagal teismų praktikoje suformuotÄ nuostatÄ tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007).

Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas Å¡iuos savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007). Nenustačius vieningos kaltininko tyčios, vien tai, kad tarp atskirų turto pagrobimų yra nedidelis laiko tarpas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti veikÄ tęstine (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007).

Nagrinėjamoje byloje nuteistasis jokių parodymų apie tai, kad po pirmojo savo dukters išžaginimo bÅ«tų iÅ¡ anksto suplanavęs savo nusikalstamÄ veikÄ tęsti ateityje, neparodė, vadinasi, jo tyčia po pirmosios įvykdytos nusikalstamos veikos, vis kildavo naujai. Taigi tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡ku bÅ«du ir tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, nesant nustatytos jo vieningos tyčios, nesuteikia pagrindo apelianto įvykdytų nusikaltimų kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinę veikÄ .

Remdamasi iÅ¡dėstytų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, jo teigimu padarytus apylinkės teismo proceso pažeidimus, jam neįtinkantį įrodymų vertinimÄ ir iÅ¡ to kylančias jo iÅ¡vadas dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo įžvelgia vien dėl nepalankaus jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo ir pažymi, kad Å¡ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, o tuo pačiu ir pačiu sprendimo pagrįstumu, nepakanka pripažinti, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tenkinti nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ , jame iÅ¡dėstytais motyvais, ir jį iÅ¡teisinti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, pirmojo A. B. kaltinimo, matyti, kad A. B. yra inkriminuotas ir nesunkus nukentėjusiosios V. D. sveikatos sutrikdymas, nors tokios aplinkybės egzistavimo nepatvirtina byloje esantys duomenys, rodantys, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas ne laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2011-07-20, o laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2012-07-01, kas nuteistajam A.

B. buvo inkriminuota kaip atskira nusikalstama veika. Esant tokioms aplinkybėms Å¡i klaida taisytina, ir Å¡i nurodyta aplinkybė, kad A. B. padarė V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ iÅ¡ Å¡io kaltinimo Å¡alintina, o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

          Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti:  paÅ¡alinti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, pirmajame A. B. kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad A. B. padarė V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .   KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .  Nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                   Vidmantas Mylė Teisėjai                                                                                                               Boleslovas Kalainis                 Zigmas Kavaliauskas