5e1ea7ab-d04f-4e15-8594-0af67c817ec4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-160/2012                                                                         Proceso Nr. 1-59-1-00136-2010-9         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                  1.1.5.1.2; 1.2.4.1.                                           (S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Albino Bielskio, Reginos Gaudutienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui,nuteistajam A. Z. ,nukentėjusiajam E. L. , nukentėjusiojo atstovei advokatei RÅ«tai Pumputienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant A.

Z. bÅ«ti namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. M. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.IÅ¡ A. Z. ir V. M. solidariai nukentėjusiajam E. L. priteista 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 23 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), kempingo teritorijoje, asmeninio konflikto su E. L. metu dėl jam (A. Z. ) priklausančio fotoaparato, veikdamas bendrininkų grupėje su V. M. , susigrÅ«mė su E. L. , siekdamas atimti iÅ¡ jo savo fotoaparatÄ , smogė E. L. kumščiu tris kartus į galvos sritį, V. M. spyrė apautomis kojomis E. L. keturis kartus į galvos sritį, padarydami E. L. kairiojo antakio - virÅ¡utinio voko muÅ¡tinę žaizdÄ , kraujosruvas kaktoje, abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžimÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kaktikaulio ir kaukolės pamato (priekinės daubos srities) lūžimÄ , virÅ¡utinio žandikaulio abipusį (La Fort III) lūžimÄ - sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes galvos smegenų sumuÅ¡imas, kaktikaulio ir kaukolės pamato (priekinės daubos srities) lūžimas, virÅ¡utinio žandikaulio abipusis (La Fort III) lūžimas sudaro pavojų gyvybei.Nuteistasis A.

Z. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., panaikinti ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, taip pat atmesti nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį dėl iš jo priteistos neturtinės žalos.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nuteistojo teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jis davė nuoseklius parodymus apie tai, kad nukentėjusysis E. L. be priežasties jį užpuolė ir sudavė per veidÄ , nuplėšė nuo jo kaklo fotoaparatÄ ir pradėjo jį daužyti į žemę. Anot nuteistojo, Å¡iuos jo parodymus apie įvykį patvirtino liudytojai E. G. , A. G. , I. S. , V. U. , E. V. , D. J. ir G. A. . Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. L. nebandė užvaldyti ar pagrobti jo fotoaparato, todėl pavojingo kėsinimosi į jo nuosavybę nebuvo.

A. Z. nurodo, kad konfliktas kilo po to, kai E. L. jam sudavė ir, paėmęs jo fotoaparatÄ , pradėjo jį daužyti. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nusikaltimui kilti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, neįvertino, jog pasekmė – nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas, kilo ne dėl konflikto su nukentėjusiuoju, o todėl, kad jis siekė atsiimti savo fotoaparatÄ , Å¡io konflikto metu nukentėjusysis ir buvo sužalotas V. M. . Apelianto teigimu, jis realizavo įstatymo jam suteiktÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, jo veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiojo prieÅ¡ingus teisei veiksmus, jo gynimosi bÅ«das buvo akivaizdžiai teisingas (jokių įrankių, siekdamas atsiimti fotoaparatÄ , jis nepanaudojo), jis sudavė E. L. , ne siekdamas sužaloti nukentėjusįjį, o norėdamas atsiimti fotoaparatÄ .

A. Z. pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog jis, tik atsiėmęs fotoaparatÄ , atsitraukė nuo nukentėjusiojo ir daugiau su juo nekonfliktavo. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis veikė bendrininkų grupe su V. M. , tvirtina, kad jis, susistumdęs su E. L. , gynėsi vienas, nei veiksmais, nei žodžiais, nei kokiais nors ženklais į pagalbÄ nieko nekvietė, V. M. nukentėjusįjį puolė savavaliÅ¡kai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 24 str., 25 str. nuostatų taikymÄ , kadangi Å¡ias nuostatas taikė iÅ¡plečiamai, jis neatliko jokių veiksmų, dėl kurių jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti minėtų straipsnių nuostatas.

A. Z. pažymi, kad jis, siekdamas atsiimti savo fotoaparatÄ , lemiamų smÅ«gių, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nesudavė, nuteistasis V. M. pripažino, jog spyrė E. L. į galvos sritį ir, bÅ«tent, dėl V. M. veiksmų kilo tokios pasekmės. Apelianto teigimu, nukentėjusysis E. L. , bÅ«damas girtas, užpuolė jį ir, sudavęs smÅ«gį į veidÄ , nuplėšė fotoaparatÄ , kuris jam, jaunam specialistui, buvo pats brangiausias turtas, bei ėmė fotoaparatÄ daužyti į žemę, todėl jis turėjo teisę gintis ir ginti savo turtÄ , jo tikslas buvo ne sužaloti nukentėjusįjį, o atsiimti fotoaparatÄ .

A. Z. nurodo, jog jis, gindamasis nuo E. L. pavojingo kėsinimosi į jį ir jo turtÄ , neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ neturi atsakyti.Nukentėjusysis E. L. atsikirtimuose į nuteistojo A. Z. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį, taip pat priteisti iÅ¡ A. Z. jo naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nukentėjusysis E. L. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundÄ pažymi, kad 2011 m. spalio 24 d. tarp jo ir nuteistųjų A. Z. bei V. M. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriame A. Z. pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl pasekmių ir sutiko atlyginti solidariai priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Be to, nuteistasis savo kaltę aiÅ¡kiai pripažino atsipraÅ¡ymo laiÅ¡ke, kuris buvo vieÅ¡ai elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas visiems Aplinkos ministerijos darbuotojams, taip pat nuteistasis skubiai atlygino ir nuosprendžiu priteistÄ sumÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Å ios aplinkybės, anot nukentėjusiojo, parodo, kad nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistojo A. Z. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir motyvai dėl bendrininkų grupės nebuvimo yra aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujantys įstatymams ir teismų praktikai. E. L. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai konstatavo, jog nuteistasis A. Z. peržengė bÅ«tinosios ginties ribas, nes veikė norėdamas sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o ne gindamas save ar savo nuosavybę.

Be to, net ir ginant savo turtÄ , Å¡iuo atveju padaryta žala yra akivaizdžiai neproporcinga.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė nuteistojo A. Z. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad konflikto su nukentėjusiuoju E. L. metu jis realizavo įstatymo jam suteiktÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, t. y. jis gynė savo nuosavybę nuo neteisėtų E. L. veiksmų, tvirtina, jog sudavė E. L. , ne siekdamas sužaloti nukentėjusįjį, o norėdamas atsiimti fotoaparatÄ , teigia, kad lemiamų smÅ«gių, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jis nesudavė, su V.

M. bendrininkų grupe jis neveikė. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiÅ¡kia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni.

Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. BÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia);

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Nuteistasis A. Z. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo E. L. kilo dėl to, kad E. L. , bÅ«damas neblaivus, sudavė jam smÅ«gį į veidÄ , iÅ¡plėšė iÅ¡ jo rankų fotoaparatÄ bei pradėjo fotoaparatÄ daužyti į žemę. Jam besistengiant atimti iÅ¡ E. L. fotoaparatÄ , tarp jų įvyko susistumdymas, abu mosikavosi rankomis, jis sudavė E. L. ranka ne daugiau kaip tris smÅ«gius, į kuriÄ tiksliai kÅ«no vietÄ jis sudavė nukentėjusiajam, negali pasakyti, tačiau sudavė į sritį aukščiau juosmens.

Besigrumdamas su E. L. , jis pamatė, kaip V. M. įsibėgėjo ir spyrė E. L. į veidÄ . Nuteistasis V. M. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad, pamatęs, jog E. L. atėmus iÅ¡ A. Z. fotoaparatÄ ir pradėjus jį daužyti į žemę, tarp A. Z. ir E. L. kilo konfliktas ir prasidėjo susistumdymas, jis žaibiÅ¡kai sureagavo ir pribėgęs spyrė koja E. L. , gali bÅ«ti, kad pataikė į galvÄ . Liudytojos V. U. ir E. V. , kurios įvykio metu buvo kartu su nuteistaisiais A. Z. bei V. M. ir matė A.

Z. ir E. L. konflikto pradžiÄ , taip pat parodė, jog grumtynės tarp A. Z. ir E. L. prasidėjo dėl to, kad E. L. netikėtai pagriebė iÅ¡ A. Z. fotoaparatÄ ir pradėjo jį daužyti į žemę. IÅ¡ daikto apžiÅ«ros protokolo matyti, kad, apžiÅ«rėjus fotoaparatÄ ,,Pentax – DA“, ant fotoaparato objektyvo ties paskutiniuoju ryÅ¡kumo nustatymo žiedu nustatytas 2 cm įlinkimas (t. 1, b. l. 125), UAB ,,Vilbros prekyba“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad, apžiÅ«rėjus fotoaparatÄ ,,Pentax – DA“, nustatyta, jog yra skilę ,,filter frame“ ir ,,Lead ring“, taip pat yra pažeistas ir nefunkcionuoja diafragmos mechanizmas, stringa ,,zoom“ mechanizmas 18 – 24 mm diapazone (t. 3, b. l. 53).

Ä®vertinus aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis E. L. savo veiksmais – daužydamas A. Z. priklausantį fotoaparatÄ Ä¯ žemę – sudarė tokiÄ situacijÄ , kuriÄ A. Z. įvertino kaip grėsmingÄ , realiai pradėtÄ pavojingÄ kėsinimÄ si į jo nuosavybę. Todėl A. Z. turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir ja teisėtai pasinaudojo, t. y. Å¡ioje situacijoje gintis nebuvo tariama. Tačiau ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. bÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiÅ¡kus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata.

Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o kėsinimosi pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Vertinant nuteistojo A. Z. veiksmus, kuriuos jis atliko gindamas savo nuosavybę nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, akivaizdu, jog A. Z. gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Tiek asmens gyvybė ir sveikata, tiek asmens nuosavybė yra baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, tačiau asmens gyvybė ir sveikata yra svarbesnės ir reikÅ¡mingesnės vertybės už nuosavybę.

Å ioje baudžiamojoje byloje besikėsinantis asmuo – nukentėjusysis E. L. ir besiginantis asmuo – nuteistasis A. Z. pažeidė savo svarba labai besiskiriančias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Ginant nuosavybę sukeltos pasekmės – E. L. sunkus sveikatos sutrikdymas, yra žymiai sunkesnės negu iÅ¡vengta žala. A. Z. gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio. Nuteistųjų A. Z. , V. M. , liudytojų V. U. , E. V. , D. J. , Dž.AnuÅ¡kevičiaus, G. A. parodymais nustatyta, jog įvykio vakarÄ E. L. buvo neblaivus, tarp nukentėjusiojo ir A.

Z. kilus konfliktui dėl fotoaparato, A. Z. puolė E. L. , tarp jų prasidėjo susistumdymas ir grumtynės, A. Z. sudavė smÅ«gius E. L. į galvos sritį, A. Z. besigrumiant su E. L. , pribėgo V. M. , kuris kojomis spardė ant žemės nugriuvusiam E. L. į galvÄ . Nors nuteistasis A. Z. turėjo teisę ginti savo nuosavybę nuo nukentėjusiojo E. L. neteisėtų veiksmų, tačiau pasikėsinimo atrėmimo intensyvumas (du jaunuoliai užpuolė gerokai vyresnį, neblaivų vyrÄ , rankomis ir kojomis sudavė jam smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ ) aiÅ¡kiai virÅ¡ijo gynybos poreikius.

Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde tvirtina, kad lemiamų smÅ«gių, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. L. sveikata, jis nesudavė, su V. M. bendrininkų grupe jis neveikė, V. M. nukentėjusįjį puolė savavaliÅ¡kai. Å iuos nuteistojo A. Z. teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir patys tiesiogiai smurtauja prieÅ¡ nukentėjusįjį, tai jie visi yra sunkaus sveikatos sutrikdymo vykdytojai (bendravykdytojai).

Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kvalifikuojant sunkų sveikatos sutrikdymÄ kaip padarytÄ bendrininkų grupės, iÅ¡ankstinis bendrininkų susitarimas nebÅ«tinas. IÅ¡ankstinio susitarimo nebuvimas reiÅ¡kia, kad tokio susitarimo daryti nusikaltimÄ iÅ¡ viso nėra arba jeigu ir yra, tai labai neapibrėžtas ir nereikÅ¡mingas. Susitarimas padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais ir įvykti bet kurioje Å¡ios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. kol bus pasiektas norimas rezultatas.

Jau aptartais įrodymais – pačių nuteistųjų A. Z. , V. M. , liudytojų V. U. , E. V. , D. J. , Dž.AnuÅ¡kevičiaus, G. A. parodymais nustatyta, kad smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį įvykio vakarÄ vartojo abu nuteistieji. Tarp A. Z. ir E. L. kilus konfliktui, A. Z. puolė E. L. , tarp jų prasidėjo susistumdymas ir grumtynės, A. Z. sudavė smÅ«gius E. L. į galvos sritį, A. Z. besigrumiant su E. L. , pribėgo V. M. , kuris kojomis spardė ant žemės nugriuvusiam E. L. į galvÄ , A.

Z. kartu su V. M. smurtavo prieš E. L. . Specialisto išvadoje Nr. G 341/10(08) konstatuota, jog nukentėjusiajam E. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimo, viršutinio žandikaulio abipusio La Fort III lūžimo, galvos sumušimo. Nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tiek suduodant kumščiais, tiek spardant, kontakto su kūnu metu, nėra objektyvių požymių (sužalojimų), kurie nurodytų, kuris iš sumušusių E. L. asmenų padarė konkrečius sužalojimus (t. 1, b. l. 157 – 158).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. Z. ir V. M. tiesiogiai dalyvavo žalojant nukentėjusįjį E. L. , matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, abu nuteistieji aktyviai sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis bei kojomis. A. Z. , kartu su V. M. , pasirinkdami smurtinį veikimo bÅ«dÄ , suvokė, kad jų veiksmai bÅ«tinai sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, t. y. suprato, jog gali nukentėjusįjį ne tik sužaloti, bet ir atimti jam gyvybę, tačiau nedetalizavo padarinių iÅ¡raiÅ¡kos laipsnio, t. y. nuteistiesiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai – tiek sveikatos sutrikdymai, tame tarpe ir sunkus, tiek gyvybės atėmimas.

Pasirinkdamas smurtinį veikimo bÅ«dÄ , asmuo suvokia, kad jo veika bÅ«tinai sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizuoja jų iÅ¡raiÅ¡kos laipsnio: įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai ar mirtis. A. Z. , kartu su V. M. , pasirinktas veikimo bÅ«das – smÅ«gių rankomis sudavimas į galvos sritį, spardymas kojomis į galvÄ gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam – rodo, jog abu nuteistieji suvokė, kad padariniai (sveikatos sutrikdymai, tame tarpe galimai ir sunkus) neabejotinai atsiras ir norėjo tokius padarinius sukelti.

Nuteistųjų A. Z. ir V. M. veiksmų analizė rodo, jog jie padarė sunkų E. L. sveikatos sutrikdymÄ veikdami tiesiogine alternatyvia tyčia, abu nuteistieji buvo nusikalstamos veikos (E. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo) bendravykdytojai. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo A. Z. bendrais su V. M. veiksmais buvo padaryta daug didesnė žala (sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. L. sveikata) negu verti interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi ir, kuriuos nuteistasis gynė (A. Z. nuosavybė – fotoaparatas), o pasikėsinimui atremti buvo pavartotos priemonės (smÅ«gių rankomis ir kojomis sudavimas nukentėjusiajam į galvos sritį), kurios Å¡ioje situacijoje nebuvo bÅ«tinos, buvo akivaizdžiai perteklinės. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

Z. asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju E. L. metu realizavo savo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, tačiau gindamas savo nuosavybę nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi peržengė bÅ«tinosios ginties ribas, t. y. A. Z. , veikdamas bendrininkų grupe su V. M. , tyčia vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, padarydamas nukentėjusiajam E. L. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . A. Z. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 4 d. nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatytos trys A. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (A. Z. pripažino esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), nuteistasis savo noru atlygino žalÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir materialinę žalÄ nukentėjusiajam E. L. (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.), nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.)), viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamÄ veikÄ A.

Z. padarė veikdamas bendrininkų grupe), į nuteistojo asmenybę (A. Z. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, charakterizuojamas labai gerai) bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir A. Z. paskyrė Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, kad, skiriant bausmę A. Z. , jo padėtis jau buvo Å¡velninama taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,              n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti. A. Z. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                       Albinas Bielskis                                                                                                                Regina Gaudutienė   Â