5e1aa8df-fb5f-49c8-b129-7a940aed061e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-197/2015Proceso Nr.1-45-1-00721-2013-7                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.2.3.2.8; 1.2.26.2; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1. LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),teisėjų:

RÅ«tos Mickevičienės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,gynėjai advokatei Gintarei LeÅ¡kevičienei,nuteistajam R. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo R.

K. priteista 4 100 Lt (keturi tÅ«kstančiai Å¡imtas litų) turtinės ir 100 000 Lt (Å¡imtas tÅ«kstančių) neturtinės žalos nukentėjusiajai A. J..IÅ¡ nuteistojo R. K. priteista 10 003,73 (deÅ¡imt tÅ«kstančių trys litai ir 73 ct) Valstybinei ligonių kasai.Å iuo nuosprendžiu E. Å . pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 12 d., apie 0.25 val., vieÅ¡oje vietoje – degalinėje UAB „B“, esančioje Projektuotojų g. 8, Panevėžio m., įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, E. Å . spyrė gulinčiam M. D. į krÅ«tinę ir į pilvÄ , o R. K. sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius kumščiais M. D. į galvÄ , spyrė ir trypė kojomis gulinčiam M. D. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, tuo R.

K. padarė poodines kraujosruvas kairės akies iÅ¡oriniame kampe, kaktos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir kairėje alkÅ«nėje, difuzines kraujosruvas galvos minkÅ¡tuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio pusrutulio spaudžiantį smegenis kaukolės skliauto kaulų lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu-strigimu, koma, dėl ko M. D. 2013 m. liepos 19 d. nuo galvos sumuÅ¡imo VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje mirė, tuo R.

K. tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė M. D., o taip pat veikdamas bendrininkų grupe su E. Å . pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, kurie sukliudė iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas BPK 329 straipsnio 1, 4 punktų pagrindu.Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 3 dalies 3 punktÄ , nes pripažino jį kaltu vadovaudamasis prieÅ¡taringais ir abejotinais įrodymais, neįsigilinęs į visÄ Ä¯rodomÄ jÄ bylos medžiagÄ , įrodymus vertino fragmentiÅ¡kai, selektyviai ir netgi tendencingai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta įvykių eiga toje dalyje, kad prie dujų kolonėlės R. K. sudavė kumščiu M. D. į galvÄ , nuo kurio nukentėjusysis pargriuvo, trypė kojomis gulinčio M. D. galvÄ , spardė į kitas kÅ«no vietas, o E. Å . spyrė tik į krÅ«tinę ir pilvÄ , yra nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis.Apeliantas cituoja specialisto iÅ¡vadÄ bei atkreipia dėmesį į tai, kad joje nėra nurodyta, kuris konkrečiai trauminis poveikis sukėlė M.

D. mirtį bei kad mirtis iÅ¡tiko nuo galvos sužalojimų visumos. Pirmosios instancijos teismas atsisakė į teismo posėdį iÅ¡kviesti ir apklausti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusį teismo medicinos ekspertÄ R. Ž., nors akivaizdu, jog tokie sužalojimai kaip poodinės kraujosruvos kairės akies iÅ¡oriniame kampe, kaktos deÅ¡inėje pusėje ir odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje negalėjo sukelti tokių pasekmių kaip mirtis. Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡ytos lūžio dislokacijos akivaizdu, jog lūžis yra pakauÅ¡inėje kaukolės pusėje, kuris galėjo atsirasti nukentėjusiajam nukritus, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog kai jis suduoda M.

D. smÅ«gius Å¡is nenukrenta ir nesuduoda į pakaušį, t. y. jis jokių mirtinų smÅ«gių M. D. prie degalinės durų nesudavė. Pirmosios instancijos teismas tendencingai iÅ¡kreipia vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas objektyvias aplinkybes, stengdamasis jas priderinti prie E. Å . parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, E. Å . parodymai, jog jis (R. K.) spardė ir trypė gulintį M. D. į galvÄ yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų.Teigia, kad bÅ«tent jo parodymus, jog jam nuėjus į automobilį nukentėjusįjį spardė E. Å ., patvirtina vaizdo įraÅ¡uose Evant201307120020120010, Evant20130712002123002 esančios aplinkybės, liudytojų A.

Ž., M. S., E. Ž. ir E. M. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tendencingai atmetė, jais selektyviai remdamasis tik ta dalimi, kuria grindė iÅ¡imtinai jo kaltę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad liudytojo A. Ž. parodymai nepatikimi dėl teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte konstatuotų aplinkybių, t. y. apie menkus liudytojo intelektinius sugebėjimus, mÄ stymo skurdumÄ , jog jis turi asocialių ir paranoiÅ¡kų bruožų, nustatyta paranoidinė Å¡izofrenija.

Apelianto manymu, psichologinio tyrimo metu nustatytas žemas intelekto koeficientas, rodantis menkÄ mÄ stymo gebėjimÄ , nesuteikia pagrindo A. Ž. parodymus vertinti kaip nepatikimus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko, kad liudytojas M. S. duotų parodymus įvykio vietoje, nes M. S. esant posėdžio salėje buvo apklausti liudytojai L. Å . ir S. L., kurie įvykio nematė ir buvo apklausiami visiÅ¡kai ne apie įvykio aplinkybes. Toks teismo atsisakymas ir liudytojui M. S. paskirta didelė 10 MGL bauda parodo tam tikrÄ susidorojimÄ su jam palankius parodymus duodančiais liudytojais ir leidžia pagrįstai suabejoti teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėtos E. Å . sportinės kelnės, kurias jis vilkėjo įvykio dienÄ , ir apžiÅ«ros metu nustatyta, jog ant jų buvo rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Byloje nebuvo atliktas tyrimas, kad nustatytų, ar tai buvo kraujo dėmės ir kieno jos. Å is tyrimas yra bÅ«tinas, nes tai patvirtintų faktÄ , kad M. D. spardė bÅ«tent E. Å .. Dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir dėl jo priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Nuteistasis nesutinka ir su teismo nustatyta veikÄ kvalifikuojančia aplinkybe – chuliganiÅ¡komis nusikaltimo padarymo paskatomis, nes degalinės parduotuvėje tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu M.

D. buvo agresyviai nusiteikęs, jo draugas A. Ž. stovėjo šalia ir laikė nukentėjusįjį, tai matyti vaizdo įraše. Po šio žodinio konflikto prie degalinės durų kilo abipusės muštynės, todėl chuliganiškos paskatos šioje situacijoje negali būti inkriminuojamos. Be to, nepagrįstai jo veika buvo dar kvalifikuota ir pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, nes nei vienas įvykį matęs asmuo nenurodė, kad pasijuto šiurkščiai pažemintas ar šokiruotas, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, nepadaryta žymi materialinė žala, nesutrikdyta normali įstaigos ar įmonės veikla.

Pažymi, kad konfliktas kilo dėl provokuojančių M. D. veiksmų.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, nepagrįstai pabrėžė, jog jis praeityje teistas 7 kartus ir tai jį apibÅ«dina kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo teistas labai seniai, t. y. kai buvo nepilnametis, o Å¡iuo metu iki sulaikymo dirbo, sukÅ«rė Å¡eimÄ , turi mažametį vaikÄ . Be to, teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – provokuojantį paties nukentėjusiojo elgesį.Nuteistasis praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė – atmesti.Nuteistojo R.

K. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nuteistojo kaltė padarius nuosprendyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ M. D. tyčinį nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas R. K. nusikalstamus veiksmus dar ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei subendrindamas už Å¡iÄ veikÄ paskirtÄ bausmę su bausme, paskirta už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ .Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai pripažino, jog bÅ«tent R.

K. nusikalstami veiksmai (į galvÄ suduoti smÅ«giai) sukėlė nukentėjusiojo mirtį. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl R. K. padarytos nusikalstamos veikos, įvertintas jų visetas, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei iÅ¡vados. Teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius visus – tiek nuteistÄ jį kaltinančius, tiek jį teisinančius – įrodymus, pateikė itin iÅ¡samiÄ jų analizę, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę.

Nuteistasis R. K. savo apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei iÅ¡vada, kad bÅ«tent jo M. D. suduoti smÅ«giai sukėlė pastarojo mirtį.Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylÄ iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Vadovaujantis teismų praktika, teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, 2K-164/2014). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos iÅ¡samiai, bylos duomenys pilnai buvo iÅ¡tirti, visi įrodymai nuosprendyje iÅ¡analizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai iÅ¡samiai ir argumentuotai iÅ¡dėstyti.

PrieÅ¡ingai negu teigiama R. K. skunde, tai, kad nebuvo atliktas ant E. Å . kelnių rastų į kraujÄ panaÅ¡ių žymių tyrimas, kaip nepatikimi įvertinti jam palankÅ«s liudytojų parodymai, liudytojui M. S. už trukdymÄ teismui vykdyti teisingumÄ paskirta bauda bei motyvuotai atmesta jo gynybos versija, nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Teismų praktikoje, nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas nesiejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-509/2010 2K-425/2012, 2K-P-89/2014).

Nuteistojo R. K. skunde nurodomi argumentai, kuriais iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai. Todėl skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas neatitinka bylos medžiagos ir pagrįsti vien tik nesutikimu su teismo padarytomis apeliantui nepalankiomis iÅ¡vadomis.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, pagrįstai ir neginčytinai nustatė, kad 2013 m. liepos 12 d., apie 0.25 val., degalinėje, Panevėžio m., tarp R.

K. ir M. D. kilo konfliktas, kuris po to tęsėsi ir lauke, ir kurio metu M. D. buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai. Å ie sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galvoje galėjo bÅ«ti padaryti suduodant kumščiais, spiriant, trypiant kojomis. Sužalojimas kairėje alkÅ«nėje galėjo bÅ«ti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus (1 t., b. l. 18-20).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas ir teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs teismo medicinos ekspertas R.

Ž.. Pastarasis patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 285/13 (05) ir paaiÅ¡kino, kad M. D. mirtis įvyko dėl trauminių poveikių kraujui iÅ¡siliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudus smegenis. Specialistas taip pat paaiÅ¡kino, kad lemtingi buvo du smÅ«giai, suduoti galvos kairėje ir deÅ¡inėje pusėje, nes jie yra stipriausi, nuo jų lūžo kaukolės kaulas. Kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietaisiais galvos smegenų dangalais lėmė du kontaktai galvos deÅ¡inėje ir kairėje pusėje, o kaukolės lūžis galėjo bÅ«ti padarytas ir mažiausiai nuo vieno tiesioginio kontakto.

Taigi iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. M 285/13 (05) ir jÄ pateikusio specialisto paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje matyti, kad M. D. įvykio metu galvos sumuÅ¡imas padarytas ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, iÅ¡ kurių du buvo lemtingi – sukėlę kaukolės lūžį ir vidinį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietaisiais smegenų dangalais, dėl ko buvo suspausti smegenys, nuo ko nukentėjusysis mirė praėjus septynioms paroms po įvykio. PrieÅ¡ingai nė apeliaciniame skunde teigia nuteistasis R.

K., nukentėjusiajam įvykio metu buvo padarytos ne tik poodinės kraujosruvos bei nubrozdinimai galvoje, bet ir dvi vidinės kraujosruvos, suspaudusios smegenis. Skunde apeliantas akcentuoja pakauÅ¡inį kaukolės kaulo lūžį ir tvirtina, kad jis galėjo atsirasti nukentėjusiajam nugriuvus, tačiau pastarajam nustatytos dvi vidinės kraujosruvos, o ne griuvimui bÅ«dinga viena kraujosruva. Tokiu bÅ«du nustatyta, kad M. D. mirė nuo dviejų vidinių kraujo iÅ¡siliejimų, iÅ¡ kurių mažiausiai vienas buvo sukeltas smÅ«giu sužalojant pastarojo galvÄ .Nuteistasis, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neigė spardęs M.

D., sudavęs jam mirtį sukėlusius smÅ«gius, tvirtina, kad nukentėjusįjį spardė E. Å ., o apeliantas su nukentėjusiuoju tik stumdėsi, nuo Å¡io gynėsi. Pirmosios instancijos teismas, itin iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs visus iÅ¡tirtus įrodymus – R. K. ir E. Å ., nukentėjusiųjų A. J. ir J. Ž., liudytojų A. Ž., E. M., I. V., E. Ž., A. K., S. L., M. S., L. Å . parodymus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , duomenis, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, byloje esančius vaizdo įraÅ¡us ir kitus byloje surinktus duomenis, palyginęs juos tarpusavyje, įvertinęs tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , pripažino, kad R.

K. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų naudojo prieÅ¡ M. D. fizinį smurtÄ , padarydamas jam galvos sužalojimus, sukėlusius pastarojo mirtį, o E. Å . tuo pačiu metu spyrė M. D. į pilvÄ ir krÅ«tinę ir Å¡iais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.Pirmosios instancijos teismas pačių nuteistųjų bei byloje apklaustų liudytojų parodymus pagrįstai vertino kaip patikimus tiek, kiek jie atitiko byloje esančiuose įvykio vietos vaizdo įraÅ¡uose bei Å¡ių vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ Ä¯vykių eigÄ , bei kiek jie sutapo tarpusavyje ir neprieÅ¡taravo kitiems bylos įrodymams.

Tiek bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiÅ«rėti byloje esantys įvykio vaizdo įraÅ¡ai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai motyvuota, kokiais bylos įrodymais teismas remiasi, o kokiais nesivadovauja kaip nepatikimais. IÅ¡ kartu su nukentėjusiuoju įvykio vakarÄ buvusio liudytojo A. Ž. parodymų bei degalinės darbuotojų liudytojų E. M. ir E. Ž. parodymų, sutampančių su vaizdo įraÅ¡e Event20130712001511001.avi užfiksuotais duomenimis, matyti, kad degalinės parduotuvėje žodinį konfliktÄ su M.

D. pradėjo R. K., dėl ko, kaip seka iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o „VIDAUS“ failo Event20130712002012001.avi, tarp jų atsistojo degalinės darbuotojas E. Ž., tuomet R. K. su E. Å . išėjo iÅ¡ parduotuvės ir įsėdo į netoli durų stovėjusį automobilį. Liudytojai A. Ž. ir E. Ž., o taip pat ir nuteistasis E. Å . parodė, kad M. D. ir A. Ž. tik išėjus iÅ¡ degalinės parduotuvės, R. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir sparčiai priėjęs prie M. D., pirmas sudavė smÅ«gį Å¡iam kumščiu į galvÄ , o vėliau sudavė dar kelis smÅ«gius kumščiais nukentėjusiajam į galvÄ , kas sutampa su vaizdo įraÅ¡e Event20130712002123002.avi fiksuota įvykių eiga.

Liudytojas E. Ž. taip pat parodė, kad iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡lipęs ir su R. K. buvęs jaunuolis, kuris taip pat dalyvavo muÅ¡tynėse. Å ie liudytojo parodymai sutampa su paties E. Å . parodymais, kad R. K. su M. D. stumdantis, jis bandė smÅ«giuoti kumščiu M. D., norėdamas juos iÅ¡skirti, tačiau nepataikė. Tai neprieÅ¡tarauja vaizdo įraÅ¡o ir jo apžiÅ«ros protokolo duomenims, iÅ¡ kurių matyti, kad E. Å . vienÄ kartÄ bandė smÅ«giuoti kumščiu M. D., tačiau dėl to, kad M.

D. užstojo vaizdÄ , įraÅ¡e neužfiksuota, ar E. Å . pastarajam sudavė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog po Å¡io E. Å . veiksmo M. D. kÅ«no padėtis nepakito, kitų neginčijamų duomenų, kad E. Å . sudavė smÅ«gį M. D. byloje nėra, todėl nepaneigti E. Å . parodymai, kad jis nepataikė M. D., kai smÅ«giavo kumščiu. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo E. M. parodymais teisiamajame posėdyje apie tai, jog prie degalinės durų daugiausiai R.

K., o taip pat ir E. Å . sudavė smÅ«gius M. D., kadangi jie prieÅ¡tarauja vaizdo įraÅ¡o duomenims bei jo paties teisiamajame posėdyje perskaitytiems (4 t., b. l. 102) ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams apie tai, kad tuo metu buvo išėjęs į sandėlį, o grįžęs tik pamatė spardomÄ gulintį M. D. (1 t., b. l. 78-79). Liudytojų E. M., E. Ž., A. Ž., nuteistojo E. Å . parodymai apie tai, kad besigrumdami R. K. su M. D. pasislinko link kolonėlės kampo sutampa su vaizdo įraÅ¡e užfiksuota įvykių eiga, iÅ¡ kurios matyti, kad R.

K. su M. D. susikibę stumdydamiesi ėjo link degalinės kampo (prie dujų kolonėlės), R. K. du kartus kumščiu bandė smūgiuoti M. D., o E. Š. ėjo atokiau, M. D. smūgių nesudavė ir visi išėjo iš vaizdo kameros filmuojamos teritorijos.Apygardos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad byloje surinktais įrodymais – liudytojų E. M., E. Ž., A. Ž., taip pat ir pačių nuteistųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad konfliktas tęsėsi prie dujų kolonėlės, kur prieš M.

D. toliau buvo smurtaujama. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ M. D. prie dujų kolonėlės, pagrįstai vadovavosi liudytojų E. Ž., E. M. parodymais tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje bei atitinka kitus bylos įrodymus, o taip pat nuteistojo E. Å . teisiamajame posėdyje duotais parodymais, atitinkančiais įvykių eigÄ bei vaizdo įraÅ¡o, susijusio su Å¡ioje dalyje užfiksuotomis aplinkybėmis. IÅ¡ E. Å . parodymų matyti, kad ir ties kolonėle R.

K. sudavė smÅ«gį kumščiu M. D., nuo kurio pastarasis pargriuvo. Pats nuteistasis R. K. taip pat pripažino Å¡iÄ aplinkybę, tik parodė, kad M. D. pargriuvo ne nuo smÅ«gio, o nuo jo pastÅ«mimo. Apeliantas teisus teigdamas, kad konflikto tęsinys prie dujų kolonėlės truko neilgÄ laiko tarpÄ . PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad jame nuteistojo R. K. nesimato 3 sekundes, tačiau tai pakankamas laiko tarpas suduoti smÅ«gį, ko iÅ¡ esmės neneigia ir pats nuteistasis, teigdamas, jog jis pastÅ«mė M.

D.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi E. Å . parodymais apie tai, kad gulinčiam M. D. jis įspyrė į krÅ«tinę ir pilvÄ , kadangi tokias aplinkybes jis nuosekliai parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, iÅ¡skyrus pirminius parodymus, kurie neatitinka objektyviais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, bei buvo duoti R. K. artimųjų įtakoje, siekiant, kad E. Å . prisiimtų visÄ atsakomybę (3 t., b. l. 17-18, 4 t., b. l. 98-99, 114, 115). Apelianto argumentus, kad nukentėjusiajam nugriuvus jis sugrįžo į automobilį, o E. Å . spardė M.

D. vienas, paneigia nuosprendyje detaliai aptarti ir įvertinti E. Š. parodymai apie tai, kad jie sugrįžo į automobilį kartu ir išvažiavo. Šie parodymai sutampa su liudytojo E. M. parodymais apie tai, kad abu nuteistieji įsėdo į automobilį ir išvažiavo, bei neprieštarauja vaizdo įrašo duomenims, kuriuose nors ir nesimato automobilio keleivio durelių bei E. Š. įsėdimo momento, bet matosi vairuotojo durelės, pro kurias įsėda R. K. ir iškart išvažiuojantis automobilis. Nuosprendyje pagrįstai daroma išvada, kad šios aplinkybės paneigia R.

K. parodymus, kad M. D. pargriuvus, jis grįžo į automobilį ir smurto daugiau prieÅ¡ jį nenaudojo, o E. Å . koja iÅ¡ virÅ¡aus trypė pastarajam į galvÄ . Tai, kad abu nuteistieji spardė M. D., patvirtina liudytojų E. Ž. ir E. M. parodymai. Liudytojas E. Ž. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad matė E. Å . spiriant gulinčiam M. D., tačiau nematė į kuriÄ kÅ«no vietÄ , o R. K. jam užstojo E. Å ., todėl tiksliai nematė, kokius veiksmus pastarasis atliko. IÅ¡ liudytojo E. M. parodymų matyti, kad gulintį M.

D. abu kaltinamieji, stovėdami iÅ¡ abiejų pusių, kojomis trypė su koja iÅ¡ virÅ¡aus į galvÄ , E. Å . spardė dar ir į krÅ«tinę. Teisiamajame posėdyje Å¡ių parodymų patikimumui patikrinti buvo perskaityti (4 t., b. l. 102) Å¡io liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad R. K. ir E. Å . gulintį M. D. trypė kojomis iÅ¡ virÅ¡aus į krÅ«tinę, o E. Å . dar spyrė į Å¡onus (1 t., b. l. 76-86). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. M. parodymai teisiamajame posėdyje dėl smÅ«gių sudavimo į galvÄ prie dujų kolonėlės gulinčiam M.

D. abejotini, tačiau duoti sÄ Å¾iningai suklydus, kadangi iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad jis į dujų kolonėlės pusę žiÅ«rėjo ne viso konflikto metu, nenustatyta aplinkybių, kad jis bÅ«tų suinteresuotas sakyti netiesÄ . Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ paties E. M. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad atsakydamas į kolegijos pirmininkės klausimÄ , Å¡is liudytojas neneigė, kad R. K. artimieji prašė visÄ kaltę versti E. Å ., nurodant, kad pastarasis smurtavo prieÅ¡ M.

D., o R. K. nieko nedarė (4 t., b. l. 103).Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. Ž. parodymais dalyje dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ M. D. prie dujų kolonėlės. Nuosprendyje motyvuotai nurodyta, kad Å¡io liudytojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, jog M. D. iÅ¡ virÅ¡aus į galvÄ spardė E. Å ., o tuo metu R. K. jau sėdėjo automobilyje, nesutampa su jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, perskaitytais teisiamajame posėdyje (4 t., b. l. 53), liudytojų E. M. ir E. Ž. parodymais bei vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota įvykių eiga.

Liudytojo A. Ž. parodymai Å¡ioje dalyje pagrįstai atmesti kaip nepatikimi ne tik dėl jų prieÅ¡taringumo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, Å¡io liudytojo parodymai nagrinėjant bylÄ teisme buvo itin padriki, nenuoseklÅ«s, liudytojas neneigė, kad sunkiai atsimena įvykio aplinkybes, kurio metu buvo stipriai apgirtęs, be to, parodė sergantis įvairiomis ligomis, geriantis vaistus, nuo kurių blogėja atmintis. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad liudytojui A. Ž. pirmosios instancijos teismas paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar dėl turimų susirgimų jis, apklausiamas teismo posėdyje, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ir ar galėjo duoti parodymus.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87 TPK-29/2014 konstatuota, kad liudytojas A. Ž., apklausiamas teisiamajame posėdyje, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, ir galėjo duoti parodymus. Kita vertus, jam nustatyti menki intelektiniai gebėjimai, nepakankamai produktyvÅ«s mÄ stymo sugebėjimai, asmenybės asocialÅ«s ir paranojiÅ¡ki bruožai. Be to, iÅ¡ Å¡io akto tiriamosios dalies matyti, kad liudytojas neneigė prieÅ¡ teisiamÄ jį posėdį iÅ¡gėręs didelę dozę raminančių vaistų, nes jaudinosi (4 t., b. l. 65-67).

Aptartų nustatytų aplinkybių visuma, prieÅ¡ingai negu teigia apeliaciniame skunde R. K., pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui A. Ž. parodymus, nesutampančius su kitais bylos įrodymais, vertinti kaip nepatikimus.Remdamasis aptartais bylos įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė paties nuteistojo R. K. parodymus apie tai, kad jis nesudavė smÅ«gių kumščiais M. D., jo nespardė, netrypė kojomis į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, o tai padarė E. Å ., ir teisingai vertino tokius R.

K. parodymus, kaip pastarojo pasirinktÄ gynybos taktikÄ , siekiat iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendyje teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė apie nuteistojo bandymus iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, iÅ¡ pradžių R. K. artimiesiems darant spaudimÄ kitam nuteistajam E. Å ., R. K. artimiesiems – liudytojams A. K. ir S. L. duodant su kitais bylos įrodymais nesutampančius, prieÅ¡taringus, R. K. kuo palankesnius parodymus, R. K. sutuoktinės A. K. iniciatyva liudytojui M. S. davus parodymus apie neva jo matytas įvykio aplinkybes.

Pastarojo parodymus pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir sugretinęs su kitais bylos įrodymais, pagrįstai vertino, kaip tikrovės neatitinkančius, duotus siekiant suklaidinti teismÄ ir padėti R. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, liudytojui M. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje atsisakius atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje ir parodyti vietas, kuriose matė muÅ¡tynes, pargriuvusį jaunuolį bei vietÄ , iÅ¡ kurios stebėjo įvykį, teismui nenustačius BPK numatytų aplinkybių, kurioms esant jis gali pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, tuo trukdant teismui vykdyti teisingumÄ , nevykdant teisėtų teismo nurodymų, motyvuotai paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda (4 t., b. l. 35-36).Taigi, byloje esančiais ir teismo įvertintais įrodymais nustatyta, kad prie degalinės parduotuvės lauko durų R.

K. sudavė smÅ«gius kumščiais M. D. į galvÄ , o vėliau prie dujų kolonėlės spardė į galvÄ , kurioje pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 285/13 (05) nukentėjusiajam konstatuoti mirtį sukėlę sužalojimai. Nuosprendyje teisingai konstatuota, kad R. K. nusikalstamus veiksmus – smÅ«gių sudavimÄ kumščiais ir koja M. D. į galvÄ ir dėl to atsiradusius padarinius – galvos sužalojimus, nuo kurių M. D. mirė, sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taip pat iÅ¡ nustatytų objektyvių aplinkybių, matyti, kad R.

K., stipriai smÅ«giuodamas silpnai besiprieÅ¡inusiam M. D. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , suvokė savo veiksmų pavojingumÄ nukentėjusiojo gyvybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas aplinkybes teisingai konstatavo, kad apeliantas nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas veiksmų pavojingumÄ , ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.Pagrįstai pripažinęs R.

K. kaltu dėl M. D. nužudymo, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ nustatydamas ir šį nusikaltimÄ kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas ir nuteisdamas R. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Jame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje nužudymas laikomas padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar esant akivaizdžiai neadekvačiai priežasčiai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu chuliganiškų paskatų buvimu R. K. veikoje pagrįstai pripažinta tai, kad jis viešoje vietoje, degalinės teritorijoje, matant ir stebint pašaliniams asmenims, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, dėl menkavertės dingsties (kad M.

D. į jį žiÅ«rėjo degalinės parduotuvėje), t. y. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, smÅ«giavo jokios grėsmės nekėlusiam M. D., siekdamas pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius. Tokia R. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Tačiau R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už tuos pačius veiksmus nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje, tais atvejais, kai vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad vieÅ¡oje vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas nužudymas, Å¡i veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-261/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. paskatos buvo chuliganiÅ¡kos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , be nukentėjusiojo sumuÅ¡imo, kaltininkas nepadarė. IÅ¡ degalinės darbuotojų – liudytojų E. Ž. ir E. M. parodymų matyti, kad jų darbas nutrauktas nebuvo, lauke besitęsusios grumtynės tarp R. K. ir M. D. netrukdė aptarnauti tuo metu į degalinę užsukusių kitų klientų. Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R.

K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiÅ¡kas paskatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. K. pripažinimo kaltu pagal dėl BK 284 straipsnio 1 dalį naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo seka, jog, jo manymu, M. D. nužudė ne jis, o E. Å ..

Pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartų įrodymų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl nukentėjusiojo nužudymo yra kaltas vienas R. K., ir E. Å . pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisino. Å ioje dalyje nei prokurorai, nei nukentėjusiosios nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Apygardos teismas įvertino tai, kad nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad smÅ«gius į galvÄ M. D. sudavė ir E. Å ., o pastarojo ir R. K. nusikalstamus veiksmus siejo vieninga tyčia ar susitarimas žiauriai smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį, esant specialisto iÅ¡vadai Nr. M 285/13 (05), jog M.

D. mirė bÅ«tent nuo galvos sužalojimų, o ne nuo sužalojimų visumos, atsižvelgiant į E. Å . veiksmų intensyvumo laipsnį, ir jį pagrįstai iÅ¡teisino dėl M. D. nužudymo. Tai atitinka teismų praktikÄ , pagal kuriÄ bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos bei tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl padarinių (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K–94/2014).

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad esant abejonėms, jog E. Å . sudavė smÅ«gius į galvÄ gulinčiam M. D. ir nesant kitų nenuginčijamų objektyvių įrodymų, kilusios abejonės vertinamos jo naudai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014). Nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra R. K. apeliacinio skundo teiginys, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis M. D. elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kitÄ asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį, t. y.

Å¡is iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti. IÅ¡ byloje esančių degalinės darbuotojų liudytojų E. M. ir E. Ž. parodymų ir įvykio vaizdo įrašų matyti, kad konfliktÄ dėl menkavertės dingsties dar degalinės parduotuvėje pradėjo R. K.. Vėliau, jau išėjęs į laukÄ ir įsėdęs į vairuojamÄ automobilį, R. K. pamatė iÅ¡ degalinės parduotuvės išėjusį ir prie durų stovėjusį M. D., vėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, sugrįžo prie degalinės parduotuvės ir priėjęs pirmas sudavė smÅ«gį kumščiu M.

D. į galvÄ , vėliau sudavė daugiau smÅ«gių silpnai besiprieÅ¡inusiam nukentėjusiajam. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡keltÄ versijÄ , kad konfliktÄ iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Å¡ios R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.Nuteistojo R. K. apeliacinio skundo teiginys, kad jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, taip pat nepagrįstas.

Skiriant bausmę R. K. buvo įvertinta tai, kad jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo žmogaus gyvybei pasekmės – itin sunkios ir neatstatomos. Nenustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę R. K. buvo atsižvelgta ir jo asmenybę – anksčiau septynis kartus teistas už tyčinius nusikaltimu, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės charakterizuoja R. K. kaip linkusį daryti teisės pažeidimus, nepadariusį iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų. Be to, skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad R. K. nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. R. K. inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs visas bausmės paskyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ä®vertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė (15 metų) – iÅ¡ esmės artima sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (14 metų).

Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar aiÅ¡kiai per griežta. Vertinti R. K. paskirtÄ bausmę kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra jokio pagrindo. Tokio dydžio bausmė už kvalifikuotÄ nusikaltimÄ gyvybei yra proporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, todėl nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti.

Å velninant nuteistajam paskirtÄ bausmę bÅ«tų nepasiekti bausme siekiami tikslai bei neįgyvendintas vienas iÅ¡ pagrindinių ir visuotinai pripažintų baudžiamosios teisės principų – atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas. Nors R. K. iÅ¡teisintinas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos laisvės atėmimo dydis nesikeičia, kadangi bausmės nuosprendžiu buvo subendrintos apėmimo bÅ«du, pagal kurį griežtesnė bausmė, paskirta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , apėmė Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl pripažinimo R. K. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 63 straipsnio nuostatų taikymo bendrinant pagal šį straipsnį paskirtÄ bausmę su bausme, paskirta už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , naikintina, ir R. K. dėl Å¡ios nusikalstamo veikos padarymo iÅ¡teisintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu: n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria R.

K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:R. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmių apėmimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Palikti R.

K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                        Laima Garnelienė Teisėjai                                                                                   RÅ«ta Mickevičienė Elena VainienėÂ