2020-12-02 Nr. DBT-160-1-10-1-00835-2014-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-86/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00835-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5(S)

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo E. J. skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. 2020 m. balandžio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ panaikinimo bei prašymo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas E. J. (nukentėjusysis baudžiamojoje byloje) (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“; panaikinti nuteistajam L. P. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį L. P. atlikti paskirtą bausmę.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-5-1039/2017) L. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant L. P. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Pareiškėjo (nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje) civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteista 50 786,26 Eur, įpareigojant nuteistąjį visiškai įvykdyti civilinį ieškinį per 2 metų 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-7-898/2018) nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas. Nuteistajam Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – užstatas – palikta galioti iki visiško nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam įvykdymo; visiškai atlyginus turtinę žalą nukentėjusiajam, 150 000,00 Eur užstatą, sumokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, grąžinti užstatą sumokėjusiam asmeniui. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 2 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-11-303/2019) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis pakeista; panaikinta nutarties dalis, kuria nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – užstatas – paliktas galioti iki visiško nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam įvykdymo bei nutarta 150 000,00 Eur užstatą, sumokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, grąžinti užstatą sumokėjusiam asmeniui tik visiškai atlyginus turtinę žalą nukentėjusiajam, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendį be pakeitimų. Taip pat pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo; panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties dalis, kuria atmestas nukentėjusiojo prašymas priteisti penkių procentų metines palūkanas ir priteistos nukentėjusiajam iš nuteistojo penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 250 786,26 Eur sumą nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, susijusios su bausmėmis, paliktos nepakeistos.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2020 m. kovo 25 d. pateikė prašymą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui „Dėl probacijos panaikinimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo“, kuriuo prašė kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo ir nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2020 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog turtinės žalos atlyginimo terminas dar nesuėjo, ir toliau vengiant atlyginti turtinę žalą suėjus žalos atlyginimo terminui (2020 m. lapkričio 15 d.) arba vengiant vykdyti probuojamajam paskirtų bendrų pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje, plane numatytų priemonių, teismo paskirtų įpareigojimų, bus sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę teisės aktų nustatyta tvarka. Rašte taip pat nurodyta, jog šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ bei įpareigoti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. raštą „Dėl probacijos panaikinimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo“. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendime nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius išnagrinėjo visus Pareiškėjo rašte iškeltus klausimus, pateiktas atsakymas yra aiškus ir suprantamas, todėl Komisija neturi teisinio pagrindo tenkinti skundą. Lietuvos administracinių ginčų komisija nurodė, jog sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi (administracinė byla Nr. II-457-1047/2020) nutarė atsisakyti priimti Pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad dėl priimto Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus sprendimo jis turi teisę paduoti skundą bendrosios kompetencijos teismui.

Kaip pažymima skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, nuteistasis L. P. nevykdo teismo jam paskirto įpareigojimo – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Tuo tarpu, buvo gauti duomenys iš Italijos advokatės, kad nuteistasis negyvena Italijoje (galbūt gyvena Bulgarijoje, Sofijos mieste). Be to, teismo procesinių sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta kita nuteistojo gyvenamoji vieta, pateikti minėtas aplinkybes įrodantys dokumentai. Iš ginčijamojo rašto turinio nėra aišku, kokios priežastys lėmė neigiamą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus sprendimą. Savo prašymo teisiniu pagrindu Pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5, 10 punktuose, 4 straipsnyje, 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnyje, BK 75, 92 straipsniuose, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas teisės normas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi Pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių dėl nuteistajam L. P. teismo skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, panaikinimo ir pagal nuosprendį paskirtos bausmės vykdymo. Pareiškėjas savo reikalavimais siekia, jog paskirtoji laisvės atėmimo bausmė L. P. būtų vykdoma pagal nuosprendį, nes jis nevykdo probacijos sąlygų. Taigi, kaip pažymėjo teismas, pareiškėjo skundas yra susijęs su nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymu (probacijos vykdymo teisiniais santykiais), o ne viešojo administravimo teisiniais santykiais (Probacijos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad dėl priimto Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus sprendimo jis turi teisę paduoti skundą bendrosios kompetencijos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad Probacijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog probuotojų veiksmai ir sprendimai skundžiami probacijos tarnybos direktoriui, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui BPK nustatyta tvarka. Kaip nurodė teismas nutartyje, Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės priimto sprendimo tiesiogiai Vilniaus miesto apylinkės teismui, t. y. nesilaikydamas Probacijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos probuotojo veiksmus ir sprendimus skųsti probacijos tarnybos direktoriui.

Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, jog kartu su minėtu skundu Pareiškėjas pareiškė ir prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam L. P. Vadovaujantis BPK 358 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164(1) straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu. Taigi, kaip pažymėjo teismas, šiuo atveju Pareiškėjui, kuris baudžiamojoje byloje buvo nukentėjusysis, įstatymų leidėjas nesuteikė teisės inicijuoti proceso dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam, kas kartu reiškia, jog teismas negali spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo negavęs įstatymo įgalioto subjekto atitinkamo teikimo.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo, 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikino ir grąžino 2020 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjo skundą ir bylą pirmosios instancijos teismui, spręsti skundo priėmimo klausimą.

Teismas, atsižvelgdamas į teisiniame reglamentavime įtvirtintas nuostatas, pažymėjo, kad bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu; nukentėjusysis neturi tokios įstatyminės iniciatyvos teisės, kurią išimtinai turi tik probacijos tarnyba (Probacijos įstatymo 33 straipsnis, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas, BPK 358 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas kreipėsi į probacijos įstaigą, prašydamas kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo ir pagal nuosprendį paskirtos bausmės vykdymo. Probacijos įstaiga atsisakė tai padaryti, nurodydama tokio sprendimo apskundimo tvarką, ką nukentėjusysis ir padarė. Atitinkamai, teismo nuomone, kilo ginčas, susijęs su viešojo administravimo teisiniais santykiais, o būtent, su probacijos įstaigos atsisakymu atlikti veiksmus. Kaip pažymėjo teismas, nors ginčo objektu tapusiame rašte šio sprendimo apskundimo tvarka nurodyta netiksliai, tačiau, teismo nuomone, ji nurodyta teisingai. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti, galėtų priimti procesinį sprendimą, kam yra teismingas ginčas, susijęs su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Tik išsprendus bylos teismingumo kausimą, spręstinas skundo priėmimo klausimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad įvertinus šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, sprendžiant Pareiškėjo, kuris baudžiamajame procese turėjo nukentėjusiojo statusą, tačiau kuris nėra probuojamasis ir kuriam iš esmės nėra taikytinos Probacijos įstatymo nuostatos, bei kuriam įstatymų leidėjas nesuteikė iniciatyvos kreiptis į teismą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, skundo priėmimo klausimą, yra būtina kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti tokios bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. prašymu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui „Dėl probacijos panaikinimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo“, prašė kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam L. P. panaikinimo ir pagal nuosprendį paskirtos bausmės vykdymo.

Pagal Lietuvos probacijos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1R-57, 1 punktą, Lietuvos probacijos tarnyba yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant probaciją, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą), atliekant asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.

Pareikštu skundu Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“; taip pat panaikinti nuteistajam L. P. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį L. P. atlikti paskirtą bausmę.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ be kita ko nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2021 m. gegužės 15 d., o turtinės žalos atlyginimo terminas – 2020 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad turtinės žalos atlyginimo terminas dar nesuėjo, ir toliau vengiant atlyginti turtinę žalą ir suėjus žalos atlyginimo terminui (2020 m. lapkričio 15 d.) arba vengiant vykdyti probuojamajam paskirtų bendrų pareigų, numatytų Probacijos įstatymo 14 straipsnyje, plane numatytų priemonių, teismo paskirtų įpareigojimų, bus sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtame Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte pažymėta, kad vadovaujantis ABTĮ 26 straipsniu, šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (turėtų būti – Lietuvos administracinių ginčų komisijai) arba vadovaujantis ABTĮ 28 straipsniu – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti šią Tarnybą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. raštą, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma aprobuojamojo priežiūra. Probaciją vykdo probacijos tarnyba (Probacijos įstatymo 5 straipsnis).

Pareiškėjas (nukentėjusysis baudžiamojoje byloje) siekia, kad nuteistajam baudžiamojoje byloje būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (probacija) ir jam būtų vykdoma pagal nuosprendį paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes reglamentuoja Probacijos įstatymo 30 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Probacijos tarnyba, nustačiusi šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punkte nurodytus aprobuojamojo padarytus teisės pažeidimus ir (ar) probacijos sąlygų nevykdymo atvejus, teikimą teismui pateikia nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.

Probacijos įstatymo 33 straipsnyje reglamentuojamas probacijos tarnybos ir probuotojų veiksmų ir sprendimų apskundimas. Probuotojų veiksmai ir sprendimai skundžiami probacijos tarnybos direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo probacijos tarnyboje dienos, o kai dėl skundo atliekamas tarnybinis tyrimas, – per dešimt darbo dienų nuo tarnybinio tyrimo baigimo dienos (1 dalis). Probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui BPK nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tarnybinis tyrimas, – per dešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (3 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka probacijos tarnybos ir probuotojų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ir (ar) kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms (4 dalis).

Pagal BPK 358 straipsnio 3 dalį, nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164(1) straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad probacijos tarnybos teikimas teismui dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo arba, kaip kad nagrinėjamoje byloje prašo Pareiškėjas, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, yra susijęs su nuosprendžio vykdymo teisiniais santykiais, ir negali būti vertinama kaip viešojo administravimo veikla. Vadinasi, ir Pareiškėjo ginčijamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“, taip pat jo prašymas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti paskirtą bausmę, negali būti vertinami, kaip reikalavimai Lietuvos probacijos tarnybos inter alia (lot. be kita ko) vykdomoje viešojo administravimo srityje (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje L. L. v. Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas; 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-80/2013).

Tai, kad ginčas kyla ne tarp nuteistojo baudžiamojoje byloje, bet tarp nukentėjusiojo ir probacijos tarnybos, galimų teisinių padarinių (t. y. probacijos tarnybos kreipimasis į teismą) požiūriu, savaime nėra lemiančia aplinkybe, dėl ko keliamas ginčas galėtų būti priskiriamas administracinio teismo kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamosios bylos, ir bylos, kurioje priimta Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-58/2016 ratio decidendi nėra analogiškas (nurodytoje byloje apskritai buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo (nuteistojo) skundą).

Kartu pažymėtina, jog tai, kad ginčijamajame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka Vyriausiajai (turėtų būti – Lietuvos) administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat nėra lemianti aplinkybė dėl aptariamo ginčo rūšinio teismingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. 2020 m. balandžio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ panaikinimo, bei prašymo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti paskirtą bausmę, grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija, pasisakydama dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, nevertina Pareiškėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, jų formulavimo tinkamumo, pan., bet (šioje stadijoje) pasisako tik dėl to, kuris teismas turi spręsti Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. 2020 m. balandžio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ panaikinimo bei prašymo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys