Legislator Case Law & Legislation
5e20c87d-a87e-418b-85bd-8e7ca7b33593 AI generated

5e20c87d-a87e-418b-85bd-8e7ca7b33593 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5e20c87d-a87e-418b-85bd-8e7ca7b33593
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytas Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vienetus su akcijomis susietų obligacijų „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“;

Legislator headnote

AI generated

5e20c87d-a87e-418b-85bd-8e7ca7b33593 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovo AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 241 406,42 Eur (ekvivalentas litais – 833 528, 09 Lt) skolÄ , procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog sudarant ginčo sandorius atsakovas veikė kaip profesionalus dalyvis, o ieÅ¡kovas laikytinas neprofesionaliu investuotoju pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRÄ®) 28 straipsnio 3 dalį. Remdamasis teisminės praktikos nuostatomis ir įvertinęs Å¡ios bylos faktines aplinkybes teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo teisiniuose santykiuose ieÅ¡kovas nelaikytinas vartotoju.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-776-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02486-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.6; 2.1.3.3.4; 2.5.8.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

B. ir atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2281-560/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo bei pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas priešieškinį ieškovui R. B. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo:

1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieškovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytas Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285;

2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vienetus su akcijomis susietų obligacijų „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“;

3) teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285 bei 2007 m. birželio 19 d. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį - atlyginti ieÅ¡kovui R. B. dėl neteisėtų AB DNB banko veiksmų patirtÄ Å¾alÄ ;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog 2007 m. birželio 19 d. su banku sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285 (toliau – Skolinimo sutartys). Pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovas iki 2012 m. birželio 22 d. obligacijų, susietų su pasaulio akcijomis (SASO), pavadinimu „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“, 11 874 vnt. įsigijimui gavo iÅ¡ atsakovo 1‘187‘400 Eur kreditÄ su 5,18 % palÅ«kanų norma. Užtikrindamas bankui kredito grÄ Å¾inimÄ , ieÅ¡kovas įkeitė nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė tuo metu siekė apie 1,5 mln.

Lt sumÄ . TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su banku sudarė ir Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vienetus „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“ emisijos su pasaulio akcijomis susietų obligacijų (SASO) ir už jų įsigijimÄ ieÅ¡kovas apmokėjo paimto kredito lėšomis. Atsakovas, sudarydamas ginčijamas sutartis, neatskleidė ir sÄ moningai nutylėjo esmines ir reikÅ¡mingas sandorių sudarymui aplinkybes, neinformavo ieÅ¡kovo apie sudaromų sandorių rizikingumÄ bei nepaaiÅ¡kino Å¡io investavimo bÅ«do veikimo principo.

Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas, kaip neprofesionalus investuotojas, susidarė klaidingÄ suvokimÄ apie tokių sandorių esmę, nes, žinodamas Å¡ių sandorių rizikingumÄ , niekada nebÅ«tų jų sudaręs bei nebÅ«tų rizikavęs vieninteliu savo Å¡eimos gyvenamuoju bÅ«stu. Ginčo sandoriai buvo sudaryti ieÅ¡kovo prisijungimo bÅ«du, sutarčių tekstus parengė ir pasiÅ«lė atsakovas. IeÅ¡kovas yra vartotojas, o ginčijamos sutartys laikomos vartojimo sutartimis, dėl to ieÅ¡kovas laikytinas silpnesniÄ ja sutarčių Å¡alimi ir Å¡iems teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikomos vartotojų teisių apsaugÄ Ä¯tvirtinančios nuostatos.

IeÅ¡kovas yra neprofesionalus investuotojas, neturintis nei iÅ¡silavinimo ir/ar patirties investavimo bei vertybinių popierių srityje, nei finansinių, ekonominių ar teisinių žinių. Atsakovui kaip vertybinių popierių rinkos profesionalui taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Dėl suteiktos neaiÅ¡kios ir neiÅ¡samios informacijos ieÅ¡kovui susidarė klaidingas įspÅ«dis dėl investavimo į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, pelningumo, padengiančio atsakovo suteiktos ieÅ¡kovui paskolos palÅ«kanas, kas ir nulėmė ieÅ¡kovo sprendimÄ sudaryti ginčijamas sutartis.

IeÅ¡kovas nebuvo supažindintas su įsigytų obligacijų baziniu prospektu, jam buvo pateiktos tik „Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos Nr. 23, leidžiamos pagal 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programÄ , galutinės sÄ lygos“. Be to, nesuprantamos ir pačios galutinės sÄ lygos – akcijų iÅ¡pirkimo skaičiavimo formulė, kuri sunkiai suprantama asmenims, neturintiems atitinkamų žinių ir kvalifikacijos. Galutinėse sÄ lygose tendencingai itin teigiamai apraÅ¡omi indekso krepÅ¡elį sudarantys indeksai.

IeÅ¡kovo teigimu, ginčijamos sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytos dėl esminio suklydimo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog tuo atveju, jei teismas netenkintų ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais, ieÅ¡kovui kiltų pareiga sumokėti atsakovo paskaičiuotas palÅ«kanas – 1 091 575,10 Lt, kas, ieÅ¡kovo manymu, vertintina kaip dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (pareigos suteikti iÅ¡samiÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ pažeidimo) patiriama žala, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovas AB DNB bankas byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 1-3), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 268 229,35 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog Skolinimo sutarties Nr. K-2411-2007-285 pagrindu ieÅ¡kovui buvo suteiktas 948 290 Eur kreditas. IeÅ¡kovas įsipareigojo mokėti 5,18 % dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies, taip pat įsipareigojo mokėti 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. Suėjus galutiniam prievolės įvykdymo terminui 2012 m. birželio 22 d. ieÅ¡kovo skola atsakovui sudaro 268 229,35 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Atsakovo AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 241 406,42 Eur (ekvivalentas litais – 833 528, 09 Lt) skolÄ , procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog sudarant ginčo sandorius atsakovas veikė kaip profesionalus dalyvis, o ieÅ¡kovas laikytinas neprofesionaliu investuotoju pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRÄ®) 28 straipsnio 3 dalį. Remdamasis teisminės praktikos nuostatomis ir įvertinęs Å¡ios bylos faktines aplinkybes teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo teisiniuose santykiuose ieÅ¡kovas nelaikytinas vartotoju.

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus ir konstatavęs, jog rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turėjo bÅ«ti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tokiÄ pareigÄ vykdė nevisiÅ¡kai tinkamai. Nurodė, kad, kita vertus, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs ir ieÅ¡kovo asmenį, jo buvusios ir dabartinės veiklos pobÅ«dį. Įvertinęs kreditavimo sutarčių nuostatas, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, net ir neturėdamas finansinio investavimo patirties, tačiau turėdamas aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , darbo ir gyvenimiÅ¡kos bei verslo patirties, pats teismo posėdyje nurodęs, kad atidžiai susipažino su sudaromų sutarčių sÄ lygomis, turėjo suvokti arba negalėjo nesuvokti, jog jam gali tekti padengti skolÄ atsakovui iÅ¡ savo lėšų ar atsakovui gali tekti suteiktÄ kreditÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.

Todėl tik dėl netinkamo atsakovo elgesio teikiant informacijÄ apie SASO įsigijimÄ skolintomis lėšomis, nevisapusiÅ¡ko rizikos atskleidimo ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti suklaidintas tiek, kad nesuvoktų sudaromų kreditavimo sutarčių sÄ lygų. Nustatytų bylos duomenų pagrindu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti obligacijas ir tam tikslui pasiskolinti lėšas iÅ¡ atsakovo, sÄ moningai prisiėmė pareigÄ mokėti palÅ«kanas už imamÄ paskolÄ , taip pat savo valia įkeitė atsakovui tiek įsigyjamas obligacijas, tiek nekilnojamÄ jį turtÄ savo įsipareigojimų tinkamam vykdymui užtikrinti.

Atsižvelgdamas į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, skolindamasis 4 099 854,72 Lt, įkeisdamas nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , kuriame gyvena, turėjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, įvertinti nurodytas kreditavimo sutarčių sÄ lygas, kokias pareigas pagal Å¡iÄ sutartį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų, nustatytų kreditavimo sutarčių, klaidingas įsivaizdavimas, kaip ir nepasiteisinęs klaidingas įsivaizdavimas dėl sandorio perspektyvų (pelningumo), t. y. kad nereikės mokėti palÅ«kanų, kad nurodytos kreditavimo sutarčių sÄ lygos realiai nebus įgyvendintos, taip pat ieÅ¡kovo deklaruojamas didesnis pasitikėjimas norvegiÅ¡ko kapitalo banku laikytini ieÅ¡kovo neapdairumu ar nerÅ«pestingumu sudarant ginčijamus rizikos sandorius, tačiau negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti jo suklydimÄ CK 1.90 str. pagrindu.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-285 teismas tenkino iÅ¡ dalies. Nurodė, kad CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Byloje konstatuotas ne visiÅ¡kai tinkamas atsakovo pareigos atskleisti informacijÄ vykdymas iki ginčijamų sandorių sudarymo (VPRÄ® 24 str. 3 d. 5 p., FPRÄ® 22 str. 3 d.), kuomet atsakovo suteikiama informacija tapo pagrindu investuotojui pernelyg optimistiÅ¡kai prognozuoti SASO pajamingumÄ ir bÅ«tent todėl prisiimti didesnės apimties (didesnių nuostolių) rizikÄ , dėl ko neprofesionalÅ«s investuotojai, tame tarpe ieÅ¡kovas, buvo linkę labiau rizikuoti ir prisiimti didesnę rizikÄ , t.y.

įsipareigoti dėl didesnės apimties prievolės, SASO įsigyti skolintomis lėšomis, tikintis, kad prognozuojamas pelnas padengs bankui mokėtinas palÅ«kanas. Dėl paminėto teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai neabejotinai turėjo įtakos ieÅ¡kovo apsisprendimui dėl nepagrįstai didesnės rizikos prisiėmimo ir tuo pagrindu atsiradusios prievolės apimties. Tačiau nurodė ir tai, kad kreditoriaus (atsakovo) kaltė nebuvo tiek reikÅ¡minga, jog suklaidintų ieÅ¡kovÄ dėl prisiimamos rizikos, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.), todėl pagrindinė atsakomybė dėl prisiimtos rizikos ir prievolės apimties tenka ieÅ¡kovui.

Dėl to atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, sumažinant praÅ¡omÄ priteisti sumÄ 10 procentų dydžiu.Teismas nurodė, kad CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginimi tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko (Å¡iuo atveju atsakovo) veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Spręsdamas žalos atlyginimo klausimÄ , teismas svarbia laikė aplinkybę, jog atsakovo darbuotojo 2009 m. liepos 1 d. elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta SASO keisti į kitus vertybinius popierius.

Jokių veiksmų dėl galimų nuostolių mažinimo ieÅ¡kovas nesiėmė. Atsižvelgiant į Å¡iÄ ir kitas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo elgesys (neteisėti veiksmai) nebuvo tiek reikÅ¡mingi, kad leistų konstatuoti ieÅ¡kovo prievolę mokėti priteistas (teismo iÅ¡ dalies sumažintas) palÅ«kanas pagal kreditavimo sutartis jo patirta žala. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodytas priežastinio ryÅ¡io egzistavimas tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo prievolės pagal kreditavimo sutartis mokėti palÅ«kanas, todėl tokios mokėtinos palÅ«kanos nelaikytinos ieÅ¡kovo patiriama žala (CPK 178 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovas R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. d. sprendimÄ panaikinti ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Teismas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nėra laikytinas vartotoju netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Teismas IeÅ¡kovas yra neprofesionalus investuotojas, neturėjo absoliučiai jokios investavimo patirties, anksčiau nebuvo sudaręs jokių investicinio pobÅ«džio sutarčių, atsakovo teiktÄ (neiÅ¡samiÄ ) informacijÄ jis suprato kaip vidutinis vartotojas.

IeÅ¡kovo veikloje nebuvo jokių versliÅ¡kumo požymių. Skolinimo sutartys yra kreditavimo sutartys, todėl tarp atsakovo ir atsakovo susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Tai patvirtina ir aplinkybę, kad ginčo sutartys sudarytos prisijungimo bÅ«du. Be to, fiziniams asmenims, kurie įsigyja finansinius produktus, taikytina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB (toliau – Direktyva), numatanti vartotojų apsaugÄ tais atvejais, kai Bendrijos lygiu nėra konkrečių sektorinių teisės aktų.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl atsakovo netinkamo informacijos atskleidimo pareigos vykdymo ieÅ¡kovas nebuvo suklaidintas tiek, kad nesuvoktų sudaromų kreditavimo sutarčių sÄ lygų.

Pagal bylos duomenis yra pagrindas daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Teismo nurodytos ieÅ¡kovÄ individualizuojančios savybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, jos neturi nieko bendro su investavimo į vertybinius popierius patirtimi. Tiek obligacijos, tiek nekilnojamasis turtas buvo įkeistas nedetalizuojant vykdytinų įsipareigojimų, ieÅ¡kovui buvo suteikta pernelyg optimistinė informacija dėl SASO pelningumo. IeÅ¡kovas negalėjo suprasti, kad reikalavimu sudaryti hipotekÄ atsakovas nori informuoti, jog SASO negarantuoja prieaugio ir egzistuoja nuostolių rizika, tai ieÅ¡kovui buvo pateikta kaip formalus veiksmas.

Tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo įspėtas apie galimybę prarasti įkeičiamÄ bÅ«stÄ , patvirtino ir liudytojas (atsakovo atstovas) T. R.. Teismo konstatuotas klaidingas ieÅ¡kovo įsivaizdavimas dėl sandorių pelningumo yra tiesioginė atsakovo netinkamos pareigos dėl ieÅ¡kovo-neprofesionalaus investuotojo informavimo apie SASO rizikÄ vykdymo pasekmė. Atsakovo pasiÅ«lymÄ 2009 m. liepos 1 d. elektroniniame laiÅ¡ke keisti SASO į kitus vertybinius popierius, kuriuo remiasi teismas, tebuvo užmaskuotas reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovo skolÄ atsakovui ir nepatvirtina esminio ieÅ¡kovo suklydimo sudarant ginčijamus sandorius.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ne tik vykdė ieÅ¡kovo atžvilgiu klaidinančiÄ komercinę veiklÄ , bet ir neatskleidė esminės informacijos pagrįstam ieÅ¡kovo apsisprendimui dėl sandorių (ne)sudarymo.3. Teismas netinkamai taikė CK 6.64 straipsnio nuostatas. IeÅ¡kovo manymu, Å¡io straipsnio pagrindu jis visiÅ¡kai turėjo bÅ«ti atleistas nuo prievolės mokėti atsakovui palÅ«kanas. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovas ne tik atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu neatskleisdamas esminės informacijos, bet tuo pačiu nevykdė ir bendradarbiavimo pareigos.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas prisiėmė su ginčo sandoriais susijusiÄ rizikÄ visiÅ¡kai nepagrįsta – sÄ moningai ieÅ¡kovas pats niekada nebÅ«tų prisiėmęs tokios rizikos. Be to, bet kuriuo atveju teismo nustatytos proporcijos (skola sumažinta tik 10 proc.) nėra teisingos. Tačiau toje situacijoje, kai neteisėtus veiksmus atliko tik atsakovas, ieÅ¡kovas apskritai turėjo bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės, todėl CK 6.64 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos neteisingai. Atsakovas AB DNB bankas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ dalyje, kuria sumažinta atsakovui priteistina suma, panaikinti ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti atsakovui 268 229,35 Eur skolÄ .  Nurodo tokius argumentus.1.  Teismas konstatavo, jog atsakovas nevisiÅ¡kai tinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ dėl informacijos investuotojui atskleidimo:

a) Baziniame prospekte neatskleidžiami visi galimi investuotojo praradimai;

b) ieÅ¡kovÄ klaidino atsakovo teikiama informacija apie kitÄ obligacijų emisijÄ ;

c) atsakovo naudota pristatomoji medžiaga „Investavimas DnB banke. 2007 Gegužė“ nebuvo pakankamai reikšminga informacijai atskleisti;

d) atsakovas susitikimų su klientais metu iÅ¡reikÅ¡ pernelyg optimistinę pozicijÄ dėl įsigyjamų aptariamų byloje obligacijų pelningumo.

a) Jei teismas laikė, kad Baziniame prospekte nebuvo informacijos apie tai, kad investuojant į obligacijas skolintas lėšas investuotojas turės sumokėti palÅ«kanas už paskolÄ , tai tokios informacijos Baziniame prospekte neprivalėjo bÅ«ti. Tokios informacijos atskleidimas buvo galimas ir kitais bÅ«dais. Atsakovas neprivalo prospekte apžvelgti, kokiomis lėšomis naudodamasis investuotojas gali įsigyti obligacijas. IeÅ¡kovo pareiga mokėti palÅ«kanas yra aiÅ¡kiai įtvirtinta Å¡alių sudarytose kreditavimo sutartyse.

Kreditavimo santykiams ir iÅ¡ jų kylančiai rizikai suprasti nereikia jokių specialių žinių. IeÅ¡kovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad atsakovo už iÅ¡perkamas ar perkamas obligacijas anksčiau termino mokama suma gali bÅ«ti mažesnė nei ieÅ¡kovui suteiktas kreditas su palÅ«kanomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir kreditavimo sutarčių 6.1 punkto trečios pastraipos nuostata, kurioje aptarta galinti kilti kliento pareiga mokėti atsakovui palÅ«kanas.b) Nepagrįstos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo (investuotojų) galimo klaidinimo su kita obligacijų emisija – DnB NORD Pasaulis 21.

Å ia aplinkybe ieÅ¡kovas apskritai nesirėmė byloje ir dėl to įrodymų neteikė. Be to, ieÅ¡kovui informacija buvo suteikta dar iki DnB NORD Pasaulis 21 emisijos platinimo pradžios, galutinės ieÅ¡kovo obligacijų įsigijimo sÄ lygos buvo derinamos su juo individualiai.

c) Atsakovo pristatomojoje medžiagoje informacijai apie galimus nuostolius yra skirtas visas atskiras medžiagos lapas (t. 3, b.l. 83). JÄ lydėdavo ir atsakovo darbuotojų paaiÅ¡kinimai (T. R. parodymai). Teismas nenurodė, kokios informacijos dar trÅ«ko tam, kad ji bÅ«tų laikoma iÅ¡samia, be jokio pagrindo ignoravo pristatomosios medžiagos 14 lape aiÅ¡kiai pavaizduotÄ lentelę, kuri įspėja apie galimÄ investicijos nuostolį.d) Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovÄ teikti investavimo prognozes, o byloje ir neįrodyta, kad atsakovas tokias prognozes bÅ«tų teikęs. Teismas taip ir nenurodė, kokia buvo ta optimistinė pozicija, kodėl ji pernelyg optimistinė, kokie įrodymai ar skaičiavimai sÄ lygoja tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Teismo iÅ¡vadų nepagrindžia ir reklaminio leidinio „Nekilnojamo turto gidas Nr. 6. 2007 m. Rugsėjis“ teiginys, jog sunku įsivaizduoti situacijÄ , kad obligacijos nieko neuždirbtų, nes 2007 m. nebuvo pagrindo manyti, kad pasaulyje kils ekonominė krizė ir obligacijos nieko neuždirbs. Be to, Å¡is leidinys iÅ¡leistas jau po ginčijamų sandorių sudarymo.2.  Informacija apie galimÄ rizikÄ atsakovas teikė ir susitikimų metu žodžiu. Jokie teisės aktai nereglamentavo, kokia forma informacija turi bÅ«ti pateikiama.

Ji buvo pateikta Baziniame prospekte, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino susipažinęs su juo ir galutinėmis sÄ lygomis. Rizika buvo aiÅ¡ki ir iÅ¡ kreditavimo sutarčių sÄ lygų. T. R. teismo posėdyje patvirtino, kad su ieÅ¡kovu buvo aptartos hipotekos galimos pasekmės. Ypatingai reikÅ¡minga yra tai, kad investavimo sÄ lygos su ieÅ¡kovu buvo derinamos itin individualiai, jo pageidavimu buvo iÅ¡leista obligacijų emisija su ilgesniu nei įprasta laikotarpiu (atitinkamai – trys ir penki metai), kÄ patvirtino T.

R.. Pastarojo elektroninis susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kovu patvirtina, kad Å¡alys iÅ¡ anksto aptarė indeksų krepÅ¡elį, juos pasirinko pats ieÅ¡kovas. Taigi, ieÅ¡kovas itin detaliai domėjosi sandorio sÄ lygomis.

3. CK 6.64 straipsnio, kurį nepagrįstai taikė teismas, taikymui bÅ«tina nustatyti, pirma, nepagrįstÄ skolininko prievolės apimtį, antra, priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo sudaręs galimybę susimažinti prievolės atsakovui dydį net 60 proc., tačiau tai neįvyko tik dėl paties ieÅ¡kovo kaltės. Ginčijamų sandorių sudarymÄ lėmė iÅ¡imtinai nerÅ«pestingas ieÅ¡kovo elgesys, draugo įkalbinėjimai bei atsakovo teikiamos informacijos ignoravimas.

CK 6.64 straipsnio nuostatos neturėtų bÅ«ti taikomos tokiu bÅ«du, kad neatsakingo skolininko elgesio pasekmės galėtų bÅ«ti perkeliamos kreditoriui.   Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo tokius argumentus.1. Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai apie vartojimo santykių atsiradimÄ nagrinėjimu atveju. IeÅ¡kovas neįrodinėja ginčijamų sandorių sudarymo tikslų. Sandoriai yra sudaryti dėl nepalyginamai didesnių sumų nei įprasta vartojimo santykiuose, jie yra didelės rizikos, kas vartojimo santykiuose nėra vyraujantis elementas.

Niekuo nepagrįstas ir nėra teisingas teiginys, kad versliÅ¡kumo požymiai sandoriuose galimi konstatuoti tik tuo atveju, jei sudaromas ne vienas sandoris, o keletas. Vertinant vartojimo teisinius santykius neturi jokios teisinės reikÅ¡mės aplinkybė, kad kreditavimo sutartys atitinka CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ .  Tiek Direktyva, tiek jÄ Ä¯gyvendinantis NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos draudimo įstatymas negali bÅ«ti taikomas jau vien dėl to, kad teismas konstatavo aiÅ¡kius versliÅ¡kumo požymius.

Atsakovo apeliaciniame skunde yra išdėstyti argumentai ir įrodymai, kad ginčo sandoriai nebuvo sudaryti, kaip teigia ieškovas, prisijungimo būdu.

2. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepagrindžia sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl ginčijamų sutarčių negaliojančiomis, nepagrįstumo. Teismas teisingai taikė teisminės praktikoje suformuluotas taisykles, susijusias su nustatinėtinomis aplinkybėmis ginčijant sandorius suklydimo pagrindu, vertindamas konkrečiai ieÅ¡kovo asmenį ir veiklÄ . Bylos duomenys patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai suvokė hipotekos esmę ir paskirtį, juo labiau, kad ji sudaryta po ginčijamų sandorių sudarymo praėjus dviem mėnesiams.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo klaidingas įsivaizdavimas apie ginčijamų sandorių sÄ lygas nulemtas paties ieÅ¡kovo neatidumo ir nerÅ«pestingumo.3. Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad CK 6.64 straipsnio pagrindu teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį turėjo atmesti visiÅ¡kai. Å iuo aspektu atsakovas nurodo, kad jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai pagrindžia, kad jokių teisės aktų pažeidimų ieÅ¡kovo atžvilgiu atsakovas nepadarė.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo tokius argumentus.1. Pats atsakovas pripažįsta, kad Baziniame prospekte nebuvo atskleistas investavimo į SASO rizikos laipsnis. IeÅ¡kovas įgijo obligacijas ne savo, o skolintomis lėšomis, dėl ko žymiai pasikeitė rizikos laipsnis, apie kÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas. Å ios esminės informacijos atsakovas neatskleidė ir kitoje informacijoje.2. Vertybinių popierių komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendime Nr. 2K-161 yra pažymėta, kad atsakovo tinklapyje skelbiamoje informacijoje apie DnB NORD Pasaulis 21 emisijÄ su garantuotu prieaugiu buvo nurodyta, kad pateikta informacija yra apie su Pasaulio akcijomis susietas obligacijas, tačiau nebuvo nurodytas emisijos numeris.

Todėl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai pagrįstai susidarė įspÅ«dį, jog tos emisijos sÄ lygos taikytinos ir ieÅ¡kovo įsigyjamoms obligacijoms. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi Å¡iame sprendime konstatuotais pažeidimais.

3. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo naudota pristatomoji medžiaga „Investavimas DnB NORD banke. 2007 Gegužė“ negali bÅ«ti laikoma tinkamu reikÅ¡mingų duomenų apie ginčijamų sandorių rizikÄ atskleidimu tiek pagal duomenų kiekį, tiek pagal jų kokybę - turinį.

4. Atsakovas sÄ moningai formavo ypač didelius ieÅ¡kovo lÅ«kesčius dėl obligacijų pelningumo. Tai visų pirma pasireiÅ¡kė rizikos tinkamu neatskleidimu. Atsakovo teiginiai apie rizikos atskleidimÄ yra nepagrįsti. Tai patvirtina faktas, kad atsakovas pripažįsta, jog Baziniame prospekte nebuvo atskleistas investavimo rizikos laipsnis. IÅ¡ sudarytų sutarčių nuostatų, kurios yra daugiareikÅ¡mės, klaidinančios, nedetalizuotos ieÅ¡kovas nesuprato ir negalėjo suprasti rizikos laipsnio įgyjant obligacijas skolintomis lėšomis.

Niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie prisiimamÄ rizikÄ Å¾odžiu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å alys nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ex officio jų taip pat neįžvelgia. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2007 m. birželio 19 d. sudarė Skolinimo sutartis. Pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovas 11 874 vnt. obligacijų, susietų su pasaulio akcijomis (SASO), pavadinimu „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“, įsigijimui gavo iÅ¡ atsakovo 1 187 400 Eur kreditÄ iki 2012 m. birželio 22 d. su 5,18 % palÅ«kanų norma.

TÄ pačiÄ dienÄ pagal Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vnt. obligacijų ir už jų įsigijimÄ apmokėjo minėto kredito lėšomis. IeÅ¡kovas ginčija sutartis, nes jos sudarytos dėl suklydimo. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje Skolinimo sutarties Nr. K-2411-2007-285 pagrindu praÅ¡o priteisti palÅ«kanas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Abi Å¡alys nesutinka su tokiu sprendimu. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.Dėl ieÅ¡kovo statuso vartojimo teisinių santykių aspektuIeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutartiniuose santykiuose su atsakovu jis vartotoju nelaikytinas. Teisėjų kolegija ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus nepripažįsta pagrįstais.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vertinimui kaip vartojimo sutarties ji turi atitikti bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus – sutarties Å¡alys turi bÅ«ti vartotojas (fizinis asmuo) ir tiekėjas, be to, vartotojas prekes ar paslaugas turi įsigyti siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija (CK 6.2281 str. 2 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių 2 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad didelė sandorio vertė ir didelis numatomas gauti pelnas, sandorio priskyrimas rizikos sandoriams, sandorio tiesioginis tikslas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog vykdytoje investicinėje veikloje yra abiejų Å¡alių versliÅ¡kumo požymių.

Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo, nesutinkančio su teismo argumentacija, teiginiais, kad veiklos versliškumas įžvelgtinas tik esant keliems sandoriams, nes, vadovaujantis vien tokiu atskirai paimtu kriterijumi, pirmasis sandoris, kurio tikslai nėra pakankamai aiškiai vienareikšmiai, turėtų būti laikomas vartojimo sandoriu net ir nepaisant to, kad jame iš tikrųjų gali vyrauti verslo interesas. Ieškovas, jau ir žinodamas minėtus pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs įrodymų ar bent įtikinamų argumentų, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos ir iš investavimo tikėtinai gautinos pajamos būtų naudojamos išimtinai asmeninėms, šeimos, namų ūkio tikslais.

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams aptariamu aspektu, jų nekartoja. Papildomai akcentuotina tai, kad ieÅ¡kovas yra ir verslininkas  - 1999 m. yra įsteigęs ir vadovauja UAB „Kačėnų pentinai“ (t. 3, b.l. 115-116), kas sustiprintų pagrindÄ manymui, kad sutarčių tikslas gali bÅ«ti susijęs ir tik ar bent iÅ¡ dalies su verslo reikalais. Dar daugiau, pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje yra nurodęs, kad jam buvo siÅ«loma įsigyti „ne kiekvienam siÅ«lomÄ naujÄ Banko finansinę priemonę“, kitaip tariant, jis pats nurodo, jog Å¡i finansinė priemonė buvo prieinama tik ribotam asmenų ratui, kas vartojimo santykiuose yra veikiau iÅ¡imtis nei taisyklė.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog panašiose bylose (dėl SASO obligacijų) aptariamu aspektu teisminės praktikos nuostatos nepalankia ieškovui kryptimi iš esmės jau yra suformuotos (ar bent jau tendencijos yra pakankamai ryškios) – kasaciniame teisme jau išnagrinėtoje ne vienoje tokio pobūdžio byloje investuotojų interesai nebuvo ginami vartotojų teisių gynimo pagrindais (be jau paminėtos kasacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties žr., pvz., 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015).

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su atsakovo pareigų pažeidimu ir jų reikÅ¡mingumu Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nevisiÅ¡kai tinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ dėl informacijos investuotojui atskleidimo, pernelyg optimistiÅ¡kai prognozavo obligacijų pajamingumÄ , t.y. atsakovas mano, kad jis jokių savo pareigų pažeidimų nėra padaręs. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde, sutikdamas su teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovo padarytų pažeidimų, nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovo pareigų nevykdymas nebuvo tiek reikÅ¡mingas, jog leistų konstatuoti ginčijamų sandorių negaliojimÄ suklydimo pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei nurodomais argumentais ir, iÅ¡samiau jų nekartodama, atmeta abiejų apeliantų skundų argumentus. IÅ¡ Å¡alių dėstomų argumentų matyti, kad ginčo aptariamu aspektu esmė yra tai, ar ieÅ¡kovas atsakovo teiktos informacijos pagrindu buvo visapusiÅ¡kai informuotas apie investavimo galimas rizikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas, net jei atsakovas ir visiÅ¡kai bÅ«tų neįgyvendinęs pareigos atskleisti rizikos mastÄ , turėjo pagrindÄ manyti (ir manė), jog jo atliekamas investavimas apskritai neturi jokio rizikos elemento.

Tokia iÅ¡vada, turint omenyje ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimÄ , gyvenimo patirtį, pareigas, sÄ sajas su verslu, itin menkai tikėtina. Nėra įtikinamas ir ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas apie tai, kad turto hipotekÄ jis vertino kaip vien tik formalų veiksmÄ (net jei taip bÅ«tų teigęs jam atsakovas), nes tokiu atveju bet kuriam bent minimaliai apdairiam asmeniui kiltų tokio veiksmo atlikimo prasmės klausimas apskritai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, net ir neturėdamas finansinio investavimo patirties, tačiau turėdamas aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , darbo ir gyvenimiÅ¡kos bei verslo patirties, teismo posėdyje nurodęs, jog atidžiai susipažino su sudaromų sutarčių sÄ lygomis, įvertinęs kreditavimo sutarčių nuostatas, turėjo suvokti arba bent jau negalėjo nesuvokti, kad jam gali tekti padengti skolÄ atsakovui, jÄ dengti iÅ¡ savo lėšų arba suteikiant bankui galimybę gautÄ kreditÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.

Kitas dalykas yra tai, ar atsakovas, teikdamas informacijÄ apie potencialiai pelningÄ produktÄ , nesuteikė pagrindo ieÅ¡kovui orientuotis bÅ«tent į pastarÄ jÄ produkto savybę (produkto pelningumÄ ) ir nesumenkino rizikos faktoriaus, nors formaliai jis klientui teikiamoje informacijoje ir bÅ«tų paminėtas. Kaip teisingai, remdamasis teismine praktika, nurodo pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent rizikos masto atskleidimas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi bÅ«ti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad 2007 m. niekas nežinojo apie bÅ«simÄ pasaulinę ekonomikos krizę ir nebuvo pagrindo manyti, jog obligacijos tikrai nieko neuždirbs. Tokia atsakovo pozicija jau ir kilusioje byloje leidžia manyti, kad pats atsakovas taip (t.y. kad obligacijos uždirbs) tuo labiau manė ginčijamų sandorių sudarymo metu. Nėra jokio pagrindo manyti, kad, esant paties atsakovo įsitikinimui, jog obligacijos (bent kažkiek) uždirbs, bÅ«tų savo klientui aiÅ¡kinęs labiau prieÅ¡ingai ar bent neutraliai.

Tokiu atveju investuotojui galėjo bÅ«ti sukurtas įspÅ«dis, kad blogiausias variantas – bent jau daliniai nuostoliai. Tuo tarpu vertinant krizės įtakÄ , kuriÄ nurodo atsakovas, jo pozicija, kad dėl krizės nuostolius turi patirti vien ieÅ¡kovas, o atsakovui visi nuostoliai turi bÅ«ti kompensuoti tarsi jos ir nebuvo, nėra nei sÄ Å¾ininga, nei teisinga. Juo labiau, kai bÅ«tent atsakovas, turintis ekonomistų, teisininkų ir kitų aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistų personalÄ , turi galimybes ir nuolat analizuoja pasaulinės ekonomikos raidos tendencijas, dėl ko krizės įžvalgų aspektu bÅ«tent jo padėtis yra nepalyginama su eiliniu investuotoju ir bÅ«tent atsakovas turėtų įspėti apie galimų pavojų perspektyvÄ .

Atsakovas nurodo, kad jis turėjo atskleisti tik galimos rizikos faktÄ , o ne tikimybę, kiek tikėtinas nuostolių atsiradimas, nes joks teisės aktas atsakovo neįpareigoja investuotojams teikti tikimybių apskaičiavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija yra pernelyg siaura ir formalizuota. Net jei sutikti, kad vertinti tikimybes joks teisės aktas formaliai ir nenumatė, toks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad teikiant klientui informacijÄ apie investavimÄ pakanka tik pateikti pelno/nuostolių pavyzdžių apskaičiavimus (kaip Å¡iuo atveju remiasi atsakovas pristatomosios medžiagos 14 lape esančia lentele – t. 3, b.l. 82, 83) visiÅ¡kai nesiejant su informacija apie investavimo aplinkos realijas ar bent numanomas aplinkos perspektyvas.

Atsakovas yra kredito įstaiga, turinti teisę teikti licencines finansines paslaugas, jam taikomi ypač aukÅ¡ti atidumo ir profesionalumo reikalavimai, todėl jis, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais. Jau vien tokie reikalavimai veikti kliento naudai suponuoja pareigÄ ne tik teikti informacijÄ apie tikėtinai sėkmingus investavimo bÅ«dus, bet – netgi svarbiau – ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie visapusiÅ¡kai potencialias grėsmes.

Atsakovas įsigijo obligacijas ne nuosavomis, o atsakovo paskolintomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl to siÅ«lomo investavimo produkto rizikos laipsnis pasikeitė, nes tokiu atveju tam, kad siÅ«lomas investicinis produktas bÅ«tų pelningas, jo gaunama priemoka turėjo atsverti už kreditÄ mokamas palÅ«kanas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad šį skirtumÄ bankas turi aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliesiems investuotojams ir įspėti juos dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; kt.).

Aplinkybės, kad tai nebuvo atskleista Baziniame prospekte ir galutinėse sÄ lygose, nepaneigia ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai. Jau minėtoje kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad Programos prospekte ir Galutinėse sÄ lygose su investavimu skolintomis lėšomis susijusi rizika nebuvo atskirai apraÅ¡yta ir aiÅ¡kiai atskirta nuo investavimo rizikos nuosavomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ pasisakęs dėl pareigos pateikti teisingÄ , aiÅ¡kiÄ ir neklaidinančiÄ informacijÄ klientams apie atsakovo platinamÄ investavimo produktÄ - obligacijas, susietas su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis ir daugeliu atvejų nurodęs, kad atsakovas Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė, nes iÅ¡ esmės akcentavo tik galimÄ investicijos naudÄ , tinkamai neatskleisdamas rizikos masto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-517/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; kt.).

Atsakovas nepateikė kokių nors įrodymų ar įtikinamų argumentų, kad nagrinėjamu atveju investavimo procese buvo kokios nors kitos iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios teiktų pagrindÄ daryti kitokias iÅ¡vadas. Tinkamo rizikos laipsnio atskleidimo niekaip savaime nepatvirtina ir atsakovo akcentuojamas apeliaciniame skunde faktas, kad atsakovas su ieÅ¡kovu individualiai derino obligacijų emisijos laikotarpį, akcijų indeksus ir indeksų krepÅ¡elį. Å i aplinkybė gali bÅ«ti reikÅ¡mingesnė tik paneigiant ieÅ¡kovo teiginius apie jo vien visiÅ¡kÄ pasitikėjimÄ tik atsakovo kompetencija ir patvirtinant ieÅ¡kovÄ kaip asmenį, pakankamai aktyviai besidomintį investavimo perspektyvomis ir susivokiantį Å¡iame procese.Apibendrinant Å¡alių dėstytus argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau ne tokiu mastu, kad vien tik dėl jų ieÅ¡kovas bÅ«tų suklydęs esmingai, ir jo paties elgesyje konstatuoti didelio neatsargumo nebÅ«tų pagrindo (CK 1.90 str. 5 d.).  Dėl CK 6.64 straipsnio nuostatų (ne)taikymoIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.64 straipsnio 2 dalies pagrindu jis turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo prievolės mokėti ieÅ¡kovui palÅ«kanas.

Atsakovas nurodo, kad CK 6.64 straipsnio nuostatos neturėtų bÅ«ti taikomos apskritai, be to, jos negali bÅ«ti taikomos ir nagrinėjamu atveju konkrečiai. Teisėjų kolegija jau atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, jog atsakovo veiksmai nebuvo tiek reikÅ¡mingi, kad vien jie lemtų ydingo sandorio sudarymÄ , yra neteisinga. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai turėtų bÅ«ti atleistas nuo prievolės mokėti palÅ«kanas už paimtÄ iÅ¡ atsakovo kreditÄ .

Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad dėl to, jog ieÅ¡kovas turėtų prievolę vykdyti visa apimtimi remiantis, be kita ko, tuo, kad atsakovas buvo sudaręs galimybę susimažinti prievolės atsakovui dydį net 60 proc. ir tai neįvyko tik dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, ginčijamų sandorių sudarymÄ lėmė iÅ¡imtinai nerÅ«pestingas ieÅ¡kovo elgesys. Pastarasis teiginys, kaip pirmiau jau minėta, nėra visiÅ¡kai pagrįstas. Tuo tarpu tai, kad ieÅ¡kovui buvo sudaryta galimybė susimažinti galimus praradimus, savaime neeliminuoja CK 6.64 straipsnio nuostatų taikymo, bet gali bÅ«ti reikÅ¡minga kitais aspektais, pavyzdžiui, nustatant prievolės dalį, nuo kurios skolininkas atleidžiamas.

 Pirmiau minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-168/2015 išplėstinė teisėjų kolegija, inter alia remdamasi kasacinio teismo praktika, išaiškino, kad tokiu atveju, kai sprendžiama dėl investuotojo prievolės bankui pagal Skolinimo sutartį mokėti palūkanas apimties, kai ir pats kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, gali būti taikoma prievolių teisės norma – CK 6.64 straipsnis. Vienas iš atvejų, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, – jei skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.).

Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar besÄ lygiÅ¡kai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 str. 2 d.). Taikant Å¡iÄ normÄ , skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės. Be to, toje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog Å¡alių sutartų mokėjimo palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad už Skolinimo sutarties sÄ lygos dėl palÅ«kanų mokėjimo tinkamÄ Ä¯vykdymÄ yra atsakingos abi Å¡alys, todėl, vadovaujantis CK 6.64 ir 6.206 straipsnių nuostatomis, paskirstytini joms tenkantys neigiami padariniai, atleidžiant skolininkÄ nuo dalies palÅ«kanų mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Å¡alių argumentai ir bylos aplinkybės neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl kokių nors priežasčių minėti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai neturėtų bÅ«ti taikomi, ir dėl to atmeta apeliantų argumentus dėl visiÅ¡ko atleidimo nuo palÅ«kanų mokėjimo ar negalimumo taikyti CK 6.64 straipsnio nuostatas.Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 6.64 ir 6.206 straipsnių pagrindu ieÅ¡kovas atleistinas nuo dalies palÅ«kanų, mokėtinų pagal Å¡alių sudarytas Skolinimo sutartis, mokėjimo, kÄ iÅ¡ esmės pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

Turint omenyje, kad konstatuojama, jog vien atsakovo veiksmai nelėmė ieÅ¡kovo esminio suklydimo, sutiktina ir skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, jog pagrindinė atsakomybės rizika tenka ieÅ¡kovui. Tačiau vis tik teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame sprendime nustatytomis neigiamų padarinių paskirstymo proporcijomis (90/10), nes atsakovui, kuriam, kaip minėta, keliami ženkliai didesni reikalavimai, nustatyta 10 proc. proporcija yra pernelyg menka, savo esme beveik visiÅ¡kai atleidžianti jį nuo atsakomybės. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad atsakovas buvo siÅ«lęs ieÅ¡kovui variantÄ , kuriuo jo įsipareigojimai atsakovui bÅ«tų sumažinti (to ieÅ¡kovas nepaneigė), tačiau ieÅ¡kovas juo nesinaudojo.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas keistinas atleidžiant ieÅ¡kovÄ nuo prievolės mokėti atsakovui 45 proc. prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujamų palÅ«kanų, t.y. atsakovui, tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisiant 147 526,14 Eur (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pakeitus sprendimÄ , perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 2, 5 d. d., 98 str.). IeÅ¡kinys atmestas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas 55 proc. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 2 112,36 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio (13 261 Lt), už advokato pagalbÄ 1 115,04 Eur (55 proc. nuo pirmosios instancijos teismo nustatytos 7 000 Lt sumos).

IeÅ¡kovui, jo ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo priteistina 130,33 Eur už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (45 proc. nuo 1 000 Lt turėtų iÅ¡laidų sumos – t. 4, b.l. 15-16). Ä®skaičius sumas už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 984,71 Eur (1 115,04 – 130,33). IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas 35 proc. nuo pirmosios instancijos teismo priteistos 241 406,42 Eur sumos, atsakovo - atmetamas. Todėl nuo ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (3 572 Eur) jam iÅ¡ atsakovo priteistina 1 250,20 Eur žyminio mokesčio.

Ä®skaičius žyminio mokesčio sumas abiejų instancijų teismuose, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 862,16 Eur žyminio mokesčio (2 112,36 - 1 250,20).IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 088,61 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , iÅ¡ jų 1 452 Eur už apeliacinį skundÄ , 1 636,61 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ rengimÄ . Todėl iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui 35 proc. už apeliacinį skundÄ â€“ 508,20 Eur ir 100 proc. už atsiliepimo rengimÄ (1 636,61 Eur), t.y. viso 2 144,81 Eur.

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 102,64 Eur iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ (skundo netenkinus Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos) ir 1 210 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ rengimÄ Â Â Nuo pastarosios sumos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 786,50 Eur (65 proc. nuo 1 210 Eur). Ä®skaičius turėtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1‘358,31 Eur (2 144,81 - 786,50). Ä®skaičius iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ sumas abiejų instancijų teismuose, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 373,60 Eur (1 358,31-984,71).                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡dėstant jo rezoliucinę dalį taip:             IeÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atmesti.              Atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. (duomenys neskelbtini) atsakovo akcinės bendrovės DNB banko (duomenys neskelbtini) naudai 147 526,14 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. 862,16 Eur žyminio mokesčio atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas ir 5,36 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.          Priteisti iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas 373,60 Eur už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovui R. B. ir 4,38 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.                          Teisėjai                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                               Gintaras Pečiulis             Alvydas PoÅ¡kus