2024-06-05 Nr. AB-9115-3-63-3-02195-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-252-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02195-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 21R2-119-1(AG2-86/16-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą panaikinti 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156 (toliau – ir Anketa); 4) panaikinti arba įpareigoti Tarnybą panaikinti Anketą; 5) panaikinti Tarnybos vadovės 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2696.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą dalyje dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, Tarnybos skundžiamo Rašto panaikinimo bei įpareigojimo Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą panaikinti Anketą. Pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti arba įpareigoti Tarnybą panaikinti Anketą bei dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos vadovės 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2696.

3. Pareiškėjos skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1. Komisija neįvykdė pareiškėjos prašymų, nes neįpareigojo atsakovės panaikinti Anketą bei skundžiamą Raštą, nors visa situacija ir argumentai dėl neteisingai užpildytos Anketos, paviršutiniško Anketos pristatymo buvo pateikti.

3.2. Komisija sprendime nurodė, jog Tarnyba Raštą surašė tinkamai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), tačiau pareiškėjos vertinimu, nors Raštas buvo surašytas pagal minėtą įstatymą tinkamai, tačiau būtent surašant Anketą nebuvo laikytasi VAĮ 10 straipsnio 5 punkto 7 papunkčio reikalavimų, t. y. Anketoje nebuvo nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

3.3. Tarnyba, surašydama Raštą teigė, jog Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą, galėjo paviršutiniškai atsakyti, kad prašymas yra pavėluotas, tačiau pateikė išsamų atsakymą. Pareiškėjos įsitikinimu, toks Tarnybos pasisakymas yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

3.4. Komisijos 2022 m. liepos 19 d. sprendime nurodytas atsisakymas vertinti atvejo vadybos bei Anketos teisėtumą yra nepagrįstas, nes tokiu atveju Komisija pasisako tik dėl Rašto formos, bet ne turinio, teisėtumo.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo Tarnybos atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

5.1. 2022 m. balandžio 7 d. Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) Palangos mieste gavo pareiškėjos prašymą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Anketą, kaip klaidingai surašytą, bei panaikinti neteisingai inicijuotą atvejo vadybą. Pareiškėja nurodė, kad paskubėjo pasirašyti dokumentą ir manė, kad jis surašytas neteisingai. Prašyme pareiškėja išdėstė savo veiksmus organizuojant vaiko ugdymąsi 2020 metais bei kitą informaciją.

5.2. Pareiškėja, pasinaudodama teise ginti savo interesus, 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė Komisijai skundą, o 2021 m. lapkričio 22 d. patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Anketą. Komisija administracinėje byloje Nr. AG2-159/13-2021 nagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 21R2-221 (AG2-159/13-2021) atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl Anketos panaikinimo. Sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, dėl šio klausimo jau yra pasisakyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2210-583/2022).

5.3. Tarnyba 2022 m. balandžio 25 d. pareiškėjai skundžiamą Raštą pateikė laikydamasi teisės aktuose nustatytų terminų. Atsakyme nurodyta, kad Skyrius, nagrinėdamas gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ), Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas), nuostatomis, taip pat atsakyme nurodyti Skyriaus atlikti veiksmai, siekiant objektyviai išnagrinėti pranešimą, susijusį su pareiškėjos nepilnamečiu vaiku, nurodytos pranešimo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei išsamiai išdėstyti motyvai bei argumentai dėl Anketos pildymo bei atvejo vadybos inicijavimo. Tarnyba turi pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoti atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka, kai atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

5.4. Aplinkybė, kad Anketa nebegali būti teisminio nagrinėjimo objektu pareiškėjai yra žinoma, nepaisant to pareiškėja pateikė skundą teismui.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, pareiškėjos skundą atmetė.

7. Teismas nustatė:

7.1. Skyriaus vyriausioji specialistė 2020 m. spalio 13 d. surašė vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156, kurioje nurodyta, jog Skyriuje gautas vaiko senelio pranešimas dėl tėvų vengimo leisti vaiką į mokyklą ir kliudymo jam mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, kadangi nebuvo užtikrintas vaiko ugdymo procesas pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą.

7.2. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-2696 įvertino atvejo vadybos pradėjimo ir Anketos surašymo aplinkybes.

7.3. 2021 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimu Nr. 21R2-235 byla dėl minėto Tarnybos 2021 m. rugsėjo 20 d. rašto panaikinimo nutraukta. Teismų informacinės sistemos duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3481-583/2022 panaikino 2021 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

7.4. Pareiškėja Skyriui pateikė 2022 m. balandžio 7 d. prašymą, prašydama panaikinti Anketą, kaip neteisingai surašytą, taip pat panaikinti neteisingai inicijuotą atvejo vadybą.

7.5. Pareiškėja Komisijai administracinėje byloje Nr. AG2-159/13-2021 skundė Tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir pateikdama 2022 m. balandžio 7 d. prašymą.

7.6. Išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą, Skyrius 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“, nurodydamas faktines aplinkybes dėl Anketos surašymo, atvejo vadybos inicijavimo, iš esmės nusprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Anketos. Taip pat pažymėjo, jog apie atliktą vaiko situacijos vertinimą, surašytą Anketą, Tarnyba pateikė išsamų, motyvuotą 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. S-2696.

8. Teismas pažymėjo, jog sutinka su Tarnybos nuomone, kad Skyrius galėjo į pareiškėjos prašymą atsakyti formaliai, t. y. informuojant, kad Anketos panaikinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau Skyrius vadovavosi pagalbos viršenybės principu, t. y. vaikui ir jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė ir siekė atkreipti pareiškėjos dėmesį į valstybės siūlomos pagalbos formos - atvejo vadybos svarbą. Skyrius vadovavosi išsamumo principu ir pareiškėjai atsakė aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas prašymo nagrinėjimui turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo turinį.

9. Teismas vadovavosi VTAPĮ normomis (50 str. 1 d. 11 p.), VAĮ nuostatomis (3 str. 1 p., 2 p., 7 str. 1 d., 8 str., 10 str. 5 d., 16 str. 1 d. 1 p.), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114, nuostatomis (1 p., 2 p., 4 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (toliau – ir ESTT).

10. Teismas pažymėjo, jog, 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą dalyje dėl Anketos panaikinimo arba įpareigojimo Tarnybą panaikinti Anketą bei Tarnybos vadovės 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S-269 panaikinimo atsisakius priimti, kadangi pareiškėja reiškia skundu tapačius reikalavimus, dėl kurių yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai, nagrinėjamoje byloje dėl vaiko atžvilgiu pradėtos atvejo vadybos, surašytos Anketos teisėtumo ir pagrįstumo teismas nepasisako. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjos teiktų skundų tikslas visų inicijuotų procesų kontekste yra Anketos panaikinimo klausimas, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

11. Teismas nurodė, jog Komisija, įvertinusi Tarnyboje 2022 m. balandžio 7 d. gautą pareiškėjos prašymą, kuriuo ji prašo panaikinti Anketą, taip pat pareiškėjos prašymo turinį, kuriame buvo nurodyti pareiškėjos vertinimu Skyriaus darbuotojų padaryti pažeidimai surašant Anketą ir inicijuojant atvejo vadybą, padarė išvadą, kad nors pareiškėja ir nurodė jos manymu padarytus procedūrinius pažeidimus, tačiau iš esmės buvo siekiama, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, pati pasinaikintų Anketą. Komisija padarė išvadą, kad į pareiškėjos prašymą turėjo būti atsakyta Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu, bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklėse, patvirtintose Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. BV-15, nustatyta tvarka, t. y. priimamas sprendimas (pvz. panaikinti Anketą) arba nurodomos atsisakymo priimti sprendimą priežastys.

12. Teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į tai, kad prašymu buvo prašoma pačios atsakovės panaikinti jos priimtą Anketą bei inicijuotą atvejo vadybą, būtina išspręsti, ar pagal galiojančius teisės aktus tokia teisė atsakovei yra suteikta.

13. Teismas, vadovaudamasis VAĮ bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114, akcentavo, jog Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuriam taikomi viešojo administravimo subjektams keliami reikalavimai, numatyti Viešojo administravimo įstatyme.

14. Teismas, pacitavęs VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pažymėjo, jog minėtą VAĮ nuostatą aiškinant inter alia (be kita ko) kartu su VAĮ 2 straipsnio 5 dalimi („administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei“), reiškia, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo priimtą teisėtą administracinį sprendimą (i) tiek tais atvejais, kai tokio administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus, (ii) tiek tais atvejais, kai tokio administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymams neprieštaraujančius teisės aktus.

15. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nei VTAPĮ, nei Atvejo vadybos tvarkos aprašo nuostatos nenumato galimybės atsakovei panaikinti Anketos ar atvejo vadybos inicijavimo, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai buvo nurodyta, kad atsakovė bet kokius veiksmus gali atlikti tik jai teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba, įvertinusi Skyriaus pateiktus duomenis dėl vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo bei galimai nepagrįsto Anketos dalių užpildymo, priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą. Rašte Tarnyba pažymėjo, kad visi Tarnybos kompetencijai priskirtini veiksmai atlikti tinkamai ir nepažeidžiant galiojusių teisės aktų. Teismo vertinimu, Komisija sprendime teisingai nurodė, jog vien tai, kad pareiškėja pateikia savo argumentus dėl nepagrįstai pradėtos atvejo vadybos, netinkamai surašytos Anketos, nereiškia, jog atsakovė turi veikti pareiškėjos pageidaujamu būdu ir panaikinti Anketą, nors teisinis reguliavimas tokios teisės pačiai atsakovei pasinaikinti Anketą nesuteikia.

16. Teismas taip pat akcentavo, jog Komisijoje nagrinėjant pareiškėjos skundą pati pareiškėja posėdžio metu patvirtino, kad atvejo vadyba nuo 2022 m. kovo mėnesio yra nutraukta. Tai reiškia, jog jos atžvilgiu atvejo vadybos procesas yra nutrauktas, t. y. pasiektas vienas iš tikslų, kurio ji siekė kreipdamasi į Tarnybą.

17. Teismas pritarė Komisijos sprendimui ir akcentavo, jog nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Teismas pažymėjo, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Teismas vertino, jog nenustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Teismas taip pat sprendė, jog skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, jis pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis, išdėstytas motyvuotas atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismo vertinimu skundžiamas Raštas pagrįstas teisės aktais, nurodyta apskundimo tvarka, terminai ir pasirašyta įgaliotų pareigūnų. Iš skundžiamo Rašto turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks administracinis aktas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundą atmetė, Tarnybos 2022 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 5SD-2416 pripažino teisėtu ir pagrįstu.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą, panaikinti Anketą bei Anketoje fiksuotą vaiko teisių pažeidimą, pripažinti negaliojančia vaiko atvejo vadybą. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 21R2-221 (AG2-159/13-2021) dalies atsisakyti priimti skundo dalį nagrinėti ir priimti nagrinėti skundo dalis, kurias Komisija atsisakė priimti nagrinėti.

20. Pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintas, priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį.

21. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

21.1. Tarnyba ignoravo, Anketoje nepažymėjo svarbių aplinkybių dėl mokyklų, ne iki galo išnagrinėjo jai pateiktą informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija bei (duomenys neskelbtini) mokykla dėl savo nekompetencijos ar naujai priimto įstatymo sutrukdė pareiškėjai tinkamai atlikti priėmimo į mokyklą procedūras, t.y. (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorius 2020 m. raštu sutiko sudaryti ugdymo šeimoje sutartį, tačiau paskutinę rugpjūčio savaitę atsisakė (pasiteisinant tuo, kad pareiškėja gyvena Palangos mieste, ir mokyklai būtų finansinių ir\ar kitų kliūčių tinkamai suteikti ugdymo šeimoje bendradarbiavimo paslaugas).

21.2. Palangos savivaldybės švietimo skyrius Palangoje neturėjo galimybių pasiūlyti mokyklos, vykdančios ugdymo šeimoje bendradarbiavimo veiksmus. (duomenys neskelbtini) mokykla sutiko sudaryti ugdymo šeimoje sutartį.

21.3. Pareiškėja 2020 spalio – gruodžio mėn. kreipėsi į Klaipėdos ugdymo šeimoje vyriausiąją specialistę, kuri nurodė, kad Klaipėdos švietimo skyrius priiminėjo ugdymo šeimoje sutartis iki pat rugsėjo 1d. , tad liko neaišku, kodėl (duomenys neskelbtini) mokykla nepateikė ugdymo šeimoje sutarties Klaipėdos švietimo skyriui. Minėta mokykla vėliau paaiškino (įpusėjus rugsėjui, kai stojamasis mokestis buvo sumokėtas, pradėtas vykdyti ugdymas šeimoje) sutartis taip pareiškėjos ir minėtos mokyklos liko neoficiali. Pareiškėja šios informacijos negalėjo žinoti.

21.4. Pareiškėja Tarnybai buvo aiškiai ir išsamiai nurodžiusi minėtas aplinkybes dėl sutarčių sudarymo su (duomenys neskelbtini) progimnazija ir (duomenys neskelbtini) mokykla, tačiau atsakomybę dėl sutarčių (ne)sudarymo teko prisiimti atsakovei.

21.5. Tarnyba piktnaudžiavo savo padėtimi teigdama, jog Anketos skųsti negalima, ragino pareiškėją pasirašyti Anketą ir neinformavo pareiškėjos apie atvejo vadybos inicijavimą.

22. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

23.1. Tarnyba, įvertinusi Skyriaus pateiktus duomenis dėl vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo bei galimo nepagrįsto Anketos dalių užpildymo, priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 2696. Komisija taip pat pasisakė, jog Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d prašymą, Raštu, nurodydamas faktines aplinkybes dėl Anketos surašymo, atvejo vadybos inicijavimo, iš esmės nusprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Anketos. Pirmosios instancijos teismas taip patvirtino, jog Rašte Tarnyba pažymėjo, kad visi Tarnybos kompetencijai priskirti veiksmai atlikti tinkamai ir nepažeidžiant galiojusių teisės aktų.

23.2. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo analogiškus motyvus, kaip ir Komisijos byloje Nr. AG2-86/16-2022, nevertindama sprendime išdėstytų motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2022 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo atsisakyta panaikinti Anketą, taip pat atsisakyta panaikinti neteisingai inicijuotą atvejo vadybą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiamas Raštas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, jis pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis, išdėstytas motyvuotas atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl skundžiamas Tarnybos 2022 m. balandžio 22 d. atsakymas Nr. 5SD-2416 teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

26. Pareiškėja, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog Tarnyba neįvertino visų faktinių aplinkybių, netinkamai informavo pareiškėją apie Anketos apskundimo tvarką, neinformavo pareiškėjos apie atvejo vadybos inicijavimą.

27. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skyrius 2020 m. spalio 13 d. sudarė dokumentą – vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156. Šiam dokumente yra užfiksuoti faktai, t. y. vaiko ir kitų asmenų paaiškinimai. Taip pat padarytos vaiko teisių specialistų išvados, t. y. konstatuota, kad nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, nustatyti rizikos veiksniai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

29. 2022 m. balandžio mėnesį pareiškėja kreipėsi į Skyrių ir paprašė panaikinti Anketą kaip surašytą neteisingai. Tarnyba 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ prašymą patenkinti atsisakė, nes jos nuomone, Anketa surašyta teisingai. Pažymėtina, kad paminėtas raštas yra detaliai motyvuotas nurodant teisės aktus ir faktus.

30. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, išanalizavęs įstatymus nurodė, kad teisinis reguliavimas Tarnybai teisės pačiai pasinaikinti Anketą nesuteikia. Taip pat teismas pažymėjo, kad Skyrius priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą.

31. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantė nurodo nusiskundimus dėl vaiko teisių specialistų, pedagogų veiksmų, bet apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų dėl teismo išvados, kad teisinis reguliavimas Tarnybai teisės pačiai pasinaikinti Anketą nesuteikia. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo šiuo aspektu.

32. Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, kad ESTT formuojamas administracinių sprendimų atšaukimo modelis remiasi konkuruojančiu interesų balansavimu kiekvienu konkrečiu atveju. Šiame kontekste Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pvz., buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, nors bet kuriai Sąjungos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą laikotarpį, ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių.

33. ESTT praktikoje suformuluoti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant, kurie interesai neteisėto sprendimo atšaukimo atveju turi prioritetą. Pirma, vertinama, ar neteisėtas sprendimas apskritai galėjo sukurti teisėtus lūkesčius bei kokios pasekmės kiltų individui, jeigu sprendimas būtų panaikintas retroaktyviai. Šiuo aspektu ypač svarbu, kiek asmuo pasitikėjo akto teisėtumu (1997 m. balandžio 17 d. sprendimo De Compte prieš Parlamentą, C-90/95 P, Rink. p. I-1999, 35 p.). Teisėtų lūkesčių pažeidimu paprastai negali remtis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad tam tikras aktas yra neteisėtas arba jo teisėtumas yra abejotinas. Juolab prieštarauti, remdamasis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, sprendimo atšaukimui negali asmuo, kuris kompetentingai institucijai pateikė neišsamią ar apgaulingą informaciją (1987 m. vasario 26 d. sprendimo Consorzio Cooperative d'Abruzzo prieš Komisiją, 15/85, Rink. p. 1005, 14 p.; 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Herpels prieš Komisiją, 54/77, Rink. p. 585, 41 p.; 1965 m. liepos 13 d. sprendimas Lemmerz-Werke GmbH prieš EAPB Aukščiausiąją valdžios instituciją, 111/63, Rink. p. 835.). Antra, atsižvelgiama į atšaukiamo akto neteisėtumo pobūdį – kuo rimtesnio pobūdžio teisėtumo principo pažeidimai, tuo labiau tikėtina, kad sprendimas bus atšauktas. Tuo metu aktas, kuris turi formalių procedūrinių trūkumų, gali būti paliktas galioti (1997 m. balandžio 17 d. sprendimas De Compte prieš Parlamentą, C-90/95 P, Rink. p. I-1999). Šiame kontekste taip pat svarbu įvertinti pasekmes, kurios panaikinus tam tikrą aktą kiltų tretiesiems asmenims. Galiausiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, vertinamas protingo sprendimo atšaukimo terminas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016).

34. Taikant šiuos ESTT išaiškinimus šioje byloje, pažymėtina, kad nuo Anketos sudarymo iki pareiškėjos prašymo praėjo daug laiko, faktiniai duomenys yra pasikeitę, todėl neįmanoma pakartoti administracinių procedūrų. Byloje nėra pateikti argumentai, rodantys akivaizdų Anketos klaidingumą, taip pat nėra aišku, kokias pareiškėjos subjektines teises teigiamai paveiktų pareiškėjos prašymo patenkinimas. Teise ginčyti Anketos sprendimus įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja nepasinaudojo. Jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių prielaidas Rašto panaikinimui, nagrinėjamu atveju nėra.

35. Pareiškėja, apeliaciniame skunde prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nenurodo jokių bylos įrodymais bei konkrečiomis teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus, nurodė motyvus, kuriais remiantis nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

36. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo pagrindas, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas.

39. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius