2022-07-14 Nr. AB-18733-4-44-3-00082-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3352-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00082-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui E. S. I., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. S. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. S. I. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis E. S. I. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S423 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis skunde nurodė, kad nesutinka su Sprendimu dalyje dėl jo laikinojo apgyvendinimo sąlygų. Skunde pažymima, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiavo su pareigūnais, nedarė pažeidimų. Paskyrus prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu ir sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S38746, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė, Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Užsieniečio skundas atmestas. Užsienietis Departamento sprendimus apskundė teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, sumažino draudimo Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, kitą skundo dalį atmesdamas. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė. Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pažymima, jog Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais.

5. Užsienietis teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą, nurodydamas, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką iš karto paprašė prieglobsčio, nežinojo, kaip kitaip dėl jo kreiptis. Užsienietis neturi ketinimų bėgti ar slėptis, stengiasi laikytis apgyvendinimo tvarkos, laikinas apgyvendinimas trunka labai ilgai – jau 9 mėnesius, dėl ko pablogėjo jo psichologinė būklė, sveikata. Užsienietis yra pateikęs asmens dokumentų fotokopijas. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, pažymėdamas, kad be svarios priežasties Užsienietis laikomas faktiniame sulaikyme, kas kelia rimtas pasekmes asmens fizinei ir psichinei sveikatai. Užsienietis nepadaręs jokių nusikalstamų veikų, yra prieglobsčio prašytojas.

6. Departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė Užsieniečio skundą atmesti, pažymėdamas, kad yra tikimybė, jog taikant švelnesnį apgyvendinimo režimą Užsienietis gali pasislėpti, be to, jis neturi originalių asmens dokumentų, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, Baltarusijos Respublikoje prieglobsčio neprašė. Departamento atstovas nurodė, kad dėl medicininių ir kitų apgyvendinimo paslaugų Užsienietis gali kreiptis į apgyvendinimo vietos administraciją, kuri sudaro sąlygas gauti reikalingas paslaugas ir už apgyvendinimo vietos teritorijos ribų.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė sulaikytas pareigūnų, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo tapatybė nėra nustatyta. Užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S38746, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė, Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu skundas buvo atmestas, po ko, Užsienietis sprendimus skundė teismui, Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies: sumažino draudimo Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o kitą skundo dalį atmetė. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Departamento sprendimas jau yra įsiteisėjęs.

9. Teismas, spręsdamas skundžiamo Sprendimo pagrįstumo klausimą, laikė, kad jo priėmimo metu, susiklosčiusių aplinkybių kontekste, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną, pasiprašė prieglobsčio tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, neturėjo ir nepateikė jokių originalių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi pragyvenimo šaltinio ir jokių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, spręstina, kad siekiant užkirsti kelią galimam jo pasislėpimui ir/ar išvykimui į kitas Europos Sąjungos šalis Sprendimu jis buvo pagrįstai apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10. Teismo vertinimu, Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje neabejotinai trunka jau ilgą laiką ir kelia tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų jam, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad apgyvendinimo sąlygos ar asmens sveikatos būklė turėtų esminę reikšmę sprendimui dėl poreikio taikyti Užsieniečiui apgyvendinimą, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, priimti. Tiek skunde, tiek teismo posėdyje nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti kitą apgyvendinimo režimą. Bylos duomenimis Užsienietis nėra pateikęs įrodymų dėl jo fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimo. Be to, kaip matyti iš teismų praktikos kitose analogiškose bylose, laikinosiose užsieniečių apgyvendinimo vietose užsieniečiams pagal poreikį teikiamos medicininės paslaugos, esant poreikiui skiriami vaistai, lankosi psichologas, teikiamos būtinos higienos priemonės, drabužiai ir avalynė, vykdomi užsieniečių užimtumo užsiėmimai, suteikiantys galimybę ir kalbų mokytis, ir sportuoti. Taip pat, kaip matyti iš teismų praktikos bylose, nustatyta, kad nors asmenys, kuriems taikomas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyvena po kelis nedidelėje patalpoje, tačiau gali būti ne tik joje, yra ir atskiras valgomasis, poilsio kambarys, sporto salė. Užsieniečiai apgyvendinami su kitais asmenimis pagal jų religinius įsitikinimus, užsieniečiai pildo anketas su klausimais apie pageidaujamą mitybą, teikiamas maistas atitinka apskaičiuotus kalorijų poreikius. Apgyvendinimo vietos nuolat tikrinamos siekiant užtikrinti minimalias teisės aktais nustatytas apgyvendinimo ir maitinimo sąlygas.

11. Teismo įsitikinimu, Sprendimu Užsieniečiui pritaikytas apgyvendinimo režimas buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, todėl Užsieniečio skundas netenkintinas. Kartu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo įsiteisėjus, dėl tolimesnių klausimų, susijusių su Užsieniečio judėjimo laisve Lietuvos Respublikoje, spręs Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikdama teikimus dėl Užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

III. 12. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT be judėjimo laisvės apribojimų.

13. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų. Naujausioje praktikoje konstatuota, jog formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka, kraštutinės jo laisvę ribojančios priemonės taikymo neprotingai ilgą laiką pagrindimui. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsieniečio nebendradarbiavimą su institucija, o faktą apie Užsieniečio bendradarbiavimą ginčo sprendime teismas konstatavo siekdamas pagrįsti alternatyvios priemonės taikymą sulaikymo atžvilgiu.

13.2. Sprendžiant klausimą dėl Užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos jo atvykimo į Lietuvą aplinkybės – Įstatymo nuostatose tarp aplinkybių, reiškiančių užsieniečio nebendradarbiavimą, nėra nurodytos užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybės, todėl ginčo kontekste nėra aktualios. Priešingai, ginčo byloje yra pateikti duomenys, jog Užsienietis aktyviai bendradarbiauja su institucijomis.

13.3. Administracinių teismų praktikoje pažymėta, kad vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad Užsienietis nebendradarbiauja. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu ar anksčiau. Užsieniečiui pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Ginčo byloje yra pateikti įrodymai, jog Užsienietis yra itin geranoriškas ir bendradarbiauja su institucijomis, jis yra pateikęs originalų kilmės šalies išduotą pasą ir jo asmenybė yra nustatyta. Institucija nepagrįstai jo nesutikimą laisvanoriškai grįžti į kilmės šalį traktuoja kaip nebendradarbiavimą.

13.4. Užsieniečio apgyvendinimas nuo jo atvykimo į Lietuvą momento ne tik faktiškai laikytinas sulaikymu, bet ir formaliai nustatytas kaip toks, todėl aktuali tampa Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatanti, kad tam, jog sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir visuotinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemone yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei.

13.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai kartoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Akivaizdu, jog šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu.

13.6. Teismo argumentas, jog Užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra apsimestinis ir formalus. Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvą momento, t. y. jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą buvo sulaikytas ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių. Užsienietis turi finansines galimybes su šeimos narių pagalba apsirūpinti pats, šiuos santykius užmegzti ir puoselėti, – jei tik jam nepagrįstai nebūtų suvaržyta laisvė. Teismo teiginiai apie sunkią finansinę Užsieniečio padėtį nėra pagrįsti. Užsieniečio išlaikymo išlaidos nepagrįstai perkeliamos valstybei. Be to, ginčui šis klausimas nėra aktualus iš esmės, nes Užsienietis neprašo šiuo metu leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, o gyvenant VSAT ir tik turint judėjimo laisvę jo turimų piniginių lėšų kiekis nėra reikšmingas.

14. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

15. Departamentas atsiliepime nurodo, jog:

15.1. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 30 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

15.2. Užsienietis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38746, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2228, kuriuo Užsieniečio skundą atmetė. Minėtus sprendimus Užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2022 m. kovo 7 d. priimtu sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminus, o kitą skundo dalį atmetė. Minėtą teismo sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 13 d. priimta nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė bei Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. priimtą sprendimą paliko nepakeistą. Departamento sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas.

15.3. VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centras 2022 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 13KMURC-1503, kuriuo apgyvendino Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 29 d., bet neilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15.4. Šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl Užsieniečio skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas. Užsieniečiui apgyvendinimas taikomas pagal VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centro priimtą sprendimą, nes pareiškėjas jau nebėra prieglobsčio prašytojas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

17. Užsienietis nesutinka tik su Sprendimo dalimi, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas Užsieniečio teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

24. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

25. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatytomis aplinkybėmis. Departamento Sprendime nurodyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį, taip pat į tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis nepateikė kelionės dokumento, galima teigti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Tyrimo metu nustatyta, kad nei kilmės valstybės informacija, nei asmens pasakojimas nepagrindžia prielaidos, jog kilmės šalyje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Taigi, Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38746, kuriuo, be kita ko, nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Departamento 2-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2228, kuriuo Užsieniečio skundą atmetė. Minėtus sprendimus Užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2022 m. kovo 7 d. priimtu sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminus, o kitą skundo dalį atmetė. Minėtą teismo sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 13 d. priimta nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė bei Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. priimtą sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje yra priimtas, jis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso (žr. šios nutarties 24 p.).

27. Užsieniečiui netekus prieglobsčio prašytojo statuso, VSAT, atsižvelgdamas į tai, kad Departamento Sprendimu išspręsti Užsieniečio, turinčio prieglobsčio prašytojo statusą, kurio jis neteko priėmus galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, apgyvendinimo ir judėjimo laisvės ribojimo klausimai, priėmė 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 13KMURC-1503 „Dėl asmens prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu E. S. I. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriuo šiuo metu yra išspręstas Užsieniečio apgyvendinimo režimo klausimas.

28. Užsieniečio statuso pasikeitimo aspektu taip pat nurodytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑22‑602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką be jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jokio dokumento taip pat nepateikė ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu (apeliacinio skundo teiginio, jog buvo pateikti originalūs kilmės valstybės išduoti dokumentai, bylos medžiaga nepatvirtina), taigi, Departamentas teisingai konstatavo nagrinėjamu atveju esant aplinkybę, nustatytą Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. 21S38746 konstatuota, kad nei kilmės valstybės informacija, nei Užsieniečio pasakojimas nepagrindžia prielaidos, jog kilmės šalyje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Užsienietis taip pat neturi jokių socialinių, šeiminių, ekonominių ir kitokių ryšių su Lietuvos Respublika. Paminėtos bei Departamento Sprendime nurodytos (žr. šios nutarties 25 p.) faktinės aplinkybės vienareikšmiškai indikuoja, jog Sprendimu Užsieniečiui paskirtas apgyvendinimo režimas buvo proporcingas bei būtinas Įstatymo tikslams – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimui ir įvykdymui – pasiekti, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad tenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo jame nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio E. S. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius