5e270854-e058-406e-bed4-2a487af8cd54 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-445-716/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19355-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant vertėjams Helenai Žemaitel, Irinai Pikčilingienei, prokurorei Renaldai Kučinskaitei, gynėjui advokatui Dmitrijui Korsakovui, kaltinamajam J. G. (J. G.), nukentėjusiajam R.

K., nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui (Pavel Novikevič), vieÅ¡ame teismo posėdyje ir nuotoliniu bÅ«du žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : J. G. 2020 m. gegužės 19 d. apie 22.50 val., namo kieme, (duomenys neskelbtini), be priežasties sudavė R. K. ne mažiau kaip 8 kartus į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė R. K. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl odos nubrozdinimo kaktoje, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, apatinės lÅ«pos raudonyje, odos nubrozdinimo su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio žando sumuÅ¡imo be spalvinio odos pakitimo, muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje.

Teismui pateiktu nukentėjusiojo ir jo atstovo praÅ¡ymu J. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2020 m. gegužės 19 d. apie 22.50 val., namo kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini), be priežasties sudavė R. K. ne mažiau kaip 9 (devynis) kartus į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos ketvirtojo pirÅ¡to galinio pirÅ¡takaulio lūžio, bei sukėlė fizinį skausmÄ dėl odos nubrozdinimų kaktoje ir nosies nugarėlėje, poodinių kraujosruvų deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, apatinės lÅ«pos raudonyje, odos nubrozdinimo su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio žando sumuÅ¡imo be spalvinio odos pakitimo, muÅ¡tinių žaizdų virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje.

J. G. teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad vyko iÅ¡gertuvės, kuriuose dalyvavo jis, R. K. ir V.. R. K. pasiÅ«lė surengti rankų lenkimo čempionatÄ , kurio pasėkoje pastarasis laimėjo ir užlaužė jam rankÄ . Po to prasidėjo jo įžeidinėjimai. Vėliau R. K. bandė atlikti imtinių veiksmus. Jie kartu nukrito ant žemės. Jam sudavė smÅ«gį ir jis gindamasis sudavė. Labai visų aplinkybių neprisimena. Kai laimėjo rankų laužimÄ , R. K. pasakė, kad J.

G. jaunesnis, o R. K. invalidas. Tipo invalidas laimėjo prieÅ¡ jaunÄ . Pirmasis fizinį smurtÄ panaudojo R. K.. Å is priėjo prie jo ir atliko imtynių veiksmÄ . Abu buvo iÅ¡gėrę, todėl nugriuvo ant žemės. R. K. sudavė jam smÅ«gį, jo rÅ«bai buvo sudraskyti. Jie voliojosi ant žemės, jis bandė nuraminti R. K.. Pirmas sudavė smÅ«gį ant žemės gulėdamas R. K., ir bÅ«damas iÅ¡gėręs jis irgi sudavė su ranka. Tikriausiai pataikė. Vyko grumtynės, jis iÅ¡lindo į viršų.

Pripažįsta, kad sudavė, bet nepamena, kiek kartų. Galėjo būti apie 9 smūgius. Jam nežinoma, kaip galėjo lūžti pirštas. R. K. jam buvo sudavęs, galėjo sulaužyti, kai jam trenkė. Jis pirmas pasitraukė ir išėjo namo. Pamena, kad atvykus policijos pareigūnams buvo susijaudinęs. Pripažįsta, kad negerai pasielgė. Jis į medikus nesikreipė, jam buvo nubrozdinimai ant kaktos, ant kojos kelio srityje, nes ant žemės grūmėsi. Nukentėjusysis R. K. teisme parodė, kad atėjo V. ir pasiūlė išgerti, atnešė butelį degtinės, jie bendravo.

Paskui J. atėjo. Šiam taip pat įpylė. Draugė pasakė nesėdėti namie, ir jie išėjo. Lauke bendravo. J. apie sporto salę pasakė. Jie pabandė laužti rankas. Gal dėl to J. įsižeidė, nes jis laimėjo. Draugė sakė užteks, sakė eiti, nes vėlu. Jis pasakė skirstytis. Pamatęs, kad jie neišeina, V. sakė pasiimti degtinę ir eiti pas save namie gerti. Kelis kart prašė, kad jie išeitų. Gal kiek grubokai ranka užkabino J.. Laikė degtinę, J. stovėjo šalia.

Galimai iÅ¡ galo buvo smÅ«gis. Pajuto smÅ«gį gal 3-4 kokius ir toliau neprisimena, kas vyko. Prisimena, kad gulėjo ant žemės ir iÅ¡ virÅ¡aus gavo kelis smÅ«gius. Prarado sÄ monę. Prisimena, kai jau buvo namuose, kai jam pasakė, kad veidas kraujuoja. PirÅ¡tas buvo iÅ¡tinęs, todėl ir paskambino į greitÄ jÄ . Policijos nekvietėm iÅ¡ karto, bet į greitÄ jÄ paskambinus kartu ir policija atvažiavo. Bendraujant nebuvo pykčių. Jis tik galėjo už rankos patemti, kad J. iÅ¡eitų. Jis negali pasakyti, kaip atsirado ant žemės. Jis prarado sÄ monę, prabudus ant žemės kaklas ir pirÅ¡tas suskaudo.

Priekinę falangÄ suduodamas smÅ«gį negalėjo sulaužytas, griÅ«nant galėjo susižaloti. Kai atvažiavo į Lazdynų ligoninę, galvÄ ir sprandÄ , nosį ir ausį skaudėjo, lÅ«pa buvo prakirsta. KrÅ«tinėje buvo mėlynė. Pripažįsta, kad galėjo bÅ«ti grumtynės. Gavo atlyginimÄ 40 eurų už vaistus ir 100 eurų neturtinės žalos. Liudytojas A. Å . teisme parodė, kad buvo įvykis, vyko muÅ¡tynės, smurtas artimoje aplinkoje. Atvažiavus nurodytu adresu pasitiko vyras ir moteriÅ¡kė.

Vyras su giminaičiu vartojo alkoholį ir kilo muÅ¡tynės. Viena pusė buvo pasiÅ¡alinusi, o kita liko. MoteriÅ¡kė pasakė muÅ¡eikos vardÄ , pavardę ir adresÄ , kur gali bÅ«ti. Vyras ir moteris norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , bet buvo atvykusi greitoji pagalba, juos iÅ¡sivežė. Jie nuvažiavo nurodytų adresu, pamatė asmenį, kuris atitiko požymius. Å is pasakė savo vardÄ , pavardę. Asmenį pasiaiÅ¡kinimui jie nuvežė į komisariatÄ . Jis nepamena, kÄ dėl pirÅ¡to aiÅ¡kino nukentėjusysis.

Nesimatė, kad asmuo labai sužalotas, bet skundėsi, kad skauda. Matėsi, kad iÅ¡gėręs, sklido alkoholio kvapas. Liudytojas V. L. teisme parodė, kad atvažiavo pas R., jau buvo gerai iÅ¡gėręs, turėjau butelį degtinės, kuriÄ jie po truputį gėrė. Lauke pamatėm J. G., kuris vėliau atėjo pas R.. Visi po stikliukÄ iÅ¡gėrė. R. žmona pasakė bÅ«ti lauke, jie ten ir išėjo. Konflikto kaip ir nebuvo. Po to, jis pastebėjo, kad R. guli ant žemės, o J. Å¡alia ir lyg rankomis mušė.

Jis nežino, kaip Å¡ie atsidÅ«rė ant žemės, nes nematė, gal į Å¡onÄ buvo nuėjęs. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, gal ant nugaros. J. buvo pasilenkęs. Jis tai iÅ¡ Å¡ono matė 2 metrų atstumu. Matė J. Å¡onÄ , kaip Å¡is mosikavo rankomis. Jis pribėgo, sugriebė už rankų ir patraukė. R. žmona iÅ¡ namo iÅ¡bėgo, pasakė, kad kvies policijÄ . Jis nežino priežasties, kodėl asmenys susimušė. Liudytoja I. K. teisme parodė, kad buvo namie, tuo metu nedirbo.

Atėjo J., visi bendravo, o ji žiÅ«rėjo kambaryje televizorių. Ji pasakė eiti į laukÄ , kur Å¡ie ir bendravo. Gal 3-4 kartus išėjusi į laukÄ ji sakė, kad visi eitų namo. Po to išėjusi į laukÄ pamatė, kad R. guli, o J. stovi Å¡alia. J. paklausė, kÄ padarė, ir pasakė, kad kvies policijÄ . Ji pakėlę R., padėjo nusiprausti ir pamatė, kad deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas patinęs. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Atvažiavo greitoji ir atvažiavo policija. R. sėdo į greitosios maÅ¡inÄ , o ji su savo maÅ¡ina važiavo.

R. nuėjo į ligoninę, o ji laukė. Atėjo R. su gipsu, jie nuvažiavo irparašė pareiÅ¡kimÄ . R. buvo mėlynės, nosis patinusi, lÅ«pos sumuÅ¡tos ir pirÅ¡tas iÅ¡tinęs, negalėjo pirÅ¡tÄ pajudinti. Mmėlynės buvo ir ant nugaros. Apklaustas teisme D. G. parodė, kad J. veiksmas nėra toleruojamas, Å¡is gailisi padaręs veikÄ . Jam žinoma, kad įvyko konfliktinė situacija, dėl kurios kaltas alkoholis. Su broliu jie dažnai matosi, Å¡venčias Å¡ventes, alkoholio nevartoja. Brolis negeriantis, gal dėl to alkoholis taip suveikė.

Jis teikiu praÅ¡ymÄ dėl laidavimo. Toks atvejis vienintelis, jis stengsis, kad to nebÅ«tų. Jis broliui yra autoritetas, pasiruošęs Å¡nekėtis, kad taip nepasikartotų. Jis nėra vedęs, teigiamai charakterizuojamas, dirbantis. Vairuotojo teises neseniai iÅ¡silaikė, nežino visose vietose pastatytų ženklų, dėl to buvo baustas. Baudas sumoka. Jis pasitiki broliu ir prireikus sumokėtų užstatÄ . IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020 m. gegužės 19 d. 22.50 val. gautas praneÅ¡imas apie tai, kad namo kieme, (duomenys neskelbtini), R.

K. sumušė netoliese gyvenantis kaimynas J. G., ko pasėkoje sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 5-6). IÅ¡ R. K. pareiÅ¡kimų matyti, kad 2020 m. gegužės 19 d. apie 22.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančio namo kieme, jį sumušė netoliese gyvenantis kaimynas J. G., suduodamas jam nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankų kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, todėl jis juto fizinį skausmÄ . Dėl Å¡io įvykio jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 9-10). IÅ¡ vyriausiojo patrulio A.

Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 19 d. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), yra sumuštas pilietis, kurį sumušė kaimynas. Atvykę minėtu adresu, juos pasitiko R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jį sumušė jo kaimynas J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusįjį R. K. dėl veido ir rankos traumos buvo nuvežtas apžiūrai į Lazdynų ligoninę. Nukentėjusysis atvyks parašyti pareiškimo, kai bus paleistas iš ligoninės. J.

G. sulaikytas 23.30 val. prie namo, jiems nieko nepaaiÅ¡kino, nebendravo (t. 1, b. l. 20). IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų (fotonuotraukų) matyti, kad R. K. parodo, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu mato gyvenamÄ jį namÄ , baltos spalvos ant kurio yra numeris (duomenys neskelbtini). Å alimais Å¡io namo stovi nežymėtas dviejų aukÅ¡tų baltos spalvos namas ir maždaug 300 metrų atstumu nežymėtas medinis vieno aukÅ¡to namelis.

Nukentėjęs R. K. parodo, kad vieno aukÅ¡to mediniame namelyje buvo kartu su V. L., vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjęs aprodo, kad išėjus į kiemÄ Å¡alia medinio namo, kur stovėjo su įtariamuoju J. G., V. L. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjęs parodo vietÄ Å¡alia medinio namelio, prie kurio yra gėlynas. Å i vieta yra ta vieta, kurioje jis atgavo sÄ monę (t. 1, b. l. 23-33). IÅ¡ medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę pristatytas R.

K. skundėsi, kad sumušė sÅ«nėnas, skauda nosį, deÅ¡inės rankos smilių. Gydytojas traumatologas nustatė deÅ¡. falangos lūžį (t. 1, b. l. 63-64). IÅ¡ medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad apžiÅ«ros ir medicininių dokumentų duomenimis R. K. nustatyta deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to galinio pirÅ¡takaulio intrasÄ narinis lūžis, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje; poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, apatinės lÅ«pos raudonyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio žando sumuÅ¡imas be spalvinio odos pakitimo, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ nėra, todėl neatmetama, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 19 d., ne ilgai trukus vienas po kito. Sužalojimas visumoje dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos IV-o pirÅ¡to galinio pirÅ¡takaulio lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl Å¡io lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kiti sužalojimai atskirai nuo pirÅ¡takaulio lūžio tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankio formÄ , dydį, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai veide nėra bÅ«dingi griuvimui. Ä®prastinėmis sÄ lygomis, patiriant sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 65-66). IÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų protokolo matyti, kad iÅ¡vadas pateikusi specialistė R.

G. nurodė, jog paties R. K. susižalojimo galimybė suduodant smūgį J. G. ir susilaužant dešinės plaštakos IV piršto galinį pirštakaulį neatmetama, tačiau įprastiniu būdu (pilnai sugniaužtu kumščiu) tokio susižalojimo tikimybė labai mažai tikėtina (t. 1, b. l. 69-71). Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti: - I. K. skambučio bendrajam pagalbos centrui ir pokalbio su atsiliepusia operatore turinys (t. 1, b. l. 109-110). - apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš pareigūnų „Body“ kameros.

Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kaip 2020 m. gegužės 19 d., apie 23.20 val. policijos pareigÅ«nai bendrauja su R. K., I. K., J. G. (t. 1, b. l. 113-115, 117-119). IÅ¡ alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ J. G. 2020 m. gegužės 20 d. 00.14 val. nustatytas 1,81 promilės girtumas (t. 1, b. l. 129). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai šį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kai nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau jam nebuvo sunkių baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad J.

G. fiziÅ¡kai smurtavo R. K. atžvilgiu suduodamas Å¡iam smÅ«gius ranka, dėl ko nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismo pripažįstamÄ tiesÄ byloje patvirtina kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis po R. K. imtynių veiksmų, dėl kurių abu nugriuvo ant žemės, sudavė Å¡iam smÅ«gius ranka. Tokius kaltinamojo parodymus atitinka nukentėjusiojo R. K. teisme duoti parodymai prisimenant, kad jis gulėjo ant žemės ir iÅ¡ virÅ¡aus gavo kelis smÅ«gius nuo J.

G.. Liudytojas V. L. nurodė, kad viso įvykio aplinkybių nematė ir nepamena, tačiau patvirtino, kad matė ant žemės gulintį R. K., kurį rankomis mušė J. G.. Kilusio konflikto ai nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai A. Å . bei I. K.. Pažymėtina, kad tiesioginiai įvykio dalyviai kaltinamasis ir nukentėjusysis bei vienintelis tiesiogiai smurtÄ matęs liudytojas V. L. – visi buvo neblaivÅ«s dėl apsvaigimo alkoholiu, kas akivaizdžiai trukdė tiek adekvačiai įvertinti įvykio faktines aplinkybes, tiek jas nuosekliai įvardinti tyrimo metu ir teisme.

Dėl to teismas nustatydamas tiesÄ kruopščiai įvertino byloje surinktus kitus objektyvius duomenis ir nustatė, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, kurie leistų pripažinti faktinę aplinkybę, jog J. G. įvykio metu tyčia sužalojo ir sulaužė nukentėjusiojo R. K. deÅ¡inės rankos pirÅ¡tÄ . Nukentėjusysis R. K. teismui nurodė, kad pirÅ¡to skausmÄ pajuto po to, kai prabudęs gulėjo ant žemės ir pripažino, kad pirÅ¡tÄ galėjo susižaloti griÅ«damas.

Ikiteisminio tyrimo metu netrukus kitÄ dienÄ apklaustas po įvykio nukentėjusysis parodė, kad krisdamas į žemę sutrenkė savo deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ ir jautė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 36-37). Tik vėliau tyrimo metu praėjus po įvykio beveik 2 mėnesiams apklaustas dalyvaujant atstovui advokato padėjėjui nukentėjusysis teigė, kad negali paaiÅ¡kinti, kuriuo metu jam galėjo lūžti pirÅ¡tas (t. 1, b. l. 43). Teisme kaltinamasis J. G. parodė, kad smÅ«gius nukentėjusiajam R.

K. sudavė po to, kai Å¡is atliko imtynių veiksmÄ ir jie abu nugriuvo ant žemės, bei teigė, kad pirÅ¡tas nukentėjusiajam galėjo lūžti, kai Å¡is smÅ«giavo kaltinamajam. Apklausta tyrimo metu medicinos specialistė R. G. nepaneigė galimybės, kad R. K. susilaužyti deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to galinį pirÅ¡takaulį galėjo suduodamas smÅ«gį J. G., bei paaiÅ¡kino, kad įprastiniu bÅ«du (pilnai sugniaužtu kumščiu) tokio susižalojimo tikimybė yra labai mažai tikėtina.

Atlikus specialų tyrimÄ ir apžiÅ«rėjus nukentėjusįjį bei jo medicininius dokumentus medicinos specialistai be nustatyto R. K. deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to galinio pirÅ¡takaulio lūžio konstatavo kÅ«no sužalojimus tik veido srityje, t. y. kaktoje, nosyje, akių vokuose, lÅ«pose ir kairiame žande, kurie atskirai nuo pirÅ¡takaulio lūžio tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ pareigÅ«nų „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip nukentėjusysis pripažįsta taip pat smurtavęs kaltinamojo atžvilgiu bei teigia, kad pirÅ¡tÄ susilaužė pats arba jam tai padarė kaltinamasis.

Teismas visus Å¡iuos duomenis įvertina visumos kontekste kaip logiÅ¡kÄ sekÄ ir nuosekliÄ visų įvykių grandinę. Teismas pripažįsta ir neturi pagrindo abejoti, kad J. G. smÅ«gius nukentėjusiajam R. K. sudavė tik po to, kai Å¡ie abu pargriuvo ant žemės, smÅ«giavo iÅ¡ esmės nukentėjusiajam tik į veido sritį, kurioje ir buvo padaryti kÅ«no sužalojimai. Nukentėjusiojo parodymų, jog kaltinamasis pirmas sudavė jam smÅ«gį iÅ¡ nugaros, nepatvirtina jokie kiti duomenys byloje.

GriÅ«damas nemenko svorio nukentėjusysis turėjo galimybę remtis į žemę deÅ¡ine ranka. Tokiu bÅ«du visas abejones vertinant kaltinamojo naudai yra pagrindas pripažinti tik tai, kad tyčiniais veiksmais J. G. nukentėjusiajam padarė sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo tarpu deÅ¡inės rankos pirÅ¡to lūžis tikėtina, kad atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų ar kaltės. Ä®vertinus minėtų duomenų visumÄ teismas pripažįsta, kad J. G. tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobÅ«dį ir sÄ moningai siekdamas nusikalstamų pasekmių, ne mažiau kaip 8 kartus (vienÄ poveikio kontaktÄ teismas paÅ¡alina dėl atsiradusio rankos pirÅ¡to lūžio) ranka sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko Å¡is patyrė fizinį skausmÄ ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ä®vertinęs tokius veikos kvalifikacijai reikÅ¡mingus požymius, asmenines paskatas, objektyviai atliktus veiksmus ir kilusias pasekmes teismas pripažįsta, kad J. G. yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, kad nėra abejonių dėl J. G. pakaltinamumo, dėl ko Å¡is bÅ«damas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. J. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nuskalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Be to, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme kaltininkas atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, kÄ teismas taip pat pripažįsta kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. IÅ¡nagrinėjus bylÄ reikÅ¡minga tai, kad nukentėjusysis neigiamas pasekmes patyrė po to, kai savo elgesiu dėl rankų l ir imtynių veiksmais iÅ¡provokavo konfliktÄ , dėl ko teismas J. G. dar viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas ir provokuojantis elgesys.

Kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ J. G. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisme nagrinėjant bylÄ buvo gautas kaltinamojo brolio D. G. praÅ¡ymas perduoti J. G. pagal laidavimÄ jo atsakomybei be užstato, tokiu bÅ«du atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 20). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismas pripažino, kad J. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltininkas praeityje buvo baustas administracine tvarka keturis kartus (t. 1, b. l. 149-150), trys nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau jis neteistas ir praeityje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 152). Jis yra nevedęs, verčiasi individualia veikla ir stengiasi bÅ«ti naudingu visuomenei. Teismo posėdžio metu laiduotojo siekiantis bÅ«ti kaltininko brolis nurodė, kad J. G. alkoholį vartoja retai. Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų kaltininkas nėra padaręs, proceso metu teismas įžvelgė kaltininko ryžtÄ nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas iÅ¡vadas.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad J. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisme apklausus laiduotojÄ D. G. bei susipažinus su pateiktais jo duomenimis nustatyta, kad asmuo yra neteistas (t. 2, b. l. 22), baustas administracine tvarka tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (t. 2, b. l. 24-27), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 21), turintis priekaiÅ¡tų reputacijai, palaiko ilgalaikius ir nuolatinius santykius su kaltininku J.

G., broliui yra autoritetas. Apklausos metu teisme D. G. įrodė suprantantis savo atsakomybę ir pareigÄ daryti kaltininkui teigiamÄ Ä¯vykį, kontroliuoti jo elgesį taip, kad Å¡is nebenusižengtų. Ä®vertinus visas minėtas reikÅ¡mingas aplinkybes, J. G. ir D. G. broliÅ¡kus giminystės santykius, autoritetingÄ pavyzdį, intensyvų bendravimÄ , teismas pripažįsta, kad D. G. yra ne tik kaltininkui artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti teigiamÄ ir pakankamÄ Ä¯takÄ J. G., kuris pasiryžęs taisytis ir nebenusikalsti ateityje.

Ä®vertinęs Å¡ias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybę ir gautÄ teisme D. G. praÅ¡ymÄ dėl laidavimo, teismas mato pagrindÄ atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Ä®vertinus kaltinamojo asmenybės bruožus ir amžių, atsiradusiÄ pareigÄ atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, laiduotojo turtinę padėtį ir skiriamÄ laidavimo terminÄ , teismas mato pagrindÄ neskirti įstatymo numatytÄ galimÄ užstatÄ , kuris apsunkintų ne kaltininkÄ , bet už jį laiduojantį artimÄ giminaitį.

Kita vertus, J. G. nusikalto smurtaudamas prieš asmenį, su kuriuo yra siejamas giminystės ryšiais, dėl to teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui kaltininkui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamajam J. G. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 139-140) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiÅ¡kė 276,31 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 98-99). J. G. Å¡iÄ Å¾alÄ pripažino ir iki bylos iÅ¡nagrinėjimo savanoriÅ¡kai atlygino (t. 2, b. l. 29). Dėl to teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu pradėtÄ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio procesÄ nutraukia.

Nagrinėjant bylÄ teisme nukentėjusysis R. K. per savo atstovÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 36,46 Eur turtinės žalos ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 2-8). J. G. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo atlygino civiliniam ieÅ¡kovui R. K. 140 Eur, kÄ savo parodymais pripažino nukentėjusysis, kas užfiksuota 2020 m. gruodžio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 39). Dėl to teismas pripažįsta, kad civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 36,46 Eur turtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, ir Å¡ioje dalyje teismas civilinio ieÅ¡kinio nenagrinėja.

Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi bÅ«ti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Ä®statymas neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, kas teismo įvertinama pinigais (civilinio kodekso 250 str. 1 d.).

Teismas pripažino J. G. kaltu dėl kÅ«no sužalojimų civiliniam ieÅ¡kovui, kurie specialistų įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dalinės civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės ir nukentėjusiojo parodymai teisme patvirtina, kad jis dėl sukeltų pasekmių jo sveikatai patyrė fizinį skausmÄ , įprasto gyvenimo bÅ«do tam tikrus nepatogumus ir diskomfortÄ . Visgi, esminis neturtinės žalos turinys, susijęs su nepatogumais ir laikinu nedarbingumu, atsirado dėl rankos pirÅ¡to lūžio, už kÄ teismas civilinio atsakovo kaltu nepripažino.

Ä®vertinęs visÄ tai teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, gali bÅ«ti tenkinamas, tačiau bÅ«tina tinkamai nustatyti neturtinės žalos dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ teismas atsižvelgia į J. G. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, į jo tyčios kaip kaltės rūšį, abiejų Å¡alių turtinę padėtį, į patirtÄ ir atlygintÄ ieÅ¡kovui turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo kaltę ir veiksmus įvykio metu bei tai, kad pats pradėjo fizinį kontaktÄ su kaltinamuoju, naudojo fizinį smurtÄ ir elgėsi provokuojančiai.

Civilinis ieškovas neįrodė, kad būtent dėl įvykio metu patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo jam atsirado liekamieji reiškiniai sveikatai. Su civiliniu ieškiniu pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad ieškovas sveikatos problemų turėjo ir praeityje, jam dėl sveikatos trūkumų pripažintas ir neįgalumas. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes teismas nustatė, kad pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio yra akivaizdžiai per didelis.

Tokiu bÅ«du atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytÄ ir pagrįstÄ neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikÅ¡mingas aplinkybes, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkina iÅ¡ dalies, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, atitinkantį jos turinį ir J. G. nusikalstamus veiksmus, dėl ko civilinio ieÅ¡kovo neturtinę žalÄ Ä¯vertina 600 eurų suma. J. G. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo atlygino nukentėjusiajam 103,54 eurus neturtinės žalos dalį, dėl ko teismas priteisia civiliniam ieÅ¡kovui likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį, t. y. 496,46 eurus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais n u s p r e n d ė : J. G. (J. G.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį D. G. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be užstato, ir bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 str. J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus CD su įraÅ¡ais palikti saugoti su bylos medžiaga. IÅ¡ J. G. priteisti R. K. naudai 496,46 Eur (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) neturtinės žalos atlyginimÄ . Nutraukti pradėtÄ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio procesÄ dėl 276,31 Eur (du Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir trisdeÅ¡imt vieno euro cento) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Striaukas