5e20c87d-a87e-418b-85bd-8e7ca7b33593 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti negaliojanÄiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytas Skolinimo obligacijų apmokÄjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285; pripažinti negaliojanÄia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vienetus su akcijomis susietų obligacijų âDnB NORD PASAULIS-23 (EUR)â;
Legislator headnote
AI generated5e20c87d-a87e-418b-85bd-8e7ca7b33593 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovo AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 241 406,42 Eur (ekvivalentas litais â 833 528, 09 Lt) skolÄ , procesines palÅ«kanas. NurodÄ, kad byloje nÄra ginÄo, jog sudarant ginÄo sandorius atsakovas veikÄ kaip profesionalus dalyvis, o ieÅ¡kovas laikytinas neprofesionaliu investuotoju pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRÄ®) 28 straipsnio 3 dalį. Remdamasis teisminÄs praktikos nuostatomis ir įvertinÄs Å¡ios bylos faktines aplinkybes teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo teisiniuose santykiuose ieÅ¡kovas nelaikytinas vartotoju.
Full text
CivilinÄ byla Nr CivilinÄ byla Nr. 2A-776-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02486-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.6; 2.1.3.3.4; 2.5.8.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos ÄekanauskaitÄs, Gintaro PeÄiulio ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.
B. ir atsakovo akcinÄs bendrovÄs DNB bankas apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2281-560/2014 pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais ir žalos atlyginimo bei pagal atsakovo akcinÄs bendrovÄs DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. B. dÄl skolos priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o:
1) pripažinti negaliojanÄiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytas Skolinimo obligacijų apmokÄjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285;
2) pripažinti negaliojanÄia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vienetus su akcijomis susietų obligacijų âDnB NORD PASAULIS-23 (EUR)â;
3) teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojanÄiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. Skolinimo obligacijų apmokÄjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285 bei 2007 m. birželio 19 d. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį - atlyginti ieÅ¡kovui R. B. dÄl neteisÄtų AB DNB banko veiksmų patirtÄ Å¾alÄ ;
4) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.NurodÄ, jog 2007 m. birželio 19 d. su banku sudarÄ Skolinimo obligacijų apmokÄjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285 (toliau â Skolinimo sutartys). Pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovas iki 2012 m. birželio 22 d. obligacijų, susietų su pasaulio akcijomis (SASO), pavadinimu âDnB NORD PASAULIS-23 (EUR)â, 11 874 vnt. įsigijimui gavo iÅ¡ atsakovo 1â187â400 Eur kreditÄ su 5,18 % palÅ«kanų norma. Užtikrindamas bankui kredito grÄ Å¾inimÄ , ieÅ¡kovas įkeitÄ nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertÄ tuo metu siekÄ apie 1,5 mln.
Lt sumÄ . TÄ paÄiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su banku sudarÄ ir Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vienetus âDnB NORD PASAULIS-23 (EUR)â emisijos su pasaulio akcijomis susietų obligacijų (SASO) ir už jų įsigijimÄ ieÅ¡kovas apmokÄjo paimto kredito lÄÅ¡omis. Atsakovas, sudarydamas ginÄijamas sutartis, neatskleidÄ ir sÄ moningai nutylÄjo esmines ir reikÅ¡mingas sandorių sudarymui aplinkybes, neinformavo ieÅ¡kovo apie sudaromų sandorių rizikingumÄ bei nepaaiÅ¡kino Å¡io investavimo bÅ«do veikimo principo.
DÄl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas, kaip neprofesionalus investuotojas, susidarÄ klaidingÄ suvokimÄ apie tokių sandorių esmÄ, nes, žinodamas Å¡ių sandorių rizikingumÄ , niekada nebÅ«tų jų sudarÄs bei nebÅ«tų rizikavÄs vieninteliu savo Å¡eimos gyvenamuoju bÅ«stu. GinÄo sandoriai buvo sudaryti ieÅ¡kovo prisijungimo bÅ«du, sutarÄių tekstus parengÄ ir pasiÅ«lÄ atsakovas. IeÅ¡kovas yra vartotojas, o ginÄijamos sutartys laikomos vartojimo sutartimis, dÄl to ieÅ¡kovas laikytinas silpnesniÄ ja sutarÄių Å¡alimi ir Å¡iems teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikomos vartotojų teisių apsaugÄ Ä¯tvirtinanÄios nuostatos.
IeÅ¡kovas yra neprofesionalus investuotojas, neturintis nei iÅ¡silavinimo ir/ar patirties investavimo bei vertybinių popierių srityje, nei finansinių, ekonominių ar teisinių žinių. Atsakovui kaip vertybinių popierių rinkos profesionalui taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. DÄl suteiktos neaiÅ¡kios ir neiÅ¡samios informacijos ieÅ¡kovui susidarÄ klaidingas įspÅ«dis dÄl investavimo į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, pelningumo, padengianÄio atsakovo suteiktos ieÅ¡kovui paskolos palÅ«kanas, kas ir nulÄmÄ ieÅ¡kovo sprendimÄ sudaryti ginÄijamas sutartis.
IeÅ¡kovas nebuvo supažindintas su įsigytų obligacijų baziniu prospektu, jam buvo pateiktos tik âSu pasaulio akcijomis susietos obligacijos Nr. 23, leidžiamos pagal 500 000 000 litų vidutinÄs trukmÄs obligacijų programÄ , galutinÄs sÄ lygosâ. Be to, nesuprantamos ir paÄios galutinÄs sÄ lygos â akcijų iÅ¡pirkimo skaiÄiavimo formulÄ, kuri sunkiai suprantama asmenims, neturintiems atitinkamų žinių ir kvalifikacijos. GalutinÄse sÄ lygose tendencingai itin teigiamai apraÅ¡omi indekso krepÅ¡elį sudarantys indeksai.
IeÅ¡kovo teigimu, ginÄijamos sutartys pripažintinos negaliojanÄiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytos dÄl esminio suklydimo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog tuo atveju, jei teismas netenkintų ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorius negaliojanÄiais, ieÅ¡kovui kiltų pareiga sumokÄti atsakovo paskaiÄiuotas palÅ«kanas â 1 091 575,10 Lt, kas, ieÅ¡kovo manymu, vertintina kaip dÄl neteisÄtų atsakovo veiksmų (pareigos suteikti iÅ¡samiÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ pažeidimo) patiriama žala, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovas AB DNB bankas byloje pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 1-3), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 268 229,35 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, jog Skolinimo sutarties Nr. K-2411-2007-285 pagrindu ieÅ¡kovui buvo suteiktas 948 290 Eur kreditas. IeÅ¡kovas įsipareigojo mokÄti 5,18 % dydžio palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies, taip pat įsipareigojo mokÄti 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokÄtos sumos. SuÄjus galutiniam prievolÄs įvykdymo terminui 2012 m. birželio 22 d. ieÅ¡kovo skola atsakovui sudaro 268 229,35 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
Atsakovo AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 241 406,42 Eur (ekvivalentas litais â 833 528, 09 Lt) skolÄ , procesines palÅ«kanas. NurodÄ, kad byloje nÄra ginÄo, jog sudarant ginÄo sandorius atsakovas veikÄ kaip profesionalus dalyvis, o ieÅ¡kovas laikytinas neprofesionaliu investuotoju pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRÄ®) 28 straipsnio 3 dalį. Remdamasis teisminÄs praktikos nuostatomis ir įvertinÄs Å¡ios bylos faktines aplinkybes teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo teisiniuose santykiuose ieÅ¡kovas nelaikytinas vartotoju.
Ä®vertinÄs byloje esanÄius įrodymus ir konstatavÄs, jog rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turÄjo bÅ«ti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tokiÄ pareigÄ vykdÄ nevisiÅ¡kai tinkamai. NurodÄ, kad, kita vertus, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne kiekvienas finansų tarpininko neteisÄtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų ginÄijamas sutartis pripažinti negaliojanÄiomis dÄl suklydimo.
TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarÄ Ä¯vertinÄs ir ieÅ¡kovo asmenį, jo buvusios ir dabartinÄs veiklos pobÅ«dį. ĮvertinÄs kreditavimo sutarÄių nuostatas, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, net ir neturÄdamas finansinio investavimo patirties, taÄiau turÄdamas aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , darbo ir gyvenimiÅ¡kos bei verslo patirties, pats teismo posÄdyje nurodÄs, kad atidžiai susipažino su sudaromų sutarÄių sÄ lygomis, turÄjo suvokti arba negalÄjo nesuvokti, jog jam gali tekti padengti skolÄ atsakovui iÅ¡ savo lÄšų ar atsakovui gali tekti suteiktÄ kreditÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.
TodÄl tik dÄl netinkamo atsakovo elgesio teikiant informacijÄ apie SASO įsigijimÄ skolintomis lÄÅ¡omis, nevisapusiÅ¡ko rizikos atskleidimo ieÅ¡kovas negalÄjo bÅ«ti suklaidintas tiek, kad nesuvoktų sudaromų kreditavimo sutarÄių sÄ lygų. Nustatytų bylos duomenų pagrindu teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, sudarydamas ginÄijamus sandorius, iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ Ä¯sigyti obligacijas ir tam tikslui pasiskolinti lÄÅ¡as iÅ¡ atsakovo, sÄ moningai prisiÄmÄ pareigÄ mokÄti palÅ«kanas už imamÄ paskolÄ , taip pat savo valia įkeitÄ atsakovui tiek įsigyjamas obligacijas, tiek nekilnojamÄ jį turtÄ savo įsipareigojimų tinkamam vykdymui užtikrinti.
Atsižvelgdamas į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis paÄiomis aplinkybÄmis, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, skolindamasis 4 099 854,72 Lt, įkeisdamas nekilnojamÄ jį turtÄ â butÄ , kuriame gyvena, turÄjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, įvertinti nurodytas kreditavimo sutarÄių sÄ lygas, kokias pareigas pagal Å¡iÄ sutartį įgis, kokias â praras. Teisių ir pareigų, nustatytų kreditavimo sutarÄių, klaidingas įsivaizdavimas, kaip ir nepasiteisinÄs klaidingas įsivaizdavimas dÄl sandorio perspektyvų (pelningumo), t. y. kad nereikÄs mokÄti palÅ«kanų, kad nurodytos kreditavimo sutarÄių sÄ lygos realiai nebus įgyvendintos, taip pat ieÅ¡kovo deklaruojamas didesnis pasitikÄjimas norvegiÅ¡ko kapitalo banku laikytini ieÅ¡kovo neapdairumu ar nerÅ«pestingumu sudarant ginÄijamus rizikos sandorius, taÄiau negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti jo suklydimÄ CK 1.90 str. pagrindu.
PrieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-285 teismas tenkino iÅ¡ dalies. NurodÄ, kad CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolÄ. Byloje konstatuotas ne visiÅ¡kai tinkamas atsakovo pareigos atskleisti informacijÄ vykdymas iki ginÄijamų sandorių sudarymo (VPRÄ® 24 str. 3 d. 5 p., FPRÄ® 22 str. 3 d.), kuomet atsakovo suteikiama informacija tapo pagrindu investuotojui pernelyg optimistiÅ¡kai prognozuoti SASO pajamingumÄ ir bÅ«tent todÄl prisiimti didesnÄs apimties (didesnių nuostolių) rizikÄ , dÄl ko neprofesionalÅ«s investuotojai, tame tarpe ieÅ¡kovas, buvo linkÄ labiau rizikuoti ir prisiimti didesnÄ rizikÄ , t.y.
įsipareigoti dÄl didesnÄs apimties prievolÄs, SASO įsigyti skolintomis lÄÅ¡omis, tikintis, kad prognozuojamas pelnas padengs bankui mokÄtinas palÅ«kanas. DÄl paminÄto teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje konstatuoti atsakovo neteisÄti veiksmai neabejotinai turÄjo įtakos ieÅ¡kovo apsisprendimui dÄl nepagrįstai didesnÄs rizikos prisiÄmimo ir tuo pagrindu atsiradusios prievolÄs apimties. TaÄiau nurodÄ ir tai, kad kreditoriaus (atsakovo) kaltÄ nebuvo tiek reikÅ¡minga, jog suklaidintų ieÅ¡kovÄ dÄl prisiimamos rizikos, o teisÄtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.), todÄl pagrindinÄ atsakomybÄ dÄl prisiimtos rizikos ir prievolÄs apimties tenka ieÅ¡kovui.
DÄl to atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, sumažinant praÅ¡omÄ priteisti sumÄ 10 procentų dydžiu.Teismas nurodÄ, kad CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginimi tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko (Å¡iuo atveju atsakovo) veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. SprÄsdamas žalos atlyginimo klausimÄ , teismas svarbia laikÄ aplinkybÄ, jog atsakovo darbuotojo 2009 m. liepos 1 d. elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta SASO keisti į kitus vertybinius popierius.
Jokių veiksmų dÄl galimų nuostolių mažinimo ieÅ¡kovas nesiÄmÄ. Atsižvelgiant į Å¡iÄ ir kitas aplinkybes, teismas sprendÄ, kad atsakovo elgesys (neteisÄti veiksmai) nebuvo tiek reikÅ¡mingi, kad leistų konstatuoti ieÅ¡kovo prievolÄ mokÄti priteistas (teismo iÅ¡ dalies sumažintas) palÅ«kanas pagal kreditavimo sutartis jo patirta žala. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodytas priežastinio ryÅ¡io egzistavimas tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir ieÅ¡kovo prievolÄs pagal kreditavimo sutartis mokÄti palÅ«kanas, todÄl tokios mokÄtinos palÅ«kanos nelaikytinos ieÅ¡kovo patiriama žala (CPK 178 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovas R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. d. sprendimÄ panaikinti ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Teismas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nÄra laikytinas vartotoju netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Teismas IeÅ¡kovas yra neprofesionalus investuotojas, neturÄjo absoliuÄiai jokios investavimo patirties, anksÄiau nebuvo sudarÄs jokių investicinio pobÅ«džio sutarÄių, atsakovo teiktÄ (neiÅ¡samiÄ ) informacijÄ jis suprato kaip vidutinis vartotojas.
IeÅ¡kovo veikloje nebuvo jokių versliÅ¡kumo požymių. Skolinimo sutartys yra kreditavimo sutartys, todÄl tarp atsakovo ir atsakovo susiklostÄ vartojimo teisiniai santykiai. Tai patvirtina ir aplinkybÄ, kad ginÄo sutartys sudarytos prisijungimo bÅ«du. Be to, fiziniams asmenims, kurie įsigyja finansinius produktus, taikytina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB (toliau â Direktyva), numatanti vartotojų apsaugÄ tais atvejais, kai Bendrijos lygiu nÄra konkreÄių sektorinių teisÄs aktų.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog dÄl atsakovo netinkamo informacijos atskleidimo pareigos vykdymo ieÅ¡kovas nebuvo suklaidintas tiek, kad nesuvoktų sudaromų kreditavimo sutarÄių sÄ lygų.
Pagal bylos duomenis yra pagrindas daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Teismo nurodytos ieÅ¡kovÄ individualizuojanÄios savybÄs yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, jos neturi nieko bendro su investavimo į vertybinius popierius patirtimi. Tiek obligacijos, tiek nekilnojamasis turtas buvo įkeistas nedetalizuojant vykdytinų įsipareigojimų, ieÅ¡kovui buvo suteikta pernelyg optimistinÄ informacija dÄl SASO pelningumo. IeÅ¡kovas negalÄjo suprasti, kad reikalavimu sudaryti hipotekÄ atsakovas nori informuoti, jog SASO negarantuoja prieaugio ir egzistuoja nuostolių rizika, tai ieÅ¡kovui buvo pateikta kaip formalus veiksmas.
Tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo įspÄtas apie galimybÄ prarasti įkeiÄiamÄ bÅ«stÄ , patvirtino ir liudytojas (atsakovo atstovas) T. R.. Teismo konstatuotas klaidingas ieÅ¡kovo įsivaizdavimas dÄl sandorių pelningumo yra tiesioginÄ atsakovo netinkamos pareigos dÄl ieÅ¡kovo-neprofesionalaus investuotojo informavimo apie SASO rizikÄ vykdymo pasekmÄ. Atsakovo pasiÅ«lymÄ 2009 m. liepos 1 d. elektroniniame laiÅ¡ke keisti SASO į kitus vertybinius popierius, kuriuo remiasi teismas, tebuvo užmaskuotas reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovo skolÄ atsakovui ir nepatvirtina esminio ieÅ¡kovo suklydimo sudarant ginÄijamus sandorius.
Bylos aplinkybÄs patvirtina, kad atsakovas ne tik vykdÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu klaidinanÄiÄ komercinÄ veiklÄ , bet ir neatskleidÄ esminÄs informacijos pagrįstam ieÅ¡kovo apsisprendimui dÄl sandorių (ne)sudarymo.3. Teismas netinkamai taikÄ CK 6.64 straipsnio nuostatas. IeÅ¡kovo manymu, Å¡io straipsnio pagrindu jis visiÅ¡kai turÄjo bÅ«ti atleistas nuo prievolÄs mokÄti atsakovui palÅ«kanas. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolÄ, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovas ne tik atliko neteisÄtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu neatskleisdamas esminÄs informacijos, bet tuo paÄiu nevykdÄ ir bendradarbiavimo pareigos.
Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas prisiÄmÄ su ginÄo sandoriais susijusiÄ rizikÄ visiÅ¡kai nepagrįsta â sÄ moningai ieÅ¡kovas pats niekada nebÅ«tų prisiÄmÄs tokios rizikos. Be to, bet kuriuo atveju teismo nustatytos proporcijos (skola sumažinta tik 10 proc.) nÄra teisingos. TaÄiau toje situacijoje, kai neteisÄtus veiksmus atliko tik atsakovas, ieÅ¡kovas apskritai turÄjo bÅ«ti atleistas nuo atsakomybÄs, todÄl CK 6.64 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos neteisingai. Atsakovas AB DNB bankas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ dalyje, kuria sumažinta atsakovui priteistina suma, panaikinti ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â priteisti atsakovui 268 229,35 Eur skolÄ .  Nurodo tokius argumentus.1.  Teismas konstatavo, jog atsakovas nevisiÅ¡kai tinkamai vykdÄ teisÄs aktuose įtvirtintÄ pareigÄ dÄl informacijos investuotojui atskleidimo:
a) Baziniame prospekte neatskleidžiami visi galimi investuotojo praradimai;
b) ieÅ¡kovÄ klaidino atsakovo teikiama informacija apie kitÄ obligacijų emisijÄ ;
c) atsakovo naudota pristatomoji medžiaga âInvestavimas DnB banke. 2007 GegužÄâ nebuvo pakankamai reikÅ¡minga informacijai atskleisti;
d) atsakovas susitikimų su klientais metu iÅ¡reikÅ¡ pernelyg optimistinÄ pozicijÄ dÄl įsigyjamų aptariamų byloje obligacijų pelningumo.
a) Jei teismas laikÄ, kad Baziniame prospekte nebuvo informacijos apie tai, kad investuojant į obligacijas skolintas lÄÅ¡as investuotojas turÄs sumokÄti palÅ«kanas už paskolÄ , tai tokios informacijos Baziniame prospekte neprivalÄjo bÅ«ti. Tokios informacijos atskleidimas buvo galimas ir kitais bÅ«dais. Atsakovas neprivalo prospekte apžvelgti, kokiomis lÄÅ¡omis naudodamasis investuotojas gali įsigyti obligacijas. IeÅ¡kovo pareiga mokÄti palÅ«kanas yra aiÅ¡kiai įtvirtinta Å¡alių sudarytose kreditavimo sutartyse.
Kreditavimo santykiams ir iÅ¡ jų kylanÄiai rizikai suprasti nereikia jokių specialių žinių. IeÅ¡kovui turÄjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad atsakovo už iÅ¡perkamas ar perkamas obligacijas anksÄiau termino mokama suma gali bÅ«ti mažesnÄ nei ieÅ¡kovui suteiktas kreditas su palÅ«kanomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir kreditavimo sutarÄių 6.1 punkto treÄios pastraipos nuostata, kurioje aptarta galinti kilti kliento pareiga mokÄti atsakovui palÅ«kanas.b) Nepagrįstos teismo iÅ¡vados dÄl ieÅ¡kovo (investuotojų) galimo klaidinimo su kita obligacijų emisija â DnB NORD Pasaulis 21.
Å ia aplinkybe ieÅ¡kovas apskritai nesirÄmÄ byloje ir dÄl to įrodymų neteikÄ. Be to, ieÅ¡kovui informacija buvo suteikta dar iki DnB NORD Pasaulis 21 emisijos platinimo pradžios, galutinÄs ieÅ¡kovo obligacijų įsigijimo sÄ lygos buvo derinamos su juo individualiai.
c) Atsakovo pristatomojoje medžiagoje informacijai apie galimus nuostolius yra skirtas visas atskiras medžiagos lapas (t. 3, b.l. 83). JÄ lydÄdavo ir atsakovo darbuotojų paaiÅ¡kinimai (T. R. parodymai). Teismas nenurodÄ, kokios informacijos dar trÅ«ko tam, kad ji bÅ«tų laikoma iÅ¡samia, be jokio pagrindo ignoravo pristatomosios medžiagos 14 lape aiÅ¡kiai pavaizduotÄ lentelÄ, kuri įspÄja apie galimÄ investicijos nuostolį.d) Joks teisÄs aktas neįpareigoja atsakovÄ teikti investavimo prognozes, o byloje ir neįrodyta, kad atsakovas tokias prognozes bÅ«tų teikÄs. Teismas taip ir nenurodÄ, kokia buvo ta optimistinÄ pozicija, kodÄl ji pernelyg optimistinÄ, kokie įrodymai ar skaiÄiavimai sÄ lygoja tokiÄ iÅ¡vadÄ .
Teismo iÅ¡vadų nepagrindžia ir reklaminio leidinio âNekilnojamo turto gidas Nr. 6. 2007 m. RugsÄjisâ teiginys, jog sunku įsivaizduoti situacijÄ , kad obligacijos nieko neuždirbtų, nes 2007 m. nebuvo pagrindo manyti, kad pasaulyje kils ekonominÄ krizÄ ir obligacijos nieko neuždirbs. Be to, Å¡is leidinys iÅ¡leistas jau po ginÄijamų sandorių sudarymo.2.  Informacija apie galimÄ rizikÄ atsakovas teikÄ ir susitikimų metu žodžiu. Jokie teisÄs aktai nereglamentavo, kokia forma informacija turi bÅ«ti pateikiama.
Ji buvo pateikta Baziniame prospekte, ieÅ¡kovas teismo posÄdžio metu patvirtino susipažinÄs su juo ir galutinÄmis sÄ lygomis. Rizika buvo aiÅ¡ki ir iÅ¡ kreditavimo sutarÄių sÄ lygų. T. R. teismo posÄdyje patvirtino, kad su ieÅ¡kovu buvo aptartos hipotekos galimos pasekmÄs. Ypatingai reikÅ¡minga yra tai, kad investavimo sÄ lygos su ieÅ¡kovu buvo derinamos itin individualiai, jo pageidavimu buvo iÅ¡leista obligacijų emisija su ilgesniu nei įprasta laikotarpiu (atitinkamai â trys ir penki metai), kÄ patvirtino T.
R.. Pastarojo elektroninis susiraÅ¡inÄjimas su ieÅ¡kovu patvirtina, kad Å¡alys iÅ¡ anksto aptarÄ indeksų krepÅ¡elį, juos pasirinko pats ieÅ¡kovas. Taigi, ieÅ¡kovas itin detaliai domÄjosi sandorio sÄ lygomis.
3. CK 6.64 straipsnio, kurį nepagrįstai taikÄ teismas, taikymui bÅ«tina nustatyti, pirma, nepagrįstÄ skolininko prievolÄs apimtį, antra, priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų ir skolininko negalÄjimo įvykdyti prievolÄ. NagrinÄjamu atveju atsakovas buvo sudarÄs galimybÄ susimažinti prievolÄs atsakovui dydį net 60 proc., taÄiau tai neįvyko tik dÄl paties ieÅ¡kovo kaltÄs. GinÄijamų sandorių sudarymÄ lÄmÄ iÅ¡imtinai nerÅ«pestingas ieÅ¡kovo elgesys, draugo įkalbinÄjimai bei atsakovo teikiamos informacijos ignoravimas.
CK 6.64 straipsnio nuostatos neturÄtų bÅ«ti taikomos tokiu bÅ«du, kad neatsakingo skolininko elgesio pasekmÄs galÄtų bÅ«ti perkeliamos kreditoriui.   Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo tokius argumentus.1. Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai apie vartojimo santykių atsiradimÄ nagrinÄjimu atveju. IeÅ¡kovas neįrodinÄja ginÄijamų sandorių sudarymo tikslų. Sandoriai yra sudaryti dÄl nepalyginamai didesnių sumų nei įprasta vartojimo santykiuose, jie yra didelÄs rizikos, kas vartojimo santykiuose nÄra vyraujantis elementas.
Niekuo nepagrįstas ir nÄra teisingas teiginys, kad versliÅ¡kumo požymiai sandoriuose galimi konstatuoti tik tuo atveju, jei sudaromas ne vienas sandoris, o keletas. Vertinant vartojimo teisinius santykius neturi jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs aplinkybÄ, kad kreditavimo sutartys atitinka CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ .  Tiek Direktyva, tiek jÄ Ä¯gyvendinantis NesÄ Å¾iningos komercinÄs veiklos draudimo įstatymas negali bÅ«ti taikomas jau vien dÄl to, kad teismas konstatavo aiÅ¡kius versliÅ¡kumo požymius.
Atsakovo apeliaciniame skunde yra iÅ¡dÄstyti argumentai ir įrodymai, kad ginÄo sandoriai nebuvo sudaryti, kaip teigia ieÅ¡kovas, prisijungimo bÅ«du.
2. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde dÄstomi argumentai nepagrindžia sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dÄl ginÄijamų sutarÄių negaliojanÄiomis, nepagrįstumo. Teismas teisingai taikÄ teisminÄs praktikoje suformuluotas taisykles, susijusias su nustatinÄtinomis aplinkybÄmis ginÄijant sandorius suklydimo pagrindu, vertindamas konkreÄiai ieÅ¡kovo asmenį ir veiklÄ . Bylos duomenys patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai suvokÄ hipotekos esmÄ ir paskirtį, juo labiau, kad ji sudaryta po ginÄijamų sandorių sudarymo praÄjus dviem mÄnesiams.
Teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo klaidingas įsivaizdavimas apie ginÄijamų sandorių sÄ lygas nulemtas paties ieÅ¡kovo neatidumo ir nerÅ«pestingumo.3. Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad CK 6.64 straipsnio pagrindu teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį turÄjo atmesti visiÅ¡kai. Å iuo aspektu atsakovas nurodo, kad jo apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai pagrindžia, kad jokių teisÄs aktų pažeidimų ieÅ¡kovo atžvilgiu atsakovas nepadarÄ.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.
Nurodo tokius argumentus.1. Pats atsakovas pripažįsta, kad Baziniame prospekte nebuvo atskleistas investavimo į SASO rizikos laipsnis. IeÅ¡kovas įgijo obligacijas ne savo, o skolintomis lÄÅ¡omis, dÄl ko žymiai pasikeitÄ rizikos laipsnis, apie kÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas. Å ios esminÄs informacijos atsakovas neatskleidÄ ir kitoje informacijoje.2. Vertybinių popierių komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendime Nr. 2K-161 yra pažymÄta, kad atsakovo tinklapyje skelbiamoje informacijoje apie DnB NORD Pasaulis 21 emisijÄ su garantuotu prieaugiu buvo nurodyta, kad pateikta informacija yra apie su Pasaulio akcijomis susietas obligacijas, taÄiau nebuvo nurodytas emisijos numeris.
TodÄl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai pagrįstai susidarÄ įspÅ«dį, jog tos emisijos sÄ lygos taikytinos ir ieÅ¡kovo įsigyjamoms obligacijoms. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai rÄmÄsi Å¡iame sprendime konstatuotais pažeidimais.
3. Teismas pagrįstai nurodÄ, kad atsakovo naudota pristatomoji medžiaga âInvestavimas DnB NORD banke. 2007 GegužÄâ negali bÅ«ti laikoma tinkamu reikÅ¡mingų duomenų apie ginÄijamų sandorių rizikÄ atskleidimu tiek pagal duomenų kiekį, tiek pagal jų kokybÄ - turinį.
4. Atsakovas sÄ moningai formavo ypaÄ didelius ieÅ¡kovo lÅ«kesÄius dÄl obligacijų pelningumo. Tai visų pirma pasireiÅ¡kÄ rizikos tinkamu neatskleidimu. Atsakovo teiginiai apie rizikos atskleidimÄ yra nepagrįsti. Tai patvirtina faktas, kad atsakovas pripažįsta, jog Baziniame prospekte nebuvo atskleistas investavimo rizikos laipsnis. IÅ¡ sudarytų sutarÄių nuostatų, kurios yra daugiareikÅ¡mÄs, klaidinanÄios, nedetalizuotos ieÅ¡kovas nesuprato ir negalÄjo suprasti rizikos laipsnio įgyjant obligacijas skolintomis lÄÅ¡omis.
Niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie prisiimamÄ rizikÄ Å¾odžiu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å alys nenurodÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisÄjų kolegija ex officio jų taip pat neįžvelgia. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2007 m. birželio 19 d. sudarÄ Skolinimo sutartis. Pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovas 11 874 vnt. obligacijų, susietų su pasaulio akcijomis (SASO), pavadinimu âDnB NORD PASAULIS-23 (EUR)â, įsigijimui gavo iÅ¡ atsakovo 1 187 400 Eur kreditÄ iki 2012 m. birželio 22 d. su 5,18 % palÅ«kanų norma.
TÄ paÄiÄ dienÄ pagal Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vnt. obligacijų ir už jų įsigijimÄ apmokÄjo minÄto kredito lÄÅ¡omis. IeÅ¡kovas ginÄija sutartis, nes jos sudarytos dÄl suklydimo. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje Skolinimo sutarties Nr. K-2411-2007-285 pagrindu praÅ¡o priteisti palÅ«kanas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetÄ, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Abi Å¡alys nesutinka su tokiu sprendimu. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.DÄl ieÅ¡kovo statuso vartojimo teisinių santykių aspektuIeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, jog sutartiniuose santykiuose su atsakovu jis vartotoju nelaikytinas. TeisÄjų kolegija ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus nepripažįsta pagrįstais.Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad sutarties vertinimui kaip vartojimo sutarties ji turi atitikti bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus â sutarties Å¡alys turi bÅ«ti vartotojas (fizinis asmuo) ir tiekÄjas, be to, vartotojas prekes ar paslaugas turi įsigyti siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija (CK 6.2281 str. 2 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dÄl vartotojų teisių 2 str. 1 p.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2015 m. gegužÄs 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-168/2015). NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodÄ, kad didelÄ sandorio vertÄ ir didelis numatomas gauti pelnas, sandorio priskyrimas rizikos sandoriams, sandorio tiesioginis tikslas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog vykdytoje investicinÄje veikloje yra abiejų Å¡alių versliÅ¡kumo požymių.
TeisÄjų kolegija negali sutikti su ieÅ¡kovo, nesutinkanÄio su teismo argumentacija, teiginiais, kad veiklos versliÅ¡kumas įžvelgtinas tik esant keliems sandoriams, nes, vadovaujantis vien tokiu atskirai paimtu kriterijumi, pirmasis sandoris, kurio tikslai nÄra pakankamai aiÅ¡kiai vienareikÅ¡miai, turÄtų bÅ«ti laikomas vartojimo sandoriu net ir nepaisant to, kad jame iÅ¡ tikrųjų gali vyrauti verslo interesas. IeÅ¡kovas, jau ir žinodamas minÄtus pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinÄs instancijos teismui nÄra pateikÄs įrodymų ar bent įtikinamų argumentų, kad ginÄijamos sutartys buvo sudarytos ir iÅ¡ investavimo tikÄtinai gautinos pajamos bÅ«tų naudojamos iÅ¡imtinai asmeninÄms, Å¡eimos, namų Å«kio tikslais.
TeisÄjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams aptariamu aspektu, jų nekartoja. Papildomai akcentuotina tai, kad ieÅ¡kovas yra ir verslininkas  - 1999 m. yra įsteigÄs ir vadovauja UAB âKaÄÄnų pentinaiâ (t. 3, b.l. 115-116), kas sustiprintų pagrindÄ manymui, kad sutarÄių tikslas gali bÅ«ti susijÄs ir tik ar bent iÅ¡ dalies su verslo reikalais. Dar daugiau, pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje yra nurodÄs, kad jam buvo siÅ«loma įsigyti âne kiekvienam siÅ«lomÄ naujÄ Banko finansinÄ priemonÄâ, kitaip tariant, jis pats nurodo, jog Å¡i finansinÄ priemonÄ buvo prieinama tik ribotam asmenų ratui, kas vartojimo santykiuose yra veikiau iÅ¡imtis nei taisyklÄ.
Be to, teisÄjų kolegija pažymi, jog panaÅ¡iose bylose (dÄl SASO obligacijų) aptariamu aspektu teisminÄs praktikos nuostatos nepalankia ieÅ¡kovui kryptimi iÅ¡ esmÄs jau yra suformuotos (ar bent jau tendencijos yra pakankamai ryÅ¡kios) â kasaciniame teisme jau iÅ¡nagrinÄtoje ne vienoje tokio pobÅ«džio byloje investuotojų interesai nebuvo ginami vartotojų teisių gynimo pagrindais (be jau paminÄtos kasacinio teismo 2015 m. gegužÄs 15 d. nutarties žr., pvz., 2015 m. gegužÄs 22 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015).
DÄl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su atsakovo pareigų pažeidimu ir jų reikÅ¡mingumu Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nevisiÅ¡kai tinkamai vykdÄ teisÄs aktuose įtvirtintÄ pareigÄ dÄl informacijos investuotojui atskleidimo, pernelyg optimistiÅ¡kai prognozavo obligacijų pajamingumÄ , t.y. atsakovas mano, kad jis jokių savo pareigų pažeidimų nÄra padarÄs. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde, sutikdamas su teismo iÅ¡vadomis dÄl atsakovo padarytų pažeidimų, nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovo pareigų nevykdymas nebuvo tiek reikÅ¡mingas, jog leistų konstatuoti ginÄijamų sandorių negaliojimÄ suklydimo pagrindu.
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybÄmis bei nurodomais argumentais ir, iÅ¡samiau jų nekartodama, atmeta abiejų apeliantų skundų argumentus. IÅ¡ Å¡alių dÄstomų argumentų matyti, kad ginÄo aptariamu aspektu esmÄ yra tai, ar ieÅ¡kovas atsakovo teiktos informacijos pagrindu buvo visapusiÅ¡kai informuotas apie investavimo galimas rizikas. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas, net jei atsakovas ir visiÅ¡kai bÅ«tų neįgyvendinÄs pareigos atskleisti rizikos mastÄ , turÄjo pagrindÄ manyti (ir manÄ), jog jo atliekamas investavimas apskritai neturi jokio rizikos elemento.
Tokia iÅ¡vada, turint omenyje ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimÄ , gyvenimo patirtį, pareigas, sÄ sajas su verslu, itin menkai tikÄtina. NÄra įtikinamas ir ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas apie tai, kad turto hipotekÄ jis vertino kaip vien tik formalų veiksmÄ (net jei taip bÅ«tų teigÄs jam atsakovas), nes tokiu atveju bet kuriam bent minimaliai apdairiam asmeniui kiltų tokio veiksmo atlikimo prasmÄs klausimas apskritai. TodÄl teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, net ir neturÄdamas finansinio investavimo patirties, taÄiau turÄdamas aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , darbo ir gyvenimiÅ¡kos bei verslo patirties, teismo posÄdyje nurodÄs, jog atidžiai susipažino su sudaromų sutarÄių sÄ lygomis, įvertinÄs kreditavimo sutarÄių nuostatas, turÄjo suvokti arba bent jau negalÄjo nesuvokti, kad jam gali tekti padengti skolÄ atsakovui, jÄ dengti iÅ¡ savo lÄšų arba suteikiant bankui galimybÄ gautÄ kreditÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.
Kitas dalykas yra tai, ar atsakovas, teikdamas informacijÄ apie potencialiai pelningÄ produktÄ , nesuteikÄ pagrindo ieÅ¡kovui orientuotis bÅ«tent į pastarÄ jÄ produkto savybÄ (produkto pelningumÄ ) ir nesumenkino rizikos faktoriaus, nors formaliai jis klientui teikiamoje informacijoje ir bÅ«tų paminÄtas. Kaip teisingai, remdamasis teismine praktika, nurodo pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent rizikos masto atskleidimas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi bÅ«ti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga.
PažymÄtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad 2007 m. niekas nežinojo apie bÅ«simÄ pasaulinÄ ekonomikos krizÄ ir nebuvo pagrindo manyti, jog obligacijos tikrai nieko neuždirbs. Tokia atsakovo pozicija jau ir kilusioje byloje leidžia manyti, kad pats atsakovas taip (t.y. kad obligacijos uždirbs) tuo labiau manÄ ginÄijamų sandorių sudarymo metu. NÄra jokio pagrindo manyti, kad, esant paties atsakovo įsitikinimui, jog obligacijos (bent kažkiek) uždirbs, bÅ«tų savo klientui aiÅ¡kinÄs labiau prieÅ¡ingai ar bent neutraliai.
Tokiu atveju investuotojui galÄjo bÅ«ti sukurtas įspÅ«dis, kad blogiausias variantas â bent jau daliniai nuostoliai. Tuo tarpu vertinant krizÄs įtakÄ , kuriÄ nurodo atsakovas, jo pozicija, kad dÄl krizÄs nuostolius turi patirti vien ieÅ¡kovas, o atsakovui visi nuostoliai turi bÅ«ti kompensuoti tarsi jos ir nebuvo, nÄra nei sÄ Å¾ininga, nei teisinga. Juo labiau, kai bÅ«tent atsakovas, turintis ekonomistų, teisininkų ir kitų aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistų personalÄ , turi galimybes ir nuolat analizuoja pasaulinÄs ekonomikos raidos tendencijas, dÄl ko krizÄs įžvalgų aspektu bÅ«tent jo padÄtis yra nepalyginama su eiliniu investuotoju ir bÅ«tent atsakovas turÄtų įspÄti apie galimų pavojų perspektyvÄ .
Atsakovas nurodo, kad jis turÄjo atskleisti tik galimos rizikos faktÄ , o ne tikimybÄ, kiek tikÄtinas nuostolių atsiradimas, nes joks teisÄs aktas atsakovo neįpareigoja investuotojams teikti tikimybių apskaiÄiavimų. TeisÄjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija yra pernelyg siaura ir formalizuota. Net jei sutikti, kad vertinti tikimybes joks teisÄs aktas formaliai ir nenumatÄ, toks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad teikiant klientui informacijÄ apie investavimÄ pakanka tik pateikti pelno/nuostolių pavyzdžių apskaiÄiavimus (kaip Å¡iuo atveju remiasi atsakovas pristatomosios medžiagos 14 lape esanÄia lentele â t. 3, b.l. 82, 83) visiÅ¡kai nesiejant su informacija apie investavimo aplinkos realijas ar bent numanomas aplinkos perspektyvas.
Atsakovas yra kredito įstaiga, turinti teisÄ teikti licencines finansines paslaugas, jam taikomi ypaÄ aukÅ¡ti atidumo ir profesionalumo reikalavimai, todÄl jis, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais. Jau vien tokie reikalavimai veikti kliento naudai suponuoja pareigÄ ne tik teikti informacijÄ apie tikÄtinai sÄkmingus investavimo bÅ«dus, bet â netgi svarbiau â ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie visapusiÅ¡kai potencialias grÄsmes.
Atsakovas įsigijo obligacijas ne nuosavomis, o atsakovo paskolintomis lÄÅ¡omis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad dÄl to siÅ«lomo investavimo produkto rizikos laipsnis pasikeitÄ, nes tokiu atveju tam, kad siÅ«lomas investicinis produktas bÅ«tų pelningas, jo gaunama priemoka turÄjo atsverti už kreditÄ mokamas palÅ«kanas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad šį skirtumÄ bankas turi aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliesiems investuotojams ir įspÄti juos dÄl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lÄÅ¡omis įsigijimo rizikos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2014; kt.).
AplinkybÄs, kad tai nebuvo atskleista Baziniame prospekte ir galutinÄse sÄ lygose, nepaneigia ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai. Jau minÄtoje kasacinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad Programos prospekte ir GalutinÄse sÄ lygose su investavimu skolintomis lÄÅ¡omis susijusi rizika nebuvo atskirai apraÅ¡yta ir aiÅ¡kiai atskirta nuo investavimo rizikos nuosavomis lÄÅ¡omis. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ pasisakÄs dÄl pareigos pateikti teisingÄ , aiÅ¡kiÄ ir neklaidinanÄiÄ informacijÄ klientams apie atsakovo platinamÄ investavimo produktÄ - obligacijas, susietas su akcijų indeksais, skolintomis lÄÅ¡omis ir daugeliu atvejų nurodÄs, kad atsakovas Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdÄ, nes iÅ¡ esmÄs akcentavo tik galimÄ investicijos naudÄ , tinkamai neatskleisdamas rizikos masto (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. lapkriÄio 19 d. nutartis civilinÄje byloje bylos Nr. 3K-3-517/2014; 2014 m. gegužÄs 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-265/2014; kt.).
Atsakovas nepateikÄ kokių nors įrodymų ar įtikinamų argumentų, kad nagrinÄjamu atveju investavimo procese buvo kokios nors kitos iÅ¡skirtinÄs aplinkybÄs, kurios teiktų pagrindÄ daryti kitokias iÅ¡vadas. Tinkamo rizikos laipsnio atskleidimo niekaip savaime nepatvirtina ir atsakovo akcentuojamas apeliaciniame skunde faktas, kad atsakovas su ieÅ¡kovu individualiai derino obligacijų emisijos laikotarpį, akcijų indeksus ir indeksų krepÅ¡elį. Å i aplinkybÄ gali bÅ«ti reikÅ¡mingesnÄ tik paneigiant ieÅ¡kovo teiginius apie jo vien visiÅ¡kÄ pasitikÄjimÄ tik atsakovo kompetencija ir patvirtinant ieÅ¡kovÄ kaip asmenį, pakankamai aktyviai besidomintį investavimo perspektyvomis ir susivokiantį Å¡iame procese.Apibendrinant Å¡alių dÄstytus argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra pagrindas konstatuoti neteisÄtus atsakovo veiksmus, taÄiau ne tokiu mastu, kad vien tik dÄl jų ieÅ¡kovas bÅ«tų suklydÄs esmingai, ir jo paties elgesyje konstatuoti didelio neatsargumo nebÅ«tų pagrindo (CK 1.90 str. 5 d.).  DÄl CK 6.64 straipsnio nuostatų (ne)taikymoIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.64 straipsnio 2 dalies pagrindu jis turÄjo bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo prievolÄs mokÄti ieÅ¡kovui palÅ«kanas.
Atsakovas nurodo, kad CK 6.64 straipsnio nuostatos neturÄtų bÅ«ti taikomos apskritai, be to, jos negali bÅ«ti taikomos ir nagrinÄjamu atveju konkreÄiai. TeisÄjų kolegija jau atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl to, jog atsakovo veiksmai nebuvo tiek reikÅ¡mingi, kad vien jie lemtų ydingo sandorio sudarymÄ , yra neteisinga. TodÄl nÄra jokio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai turÄtų bÅ«ti atleistas nuo prievolÄs mokÄti palÅ«kanas už paimtÄ iÅ¡ atsakovo kreditÄ .
Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad dÄl to, jog ieÅ¡kovas turÄtų prievolÄ vykdyti visa apimtimi remiantis, be kita ko, tuo, kad atsakovas buvo sudarÄs galimybÄ susimažinti prievolÄs atsakovui dydį net 60 proc. ir tai neįvyko tik dÄl paties ieÅ¡kovo kaltÄs, ginÄijamų sandorių sudarymÄ lÄmÄ iÅ¡imtinai nerÅ«pestingas ieÅ¡kovo elgesys. Pastarasis teiginys, kaip pirmiau jau minÄta, nÄra visiÅ¡kai pagrįstas. Tuo tarpu tai, kad ieÅ¡kovui buvo sudaryta galimybÄ susimažinti galimus praradimus, savaime neeliminuoja CK 6.64 straipsnio nuostatų taikymo, bet gali bÅ«ti reikÅ¡minga kitais aspektais, pavyzdžiui, nustatant prievolÄs dalį, nuo kurios skolininkas atleidžiamas.
 Pirmiau minÄtoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-168/2015 iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija, inter alia remdamasi kasacinio teismo praktika, iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokiu atveju, kai sprendžiama dÄl investuotojo prievolÄs bankui pagal Skolinimo sutartį mokÄti palÅ«kanas apimties, kai ir pats kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolÄ, gali bÅ«ti taikoma prievolių teisÄs norma â CK 6.64 straipsnis. Vienas iÅ¡ atvejų, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolÄ, â jei skolininkas negali įvykdyti prievolÄs dÄl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dÄl kitokios kreditoriaus kaltÄs (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.).
Kai kreditorius pažeidžia prievolÄ, skolininkas gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar besÄ lygiÅ¡kai atleisti jį nuo prievolÄs vykdymo (CK 6.64 str. 2 d.). Taikant Å¡iÄ normÄ , skolininko negalÄjimas vykdyti prievolÄ sietinas ir su jo prievolÄs nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dÄl kreditoriaus kaltÄs. Be to, toje nutartyje kasacinis teismas yra nurodÄs ir tai, jog Å¡alių sutartų mokÄjimo palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas taikant sutarÄių teisÄs normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dÄl jos paÄios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai paÄiai ir tenka.
IÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija padarÄ iÅ¡vadÄ , kad už Skolinimo sutarties sÄ lygos dÄl palÅ«kanų mokÄjimo tinkamÄ Ä¯vykdymÄ yra atsakingos abi Å¡alys, todÄl, vadovaujantis CK 6.64 ir 6.206 straipsnių nuostatomis, paskirstytini joms tenkantys neigiami padariniai, atleidžiant skolininkÄ nuo dalies palÅ«kanų mokÄjimo. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju Å¡alių argumentai ir bylos aplinkybÄs neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad dÄl kokių nors priežasÄių minÄti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai neturÄtų bÅ«ti taikomi, ir dÄl to atmeta apeliantų argumentus dÄl visiÅ¡ko atleidimo nuo palÅ«kanų mokÄjimo ar negalimumo taikyti CK 6.64 straipsnio nuostatas.DÄl paminÄtų motyvų teisÄjų kolegija sprendžia, kad CK 6.64 ir 6.206 straipsnių pagrindu ieÅ¡kovas atleistinas nuo dalies palÅ«kanų, mokÄtinų pagal Å¡alių sudarytas Skolinimo sutartis, mokÄjimo, kÄ iÅ¡ esmÄs pagrįstai padarÄ ir pirmosios instancijos teismas.
Turint omenyje, kad konstatuojama, jog vien atsakovo veiksmai nelÄmÄ ieÅ¡kovo esminio suklydimo, sutiktina ir skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, jog pagrindinÄ atsakomybÄs rizika tenka ieÅ¡kovui. TaÄiau vis tik teisÄjų kolegija nesutinka su skundžiamame sprendime nustatytomis neigiamų padarinių paskirstymo proporcijomis (90/10), nes atsakovui, kuriam, kaip minÄta, keliami ženkliai didesni reikalavimai, nustatyta 10 proc. proporcija yra pernelyg menka, savo esme beveik visiÅ¡kai atleidžianti jį nuo atsakomybÄs. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad atsakovas buvo siÅ«lÄs ieÅ¡kovui variantÄ , kuriuo jo įsipareigojimai atsakovui bÅ«tų sumažinti (to ieÅ¡kovas nepaneigÄ), taÄiau ieÅ¡kovas juo nesinaudojo.
TodÄl teisÄjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas keistinas atleidžiant ieÅ¡kovÄ nuo prievolÄs mokÄti atsakovui 45 proc. prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujamų palÅ«kanų, t.y. atsakovui, tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisiant 147 526,14 Eur (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Pakeitus sprendimÄ , perskirstytinos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 2, 5 d. d., 98 str.). IeÅ¡kinys atmestas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas 55 proc. TodÄl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 2 112,36 Eur atsakovo sumokÄto žyminio mokesÄio (13 261 Lt), už advokato pagalbÄ 1 115,04 Eur (55 proc. nuo pirmosios instancijos teismo nustatytos 7 000 Lt sumos).
IeÅ¡kovui, jo ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo priteistina 130,33 Eur už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (45 proc. nuo 1 000 Lt turÄtų iÅ¡laidų sumos â t. 4, b.l. 15-16). Ä®skaiÄius sumas už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 984,71 Eur (1 115,04 â 130,33). IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas 35 proc. nuo pirmosios instancijos teismo priteistos 241 406,42 Eur sumos, atsakovo - atmetamas. TodÄl nuo ieÅ¡kovo sumokÄto žyminio mokesÄio už apeliacinį skundÄ (3 572 Eur) jam iÅ¡ atsakovo priteistina 1 250,20 Eur žyminio mokesÄio.
Ä®skaiÄius žyminio mokesÄio sumas abiejų instancijų teismuose, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 862,16 Eur žyminio mokesÄio (2 112,36 - 1 250,20).IeÅ¡kovas apeliacinÄs instancijos teisme turÄjo 3 088,61 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , iÅ¡ jų 1 452 Eur už apeliacinį skundÄ , 1 636,61 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ rengimÄ . TodÄl iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui 35 proc. už apeliacinį skundÄ â 508,20 Eur ir 100 proc. už atsiliepimo rengimÄ (1 636,61 Eur), t.y. viso 2 144,81 Eur.
Atsakovas apeliacinÄs instancijos teisme turÄjo 2 102,64 Eur iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ (skundo netenkinus Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos) ir 1 210 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ rengimÄ Â Â Nuo pastarosios sumos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 786,50 Eur (65 proc. nuo 1 210 Eur). Ä®skaiÄius turÄtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1â358,31 Eur (2 144,81 - 786,50). Ä®skaiÄius iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ sumas abiejų instancijų teismuose, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 373,60 Eur (1 358,31-984,71).                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :
             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡dÄstant jo rezoliucinÄ dalį taip:             IeÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atmesti.              Atsakovo akcinÄs bendrovÄs DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. (duomenys neskelbtini) atsakovo akcinÄs bendrovÄs DNB banko (duomenys neskelbtini) naudai 147 526,14 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo teisme, t.y. nuo 2013 m. gegužÄs 16 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.
KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. 862,16 Eur žyminio mokesÄio atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas ir 5,36 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.          Priteisti iÅ¡ atsakovo akcinÄs bendrovÄs DNB bankas 373,60 Eur už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovui R. B. ir 4,38 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.                          TeisÄjai                                                    Virginija ÄekanauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Gintaras PeÄiulis             Alvydas PoÅ¡kus