5e2037ff-005b-4cd5-bdfe-8f773002dc5c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7454-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01341-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas G.

V. 2015-02-26 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 10 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-2).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ kalinimo Vilniaus pataisos namuose sÄ lygų, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad karantino patalpos ir kamerų, kuriose buvo laikomas, plotas neatitinka reikalavimų dėl ploto, tenkančio vienam asmeniui. Be to, karantino patalpoje buvo laikomas per ilgai, dėl to pareiÅ¡kėjui buvo apribotas pasivaikščiojimo laikas iki 1 val., teisė naudotis biblioteka, sporto sale.

PareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis, tačiau buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad yra pagrindas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo. Teisme gautas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 6-10).PaaiÅ¡kino, kad karantino patalpose asmenys laikomi trumpÄ laikÄ , joje įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, sanitarinis mazgas.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir kiti nuteistieji, todėl jo buvimo sÄ lygos nebuvo pablogintos. Lietuvos higienos norma 76:2010 nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė bÅ«ti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ gryname ore, taigi pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad rÅ«kyti bendrose patalpose draudžiama, už tai nuteistieji baudžiami. Ä® pataisos namus atvykę asmenys paskirstomi jų pageidavimu į rÅ«kančių ir nerÅ«kančių asmenų gyvenamÄ sias patalpas.

PareiÅ¡kėjas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė dėl jo laikymo su rÅ«kančiais asmenimis. Teisės aktuose nenumatyta, kokį laikotarpį nuteistasis privalo bÅ«ti laikomas karantino patalpose; praktikoje paprastai laikomi nuo 5 iki 12 dienų. PareiÅ¡kėjas į pataisos namus atvyko 2014-06-06, o į bÅ«rį paskirtas 2014-07-23 ir ilgesnį nei įprasta laikÄ karantino patalpoje praleido todėl, kad per tÄ laikotarpį ne kartÄ buvo etapuotas į kitas įstaigas, o jam grįžus vėl bÅ«davo patalpinamas karantino patalpose.

PareiÅ¡kėjas karantino patalpoje taip pat buvo uždarytas dėl jam paskirtos nuobaudos, nes pažeidė įstaigos rėžimo reikalavimus. Å ioje patalpoje įrengtos trys miegamosios vietos, o vienam asmeniui tenka 4,11 kv. m ploto, t. y. atitinka nustatytus reikalavimus; Å¡iuos reikalavimus atitinka ir visos kamerų tipo patalpos. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl neturtinė žala nepriteistina. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ Vilniaus pataisos namų karantino ir kamerų tipo patalpoje sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerų tipo patalpoje Nr. 15 ir karantino tipo patalpoje buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ .Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas yra nurodytas teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ , taigi, darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2014-06-06 ir buvo uždarytas į karantino tipo patalpÄ , kurioje buvo laikomas iki 2014-07-23, iÅ¡ jos vėliau perkeltas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 5-314-02 (b. l. 15); be to, atlikdamas jam paskirtÄ nuobaudÄ , pareiÅ¡kėjas nuo 2014-11-14 iki 2014-11-18 buvo uždarytas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 15 (b. l. 12-13).

Nustatyta, kad kameros Nr. 15 plotas yra 12,33 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 4,11 kv. m ploto (b. l. 16); karantino tipo patalpos plotas yra 19,78 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų. Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu gyveno karantino tipo patalpoje, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami, kadangi asmenų skaičius yra nepastovus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tokiu atveju bÅ«tina atsižvelgti asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ tuo aspektu, jog toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto (2012 m. liepos 9 d. sprendimas, priimtas adm. byloje Nr. A-146-1527/2012). Dėl kamerų tipo patalpos Nr. 15 pažymėtina, kad nors atsakovas teismui ir nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju minėtoje kameroje, tačiau net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iÅ¡ minėtų kamerų nebuvo pažeisti, vienam asmeniui teko ženkliai daugiau nei 4 kv. m ploto.

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų kadastrinių matavimų duomenų matyti, kokį iÅ¡ minėto bendro kameros ploto užima sanitarinių mazgų plotis. Net ir atmetus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , vienam asmeniui teko apie 4 kv. m ploto ar daugiau. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose neginčijo. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, nesilaikant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad karantino patalpoje buvo laikomas ilgesnį laikÄ , nei priklauso.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas karantino patalpoje buvo nuo 2014-06-06 iki 2014-07-23. Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, nuteistieji, atvykus į pataisos įstaigÄ , laikinai uždaromi į karantino patalpas, tačiau nereglamentuojama, kokį laikotarpį nuteistasis turi bÅ«ti jose laikomas. Dėl to pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje objektyviai nepagrįsti. Atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pažeistų teisės aktų reikalavimų jį iÅ¡vedant pasivaikščioti vienÄ valandÄ Ä¯ grynÄ orÄ .

Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnis nustato, kad nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Kaip minėta, Kodekso 145 straipsnio 1 dalis numato, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas. Kodekso 86 straipsnis nustato, kad nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Kodekso 146 straipsnis nustato, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Taigi pareiškėjui suteiktas pasivaikščiojimų laikas atitiko Bausmių vykdymo kodekso nustatytus reikalavimus.Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Byloje nėra duomenų, kad koridoriuose bÅ«tų buvę rÅ«koma, leidžiant atsakovo atstovui; nenustatyta, kad dėl to, jog koridoriuose rÅ«koma, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ . Todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog Vilniaus pataisos namų administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta adm. byloje Nr. A-442-1251/2013).

Dėl nurodytų motyvų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atmetami. Nenustačius bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,                                                                                                                                                 n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo G.

V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .                       Teisėja                                                                                                      Mefodija Povilaitienė