2013-03-15 Nr. AB-587-3-62-3-00542-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-412/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00542-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 4–5), kuriame prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 10.33.C-29373 (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius Sprendimas Nr. 10.33.C-29373) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2544 (toliau – ir VSDFV Sprendimas Nr. (6.5) I-2544) bei įpareigoti priimti naują sprendimą – įskaityti darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpį nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1991 m. lapkričio 15 d. į stažą, o gautą atlyginimą įtraukti į draudžiamųjų pajamų apskaičiavimą. Šiuos skundo reikalavimus Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti (b.l. 49–50).

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu VSDFV Kauno skyrius Sprendimu Nr. 10.33.C-29373 jam buvo paskirta 383,94 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir pensija), kuri buvo apskaičiuota pagal 23.0302 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo (toliau – ir VSPD) stažą. Pareiškėjo nuomone, remiantis klaidingai apskaičiuotu stažu ir draudžiamomis pajamomis, jam paskiria per maža pensija. Į darbo stažą nepagrįstai neįskaitytas pareiškėjo darbo Kapsuko rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpis nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1991 m. lapkričio 15 d (nepagrįstai neatsižvelgta į darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus Nr. 7 ir 8). (duomenys neskelbtini) kolūkyje pareiškėjas dirbo buitinės dalies vedėju, turėjo pagaminti bei prižiūrėti ūkio lauko ir vidaus vizualinę informaciją, dekoratyvinius akcentus. Už apipavidalinimo darbus gaudavo 120 rublių per mėnesį. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius, apskaičiuodamas draudžiamųjų pajamų koeficientus, į nurodytas aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė. (duomenys neskelbtini) kolūkio vadovas išdavė pažymą, leidžiančią dirbti pagal darbų sutartis kitur, nes tuo laiku pagrindinė pareiškėjo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) kolūkis.

Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad atsakovas nepagrįstai neįskaitė ir kitų jo darbo kolūkiuose laikotarpių ir pajamų, t.y.: 1) nuo 1976 m. sausio 15 d. iki 1976 m. rugpjūčio 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje; 2) nuo 1983 m. sausio 10 d. iki 1983 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje; 3) nuo 1989 m. rugpjūčio 25 d. iki 1989 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, 4) nuo 1991 m. gegužės 15 d. iki 1991 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Ūkių vadovai su juo sudarytas sutartis vadino įvairiai (darbo, rangos), tačiau nepaisant to, tai buvo darbo santykiai. Dirbdamas pagal sutartis pareiškėjas mokėjo visus priklausančius mokesčius, buvo socialiai apdraustas, todėl neįskaityti šių laikotarpių į darbo stažą nėra pagrindo.

Atsakovai prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą (b. l. 53–56, 57–60) paaiškino, kad pareiškėjo valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija yra apskaičiuota Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) nustatyta tvarka ir skaičiuoti ją kitaip nėra teisinio pagrindo. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyta, kokie iki 1995 m. sausio 1 d. (t. y. iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo dienos) buvę laikotarpiai prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai.

Iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., stažui prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija), (toliau – ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai) nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d., VSPD stažui prilyginamas asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pensijų įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, kokios iki 1995 m. sausio 1 d. buvusios pajamos prilyginamos draudžiamosioms pajamoms. Iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., į asmens draudžiamąsias pajamas įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai (Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei kolūkio narių gautas visų rūšių apmokėjimas už darbą kolūkyje (Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 5 priedo 1 punkte nurodyta, kad iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) valstybinio socialinio draudimo įmokos neturėjo būti skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą pagal civilines teisines sutartis (rangos, komiso, pavedimo ir kitas). Iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d., į asmens draudžiamąsias pajamas įtraukiamos asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos VSD įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos (Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nuo 1991 m. liepos 29 d. įsigaliojusios Valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo laikinosios tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 302, 3.1 punkte numatyta, kad VSD įmokos neskaičiuojamos nuo pajamų, gaunamų už atliktus darbus pagal rangos ir kitas civilinės teisės reguliuojamas sutartis. Asmenys, dirbę pagal civilines teisines sutartis, nei iki 1991 m. birželio 1 d., nei po šios datos nebuvo ir neturėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, todėl darbo laikas pagal šias sutartis neprilyginamas VSPD stažui, o gautas atlyginimas – draudžiamosioms pajamoms.

Ta aplinkybė, kad nuo pareiškėjo atlyginimo, apskaičiuoto už darbą pagal 1991 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkis) sutartį, buvo apskaičiuotos 1 proc. dydžio VSD įmokos, nesudaro pagrindo užduočių pagal šią civilinę teisinę sutartį atlikimo laikotarpį nuo 1991 m. gegužės 15 d. (sutarties sudarymo diena) iki 1991 m. liepos 31 d. (data, iki kurios turėjo būti atlikti darbai) prilyginti VSDP stažui pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą ar 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o pagal šią sutartį gautą atlyginimą – draudžiamosioms pajamoms pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą ar 55 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi šios įmokos buvo apskaičiuotos neteisėtai ir nepagrįstai, o iš neteisėtumo teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur).

1983 m. gegužės 10 d. išduotoje pareiškėjo darbo knygelėje KT-I Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai Nr. 7 ir Nr. 8 apie 1986 m. balandžio 23 d. priėmimą į Kapsuko rajono (duomenys neskelbtini) kolūkį ir 1991 m. lapkričio 14 d. atleidimą iš šio kolūkio yra fiktyvūs. Marijampolės apskrities archyvas patvirtino, kad Kapsuko rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžių 1986 m. balandžio 23 d. protokolo Nr. 13 ir 1991 m. lapkričio 14 d. protokolo Nr. 10, remiantis kuriais padaryti įrašai pareiškėjo darbo knygelėje apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, iš viso nėra, o 1991 m. spalio 15 d. protokole Nr. 10 nėra duomenų apie pareiškėjo atleidimą iš darbo (Marijampolės apskrities archyvo 2007 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 7R-1572 ir 2007 m. liepos 16 d. raštas Nr. 7R-1948). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, jog Marijampolės savivaldybės administracijos saugomose Kapsuko rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1986–1987 metų atsiskaitymų už darbą apskaitos knygose buvo duomenys apie laikotarpiu nuo 1986 m. gegužės 1 d. iki 1987 m. balandžio 30 d. pareiškėjui priskaičiuotą atlyginimą, jam einant buitinės dalies vedėjo pareigas, VSDFV Kauno skyrius, remdamasis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai įskaitė į pareiškėjo VSPD stažą tik laikotarpį nuo 1986 m. gegužės 1 d. iki 1987 m. balandžio 30 d., o šiuo laikotarpiu gautą atlyginimą, remdamasis Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prilygino draudžiamosioms pajamoms. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo skundo reikalavimai dėl skundžiamų sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įskaityti į VSPD stažą pareiškėjo nurodytus darbo kolūkiuose laikotarpius yra visiškai nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 78–83) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 10.33.C-29373, kuriuo jam nuo 2011 m. balandžio 30 d. paskirta 383,94 Lt dydžio senatvės pensija, ir VSDFV 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2544, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ppareiškėjo keliamo ginčo esmė yra dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teigia, kad VSDFV Kauno skyrius, skaičiuodamas pensijos dydį, nepagrįstai neįskaitė į VSPD stažą ir draudžiamas pajamas pensijai gauti pareiškėjo darbo atitinkamuose kolūkiuose laikotarpių ir gautų pajamų (atlyginimo), t.y. nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1991 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, nuo 1976 m. sausio 15 d. iki 1976 m. rugpjūčio 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje Pakruojo rajone, nuo 1983 m. sausio 10 d. iki 1983 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje Vilkaviškio rajone, nuo 1989 m. rugpjūčio 25 d. iki 1989 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje Anykščių rajone; nuo 1991 m. gegužės 15 d. iki 1991 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje Prienų rajone.

Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 10.33.C-29373 pareiškėjui nuo 2011 m. balandžio 30 d. buvo paskirta 383,94 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 6; Pensijos bylos l. 117). Pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pareiškėjo 23 metų 11 dienų (23,0302 m.) VSDP stažą ir 1981, 1984, 1985, 1986, 1987, 1995, 1996, 1997, 2000, 2001, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 bei 2011 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias buvo apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai – 0,4439 ir 0,5179 (Pensijos bylos l. 129). VSDFV Kauno skyrius neįskaičiavo į pareiškėjo VSPD stažą ir draudžiamąsias pajamas pensijai gauti pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1986 m. gegužės 1 d. ir nuo 1987 m. balandžio 30 d. iki 1991 m. lapkričio 15 d. Pareiškėjo darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašuose Nr. 7 ir 8 nurodyta, kad pareiškėjas į darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje buvo priimtas nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1991 m. lapkričio 15 d. Nurodytų įrašų pagrindais įrašyti 1986 m. balandžio 23 d. Nr. 13 ir 1991 m. lapkričio 14 d. Nr. 10 protokolai (b. l. 8; Pensijos bylos l. 23–24). Marijampolės apskrities archyvo duomenyse nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio 1985–1986 ir 1990–1991 metų protokoluose nėra žinių apie pareiškėjo priėmimą ir atleidimą, taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžių protokolai (1986 m. balandžio 23 d. Nr. 13 ir 1991 m. lapkričio 14 d. Nr. 10), kuriais vadovaujantis buvo padaryti įrašai pareiškėjo darbo knygelėje apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, nebuvo rasti (Pensijos bylos l. 12, 31, 74–79, 158). (duomenys neskelbtini) kolūkio 1988–1991 metų archyviniuose dokumentuose taip pat nerasta duomenų ir apie pareiškėjo nurodytas minėtų metų draudžiamąsias pajamas (Pensijos bylos l. 14).

Socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyta, kad laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 54 str. 4 d.). Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punkte numatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte išvardytais dokumentais. Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 63 punkte numatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 63 punkte numatyta tvarka patikrinęs pareiškėjo darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų Nr. 7 ir 8 pagrįstumą, nustatė, jog nėra šių įrašų faktinį pagrindimą patvirtinančių (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžių protokolų: 1986 m. balandžio 23 d. Nr. 13 ir 1991 m. lapkričio 14 d. Nr. 10, apie pareiškėjo priėmimą nuo 1986 m. balandžio 23 d. į darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir atleidimą iš šio darbo nuo 1991 m. lapkričio 15 d. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumą patvirtino Marijampolės apskrities archyvo duomenys (Pensijos bylos l. 12, 14, 31, 74–79, 158). Teismas konstatavo, kad nesant pagrįstų ir pakankamų duomenų apie pareiškėjo priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo bei draudžiamąsias pajamas (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpiu nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1986 m. gegužės 1 d. ir nuo 1987 m. balandžio 30 d. iki 1991 m. lapkričio 15 d., atsakovas VSDFV Kauno skyrius teisėtai ir pagrįstai neįskaitė pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje nurodytais laikotarpiais į VSDP stažą ir draudžiamąsias pajamas pensijai gauti. Atsakovo VSDFV Kauno skyriaus skundžiamas sprendimas atitiko Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 4 dalies nuostatas, taip pat Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 ir 63 punktų reikalavimus.

Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui išlieka teisė kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neišlikus darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų Nr. 7 ir 8 pagrįstumą patvirtinančių (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžių protokolų (1986 m. balandžio 23 d. Nr. 13 ir 1991 m. lapkričio 14 d. Nr. 10).

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius, 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 10.33.C-29373 paskirdamas pareiškėjui 383,94 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, taip pat neįskaitė į VSDP stažą ir draudžiamąsias pajamas pareiškėjo darbo, dirbto pagal sutartis kolūkiuose: nuo 1976 m. balandžio 5 d. iki 1976 m. rugpjūčio 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, nuo 1983 m. sausio 10 d. iki 1983 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, nuo 1989 m. rugpjūčio 25 d. iki 1989 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, nuo 1991 m. gegužės 15 d. iki 1991 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) kolūkyje. VSDFV Kauno skyrius ir VSDF valdyba teigia, kad pareiškėjas dirbo pagal civilines teisines sutartis, pagal kurias nebuvo mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos (b. l. 34, 36; Pensijos bylos l. 148, 177–179). Pareiškėjo teigimu, nurodytos sutartys yra darbo sutartys, nes dirbdamas pagal šias sutartis mokėjo visus priklausančius mokesčius.

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiama visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1995 m. sausio 1 d. įtraukiama asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos. Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 31 punkte numatyta, kad asmens pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nurodytos šių Nuostatų 5 priede. Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 5 priedo 1 punkte nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos neturėjo būti skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą pagal civilines teisines sutartis (rangos, komiso, pavedimo ir kitas), todėl asmenys, dirbę pagal civilines teisines sutartis (rangos, pavedimo ir kt.), nebuvo draudžiami socialiniu draudimu, darbo laikas pagal šias sutartis neįskaitomas į pensijų draudimo stažą, o gautas atlyginimas – į draudžiamąsias pajamas.

Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad pagal nurodytas sutartis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kolūkiuose pareiškėjas atliko individualius meninio apipavidalinimo darbus, t. y. konkrečias užduotis (b. l. 34, 36; Pensijos bylos l. 148, 177–179). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kolūkių sudarytose sutartyse nurodyta, kad pareiškėjas darbus atliks savo priemonėmis ir medžiagomis (Pensijos bylos l. 178–179). Už sutartyse nurodytus darbus pareiškėjui buvo numatyta apmokėti sutarta vienkartine pinigų suma.

Teismas vertino, kad nurodytomis sutartimis buvo susitariama dėl konkretaus darbo, jo rezultato ir vienkartinio užmokesčio už konkrečius darbo rezultatus. Nurodytos sutartys pagal savo turinį iš esmės atitiko rangos sutarties požymius. Pagal šių sutarčių sudarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, t. y. Darbo įstatymų kodeksą ir Darbo sutarties įstatymą, darbo sutartimi buvo laikomas susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos. Susitarimu dirbantysis įsipareigodavo dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusti vidaus darbo tvarkai, o įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigodavo mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šalių susitarimo.

Nurodytų sutarčių sudarymo laikotarpiais teisės aktai, reguliavę darbo teisinius santykius, numatė ir prievolę darbdaviui visiems draudžiamiems socialiniu draudimu įforminti darbo knygeles, kuriose turėjo būti nurodoma darbo pradžia ir pabaiga (Darbo įstatymų kodekso 18 19, 23, 31 str., Darbo sutarties įstatymo 8, 16, 17 str.). Skirtingai nuo darbo sutarties, rangos sutartis reguliavo turtinius santykius, susijusius su įvairių darbų atlikimu (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir Civilinis kodeksas), galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.).

Rangos sutarties dalyku buvo laikomas rangovo atliekamo darbo rezultatas. Rangovas savo rizika ir savarankiškai įsipareigodavo atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos. Užsakovas įsipareigodavo už atliktą darbą sumokėti. Pagal rangos sutartį darbas buvo apibrėžiamas individualiu užsakymu, kurį rangovas atlikdavo savo nuožiūra, nepaklusdamas užsakovo (darbdavio) vidaus darbo tvarkos taisyklėms (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso 374, 376, 377 str.). Užsakovas už darbo sąlygas neatsakydavo ir darbo proceso nekontroliuodavo.

Už galutinį darbo rezultatą pagal rangos sutartis buvo apmokama sutarta vienkartine suma. Skirtingai nė civiliniuose teisiniuose santykiuose, darbo teisiniams santykiams buvo būdingas periodiškai mokamas atlyginimas už darbą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos sutartys reguliavo civilinius teisinius santykius, todėl negali būti laikomos darbo sutartimis. Šios sutartys neatitiko keliamų reikalavimų, nustatytų darbo sutarčiai pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas, dirbdamas pagal minėtas sutartis, valstybiniu socialiniu draudimu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo draudžiamas. Valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudžiami tik darbuotojai, esantys darbo teisiniuose santykiuose, iš jų darbo užmokesčių buvo išskaitoma į socialinio draudimo fondą. Dėl pareiškėjo pateikto žiniaraščio, kuriame įrašyta, kad už darbą pagal sutartį (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1991 m. gegužės 15 d. iki 1991 m. liepos 31 d. buvo skaičiuotos 1 procento dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokos, teismas nurodė, kad šis dokumentas nelaikytinas neabejotinu, pakankamu teisiniu pagrindu, pagrindžiančiu pareiškėjo VSDP stažą ir draudžiamąsias pajamas pensijai gauti (b. l. 38–39). Pažymėjo, kad nurodytų 1 procento dydžio įmokų skaičiavimas į socialinio draudimo fondą nebuvo nepagrįstas ir reglamentuotas teisės aktų, todėl negali būti laikomas teisėtas, nes iš neteisėtumo teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur).

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai neįskaitė pareiškėjo darbo pagal pirmiau nurodytas sutartis į VSDP stažą ir draudžiamąsias pajamas pensijai gauti. Todėl konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas A. E. Č. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 86–87) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo skundžiamus sprendimus, teismo priimtas sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

2. Apeliantas teigia, kad jo darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje įrodo darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai Nr. 7 ir 8, padaryti remiantis dokumentais ir patvirtinti darbdavio parašu ir antspaudu. Minėti įrašai yra teisingi, atitinka Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.1 punktą, todėl yra pagrindas juose nurodytus darbo laikotarpius įskaityti į VSDP stažą, suteikiantį apeliantui teisę į pensijos padidinimą. Apelianto nuomone, jis turėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tuo atveju, jei neturėtų darbo knygelės.

3. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis visą gyvenimą dirbo, mokėjo mokesčius, o senatvėje patiria didžiulę skriaudą dėl asmenų, nesutvarkiusių jo dokumentų senatvės pensijai gauti.

4. Teismas neteisingai išsprendė dėl jo darbo laikotarpių (duomenys neskelbtini) kolūkiuose įskaitymo į VSPD stažą, nes jis dirbo pagal darbo, o ne pagal civilines teisines sutartis.

Atsakovai VSDFV Kauno skyrius ir VSDF valdyba atsiliepimais (b. l. 90–93, 98–101) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą remdamiesi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstę ir pirmosios instancijos teismui savo atsiliepimuose į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 10.33.C-29373 skirti pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Pareiškėjas prašė panaikinti šį sprendimą, taip pat VSDFV 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2544, priimtą išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – įskaityti darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpį nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1991 m. lapkričio 15 d. į VSDP stažą, o gautą atlyginimą prilyginti to laikotarpio draudžiamosioms pajamoms.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius dokumentus dėl VSDP stažo ir draudžiamųjų pajamų įskaitymo apskaičiuojant senatvės pensiją.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijų įstatymo 45 straipsnis pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką. Išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl pensijos skyrimo ir mokėjimo. Ji, esant pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendimus pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais (VSDFV atitinkamam skyriui) atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su pensijos apskaičiavimu ir mokėjimu. Nagrinėjamu atveju VSDF valdyba, išnagrinėjusi ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, Sprendime Nr. (6.5) I-2544 nenustatė teritoriniam skyriui jokių įpareigojimų, kadangi patikrinusi pareiškėjo pensijos bylą konstatavo, jog teritorinis skyrius VSDP stažą, draudžiamųjų pajamų koeficientą senatvės pensijai skirti apskaičiavo teisingai.

Taigi pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 10.33.C-29373. Todėl nagrinėjamo ginčo esmę sudaro šio individualaus administracini akto teisėtumas ir pagrįstumas. VSDFV 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2544 turi būti tikrinamas tuo aspektu, ar išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą skundą.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kai kuriuos procesinius netikslumus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos procesinės padėties byloje. ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją atsakovu, netinkamai taikė procesines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šiuo klausimu (žr., pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėse bylose 2008 m. vasario 7 d. nutartį Nr.A248-174/2008; 2010 m. spalio 8 d. Nr.A146-1218/2010 ir kt., taip pat LVAT praktikos, taikant išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.19,2010), tačiau tai neturėjo įtakos sprendimo, priimto dėl VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 10.33.C-29373, pagrįstumui bei teisėtumui (ABTĮ 142 str.1 d.).

Pareiškėjas teigia, kad VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 10.33.C-29373 skirti senatvės pensiją neteisėtas dėl netinkamo VSDP stažo ir draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo atsakovui neįskaičius darbo Kapsuko rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpio nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1991 m. lapkričio 15 d. į VSDP stažą, o šiuo laikotarpiu gautų pajamų neprilyginus draudžiamosioms pajamoms.

Pensijų įstatymo 54 straipsnio, nustatančio laikotarpius, prilyginamus VSDP stažui, 1 dalies 1 punktas tokiam stažui prilygina iki 1991 m. birželio 1 d. buvusį kolūkio narių darbo kolūkyje laiką. Šią taisyklę detalizuojantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16 punktas, nustato, kad: po 1966 m. sausio 1 d. įskaitomi metai, kuriais išdirbtas nustatytasis darbo dienų (darbadienių) minimumas, ir metai, kuriais nustatytasis darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas dėl pateisinamų pagal kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimus priežasčių (16.2 p.); jeigu po 1966 m. sausio 1 d. nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas be pateisinamų priežasčių arba šios priežastys kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nebuvo svarstytos, arba nėra duomenų apie tai, koks buvo nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, į stažą įskaitomas faktiškai dirbtų dienų skaičius (16.3 p.).

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, jog laikotarpį nuo 1986 m. balandžio 23 d. iki 1991 m. birželio 1 d. būtų galima įskaityti į pareiškėjo VSDP stažą, reikia konstatuoti, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo jo nurodyto (duomenys neskelbtini) kolūkio narys ir dirbo kolūkyje.

Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte nurodyta kokiais dokumentais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, tarp jų: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais (23.1 p.); darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.2 p.); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.3 p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4 p.).

Apelianto nuomone, jo nurodytas darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpis turėtų būti prilygintas VSDP stažui remiantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.1 punkte numatytu dokumentu - darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašais Nr. 7 ir 8, kurie patvirtinti darbdavio parašu ir antspaudu. Iš pareiškėjo pensijos bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui iki senatvės pensijos paskyrimo nuo 2006 m. lapkričio 29 d. buvo paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija (2007 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr.10.33.PK-6422). 2007 m. birželio 4 d. pareiškėjas pateikė pensiją paskyrusiam VSDFV teritoriniam padaliniui prašymą ir papildomus dokumentus dėl VSPD stažo perskaičiavimo, tarp jų 1986 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) kolūkio pirmininko pažymą, kurioje nurodyta, kad Č. A., E. dirba kolūkio buitinės dalies vedėju (mėnesinis atlyginimas 120 rublių), jam leidžiama laisvu nuo pagrindinio darbo laiku dirbti pagal sutartis. Taip pat pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 30 d. raštą Nr.TS-2097, kuriame nurodyta, kad į savivaldybės archyvą nebuvo perduota saugoti (duomenys neskelbtini) kolūkio 1988-1991 metų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, kad archyve saugomos atsiskaitymų už darbą apskaitos, kolūkiečių darbo stažo ir kolūkio narių ir jų šeimų apskaitos knygos.

Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalį pareiga pateikti pensijos skyrimui reikalingus dokumentus tenka pretendentui gauti pensiją. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio, kuris apibrėžia VSDFV teritorinių skyrių funkcijas, 11 punkte nurodyta, kad šie viešojo administravimo subjektai, be kita ko, pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus. Pagal Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 63 punktą, asmens prašymu socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti pensijai skirti trūkstamų dokumentų.

Pareiškėjo pensijos byloje esantys 2007 metų VSDFV Kauno skyriaus susirašinėjimo su Marijampolės savivaldybės administracija, Marijampolės apskrities archyvu dokumentai patvirtina, jog atsakovas atliko atitinkamus veiksmus, kad padėtų pareiškėjui gauti Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte numatytus dokumentus apie pareiškėjo nurodytą laikotarpį darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Šio susirašinėjimo rezultatas buvo tas, kad Marijampolės savivaldybės administracija pateikė VSDFV Kauno skyriui (2007 m. birželio 14 d. raštas Nr.RS-2293 su priedais) archyve saugomus dokumentus - 1986-1987 metų atsiskaitymų už darbą apskaitos knygų kopijas apie A.

E. Č. darbą Marijampolės (buvusio Kapsuko) rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Šiose knygose yra įrašai, patvirtinantys, kad pareiškėjas 1986 m. gegužės – gruodžio, 1997 m. sausio – balandžio mėnesių laikotarpiu dirbo buitinės dalies vedėju, nurodytas kiekvieną mėnesį dirbtų dienų ir valandų skaičius, apskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimas (dažniausiai 120 rublių per mėnesį). Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 55 straipsnio 1 dalies 2 punkto Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16.3 ir 23.4 punktus šie savivaldybės archyvo duomenys buvo pakankami pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1986 m. gegužės 1 d. iki 1987 m. balandžio 30 d. prilyginti VSPD stažui, o gautas už šį darbą pajamas prilyginti draudžiamosioms pajamoms.

Iš pareiškėjo pensijos byloje esančių suvestinių duomenų apie VSPD stažui prilyginamus laikotarpius bei prilyginamas draudžiamąsias pajamas iki 1994 m. sausio 1 d. ir VSPD stažą bei draudžiamąsias pajamas 1994 m. sausio 1 d. matyti, kad minėtas pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpis buvo prilygintas pareiškėjo VSPD stažui (papildomai įskaityta 12 mėnesių) , o pajamos prilygintos draudžiamosioms pajamoms. Remiantis surinktais dokumentais, pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1986 m. gegužės 1 d. iki 1987 m. balandžio 30 d. prilygintas VSPD stažui, o gautos už šį darbą pajamos prilygintos draudžiamosioms pajamoms.

Taigi dalis laikotarpio, kurį pareiškėjas nurodo dirbęs (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir dėl kurio iškėlė nagrinėjamą administracinį ginčą, nuo 2007 metų birželio mėnesio (pareiškėjas gaunant netekto darbingumo pensiją) prilyginta pareiškėjo VSPD stažui, o pajamos draudžiamosioms pajamoms. Šio laikotarpio ir pajamų prilyginimas išliko ir skundžiamu sprendimu paskiriant pareiškėjui senatvės pensiją.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad dėl kito pareiškėjo nurodyto laikotarpio (pradedant nuo 1997 m. gegužės mėnesio) nėra pateikta Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte numatytų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima prilyginti pareiškėjo nurodytą laikotarpį VSPD stažui. Pareiškėjo pateiktoje darbo knygelėje esantys įrašai Nr.7 ir Nr.8 nepagrįsti Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.1 punkte nurodytais dokumentais, išskyrus pirmiau minėtą laikotarpį, kuris yra prilygintas pareiškėjo VSPD stažui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dirbo buvusio Kapsuko rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje ilgiau nė patvirtina Marijampolės savivaldybės archyve surasti dokumentai, t.y. kad dirbo ilgiau nė iki 1997 m. gegužės mėnesio. Marijampolės apskrities archyvas pateikė į pensijos bylą saugomų (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžių ir šio kolūkio visuotinių narių susirinkimų protokolų sąrašą, iš kurio matyti, kad 1991 m. lapkričio 14 d. protokolo Nr. 10, į kurį yra nuoroda pareiškėjo darbo knygelėje apie įrašą apie atleidimą iš darbo, nėra, o pateiktame protokole Nr.10, kurio surašymo data yra kita nė nurodyta pareiškėjo darbo knygelėje (1991 m. spalio 15 d.) joks su pareiškėju susijęs klausimas nebuvo nagrinėtas.

Įvertinęs šiuos bei kitus bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo prilyginti VSPD stažui visą pareiškėjo nurodytą darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpį ir pagrįstai prilygino tik laikotarpį nuo 1986 m. gegužės 1 d. iki 1987 m. balandžio 30 d., kuris pagrįstas pirmiau minėtais savivaldybės archyvo dokumentais. Šiai išvadai pagrįsti teismas tinkamai analizavo ir taikė ginčo laikotarpio teisės aktus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjo nurodytas dokumentas – darbo knygelė – neturi prioriteto prieš pirmiau aptartų įrodymų visumą, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino ir jais pagrindė priimtą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš 2012 m. birželio 4 d. nutarties, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įtraukti darbo (rangos) sutartis į darbo stažą ir iš 1965-1975 metų darbinės veiklos laikotarpio vienus metus ar metų grupę įtraukti į draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimą, laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui, kadangi jis nepašalino 2012 m. gegužės 21 d. nutartyje (b.l.49-50) nurodytų skundo trūkumų. Šios nutarties dalies pareiškėjas neapskundė. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ši nutartis buvo įsiteisėjusi, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo nurodytų laikotarpių pagal skunde nurodytas sutartis, sudarytas dėl atitinkamų darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) kolūkyje (nuo 1976 m. sausio 15 d. iki 1976 m. rugpjūčio 15 d.), (duomenys neskelbtini) kolūkyje (nuo 1983 m. sausio 10 d. iki 1983 m. gegužės 30 d.), (duomenys neskelbtini) kolūkyje (nuo 1989 m. rugpjūčio 25 d. iki 1989 m. lapkričio 15 d.) ir (duomenys neskelbtini) kolūkyje (1991 m. gegužės 15 d. iki 1991 m. liepos 31 d.) turėjo vertinti tik ta apimtimi, kiek tai susiję su skundžiamų sprendimų pagrįstumu bei teisėtumu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo nurodytų darbo šiuose kolūkiuose sutarčių, bylos aplinkybes vertino teisingai, materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas šiuose kolūkiuose dirbo pagal civilines sutartis. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 55 straipsnyje, Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų IV,V,VI skyriuose bei 5 priede nustatytu teisiniu reguliavimu prie asmens pajamų, nuo kurių iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos VSD įmokos, buvo priskirtas atlyginimas pagal civilines teisines sutartis (rangos, komiso, pavedimo ir kt.), taip pat atlyginimas (autoriaus honoraras) už darbą pagal kūrybines (autorines) sutartis.

Atskirai pažymėtina dėl 1991 m. gegužės 15 d. sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini) kolūkiu dėl medžio darbų atlikimo iki 1991 m. liepos 31 d. Ši sutartis apima dalį laikotarpio iki 1991 m. birželio 1 d., taip pat dalį laikotarpio po 1991 m. birželio 1 d. Taigi į minėto teisinio reguliavimo sritį patenka tik dalis šios sutarties galiojimo laikotarpio. Į bylą pateiktoje 1991 m. rugpjūčio mėnesio žiniaraščio kopijoje yra duomenys apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą šį mėnesį, tačiau nėra duomenų, kad šis dokumentas susijęs su pareiškėjo nurodytu sutartimi ir joje nurodytu laikotarpiu.

Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 10.33.C-29373 paskiriant pareiškėjui senatvės pensiją galėjo būti nustatytas didesnis VSPD stažas ir atitinkamai draudžiamosios pajamos bei paskirta didesnė socialinio draudimo senatvės pensija. Iš VSDF valdybos 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2544 turinio matyti, kad nagrinėjant skundą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo patikrinta pareiškėjo pareiškėjui motyvuotai pagrindžiant faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis paaiškinta kodėl jam buvo paskirta atitinkamo dydžio senatvės pensija. Naikinti šiuos sprendimus pagal pateiktus į bylą įrodymus pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Senatvės pensijos – viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių (VSDPĮ 4 str.). Jas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (VSDPĮ 40 str.1 d.). Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (VSDPĮ 7 str.). Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSDĮ) reglamentuoja, kad valstybinio socialinio draudimo lėšos kaupiamos valstybinio socialinio draudimo fonde (VSDĮ 2 str.12 d.), kurį pagal šiuo įstatymu nustatytą kompetenciją administruoja Fondo valdyba (VSDĮ 28 str.) ir jos teritoriniai skyriai (VSDĮ 30 str.). Fondo valdybos teritorinių įstaigų pagrindiniai uždaviniai – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimas ir išieškojimas į Fondą laiku ir teisingas socialinio draudimo išmokų paskyrimas ir mokėjimas gavėjams (VSDĮ 30 str.). Teisingas socialinio draudimo išmokų paskyrimas reiškia, kad atitinkama išmoka turi būti paskirta asmeniui tik esant įstatymo nustatytų sąlygų visumai ir tokio dydžio, kuris būtų pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 3 punktas, detalizuodamas įstatymo nuostatas (VSDĮ 31,36 str.) numato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra praradęs galimybės patekti atsakovui dokumentus, įrodančius, kad (duomenys neskelbtini) kolūkyje jis dirbo ilgiau nė yra įrodyta archyviniais dokumentais (nuo 1986 m. gegužės 1 d. iki 1987 m. balandžio 30 d.) ir yra prilyginta pareiškėjo VSDP stažui. Pareiškėjo nuomonė, kad jis neturėti kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, yra susijusi su jo apsisprendimu, ar pasinaudojant teisės aktų numatytomis galimybėmis ir nustatyta tvarka siekti didesnio dydžio senatvės pensijos nustatymo.

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino įrodymus, materialinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis