Legislator Case Law & Legislation
5e24d76d-fdd4-413e-a682-bb43808cdca5 AI generated

5e24d76d-fdd4-413e-a682-bb43808cdca5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5e24d76d-fdd4-413e-a682-bb43808cdca5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

U., B. S. ir G. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Oil Trade“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo E. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „UHB AGRO“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Nolteris“ ir E. P. bei subsidiariai iÅ¡ atsakovų G. P., B. S. ir G.

Legislator headnote

AI generated

5e24d76d-fdd4-413e-a682-bb43808cdca5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovas G. U., sudarydamas sandorį su ieÅ¡kove, veikė bendrovės interesais. Atkreipė dėmesį, kad sudarydamas pirkimo pardavimo sandorį su ieÅ¡kove, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, žinojo, jog turi reikalavimo teisę į UAB „Oil Trade“ 189 547,34 Eur sumai, todėl atsiskaitymui su ieÅ¡kove tikėjosi panaudoti iÅ¡ UAB „Oil Trade“ gautas lėšas. Kadangi E. P. buvo tuometiniu ieÅ¡kovės direktoriumi, žinojo atsakovo UAB „Nolteris“ situacijÄ , taip pat buvo UAB „Oil Trade“ vieninteliu akcininku bei valdybos nariu, galėjusiu daryti įtakÄ bendrovės veiklai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-319-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00484-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.6.10.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,UHB AGRO“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,UHB AGRO“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nolteris“, E. P., G.

U., B. S. ir G. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Oil Trade“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo E. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „UHB AGRO“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Nolteris“ ir E. P. bei subsidiariai iÅ¡ atsakovų G. P., B. S. ir G.

U., tačiau tarpusavyje (t. y. tarp G. P., B. S. ir G. U.) solidariai 245 981,39 Eur sumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nolteris“ 8,05 proc. metinių palÅ«kanų nuo už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovų E. P., G. P., B. S. ir G. U. 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir UAB „Nolteris“ 2015 m. balandžio 28 d. sudarė dyzelinio kuro pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 228/PAR/2015 (toliau – ir sutartis), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti UAB „Nolteris“ dyzelinį kurÄ , o UAB „Nolteris“ įsipareigojo pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės dyzelinį kurÄ sutartyje ir jos prieduose nustatytomis kainomis, sÄ lygomis ir terminais.

UAB „Nolteris“ įsigijo dyzelinį kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atskiromis partijomis, sudarant papildomus priedus prie sutarties. UAB „Nolteris“ įsigijo kuro bendrai 242 033,44 Eur sumai, kuris buvo perduotas pagal 2015 m. birželio 17 d. prekių priėmimo–perdavimo ir 2015 m. birželio 19 d. prekių priėmimo–perdavimo aktÄ . UAB „Nolteris“ už dyzelinį kurÄ neatsiskaitė ir liko skolinga               226 926,30 Eur, tai patvirtina UAB „Nolteris“ ir ieÅ¡kovės sudarytas 2015 m. liepos 15 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas.

Vadovaujantis sutarties priedų 9 punktu, UAB „Nolteris“ kilo prievolė ieÅ¡kovei sumokėti 11 346,3 Eur delspinigių ir 7 708,79 Eur palÅ«kanų, apskaičiuotų teisės aktų nustatyta tvarka. Už likusį prievolės pažeidimo laikotarpį, t. y. nuo sutarties pažeidimo dienos iki 2015 m. lapkričio 29 d. (data, kuria pradedami skaičiuoti delspinigiai), UAB „Nolteris“ privalo sumokėti palÅ«kanas. IeÅ¡kinio pateikimo dienai ieÅ¡kovės reikalavimas yra 245 981,39 Eur, t.y. 226 926,30 Eur skolos suma, 11 346,3 Eur delspinigių pagal sutartį ir 7 708,79 Eur palÅ«kanų pagal įstatymÄ .

Pažymėjo, kad tarp ieÅ¡kovės ir E. P. buvo sudaryta laidavimo sutartis, tačiau E. P. savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį neįvykdė, skolos pagal sutartį ieÅ¡kovei nepadengė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovė prašė priteisti 245 981,39 Eur sumÄ solidariai iÅ¡ E. P. su UAB „Nolteris“. Laidavimo sutartyje aiÅ¡kiai numatyta, kad E. P. neturi teisės reikalauti, kad ieÅ¡kovė pirma nukreiptų savo reikalavimus į UAB „Nolteris“. G. P. ir B.

S. buvo ir yra kontroliuojančios (pagrindinės) UAB „Nolteris“ akcininkės, kurioms priklauso po 50 proc. UAB „Nolteris“ akcijų. Be to, B. S. taip pat buvo ir UAB „Nolteris“ vyr. finansininkė. IeÅ¡kovės nuomone, yra pagrindas taikyti G. P. ir B. S., kaip bendrovės akcininkėms, civilinę (deliktinę) atsakomybę už nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu. G. P. ir B. S., žinodamos apie faktinę UAB „Nolteris“ nemokumo bÅ«senÄ , neužkirto kelio UAB „Nolteris“ prisiimti aiÅ¡kiai neįvykdomÄ Ä¯sipareigojimÄ .

IeÅ¡kovės vertinimu, dar prieÅ¡ sudarant sutartį ir jos priedus, UAB „Nolteris“ buvo faktiÅ¡kai nemoki (tokia įmonės bÅ«klė buvo 2014 metais, o vėliausiai – nuo 2015 m. kovo 25 d.), ir nepajėgi įvykdyti įsipareigojimų ieÅ¡kovei. Akcininkės G. P. ir B. S., įmonės vadovas G. U., pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Nolteris“ iÅ¡kėlimo ir tuo pažeidė ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus.

Be to, akcininkės G. P. ir B. S. bei vadovas G. U. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 38 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pareigÄ suÅ¡aukti akcininkų susirinkimÄ ir akcininkų įnaÅ¡ais padengti nuostolius bei atstatyti UAB „Nolteris“ nuosavo kapitalo dydį. Teigė, kad UAB „Nolteris“ vadovas G. U. kartu su akcininkėmis G. P. ir B. S. ieÅ¡kovei atsako solidariai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pažymėjo, kad būtent 245 981,39 Eur suma yra UAB „Nolteris“ prievolė, kurios dėl G. P., B. S. ir G. U. veiksmų (neveikimo) ieškovė neatgavo, todėl ši suma yra priteistina iš visų atsakovų t. y. iš                        UAB „Nolteris“ ir E. P. solidariai (ir iš G. P., B. S. ir G. U. subsidiariai, tačiau tarpusavyje solidariai). G. P., B. S. ir G. U. kaltė yra preziumuojama ir ieškovė neprivalo jos įrodinėti. Ieškovė taip pat teigė, kad visi atsakovai, įskaitant E. P., o taip pat fiziniai asmenys A.

Ž. ir V. Ž. buvo susitarę ir siekė UAB „Nolteris bankroto.Atsakovai UAB „Nolteris“, G. P., B. S. ir G. U. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad akcininkė G. P. dėl savo amžiaus (68 m.) faktiškai nedalyvavo bendrovės veikloje, o 2014 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojimu jai priklausančias UAB „Nolteris“ balsavimo teises perleido kitai akcininkei B. S. dėl to, atsakovų vertinimu, civilinė atsakomybė G.

P. negali bÅ«ti taikoma iÅ¡ esmės. Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, jog akcininkių neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jos, žinodamos apie tariamÄ bendrovės nemokumÄ , neužkirto jai kelio sudaryti sandorį su ieÅ¡kove. Sandoris tarp Å¡alių buvo derinamas bei sudarytas atstovaujant jų vadovų, t. y. iÅ¡ bendrovės pusės direktoriaus G. U., o iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės direktoriaus E. P. Atsakovų vertinimu, bendrovės vadovo sprendimas sudaryti tokį sandorį buvo pateisinamas ir vertinti jį kaip neteisėtÄ nėra jokio pagrindo.

Atsakovas G. U., sudarydamas sandorį su ieÅ¡kove, veikė bendrovės interesais. Atkreipė dėmesį, kad sudarydamas pirkimo pardavimo sandorį su ieÅ¡kove, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, žinojo, jog turi reikalavimo teisę į UAB „Oil Trade“ 189 547,34 Eur sumai, todėl atsiskaitymui su ieÅ¡kove tikėjosi panaudoti iÅ¡ UAB „Oil Trade“ gautas lėšas. Kadangi E. P. buvo tuometiniu ieÅ¡kovės direktoriumi, žinojo atsakovo UAB „Nolteris“ situacijÄ , taip pat buvo UAB „Oil Trade“ vieninteliu akcininku bei valdybos nariu, galėjusiu daryti įtakÄ bendrovės veiklai.

E. P. veiksmai sudarant sutartį su                  UAB „Nolteris“ yra vertintini kaip nesÄ Å¾iningi. Teigė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės prie ieÅ¡kinio pridedamo bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡o yra matoma, jog pradelsti mokėjimai už 2014 m. iÅ¡ viso sudarė                 28 134,26 Eur, o ne 618 907,55 Eur, kaip teigė ieÅ¡kovė. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovės balansinis turtas už 2014 m. sudarė 1 049 014,13 Eur.

Akivaizdu, jog 28 134,26 Eur suma nesudaro pusės bendrovės balansinio turto vertės, dėl to nei akcininkėms, nei tuometiniam vadovui 2014 metais nekilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pabrėžė, kad patvirtinus 2015 m. balansÄ ir pastebėjus jog bendrovės įsipareigojimai sudaro daugiau negu pusę jos turto, akcininkės ir vadovas nesikreipė į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi tai padarė ieÅ¡kovė. 2015 m. bendrovės finansinė ataskaita buvo sudaryta tik 2016 m. kovo 25 d. ir tik tada bendrovės vadovas sužinojo apie tai, jog bendrovės kapitalas yra mažesnis negu ½ įstatinio kapitalo.

Atsakovas E. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti; pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Pažymėjo, kad pardavimas buvo vykdomas pagal tris sutarties priedus. Visus sudarė ne atsakovas, o laikinai einantis direktoriaus pareigas T. K. Tuo metu, kai laikinai einantis direktoriaus pareigas T. K. sudarė sutarties priedus Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7, atsakovas buvo atostogose (nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. birželio 21 d.), todėl jam nebuvo žinomos sutarties priedų sÄ lygos ir aplinkybės, kuriomis vyko prekių pardavimas.

Atsakovui grįžus po atostogų, 2016 m. birželio 22 d., jam buvo liepta pasiraÅ¡yti 2016 m. birželio 19 d. sutarties priedÄ Nr.

7. Kadangi atsakovas 2016 m. birželio 19 d. buvo atostogose, tai jis ranka sutarties priede Nr. 7 įrašė jo pasiraÅ¡ymo datÄ , tai yra 2016 m. birželio 22 d. Atsakovas manydamas, kad neturi galimybės atsisakyti, pasirašė ieÅ¡kovės paruoÅ¡tus dokumentus – laidavimo sutartį bei paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Atsakovui nėra žinoma apie galimus UAB „Nolteris“, jo dalyvių ar kitų atsakovų galimus nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovės ir UAB „Nolteris“ sudaryta sutartis buvo grindžiama iÅ¡skirtinai ekonominiais skaičiavimais, nes sudarius sutartį ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos buvo apmokamos, sandoris turėjo bÅ«ti pelningas.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė, žinodama sunkiÄ jo finansinę padėtį, siekį likti darbe, panaudodama psichologinį bei ekonominį spaudimÄ , privertė pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį bei paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kurių atsakovas niekada nebÅ«tų pasirašęs nesant aukščiau iÅ¡vardintoms aplinkybėms. Dėl to, atsakovo nuomone, jo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis laikytina negaliojančia ir ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys jo atžvilgiu atmestinas. Atsakovas E. P. iÅ¡dėstęs atsiliepime motyvus dėl ko nesutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu jo atžvilgiu bei laiko ieÅ¡kovės reikalavimÄ nepagrįstu, vadovaudamasis CK 1.91 straipsniu, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo pasiraÅ¡ytos laidavimo sutarties negaliojimo.Atsakovai UAB ,,Nolteris“, B.

S., G. U. atsiliepime į atsakovo E. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį pažymėjo, kad skirtingai, negu teigė E. P., laidavimo sutarties bei vekselio sudarymui negalėjo daryti įtakos E. P. noras iÅ¡saugoti jo užimamas direktoriaus pareigas bei jo gaunamÄ darbo užmokestį, kadangi jis jau prieÅ¡ pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį bei vekselį buvo pažemintas pareigose ir jo darbo užmokestis buvo sumažintas. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, jog jis buvo verčiamas prisiimti asmeninę atsakomybę už UAB „Nolteris“ neįvykdytÄ Ä¯sipareigojimÄ ieÅ¡kovei bei sudaryti laidavimo sutartį.

Atsakovų vertinimu, E. P. iÅ¡duotas paprastas neprotestuotinas vekselis atlieka E. P. prievolės, prisiimtos pagal laidavimo sutartį, užtikrinimo funkcijÄ , t. y. vekselis nėra nauja, atskirai nuo prievolės pagal laidavimo sutartį, egzistuojanti prievolė, dėl to E. P. argumentas apie tai, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo padėtimi bei privertė jį prisiimti dvigubÄ Ä¯sipareigojimÄ yra atmestinas. Pažymėjo, kad dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl skolos solidariai priteisimo iÅ¡ jo ir UAB „Nolteris“.

Taip pat E. P. neginčija iÅ¡duoto vekselio, nors bÅ«tent Å¡is dokumentas užtikrina laidavimo sutartį ir konkretizuoja laidavimo sutarties sÄ lygas: įsipareigojimo įvykdymo terminus, atsakomybę, skolos iÅ¡reikalavimo tvarkÄ ir kt. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu civilinę bylÄ dėl reikalavimų atsakovei UAB „Nolteris“ nutraukė; atsakovo E. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o ieÅ¡kovės UAB „UHB AGRO“ ieÅ¡kinį atsakovui E. P. patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei UAB „UHB AGRO“ iÅ¡ atsakovo E. P. 243 981,39 Eur skolos pagal laidavimo sutartį, nustatant, kad skola yra solidari su UAB „Nolteris“, ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimų atsakovui E. P. atmetė. IeÅ¡kovės UAB „UHB AGRO“ ieÅ¡kinį atsakovams G. P., B. S. ir G. U. atmetė. Paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „UHB AGRO“ ir atsakovė UAB „Nolteris“                        2015 m. balandžio 28 d. sudarė dyzelinio kuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 228/PAR/2015, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti UAB „Nolteris“ dyzelinį kurÄ , o UAB „Nolteris“ įsipareigojo pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės dyzelinį kurÄ sutartyje ir jos prieduose numatytomis kainomis, sÄ lygomis ir terminais.

UAB „Nolteris“ įsigijo dyzelinį kurÄ atskiromis partijomis, sudarant papildomus priedus prie sutarties. Pagal UAB „Nolteris“ ir ieÅ¡kovės sudarytÄ 2015 m. liepos 15 d. tarpusavio skolų suderinimo aktÄ , UAB „Nolteris“ už dyzelinį kurÄ pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 226 926,30 Eur. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti sutartines netesybas – 11 346,30 Eur delspinigių, ir 7 708,79 Eur mokėjimo palÅ«kanų. Teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teisme iÅ¡keltoje UAB „Nolteris“ bankroto byloje Nr. eB2-2174-567/2017, kuri buvo iÅ¡kelta po ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje priėmimo, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi yra patvirtintas UAB „UHB AGRO“ 250 302,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

IeÅ¡kovės atstovai teisme paaiÅ¡kino, kad į teismo patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ patenka Å¡ioje byloje nurodyta skola su delspinigiais ir palÅ«kanomis. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra iÅ¡spręstas kitoje byloje, teismas sprendė, jog civilinės bylos dalis dėl ieÅ¡kovės reikalavimų atsakovei UAB „Nolteris“ nutrauktina.Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „UHB AGRO“ ir atsakovas E. P. 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas E. P. neatlygintinai įsipareigojo kreditorei UAB „UHB AGRO“ sumokėti 226 926,30 Eur pagal 2015 m. balandžio 28 d. pasiraÅ¡ytÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 228/PAR/2015 su priedais bei jos pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas ir pateiktas apmokėjimui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jeigu įmonė UAB „Nolteris“ nevykdys kreditorei prievolės. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad E. P. žinojo apie UAB „Nolteris“ finansinę bÅ«klę ir galimybes atsiskaityti už avansu patiektas prekes.

E. P., bÅ«damas rÅ«pestingas įmonės vadovas ir ieÅ¡kovės atstovas santykiuose su UAB „Nolteris“, turėjo pasidomėti apie UAB „Nolteris“ finansinę bÅ«klę, ir kaip matyti – domėjosi, nes vertino Å¡ios įmonės galimybę įvykdyti sandorį kaip abejotinÄ be UAB „Ervin“ pagalbos ir laidavimo. VieÅ¡i juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad E. P. iki 2015 m. gegužės 26 d. buvo UAB „Oil Trade“ valdybos nariu bei akcininku ir turėjo žinoti, jog Å¡i įmonė vengia sumokėti UAB „Nolteris“ reikÅ¡mingÄ skolÄ .

Teismas kritiÅ¡kai vertino E. P. paaiÅ¡kinimus, jog UAB „Oil Trade“ akcijas jis pardavė dar 2014 m. gruodžio 28 d. SIA „West Oil“ ir nuo tada neturėjo jokių turtinių interesų ir nebėjo valdybos nario pareigų, nes tokia informacija nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta ir konkrečių įrodymų, kodėl tai nebuvo padaryta, atsakovas teismui nepateikė. Tai, kad atsakovas žinojo apie UAB „Oil Trade“ skolÄ UAB „Nolteriui“ duodamas paaiÅ¡kinimus teisme tvirtino ir atsakovas UAB „Nolteris“ vadovas G.

U.. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sutiko su ieÅ¡kove UAB „UHB AGRO“, kad toks kuro pardavimo UAB „Nolteris“ sandoris buvo pernelyg rizikingas, konkrečiu atveju – nebÅ«tinas ir todėl paneigiantis vadovo E. P. veikimo bona fide prezumpcijÄ . Teisme apklausti liudytojai T. K., laikinai ėjęs vadovo pareigas atsakovo atostogų metu, ir J. G. paaiÅ¡kino, jog visas Å¡io sandorio sÄ lygas, kaip ir absoliučiai visas kitų dyzelino pardavimo sandorių sÄ lygas, derino tik E. P. ir patvirtinimÄ dėl prekių pardavimo davė bÅ«tent jis savo atostogų metu, bendraudamas telefonu su J.

G.. Liudytoja J. G. teigė, kad sutarties priedų projektus, pagal kuriuos buvo iÅ¡duotos prekės UAB „Nolteris“, ji rengė pagal E. P. telefonu duotÄ nurodymÄ . Liudytoja paaiÅ¡kino, kad dėl sandorio sÄ lygų ji nesprendė ir su UAB „Nolterio“ atstovais nesitarė dėl parduodamo kuro kiekio. Tai, kad E. P. buvo suderinęs sandorio sÄ lygas, teismo vertinimu, įrodo ir ta aplinkybė, kad jis pats pasirašė 2015 m. birželio 19 d. sutarties priedÄ Nr. 7 dėl 200 tonų kuro pardavimo UAB „Nolteris“.Teismas sprendė, jog byloje neįrodyti neteisėti ir nesÄ Å¾iningi UAB „Nolteris“ akcininkų ir vadovo veiksmai ar neveikimas, reikÅ¡mingas CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymui.

Tai, kad įmonės apyvarta buvo didelė, esant mažam įstatiniam kapitalui, įstatymų imperatyvams neprieÅ¡tarauja. Toks verslo modelis nėra neįprastas prekiaujant dyzelinu ir tai ieÅ¡kovei buvo žinoma. UAB „Nolteris“ turtas per visÄ veiklos laikotarpį buvo panaÅ¡us į turimas skolas, tačiau tai taip pat nereiÅ¡kia, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga, jeigu įsipareigojimai buvo vykdomi. Be to, įmonės balanse už 2014 metus yra fiksuotas pelnas.Nors ieÅ¡kovė prašė skirti ekspertizę UAB „Nolteris“ nemokumo momentui nustatyti, teismo vertinimu, toks tyrimas nebuvo nei bÅ«tinas, nei įmanomas.

Tiesioginio ieÅ¡kinio atveju, kreditorius turi įrodyti ne tik juridinio asmens nemokumÄ , bet ir jo dalyvių nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. pasinaudojimÄ nemokumu prieÅ¡ konkretų kreditorių. Specialistai įmonės UAB „Nolteris“ nemokumÄ siejo su subjektyviu vertinimu, t. y. su tuo, ar UAB „Oil Trade“ skola turėjo bÅ«ti suprantama kaip įmonės UAB „Nolteris“ turtas – gautinos pajamos, ar kaip nuostolis – prarastas turtas (beviltiÅ¡ka skola), mažinantis įmonės nuosavÄ kapitalÄ .

Net ir nustačius formalius nemokumo kriterijus, faktinis įmonės nemokumas Å¡iuo atveju bÅ«tų subjektyvus ir priklausytų ne nuo to, kada UAB „Oil Trade“ skola buvo pradelsta, bet nuo to, kada Å¡i skola tapo beviltiÅ¡ka. Nėra tokių specialių žinių, kurios ekspertizės pagalba padėtų atsakyti į šį klausimÄ .Ä®vertinęs bylos medžiagÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai G. P., B. S. ir G. U., kaip juridinio asmens dalyviai ir vadovas, sandorio su ieÅ¡kovu sudarymo metu 2015 m. balandžio 28 d., ir sandorio vykdymo metu 2015 m. birželio 17 – 19 d. turėjo rimtÄ pagrindÄ vertinti, kad įmonės veiklos sutrikimai yra laikini, o UAB „Oil Trade“ skola nėra nuostoliai.

Teisme UAB „Nolteris“ vadovas G. U. teigė, kad, jo įsitikinimu, jis bendraudamas su UAB „UHB AGRO“ vadovu E. P., jį laikė asmeniu, galinčių nuspręsti dėl UAB „Oil Trade“ skolos grÄ Å¾inimo UAB „Nolteris“, nes jis buvo Å¡ios įmonės akcininkas ir valdybos narys ir tokie faktai buvo fiksuoti vieÅ¡ame juridinių asmenų registre (įraÅ¡ai pakeisti tik 2015 m. gegužės 26 d.). IÅ¡ G. U. paaiÅ¡kinimų matyti, kad dalyvaudamas sandoryje su UAB „UHB AGRO“ dėl E. P. ryÅ¡ių, jis turėjo lÅ«kesčių, jog tai dar labiau užtikrins UAB „Oil Trade“ suinteresuotumÄ grÄ Å¾inti skolÄ .

Tai, kad tokie lÅ«kesčiai buvo tikri ir realÅ«s objektyviai įrodo ir E. P. laidavimas, kaip elgesys pagal tokius lÅ«kesčius (nors Å¡is sandoris ir nebuvo derinamas su UAB „Nolteris“ ar jo vadovais). Taip pat G. U. teigė, kad jis neturėjo pagrindo netikėti verslo partnerio UAB „Oil Trade“ sÄ Å¾iningumu, nes ankstesnius sandorius UAB „Oil Trade“ vykdė ir apmokėdavo už avansu patiektas prekes. Be to, UAB „Oil Trade“ vadovas A. S. sandorio įvykdymui iÅ¡davė vekselį, kuriuo pats asmeniÅ¡kai prisiėmė atsakomybę už įmonės skolÄ .

Todėl teismas sprendė, jog byloje neįrodyti įmonės vadovo ir akcininkių nesÄ Å¾iningi veiksmai, susiję su žinojimu, kad įmonė neįvykdys sudaromo sandorio. Akcininkės G. P. ir B. S. sandorio su UAB „UHB AGRO“ sudaryme nedalyvavo. Tiesioginis akcininkų nesÄ Å¾iningumas ieÅ¡kovės atžvilgiu nenustatytas ir neįrodytas. Tai, kad sandorio sudaryme (derybose) dalyvavo su akcininkėmis giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys A. Ž. ir V. Ž., akcininkių nesÄ Å¾iningumo nepreziumuoja (CK 6.67 straipsnis).Teismas taip pat nesutiko su ieÅ¡kove, kad pajamų paskirstymas realizavus avansu gautas prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės, rodo individualų nesÄ Å¾iningumÄ , nukreiptÄ tik prieÅ¡ Å¡iÄ kreditorę.

Byloje nėra įrodytas nei tyčinis UAB „Nolteris“ bankrotas, nei iÅ¡skirtinis dėmesys su akcininkais susijusioms įmonėms (UAB „Ervin“), siekiant verslo perkėlimo. Nėra paneigti atsakovų teiginiai, kad įmonė grÄ Å¾ino anksčiausiai atsiradusias skolas pagal eiliÅ¡kumÄ (CK 6.9301 straipsnio 1–2 dalys). Byloje neįrodytas UAB „Nolteris“ vadovo didelis neatsargumas ar tyčia, siekiant sudaryti nenaudingÄ sandorį ir vėliau neatsiskaityti su ieÅ¡kove. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai G.

U., B. S. ir G. P., ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Vilniaus apygardos teismas klaidingai sutapatino mokesčių teisės bei verslo apskaitos standartų kategorijas, kas jau savaime lėmė nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimÄ Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Nolteris“ nemokumui nustatyti civilinėje byloje nereikia specifinių žinių, o civilinėje byloje esant dvejoms viena kitai prieÅ¡taraujančioms specialistų faktinių pastebėjimų ataskaitoms nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, todėl civilinė byla nebuvo visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta.Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis prejudiciniu faktu, nustatytu Vilniaus apygardos teisimo 2016 m. balandžio 13 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyse, kuriose buvo nustatytas UAB „Nolteris“ nemokumas.Teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Nolteris“ vadovui ir akcininkėms neva nebuvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Nolteris“ iÅ¡kėlimo.Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad UAB „Nolteris“ pirko kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki:

UAB „Nolteris“ neturėjo lėšų atsiskaityti (o ir negalėjo tikėtis, kad UAB „Oil Trade“ sumokės jai skolÄ ). Atitinkamai, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai yra sÄ Å¾iningi.Teismas neatsižvelgė į įrodymus ir faktus, kad atsakovai iÅ¡ anksto žinojo, kad UAB „Nolteris“ neatsiskaitys su ieÅ¡kove: UAB „Nolteris“ neketino pelningai perparduoti kurÄ , nes perleido kurÄ susijusiai įmonei UAB „Ervin“, o visos UAB „Nolteris“ lėšos ir turtas (kuras) buvo perduoti UAB „Ervin“ atliekant užskaitymus, pagal kuriuos UAB „Nolteris“ neliko skolinga UAB „Ervin“, tačiau liko skolinga ieÅ¡kovei.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nolteris“ prašė skundÄ patenkinti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas E. P. prašė skundÄ patenkinti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai G.

P., B. S. ir G. U. prašė skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; prijungti naujus įrodymus. Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:Apeliantė remiasi tik UAB „Nolteris“ (ne)mokumu ginčo sandorių sudarymo metu bei atsakovų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimu, tačiau neįrodinėja jai padarytos individualios žalos. Nemokumo atsiradimo momentas bÅ«tų byloje aktualus tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų pareikÅ¡tas netiesioginis ieÅ¡kinys bankrutavusios įmonės vardu.Vilniaus apygardos teisimo 2016 m. balandžio 13 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartys Å¡ioje byloje neturi prejudicinės galios dėl UAB „Nolteris“ nemokumo 2014 metais.

Abejonėms paÅ¡alinti teikia papildomus įrodymus (UAB „Audata“ specialisto iÅ¡vadÄ ).UAB „Ervin“ ir UAB „Nolteris“ sandoriai nedarė įtakos įmonės galimybėms sugrÄ Å¾inti įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei. Apeliantės pateikti duomenys dėl reikalavimo teisės perleidimo, susijusio su Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o. yra neteisingi (pateikia Å¡iuos atsikritimus patvirtinančius naujus raÅ¡ytinius įrodymus). Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

                       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos                  apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus                        skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK               320 straipsnio 2 dalis).Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo prie bylosPagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi iÅ¡imtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo ar atskiro procesinio klausimo iÅ¡sprendimui.Atsakovai G. P., B. S. ir G. U. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 17 d. specialisto iÅ¡vadÄ ir 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimo vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ .

PraÅ¡o naujus raÅ¡ytinius įrodymus pridėti prie bylos ir nurodo, kad specialisto iÅ¡vada paneigia apeliantės teiginius dėl UAB „Nolteris“ nemokumo ginčo laikotarpiu, o byloje esantis 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimo vertimas į lietuvių kalbÄ yra neteisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra nesavalaikiai – jų pateikimo bÅ«tinybė neiÅ¡kilo priėmus teismo sprendimÄ . UAB „Nolteris“ nemokumo klausimas buvo plačiai įrodinėjamas pirmosios instancijos teisme, be kita ko, teikiant ir specialisto iÅ¡vadas.

Atsižvelgiant į tai, 2017 m. rugpjūčio 17 d. specialisto iÅ¡vada teikiama pavėluotai, nes atsakovai nepagrindė kliūčių jÄ užsakyti ir pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu. Dėl 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimo vertimo į lietuvių kalbÄ teisėjų kolegija vėlgi atkreipia dėmesį, kad atsakovai turėjo galimybę bylos nagrinėjimo metu susipažinti su byloje jau esančiu susitarimo vertimu į lietuvių kalbÄ ir pareikti prieÅ¡taravimus, ir / ar pateikti, jų manymu, teisingÄ Å¡io susitarimo vertimÄ .

Tokių veiksmų atsakovai neatliko. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimu apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Å ie ribojimai pirmiausia nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia.

Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Å¡ios nutarties 24 punkte iÅ¡aiÅ¡kintus draudimo apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus tikslus ir CPK 314 straipsnyje nustatytas sÄ lygas jiems priimti, taip pat tai, kad atsakovų G.

P., B. S. ir G. U. pateikti nauji rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o teismui atsakovai, atsikirsdami į ieškovės argumentus šių įrodymų neteikė, pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir dalyviamsBylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi UAB „Nolteris“ iškelta bankroto byla.

Ä®monės bankroto administratore paskirta                         UAB „Valeksa“. Å ioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ UAB „Nolteris“ vadovo ir dalyvių.Ä®monių bankroto teisinius santykius reglamentuoja Ä®BÄ®. Å io įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas visiems juridiniams asmenims (įmonėms), įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sÄ jungas, religines bendruomenes ir bendrijas.

Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų patenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, reikalavimų įskaitymÄ , taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms. Ä®BÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, kurio skolininkui iÅ¡kelta bankroto byla, turi teisę perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus. Kreditoriaus reikalavimus tvirtina teismas ir jie tenkinami įstatymo nustatyta tvarka (Ä®BÄ® 26, 30, 35 straipsniai).Ä®BÄ® normos nereglamentuoja kreditoriaus teisių savo vardu bankroto proceso metu reikÅ¡ti bankrutuojančios įmonės dalyviams, vadovams ieÅ¡kinius dėl ginčų, kilusių iÅ¡ sutartinių teisinių santykių su įmone ir (ar) žalos atlyginimo, todėl bankroto proceso metu kilę ginčai dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo sprendžiami CK normų nustatytais materialiosios teisės pagrindais, jas įgyvendinant civilinio proceso normų nustatyta tvarka.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu Å¡ie subjektai padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (pagal CK 6.263 straipsnį), o ne iÅ¡vestinę žalÄ kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams neribojamas bankroto proceso stadijos. Taigi kreditorių teisė pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieÅ¡kinio pagrindo. Toks ieÅ¡kinys galimas iÅ¡imtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ veiksmų neteisėtumas turi pasireikÅ¡ti specifiÅ¡kai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017) pripažįstama, kad kreditorius gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais.Pirma, tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

Tokiam individualiam kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius.

Kreditoriaus teisės reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį ir jo reikalavimo pareiÅ¡kimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, iÅ¡skyrus reguliavimÄ dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytose nutartyse pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualiÄ teismų praktikÄ kreditoriaus teisė į tiesioginį ieÅ¡kinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieÅ¡kinio pagrindu – individualia žala.Antra, kreditoriai turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu bÅ«du, jog lemia įmonės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Dėl Å¡ios priežasties pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad atsakovams, kaip UAB ,Nolteris“ vadovui ir dalyviams, pareikÅ¡tas tiesioginis reikalavimas (ieÅ¡kinys) bendrais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais ir juo praÅ¡oma priteisti žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama bÅ«tinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti Å¡ių dviejų subjektų kompetencijÄ ir atsakomybės pagrindus.

Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimÄ (nebent bÅ«tų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir prieÅ¡ingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Byloje nustatyta, kad atsakovas E. P. nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. ėjo UAB „UHB AGRO“ vadovo pareigas.

Atsakovės G. P. ir B. S. yra UAB „Nolteris“ akcininkės, kurioms priklauso po 50 proc. UAB „Nolteris“ akcijų, o atsakovas G. U. buvo vadovas. Akcininkė B. S. taip pat ėjo UAB „Nolteris“ vyr. buhalterės pareigas nuo 2015 m. gegužės 4 d.Kaip teisingai apibendrino pirmosios instancijos teismas, o apeliaciniame skunde ši pozicija išlieka nepakitusi, vienu iš pagrindinių argumentų, kuriais grindžiami tiesioginio ieškinio reikalavimai atsakovams juridinio asmens dalyviams G. P. ir B.

S., bei solidariai juridinio asmens vadovui G. U., nurodoma tai, kad UAB „Nolteris“ esant nemokiai, atsakovai siekė sudaryti sandorį su ieÅ¡kove, jog galėtų atsiskaityti su kitais su UAB „Nolteris“ akcininkais susijusiais kreditoriais, t. y. iÅ¡skyrė ieÅ¡kovę ir jai darė individualiÄ Å¾alÄ .Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad nemokumo faktas nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingas, nes vien Å¡is faktas nepagrindžia apeliantės teisės pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nemokumo faktas 2014 metais lemtų žalÄ ne tik apeliantės interesams, tačiau ir kitiems įmonės kreditoriams. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis 2016 m. vasario 15 d. kreditorių sÄ raÅ¡u, įmonė turėjo ir kitų skolų, kurios atsirado anksčiau, nei skola atsakovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimui yra reikÅ¡mingas įmonės nemokumas bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, todėl bankroto byloje teismo padarytos iÅ¡vados apie ankstesnį įmonės nemokumÄ neturi privalomos teisinės reikÅ¡mės. Teismas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pagrįstai pirmiausia vertino, ar atsakovai buvo sÄ Å¾iningi, nes nenustačius jų nesÄ Å¾iningumo apeliantės atžvilgiu, tiesioginis ieÅ¡kinys nėra galimas neatitinkant anksčiau nurodyto individualios žalos kriterijaus.

Pagrindinis Å¡iai bylai aktualus kriterijus, iÅ¡ dalies susijęs su jos (ne)mokumu, yra tai, ar atsakovai sandorio su apeliante metu turėjo ir galėjo žinoti, kad UAB „Oil Trade“ skola yra abejotina (beviltiÅ¡ka). Tačiau teisėjų kolegija vėlgi pažymi, kad tiriant Å¡ias aplinkybes yra vertinamas atsakovų sÄ Å¾iningumas, o ne įmonės nemokumo faktas.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai dėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies taikymo ir susijusios teismų praktikos Å¡iuo atveju iÅ¡ viso yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes Å¡i teisės norma sudaro visiÅ¡kai atskirÄ pagrindÄ reikalauti žalos atlyginimo su kitu įrodinėjimo dalyku (padidėjusiomis skolomis nesikreipus laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) ir nėra susijusi su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku bei faktiniu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, vien tai, kad teismas padarydamas iÅ¡vadas pavartojo sÄ vokÄ â€žbeviltiÅ¡ka skola“, o ne „abejotina skola“ nedaro teismo iÅ¡vadų nepagrįstomis. Sutiktina su apeliante, kad „beviltiÅ¡ka skola“ yra mokesčių teisės sÄ voka, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, kurį apeliantė apeliaciniame skunde cituoja tik selektyviai, teismas netaikė mokestiniuose įstatymuose nustatytų apibrėžimų, o bÅ«tent vertino abejotinos skolos esmę, t. y.

„kada juridinio asmens dalyviai ir vadovas suprato, kad įmonė yra nemoki dėl patirtų nuostolių (beviltiÅ¡kos skolos) arba galėjo ir privalėjo suprasti. [...] nėra įstatyminių imperatyvių kriterijų, nustatančių, kada skola tampa beviltiÅ¡ka (iÅ¡ieÅ¡kojimui)“. Nors ir sutiktina su apeliante, kad teismo pavartotos sÄ vokos gal ir nebuvo visiÅ¡kai tikslios, tačiau prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, teismas pagal sprendimo turinį vertino, ar skola buvo abejotina ir netaikė jos nurodytų mokestiniuose įstatymuose nustatytų sÄ vokų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės nurodomu eksperto V. P. išaiškinimu, kad UAB „Oil Trade“ skola UAB „Nolteris“ turėjo būti laikoma abejotina iš karto, kai ši tapo pradelsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Audito ir apskaitos tarnybos 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtintas 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ įpareigoja įmones finansinių metų pabaigoje patikrinti, ar nėra prielaidų, kad skolos gali būti nuvertėję.

Ä®monė turi pareigÄ nustatyti tikėtinÄ atgautinÄ sumÄ ir iki jos sumažinus turto balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo. NuraÅ¡oma skolų dalis laikytina abejotina skola. Å iame standarte taip pat nustatyti požymiai, kada skola ar jos dalis gali bÅ«ti abejotina, pvz. dėl debitoriaus finansinių sunkumų, skolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų nesilaikymo, įvairios kitos informacijos, sudarančios pagrindÄ abejoti debitoriaus galimybėmis laiku sugrÄ Å¾inti skolÄ (18-asis verslo apskaitos standartas, 55–58 punktai).

Taigi, vien tai, kad skola yra pradelsta, nesudaro pagrindo kategoriÅ¡kai teigti, kad ji yra abejotina. Anksčiau nurodyti verslo apskaitos standartai taip pat paneigia ir apeliacinio skundo 22 punkte nurodytus bendrus pastebėjimus apie pareigos įvertinti skolas atsiradimo laikÄ .UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Nolteris“ 2015 m. balandžio 28 d. sudarė dyzelinio kuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 228/PAR/2015. Atitinkamai, sutarties sudarymo metu ir sutarties vykdymo laikotarpiu 2015 m. birželio 17 – 19 d. nebuvo pagrindų įmonei vertinti skolos abejotinumo, nes pagal anksčiau paminėtus verslo apskaitos standartus tai daroma finansinių metų pabaigoje.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, skolÄ buvo siekiama iÅ¡ieÅ¡koti, ji buvo priteista teismo įsakymu, o kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie tai, kad jau tuo metu turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, jog Å¡i skola nebus grÄ Å¾inta, apeliantė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliantė iÅ¡ esmės kritikuoja UAB „Nolteris“ vadovo elgesį vertinant skolos susigrÄ Å¾inimo galimybes ir jo veiksmus (laiku nesikreipus į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių; neįvertinus, kad UAB „Oil Trade“ vadovo A.

S. vekselis nebuvo apmokėtas ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, yra paprasta retrospektyviai kritiÅ¡kai vertinti vadovo elgesį, kai jau yra žinomas sandorių rezultatas, tačiau dėl toliau nurodomų priežasčių paminėti vadovo veiksmai (neveikimas) ar jų visuma Å¡iuo atveju nelaikytini nesÄ Å¾iningumo – siekio sukelti žalÄ â€“ apeliantės atžvilgiu įrodymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas itin iÅ¡samiai pagrindė, kad                   UAB „Nolteris“ tiek sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo laikotarpiu turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, jog UAB „Oil Trade“ atsiskaitys, nes bylos duomenų visuma patvirtina apie gerus santykius tarp įmonių, sÄ Å¾iningÄ UAB „Oil Trade“ ankstesnių prievolių vykdymÄ atsakovei UAB ,,Nolteris“.

Apeliantė niekaip nepagrindė, iÅ¡ kokių faktinių duomenų jau sandorio sudarymo tarp jos atsakovės UAB ,,Notleris“ metu atsakovai G. U., ar juo labiau – atsakovės G. P. ir B. S. turėjo galimybę nustatyti, kad UAB „Oil Trade“ neatsiskaitys. Atsižvelgiant į UAB „Oil Trade“ ir UAB ,,Notleris“ veiklos ypatumus prekiaujant dyzelinu, delsimas atsiskaityti nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, leidžianti daryti iÅ¡vadÄ , kad kontrahentas yra nemokus ir neatsiskaitys. Aplinkybė, kad UAB „Oil Trade“ prievolė buvo užtikrinta įmonės vadovo A.

S. vekseliu, t. y. prievolės įvykdymas buvo užtikrintas, tik patvirtina, jog sandorio Å¡alis, turėdama sistemingÄ teigiamÄ bendradarbiavimo praktikÄ , esant prievolės įvykdymo užtikrinimui, negalėjo turėti pagrįstų abejonių partnerio patikinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors prievolės užtikrinimas Å¡iuo atveju nepasiteisino, tai savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jau sandorio sudarymo metu tai turėjo bÅ«ti neabejotinai žinoma atsakovams – juridinio asmens vadovui ar jo dalyviams.

Dėl apeliantės nurodomų UAB „Nolteris“ sandorių su UAB „Ervin“ teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad su Å¡iais argumentais apeliantė iÅ¡eina už ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ribų dėl žalos. Apeliantės nurodomi sandoriai įvyko praėjus pakankamai ilgam laikui nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudarančios sutarties ir jos vykdymo. Apeliantės pozicija buvo, jog UAB „Nolteris“ esant nemokiai, atsakovai siekė sudaryti sandorį su ieÅ¡kove, tuo jÄ iÅ¡skirdami iÅ¡ kitų kreditorių.

Sandoriai, kuriais sumažinimas skolininko turtas, jau yra visiÅ¡kai atskiro ginčo dalykas, tuo labiau, kad apeliantė ir neįrodinėjo, kad Å¡ie sandoriai buvo nukreipti tik į jos, o ne įvisų kreditorių teisių pažeidimÄ . Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra savarankiÅ¡kas pagrindas jos nurodomų argumentų plačiau nenagrinėti. Be to, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, BUAB Nolteris“, atstovaujama bankroto administratorės, 2017 m. birželio 9 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Ervin“, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimÄ , kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „Ervin“ 55 000 Eur ir taikyti restitucijÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1718-619/2018 ieÅ¡kinį patenkino (sprendimas neįsiteisėjęs; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi tiek dėl 55 000 Eur mokėjimo UAB „Ervin“, tiek ir dėl kito nurodyto UAB „Nolteris“, UAB „Ervin“ ir Lenkijos įmonės „Utasz-Speed“ Sp. z o.o. triÅ¡alio sandorio, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes Å¡iais argumentais iÅ¡einama už ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ribų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoAtmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingų Å¡alių nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                                                   Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                   Antanas Rudzinskas