2020-12-16 Nr. AB-23871-3-61-3-03492-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-813-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03492-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. Š. ir N. G. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai M. Š. ir N. G. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. spalio 26 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. lapkričio 21 d. aktą Nr. RG-34 (toliau – ir Aktas). Pareiškėjai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Taip pat nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjui M. Š. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taip pat akcentavo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, faktų konstatavimo protokolai, tarnybinė išvada, rekomendacijos ir siūlymai ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai skundžia Departamento 2019 m. lapkričio 21 d. aktą Nr. RG-34, kuriuo nustatytos tam tikros faktinės aplinkybės, aprašyta tyrimo eiga ir klausimo svarstymas bei nutarta pasiūlyti pareiškėjams atkurti iki sužalojimo buvusią kultūros vertybės (pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas)) būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė visuomenė. Atas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2019 m. liepos 11 d. akto redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu) 29 straipsnio nuostatomis.

Apžvelgęs Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, teismas darė išvadą, kad Departamentas nepriėmė sprendimo dėl konkrečių sankcijų ar poveikio priemonių taikymo pareiškėjams, o pasiūlė pareiškėjams geranoriškai atkurti iki sužalojimo buvusią pastato, (duomenys neskelbtini), būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė visuomenė (detalus nuostolių paskaičiavimas pateiktas akte), t. y. tik pasiūlė pareiškėjams imtis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau pareiškėjų neįpareigojo. Teismas pažymėjo, kad, jei nesusitariama, Departamentas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Tuo tarpu pareiškėjams nesutinkant su atsakovo pasiūlymu, jie turi teisę pateikti atsakovui savo nesutikimo motyvus, argumentus ir priešpriešinius pasiūlymus ginčo sureguliavimui. Institucijai iniciavus bylą bendrosios kompetencijos teisme, civilinėje byloje taip pat gali būti pateikiami nesutikimo motyvai ir atsikirtimai į reikalavimus.

Teismas taip pat nustatė, kad Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštais Nr. (11.9-1d) 2IU-748 ir Nr. (11.9-kl) 2kl-749 „Dėl siūlymo atlyginti žalą“ pareiškėjai yra informuoti, jog, nusprendus restauruoti pastatą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). pagal Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Į-226 sudarytos atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo bei metodinės komisijos 2019 m. lapkričio 21 d. aktą Nr. RG-34. Raštuose prašoma Departamento Klaipėdos skyriui pateikti statybos/tvarkybos projektą/projektinius pasiūlymus su preliminariais sprendiniais ir darbų sąmata, taip pat prašoma apie priimtą sprendimą raštu informuoti Departamento Klaipėdos skyrių iki 2020 m. spalio 12 d. Teismo vertinimu, šiais raštais pareiškėjai yra skatinti vertinti jiems pateiktą pasiūlymą.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Departamento Aktą nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad netgi skundo patenkinimo atveju (panaikinus skundžiamą Aktą dėl pasiūlymo pareiškėjams) pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeis.

III. Pareiškėjas M. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 5, 23, 33 straipsnių normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

Nesutikdamas su teismo išvada, kad netgi skundo patenkinimo atveju (panaikinus skundžiamą Aktą dėl pasiūlymo pareiškėjams) pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis, pareiškėjas pažymi, jog skundą teismui grindė aplinkybėmis, kad Aktą sudarė komisija, kuri teisinio reguliavimo prasme yra neteisėta, nes buvo sudaryta grubiai pažeidžiant jos sudarymą reglamentuojančio aprašo reikalavimus; aktu nustatyta, konkreti žalos apimtis, kuri yra ydinga, paskaičiuota teisės aktų nereglamentuota tvarka, su kuria pareiškėjas nesutinka ir kurios reikalavimas atlyginti nukreiptas į pareiškėją. Neteisėtos sudėties komisijos priimtas Aktas, pareiškėjo įsitikinimu, negali būti laikomas teisėtu ir jis negali sukurti teisinių pasekmių asmenims. Teismui panaikinus Aktą, žala negalėtų būti reikalaujama atlyginti. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad Aktas ir jo pagrindu keliami reikalavimai pareiškėjo teisėms ir pareigoms turi esminę tiesioginę reikšmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. aktą Nr. RG-34, kuriame konstatuotos tam tikros faktinės aplinkybės apie valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklę, nustatyta kultūros paveldo objektui dėl galbūt savavališkai atliktų griovimo darbų padaryta žala, nutarta, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui atlikus administracinio nusižengimo tyrimą ir tyrimo metu nustatytam asmeniui/asmenims, kuris/kurie atsakingi už pastato sunaikinimą, pasiūlyti atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė visuomenė. Aktas priimtinas, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsniu ir Departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtinto Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.5, 5.6 ir 5.8 punktais.

Bylos duomenimis, Departamento Klaipėdos skyrius 2020 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (11.9-Kl)2Kl-749 „Dėl siūlymo atlyginti žalą“ pareiškėjui pasiūlė restauruoti pastatą pagal Aktą bei atlyginti nuostolius. Rašte nurodyta, kad, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00010-19 duomenimis (2019 m. gruodžio 9 d. liudytojo apklausos protokolas), M. Š. priėmė sprendimą išardyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, Departamentas teikia ieškinius teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo.

Pagal Aprašo, reglamentuojančio sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarką, 3 punktą, nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Komisija sudaroma Departamento direktoriaus įsakymu, kurio projektą rengia Departamento Kontrolės skyrius (4 p.). Komisija savo išvadas įformina akte (5 p.). Departamento direktoriui patvirtinus Komisijos aktą, Departamento teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė, raštu pasiūlo žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, apie tai raštu informuojamas Departamentas, kuris sprendžia dėl ieškinio teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo teikimo (7 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs su ginčijamo Akto priėmimu susijusį teisinį reglamentavimą, skundžiamo Akto turinį, ir jo įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, padarė pagrįstą išvadą, kad šis Aktas dėl savo siūlomojo (rekomendacinio) pobūdžio patvarkymų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl jis negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Tokios nuostatos dėl akto rekomendacinio pobūdžio laikomasi ir ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011, 2014 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-1155/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi ginčijamo Akto teisėtumo klausimai, t. y. ar atsakovas laikėsi teisės aktų nustatytos akto priėmimo tvarkos bei procedūros, ir kiti su ginčijamo akto priėmimu susiję klausimai, galės būti ginčo teisme objektu, jeigu atsakovas, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo atitinkamomis teisės normomis, kreipsis į teismą dėl žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo skundo priimtinumo. Skundžiama teismo nutarties yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan