5e24bb6f-c682-45c6-98c7-b4aeef4e1b10 · Kauno apygardos teismas

                                                                       Civilinė byla Nr. B2-2394-601/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00314-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 24.1; 24.4; 35.5; 36.1; 42.8; 45.1; 117.1; 126.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. lapkričio 21 d. Kaunas         Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant atsakovo BUAB „Fešas“ atstovams administratoriaus įgaliotam asmeniui V.

L., adv. S. B.,        vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdamas klausimÄ dėl kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, n u s t a t ė :         2012 m. birželio 2 d. įsiteisėjo 2012 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis UAB „Drabužiai darbui“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ .         2012 m. liepos 11 d. kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ pateikė administratoriui pareiÅ¡kimÄ dėl 218 219,52 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo.        Administratoriui, nesutinkant su kreditoriaus tvirtinti praÅ¡oma finansinio reikalavimo suma, 2012 m. rugpjūčio 23 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi dėl Å¡io finansinio reikalavimo pagrįstumo buvo paskirtas posėdis (žodinio proceso tvarka).        2012 m. spalio 1 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas dėl reikalavimo sumos, kurios neginčijo administratorius, t. y. 8 873,48 Lt palÅ«kanų.        Paskutiniame savo praÅ¡yme kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o patvirtinti 183 311,11 Lt finansinį reikalavimÄ , susidedantį iÅ¡ 17 079,20 Lt įsiskolinimo (8 873,48 Lt palÅ«kanos ir 8 205,97 Lt delspinigių), 109 785,78 Lt patirto nuostolio iÅ¡ turto pardavimo, 33 775,69 Lt netiesioginių nuostolių ir 22 670,44 Lt papildomų iÅ¡laidų (2 t., b. l. 148-154).        Administratorius iÅ¡ dalies nesutinka su finansiniais reikalavimais dėl 8 205,97 Lt delspinigių, dėl 109 785,78 Lt patirto nuostolio iÅ¡ turto pardavimo ir dėl 22 670,44 Lt papildomų iÅ¡laidų, todėl teismas pasisako bÅ«tent dėl Å¡ių reikalavimų pagrįstumo.

Ginčo dėl 33 775,69 Lt netiesioginių nuostolių nėra, todėl Å¡ioje dalyje reikalavimas tvirtintinas (plačiau teismas dėl jo nepasisako).        Dėl 8 205,97 Lt delspinigių.         Kreditorius praÅ¡ydamas patvirtinti 8 205,97 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ nurodo, kad tik daliai iÅ¡raÅ¡ytų delspinigių sÄ skaitų (pažymoje Nr. 1, 2011-12-28 sÄ skaitos) yra suėjusi ieÅ¡kinio senatis (kadangi reikalavimas pareikÅ¡tas 2012 m. liepos 9 d.), todėl reikalauja delspinigių tik pagal delspinigių sÄ skaitas, kurių apmokėjimo terminas yra 2012-01-27 – 2012-04-26 (pažyma Nr. 7; 2 t., b. l. 183-184).

Taip pat nurodo, kad 0,2 proc. delspinigių dydis už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nėra aiÅ¡kiai per didelis, nes ginčo Å¡alys verslo subjektai, delspinigiai siejami su finansinės nuomos prievole (buvo perduotas gana didelės vertės turtas), jų dydis nustatytas sutartyje laisva valia.        Administratorius nurodo, kad kreditorius nepagrįstai delspinigių skaičiavimo pradžiÄ sieja su delspinigių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymu, o ne su laikotarpiu, už kurį skaičiuojami delspinigiai, pagal kurį ieÅ¡kinio senaties terminas 3 404,30 Lt delspinigiams (skaičiuojamiems iki 2012-01-11) yra suėjęs, todėl delspinigiai sudaro – 5 668,54 Lt (2 t., b. l. 117-118).

Tačiau, atsižvelgiant į nustatytÄ delspinigių dydį (0,2 proc.), į tai, kad lizingo sutartys iÅ¡ dalies įvykdytos, įmonė yra bankrutuojanti, delspinigių dydis pripažintinas aiÅ¡kiai per didelis ir turėtų bÅ«ti mažintinas iki 0,02 proc.        Byloje neginčijama aplinkybė, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai gali bÅ«ti skaičiuojami tik nuo 2012 m. sausio 11 d. (180 dienų iki finansinio reikalavimo pateikimo), tačiau kreditorius Å¡ių delspinigių termino pradžiÄ sieja su delspinigių sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymu.        Teismas sprendžia, kad kreditorius nepagrįstai delspinigių termino pradžiÄ sieja su delspinigių sÄ skaitoje nurodytu delspinigių mokėjimo terminu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju, kreditorius (ieÅ¡kovas) apie savo teisės pažeidimÄ (nesumokėjimÄ Ä¯mokos) sužinodavo (turėjo sužinoti) iÅ¡ karto suėjus jos mokėjimo terminui ir kitÄ dienÄ galėjo bÅ«ti pradedami skaičiuoti delspinigiai (lizingo sutarties 2.8.2 p.; 1 t., b. l. 21), t. y. kreditoriui ieÅ¡kinio senaties terminas dėl delspinigių prasidėdavo kitÄ dienÄ po lizingo įmokos nesumokėjimo.

Pažymėtina, kad vėlesnis delspinigių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas negali pakeisti (nepakeičia) ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimo. Kaip pagrįstai nurodo administratorius, dalis delspinigių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ytos paskaičiavus delspinigius už laikotarpį iki 2012 m. sausio 11 d., todėl, esant praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡ioje dalyje finansiniai reikalavimai negali bÅ«ti tvirtinami, todėl kreditoriaus finansinis reikalavimas dėl delspinigių gali bÅ«ti pagrįstas tik 5 668,54 Lt, tačiau byloje kilo ginčas dėl aiÅ¡kiai per didelių delspinigių.

       Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos jeigu jos neprotingai didelės, taip pat jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas.

Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimÄ reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, Å¡alių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes.

Kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir negali bÅ«ti vertinama, kad suformuotoje praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Kilus sutarties Å¡alių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2012).        Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kad buvo sudarytos lizingo sutartys, kurios iÅ¡ dalies įvykdytos, kad kreditorius susigrÄ Å¾ino turtÄ ir jį realizavo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti nustatytus (0,2 proc.) delspinigius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, turinčių patirties versle, į praÅ¡omų priteisti delspinigių sumÄ (nedidelė suma, neapimanti 180 dienų laikotarpio), į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir sutarčių laisvės principus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti delspinigius iki administratoriaus praÅ¡omų 0,02 proc.        Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad praÅ¡omų priteisti delspinigių dydis mažintinas per pusę (iki 0,1 proc.) ir finansinis reikalavimas dėl delspinigių tvirtintinas 2 834,27 Lt sumai (5 668,54 / 2).        Dėl 109 785,78 Lt patirto nuostolio iÅ¡ turto pardavimo.        Šioje dalyje kilo ginčas dėl vilkiko IVECO STRALIS, ident.

Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos (toliau – ginčo vilkikas).        Administratorius nurodo, kad kiti du analogiÅ¡ki vilkikai buvo parduoti už 73 990 Lt, todėl ir Å¡io vilkiko reali kaina yra 73 990 Lt, todėl jo pardavimas už 24 660 Lt (1 t., b. l. 162) laikytinas kreditoriaus tyčiniais ar neatsargiais veiksmais, nulėmusiais nuostolių padidėjimÄ , dėl ko Å¡ioje dalyje (49 330 Lt sumoje) netvirtintinas finansinis reikalavimas.         Kreditorius nurodo, kad ginčo vilkiko techninė bÅ«klė buvo žymiai blogesnė nei kitų dviejų vilkikų (tai užfiksuota turto apžiÅ«rėjimo aktuose (netvarkingas, variklio defektas), ginčo vilkikas buvo grÄ Å¾intas be transporto priemonės registracijos liudijimo, be vieno komplekto raktelių), todėl turtas buvo įvertintas 26 000 Lt (greito realizavimo kaina 15 000 Lt).

        Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Iš kreditoriaus pateiktų įrodymų (turto apžiūrėjimo akto (užfiksuota daug trūkumų), turto vertinimo ataskaitos, nuotraukos; 2 t., b. l. 10-21) matyti, kad ginčo vilkiko rinkos vertė 2012-05-14 buvo 26 000 Lt, o greito realizavimo kaina buvo 15 000 Lt. Atsakovas (administratorius), nesutikdamas su nustatyta rinkos verte, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių esančius byloje, todėl teismas sprendžia, kad ginčo vilkiko pardavimas už 24 660 Lt atitiko jo rinkos vertę.

Taigi, teismas sprendžia, kad Å¡ioje dalyje kreditoriaus finansinis reikalavimas tvirtintinas 109 785,78 Lt sumai.        Dėl 22 670,44 Lt papildomų iÅ¡laidų.        Kreditorius praÅ¡o patvirtinti finansinį reikalavimÄ 8 562,78 Lt sumai, kuris susidarė dėl turto suradimo ir transportavimo (1 t., b. l. 125-126). Å iÄ paslaugÄ suteikė UAB „Turto rizikos valdymas“, pagal sudarytas sutartis (2 t., b. l. 159-165, 1 t., b. l. 10-15). Administratorius nesutinka su finansinio reikalavimo dydžiu, nes pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. 17/189 3 punktÄ už turto sugrÄ Å¾inimÄ numatytas 1 500 Lt atlyginimas, o ne už kiekvienÄ automobilį ar kitÄ turtÄ atskirai.        2009 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. 17/189 3 punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui 1 500 Lt atlyginimÄ (tame tarpe PVM) už sugrÄ Å¾intÄ turtÄ <...>.        Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. 1 d. numatyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai.

AiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai <...>. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.        Teismas nesutinka su administratoriaus motyvais, kad pagal minėtÄ sutartį už visų 6 objektų suradimÄ ir transportavimÄ turėjo bÅ«ti mokamas vienas 1 500 Lt mokestis.

Toks sutarties aiÅ¡kinimas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir akivaizdžiai neatitiktų tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų. Taip aiÅ¡kinant sutartį, galėtų nesunkiai susidaryti situacija, kai turto suradimo ir pristatymo sÄ naudos (esant daug turto) aiÅ¡kiai virÅ¡ytų nustatytÄ mokestį, kas akivaizdžiai netenkintų vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių. Be to, iÅ¡ Å¡ios sutarties vykdymo (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo, apmokėjimo) matyti, kad sutarties Å¡alims sutartis yra aiÅ¡ki, t. y. už kiekvienÄ turtÄ (kaip atskirÄ objektÄ ) imamas nustatytas mokestis.

Taigi, Å¡ioje dalyje (8 562,78 Lt) kreditoriaus finansinis reikalavimas tvirtintinas.        Kreditorius praÅ¡o patvirtinti iÅ¡laidas 14 107,66 Lt sumai, turėtas dėl turto pardavimo (1 t., b. l. 126-128). Nurodo, kad pagal 2009 m. kovo 6 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 1 kreditorius, tarpininkaujant UAB „Baltijos realizacijos centras“, iÅ¡ atsakovo paimtÄ turtÄ pardavė tretiesiems asmenims, o ne UAB „Baltijos realizacijos centras“. Toks pardavimo bÅ«das, pirmiausia parduodant turtÄ UAB „Baltijos realizacijos centras“, o Å¡is už tÄ pačiÄ kainÄ parduoda tretiesiems užsienio asmenims, buvo pasirinktas, kad iÅ¡vengti rizikos dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, kurio nebus galima susigrÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto (pirkėjui nepateikus dokumentų, jog pridėtinės vertės mokestis buvo sumokėtas užsienyje).

Pagal sutarties 4.1 punktÄ UAB „Baltijos realizacijos centras“ turėjo teisę už pirkėjo suradimÄ gauti atlyginimÄ , kuris ir buvo sumokėtas (2 t., b. l. 128-133).        Administratorius praÅ¡o netenkinti kreditoriaus finansinio reikalavimo Å¡ioje dalyje, nes UAB „Baltijos realizacijos centras“ Å¡iuo atveju nevykdė tarpininkavimo paslaugų, o buvo turto pirkėjas.        Ginčo, kad kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ turtÄ pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“, nėra (tÄ patvirtina pirkimo-pardavimo sutartys; 1 t., b. l. 64-68).        Teismas sutinka su administratoriaus argumentais, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo turto pirkėjas, o ne tarpininkas, todėl nebuvo jokio pagrindo UAB „Baltijos realizacijos centras“ praÅ¡yti atlygio už turto pardavimÄ , o kreditoriui - apmokėti pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras.

Pažymėtina, kad kreditorius nepagrįstai remiasi sutarties 4.1 punktu, kaip pagrindu apmokėti už suteiktas pardavimo paslaugas, nes Å¡iuo atveju UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo pirkėjas (sutarties 3.7 p.), o ne paslaugos teikėjas (sutarties 4.1 p.), t. y. jam turtas buvo ne perduotas (kaip numatyta sutarties 4.1 p., 3.9 p.) surasti pirkėjÄ , o parduotas. Kitokių įrodymų kreditorius nepateikė (CPK 178 str.). Taigi, Å¡ioje dalyje (14 107,66 Lt) kreditoriaus reikalavimas netvirtintinas.        Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant, kad finansinis reikalavimas dėl 8 873,48 Lt palÅ«kanų patvirtintas anksčiau (2012 m. spalio 1 d.), kreditoriaus finansinis reikalavimas tvirtintinas 154 958,52 Lt sumai (2 834,27 Lt + 109 785,78 Lt + 8 562,78 Lt + 33 775,69 Lt).        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., Ä®monių bankroto įstatymo 26 str., teismas n u t a r i a :

           Patvirtinti BUAB „FeÅ¡as“ bankroto byloje kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 154 958,52 Lt (Å¡imto penkiasdeÅ¡imt keturių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų 52 ct) dydžio finansinį reikalavimÄ .           Nutartis per septynias dienas gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Evaldas Burzdikas