2021-01-20 Nr. AB-1329-3-65-3-00258-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-21-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00258-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Ąžuolyno meškučių cirkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Ąžuolyno meškučių cirkas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Ąžuolyno meškučių cirkas“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ) teismo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PGGAI-2“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu buvo paskirta 3 000 Eur dydžio ekonominė sankcija už tai, kad 2019 m. birželio 11 d., atlikus neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog rudosios meškos patinas Vipas neturi galimybės išeiti į lauko patalpą, slėptis, laipioti, maudytis, bet kuriuo metu rasti vandens, valytis kailį smėlio ploteliuose, o rudosios meškos patelė Kvina patikrinimo metu nerasta. Viešosios įstaigos Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (toliau – ir Organizacija) 2019 m. balandžio 15 d. direktorė pranešė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie būtinybę konfiskuoti VšĮ laikomas meškas. N. Z. 2019 m. balandžio 18 d. Departamentui pateikė prašymą, kad, pasibaigus cirko gastrolėms, kaip įmanoma skubiau būtų paimtos trys meškos – Ąžuoliukas, Cilė ir Ryga, laikomos kavinėje „Plūgo broliai“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir rudosios meškos patinas Kvinas, laikomas (duomenys neskelbtini). Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktorius 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. AV-177 panaikino 2015 m. vasario 23 d. išduotą leidimą Nr. A-P-2/2015 laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (toliau – ir Leidimas). Apie tai 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. 26-A4-4230 buvo pranešta Ministerijai, Departamentui, Panevėžio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – ir Tarnyba). Pareiškėjas 2019 m. birželio 12 d. perdavė mešką Vipą Lietuvos zoologijos sodui. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. liepos 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-573-762/2019 mešką Vipą konfiskavo. Gyvūnai iš VšĮ turėjo būti paimti nuo 2019 m. balandžio 15 d., kai Organizacija pranešė apie būtinybę konfiskuoti gyvūnus. Tačiau atsakovas, neatsižvelgęs į šias aplinkybes, Nutarimu skyrė ekonominę sankciją.

3. Pareiškėjo atstovas advokatas J. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad įvairios tarnybos nepagrįstai persekiojo VšĮ ir jos vadovą N. Z.. Organizacija dar 2019 m. balandžio 15 d. surašė aktą, kad pareiškėjas gyvūnus laiko netinkamomis sąlygomis, informavo apie tai įvairias tarnybas. VšĮ sankcijos taikomos nepagrįstai, kadangi įgaliotos institucijos nesprendė dėl N. Z. 2019 m. balandžio 18 d. prašymo paimti meškas, gyvūnų nepaėmė ir nepasirūpino jų gerove. Departamentas turėjo imtis priemonių, kad meškos būtų perkeltos į tinkamas sąlygas. Priimant Nutarimą VšĮ meškų nebeturėjo, Leidimas buvo panaikintas, todėl duoto privalomojo nurodymo nebebuvo įmanoma įvykdyti. Taikant ekonominę sankciją, buvo pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo principas, kadangi N. Z., kaip VšĮ vadovas, buvo nubaustas administracine bauda, o Nutarimu už tą patį pažeidimą VšĮ pritaikyta ekonominė sankcija. VšĮ ir N. Z. faktiškai yra tas pats asmuo, todėl pareiškėjui neturint lėšų sumokėti paskirtą ekonominę sankciją, jos išieškojimas būtų nukreiptas į N. Z. turtą. Departamentas, priimdamas Nutarimą, rėmėsi tais pačiais dokumentais, kurių pagrindu administracinio nusižengimo byloje skirta administracinė bauda. Žinant apie Leidimo panaikinimą ir kad meškos priklauso N. Z., VšĮ negalėjo būti skirta ekonominė sankcija.

4. Pareiškėjo atstovas direktorius N. Z. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad meškos priklauso asmeniškai jam, o ne VšĮ. Meškos cirko veikloje buvo naudojamos pagal panaudos sutartį, o pasibaigus gastrolėms, buvo grąžintos N. Z.. Kadangi meškos buvo paimtos, o Leidimas panaikintas, todėl ekonominė sankcija VšĮ paskirta nepagrįstai. Buvo vykdoma meškų voljero rekonstrukcija, todėl buvo prašoma pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Vykstant voljero rekonstrukcijai, vieną mešką, kuri buvo agresyvi ir trukdė voljero tvarkymo darbams, dienos metu uždarydavo į pervežimo mašinos narvą. Voljero rekonstrukcija vyko nuo 2018 m. spalio mėn., tačiau darbai užtrūko, nes sulūžo mašinos, dėl molingos žemės nesisekė sudėti stulpų, be to, darbus nuolat stabdė įvairios tarnybos, kurios rašydavo aktus ir trukdydavo dirbti. Visus rekonstrukcijos darbus įmonė vykdė neatlygintinai, su ja sutarčių nebuvo sudaryta. 2019 m. gegužės 2 d. patikrinimo metu dalis voljero buvo pastatyta, tačiau šį voljerą nusprendė didinti, kadangi planavo įrengti meškų rezervatą ir jį 2019 m. rugpjūčio mėn. atidaryti. Šio patikrinimo metu meška Kvina buvo gyva ir sveika, ją dienos metu laikė puspriekabėje, kad netrukdytų voljero rekonstravimo darbams. Meškos patinas Vipas buvo laikomas 65 kv. m patalpoje su stogu, šios patalpos viena siena buvo atvira, patalpoje buvo įrengtos vandens girdyklos, buvo šieno rulonas, patalpoje ir teritorijoje buvo vonia, smėlis, lipynė. Vakarais Vipas galėdavo išeiti į lauką, kur buvo subetonuotas ir uždengtas vandeniu neužpildytas baseinas, jis kartu su Vipu eidavo maudytis į ežerą. Vedė specialų gyvūnų laikymo registrą, galimai patikrinimo metu šio registro neturėjo, tačiau vėliau jį pateikė. Meška Kvina sirgo epilepsija, ji nugaišo, todėl ją sudegino lauže. Nenorėdamas viešinti šio fakto, sakė, jog mešką Kviną paleido į mišką. Vertino, kad suinteresuoti asmenys, tarp jų ir Organizacija bei jos vadovė, dėjo pastangas sunaikinti VšĮ, nes Telšiuose norima įrengti meškų rezervatą.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad nustačius Lietuvos Respublikos gyvūnų gėrovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gėrovės ir apsaugos įstatymas) reikalavimų pažeidimus, pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 ir 3 punktais, 2018 m. spalio 2 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. P-G10-2 iki 2018 m. lapkričio 21 d. nutraukti rudųjų meškų laikymą sunkvežimio puspriekabėje ir perkelti šiuos gyvūnus į Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. D1-533/B1-310 (toliau – ir Taisyklės), 4 priede nurodytą ir pagal reikalavimus įrengtą lauko ar vidaus patalpą. Departamento Inspektorius, 2019 m. gegužės 22 d. atlikęs pareiškėjo neplaninį patikrinimą, nustatė, kad rudosios meškos patinas Vipas neturi galimybės išeiti į lauko patalpą, slėptis, laipioti, maudytis, bet kuriuo metu rasti vandens, o rudosios meškos patelė Kvina laikoma mažesnėje nei 6 kv. m patalpoje, kurios aukštis mažesnis nei 3 m, ji neturi galimybės išeiti į lauko patalpą, slėptis, laipioti, maudytis, ilsėtis, valytis kailį smėlio ploteliuose, bet kuriuo metu rasti vandens.

Nustačius, kad taip buvo pažeisti Taisyklių 28, 39 punktų, 4 priedo 3.1, 3.2, 3.6 punktų, 22 punkto, 4 priedo 1 lentelės 4.14 punkto reikalavimai, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, 2019 m. gegužės 22 d. pareiškėjui buvo duotas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. PN31-1 iki 2019 m. birželio 6 d. perkelti (duomenys neskelbtini) laikomas meškas į lauko ir vidaus patalpas, atitinkančias Taisyklių 4 priedo reikalavimus, bei užvesti registrą, kuriame būtų įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus.

Neplaninio pareiškėjo patikrinimo, vykusio 2019 m. birželio 11 d., metu buvo nustatyta, kad rudosios meškos patinas Vipas neturi galimybės išeiti į lauko patalpą, slėptis, laipioti, maudytis, bet kuriuo metu rasti vandens, valytis kailį smėlio ploteliuose, šio gyvūno faktinė gerovės būklė nuo 2019 m. gegužės 22 d. nepasikeitusi, o rudosios meškos patelė Kvina patikrinimo metu nerasta. N. Z. žodžiu paaiškino, kad mešką Kviną paleido į laisvę. VšĮ vadovas buvo užvedęs registrą, kuriame rašomi duomenys apie laikomus gyvūnus.

Nustačius, kad privalomasis nurodymas Nr. PN31-1 įvykdytas nepilnai, buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė juridiniams asmenims įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 126 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo 2019 metų balandžio 18 d. pateiktas prašymas kaip galima skubiau paimti tris meškas nepašalina pareigos laikyti laukinius gyvūnus pagal Taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus.

7. Atsakovo Departamento atstovas G. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. gegužės 2 d. vykusio patikrinimo metu VšĮ vadovas N. Z. pateikė dokumentus, kurie patvirtino, jog dvi meškos pagal panaudos sutartį yra perduotos pareiškėjui, kitokių dokumentų nebuvo pateikta. Šio patikrinimo metu buvo nustatyti beveik tapatūs pažeidimai kaip ir 2018 metais, todėl VšĮ duotas pakartotinis privalomasis nurodymas pažeidimus pašalinti. Pats juridinis asmuo pažeidimo nepadaro, teisės normų reikalavimų pažeidimus padaro darbuotojai, veikiantys juridinio asmens naudai. Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta atsakomybė juridiniams asmenims, todėl dvigubo nubaudimo principas nebuvo pažeistas, be to, VšĮ ir N. Z., kaip fizinio asmens, turtas yra atribotas. 2019 m. gegužės 2 d. patikrinimo metu buvo nustatyti tik nežymūs pasikeitimai, lyginant su 2018 metais atliktu patikrinimu, į tai buvo atsižvelgta, nustatant ekonominės sankcijos dydį. Leidimo panaikinimas nepašalino VšĮ pareigos užtikrinti gyvūnų gerovę, kadangi meškomis rūpintis turėjo jų savininkas. Priimant Nutarimą, buvo žinoma apie Leidimo panaikinimą, tačiau pažeidimas laikomas baigtu, kai neįvykdomas privalomasis nurodymas. Nuobaudos skyrimui yra numatytas 2 metų laikotarpis. Meškos patinas Vipas Lietuvos zoologijos sodui buvo perduotas tik 2019 m. birželio 12 d., o iki to laiko jį laikė pareiškėjas.

8. Atsakovo Departamento atstovas D. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis atliko tris VšĮ patikrinimus. 2019 m. gegužės 22 d. surašytame patikrinimo akte nurodyti duomenys yra teisingi. Patikrinimo metu meškos patelė buvo laikoma puspriekabėje, kaip paaiškino N. Z., dėl vykstančios voljero rekonstrukcijos. Nors buvo matyti, jog remonto darbai vykdomi, tačiau patikrinimo dieną rekonstrukcijos darbai nevyko, dirbančių asmenų nebuvo. Meškos patinas Vipas buvo laikomas apleistame pastate, kurio vienoje sienoje įrengtos grotos. Nors ši patalpa didelė, tačiau joje šiaudų, lipynių, vandens nebuvo. Teisės aktai nenumato galimybės laikyti gyvūnus Taisyklių reikalavimų neatitinkančiose patalpose net ir tuo atveju, jei vykdomi gyvūnų laikymo patalpų remonto darbai.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

10.1. VšĮ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2002 m. rugsėjo 6 d.;

10.2. Agentūra 2015 m. vasario 23 d. pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. A-P-2/2015 laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus;

10.3. Departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. spalio 2 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. P-G10-2 iki 2018 m. lapkričio 21 d. nutraukti rudųjų meškų laikymą sunkvežimio puspriekabėje ir perkelti jas į Taisyklių 4 priedo reikalavimus atitinkančią lauko ar vidaus patalpą;

10.4. Organizacija 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą, Departamentą, Tarnybą, kad N. Z. vadovaujamos VšĮ teritorijoje yra laikomos dvi rudosios meškos, kurioms dėl žiauraus savininko elgesio gresia suluošinimas ir žūtis;

10.5. Inspekcijos vyriausiasis specialistas D. Š. 2019 m. gegužės 22 d. atliko VšĮ neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo patikrinti pareiškėjo valdomi aptvarai, voljerai ir kiti statiniai, surašytas patikrinimo aktas Nr. PA42-62. Patikrinimo metu nustatyta, kad rudosios meškos patinas Vipas neturi galimybės išeiti į lauko patalpą, slėptis, laipioti, maudytis, bet kuriuo metu rasti vandens; rudosios meškos patelė Kvina laikoma mažesnėje nei 6 kv. m patalpoje, kurios aukštis mažesnis nei 3 m, ji neturi galimybės išeiti į lauko patalpą, slėptis, laipioti, maudytis, ilsėtis, valytis kailį smėlio ploteliuose, bet kuriuo metu rasti vandens;

10.6. Inspekcija 2019 m. gegužės 22 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. PN3-1 iki 2019 m. birželio 6 d. perkelti (duomenys neskelbtini) laikomas meškas į lauko ir vidaus patalpas, atitinkančias Taisyklių 4 priedo reikalavimus, ir užvesti registrą, kuriame būtų įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą);

10.7. Inspekcijos 2019 m. gegužės 27 d. atlikto patikrinimo metu parengto patikrinimo akto Nr. PA42-70 duomenimis nustatyta, kad VšĮ patalpose rudosios meškos patelė Kvina nebelaikoma;

10.8. Agentūros direktorius 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. AV-177 „Dėl 2015 m. vasario 23 d. leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. A-P-2/2015 panaikinimo“ panaikino VšĮ išduotą Leidimą ir apie tai 2019 m. birželio 10 d. pranešimu Nr. (26)-A4-4230 informavo pareiškėją, Departamentą, Ministeriją, Tarnybą;

10.9. Inspekcijos viršininkas A. B. ir šios inspekcijos vyriausiasis specialistas D. Š. 2019 m. birželio 11 d. atliko VšĮ neplaninį patikrinimą ir jo rezultatus užfiksavo patikrinimo akte Nr. PA42-74;

10.10. VšĮ 2019 m. birželio 12 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė Lietuvos zoologijos sodui saugojimui rudosios meškos patiną Vipą iki N. Z. bus išduotas leidimas laikyti šį gyvūną nelaisvėje;

10.11. Inspekcijos vyriausiasis specialistas D. Š. 2019 m. liepos 22 d. VšĮ, atstovaujamai šios įstaigos direktoriaus N. Z., surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. PGAAI-2, konstatavus, kad VšĮ neįvykdė 2019 m. gegužės 22 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 ir taip pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalyje;

10.12. Departamento Inspektorius G. K., nustatęs, kad VšĮ neįvykdė 2019 m. gegužės 22 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN31-1, Nutarimu VšĮ už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skyrė ekonominę sankciją – 3 000 Eur dydžio baudą.

11. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo atstovų teiginius, kad rudųjų meškų savininkas buvo N. Z., kaip fizinis asmuo, o ne VšĮ, todėl pareiškėjui negalėjo būti taikoma ekonominė sankcija. Teismas akcentavo, kad perdavimo ir priėmimo aktų duomenys patvirtina, kad N. Z. 2014 m. gegužės 2 d. perdavė VšĮ dvi meškas – Vipą ir Kviną, todėl nuo šios datos pareiškėjas buvo teisėtas šių gyvūnų valdytojas. Pareiškėjas nepateikė rašytinių dokumentų, jog rudąsias meškas Vipą ir Kviną grąžino N. Z..

12. Teismas, įvertinęs Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A13.-573-762/2019 medžiagą, šioje byloje 2019 m. liepos 15 d. priimto įsiteisėjusio nutarimo turinį, konstatavo, kad rudosios meškos patinas Vipas ir rudosios meškos patelė Kvina buvo laikomi VšĮ teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad dvi rudosios meškos Vipas ir Kvina iš VšĮ turėjo būti paimtos nuo 2019 m. balandžio 15 d., kai Organizacija įvairioms aplinkos apsaugos institucijoms pranešė apie būtinybę konfiskuoti šiuos gyvūnus, nurodydamas, kad Organizacijos 2019 m. balandžio 15 d. pranešimo duomenimis ši įstaiga Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą, Departamentą, Tarnybą informavo apie tai, kad VšĮ laikomos dvi rudosios meškos, kurioms dėl žiauraus savininko elgesio gresia suluošinimas ir žūtis. Šiame pranešime Organizacija išsamiai aprašė pareiškėjo vykdomas priešingas teisei veikas bei prašė nedelsiant imtis įstatymo numatytų priemonių gyvūnus konfiskuoti, perkeliant juos į gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas, kur gyvūnams būtų suteikta būtina veterinarinė pagalba. Teismas vertino, kad šis pranešimas turėjo informacinį pobūdį ir negalėjo sukelti teisinių padarinių jokiai institucijai, kadangi teisės aktai Organizacijai nėra suteikę įgalinimų duoti privalomuosius nurodymus. Organizacija 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu tik informavo kompetentingas institucijas apie dviejų rudųjų meškų laikymą VšĮ galimai netinkamomis sąlygomis. Šis pranešimas gali būti laikomas pagrindu pradėti tyrimą dėl gyvūnų teisių pažeidimų, o ne privalomo pobūdžio administraciniu aktu ir pagrindu paimti dvi rudąsias meškas iš VšĮ.

14. Teismas, akcentuodamas Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalies teisinį reglamentavimą, nustatė, kad VšĮ 2019 m. gegužės 22 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN31-1 iki 2019 m. birželio 6 d. perkelti (duomenys neskelbtini) laikomas dvi rudąsias meškas į lauko ir vidaus patalpas, atitinkančias Taisyklių 4 priedo reikalavimus; užvesti registrą, kuriame būtų įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus. Šis privalomasis nurodymas duotas Inspekcijai 2019 m. gegužės 22 d. atlikus neplaninį (duomenys neskelbtini) esančių aptvarų, voljerų ar kitų statinių, kuriuose laikomos rudosios meškos, patikrinimą pagal 2019 m. balandžio 29 d. pavedimą ir Organizacijos 2019 m. balandžio 15 d. pranešimą. Patikrinimo akte Nr. PA42-62 buvo padarytos išvados, kad gyvūnai laikomi Taisyklių reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis.

15. Teismas iš administracinio nusižengimo bylos Nr. A13.-573-762/2019 nustatė, kad N. Z. 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. Departamento Panevėžio valdybai pateikė prašymus pratęsti 2019 m. gegužės 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 įvykdymo terminą; prie 2019 m. gegužės 30 d. prašymo N. Z. pridėjo ir Pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbo nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 3 d. laikotarpiu. Inspekcijos vyriausiasis specialistas D. Š. 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. sprendimais, nenustatęs objektyvių priežasčių, netenkino prašymų ir nepratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

16. Teismas, akcentuodamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1–9 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti 2018 m. spalio 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. P-G10-2, 2019 m. gegužės 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN31-1, 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. ir sprendimus „Nepratęsti Privalomojo nurodymo Nr. PN-31-1“. Teismas sprendė, kad pareiškėjas privalėjo 2019 m. gegužės 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN31-1 įvykdyti nustatytu terminu.

17. Teismas, išanalizavęs 2019 m. birželio 11 d. atlikto neplaninio VšĮ patikrinimo išvadas, įtvirtintas patikrinimo akte Nr. PA42-74, sprendė, kad 2019 m. gegužės 22 d. privalomasis nurodymas Nr. PN31-1 buvo įvykdytas tik iš dalies – VšĮ užvedė registrą apie laikomus gyvūnus, tačiau rudosios meškos patino Vipo laikymo sąlygų nepagerino, o rudosios meškos patelė Kvina šio patikrinimo metu apskritai nebuvo rasta. Rudosios meškos patelė Kvina VšĮ teritorijoje nebuvo rasta per Departamento 2019 m. gegužės 27 d. atliktą neplaninį patikrinimą. N. Z. paaiškinimo dėl meškos Kvinos dingimo be advokato duoti nesutiko, apie susiklosčiusią situaciją buvo pranešta policijai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio policijos komisariato 2019 m. birželio 5 d. rašto duomenimis N. Z. pateikė paaiškinimus, kad rudosios meškos patelė Kvina yra paleista į laisvę ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau atsisakė nurodyti, kur tiksliai ji buvo paleista ar parduota (administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-573-762/2019). Teismas pažymėjo, kad N. Z. teismo posėdyje paaiškino, jog dėl ligos nugaišusią rudosios meškos patelę Kviną jis savavališkai sudegino lauže, apie gyvūno paleidimą į laisvę davė melagingus paaiškinimus.

18. Teismas vertino, kad 2019 m. birželio 11 d. neplaninio patikrinimo rezultatai apie rasto rudosios meškos patino Vipo laikymo sąlygas iš esmės neprieštarauja 2019 m. gegužės 2 atlikto patikrinimo rezultatams, užfiksuotiems patikrinimo akte Nr. 45GGP-38/38/PGG-265. Šio akto duomenimis patikrinimas atliktas gavus 2019 m. balandžio 16 d. pranešimą.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų atstovų teiginiai, kad patikrinimų metu vyko voljero rekonstrukcija, prieštarauja atsakovo atstovo D. Š. paaiškinimams, pagal kuriuos buvo matyti, jog voljero rekonstrukcija vykdoma, tačiau patikrinimų metu jokie darbai nebuvo atliekami. Teismas vertino, kad VšĮ nebuvo jokios būtinybės gyvūnus laikyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

20. Teismas, akcentuodamas Gyvūnų gerovės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad N. Z. 2019 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu, pasibaigus cirko gastrolėms, iš (duomenys neskelbtini) esančių patalpų kuo skubiau paimti rudosios meškos patelę Kviną. Departamento įgaliotas pareigūnas 2019 m. birželio 13 d. N. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir perdavė bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams, kurių 2019 m. liepos 15 d. nutarimu N. Z. buvo nubaustas 1 300 Eur bauda su rudosios meškos patino Vipo konfiskavimu. Be to, Ministerijoje 2019 m. gegužės 23 d. įvyko posėdis, kuriame buvo svarstomas N. Z. laikomų meškų paėmimo klausimas ir nutarta jas perduoti gyvūnų globos centrui (administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-573-762/2019).

21. Teismas vertino, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikė Departamentui įgaliojimų spręsti dėl gyvūnų konfiskavimo, tačiau jis ir kitos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ėmėsi aktyvių veiksmų, kad VšĮ vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, o rudosios meškos, laikomos netinkamomis sąlygomis, būtų konfiskuotos arba šie gyvūnai būtų paimti ir perduoti laikinai globai. Teismas pažymėjo, kad gyvūno laikytojo prašymas paimti gyvūną neatleidžia šio asmens nuo pareigos iki bus baigta gyvūno paėmimo ir perdavimo laikinai globai procedūra gyvūną laikyti ir prižiūrėti teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

22. Teismas nurodė, kad Leidimo panaikinimas nepašalino pareiškėjo atsakomybės už pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, kadangi privalomuoju nurodymu Nr. PN31-1 VšĮ buvo nustatytas terminas iki 2019 m. birželio 6 d. pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas bei užvesti gyvūnų laikymo registrą. VšĮ buvo teisėta rudųjų meškų Vipo ir Kvinos valdytoja, todėl privalėjo, be kita ko, vadovaujantis ir Taisyklių 48 punktu, įvykdyti privalomąjį nurodymą.

23. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutarimu ir skundžiamu Nutarimu N. Z., kaip VšĮ direktorius, nubaustas už iš esmės tapačią teisei priešingą veiką, tačiau tai nereiškia dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimo. Teismas, akcentuodamas non bis in idem principo esmę ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija ir administracinė nuobauda yra paskirtos netapačiam asmeniui, kadangi pareiškėjui neturint lėšų ekonominei sankcijai sumokėti ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas, nesumokėtos ekonominės sankcijos išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į VšĮ direktoriaus N. Z. turtą. Nutarimu skiriant VšĮ ekonominę sankciją dvigubo baudimo draudimo principas nebuvo pažeistas.

24. Teismas pabrėžė, kad VšĮ patikrinimų metu surinkti duomenys, užfiksuoti patikrinimų aktuose, bei kiti iš įvairių įstaigų gauti dokumentai atlieka įrodinėjimo priemonių funkciją, todėl nepriklausomai nuo to, kad šie duomenys buvo vertinami ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A13.-573-762/2019, jais buvo galima vadovautis ir priimant skundžiamą Nutarimą.

25. Teismas, įvertinęs Nutarimo turinį ir jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, pripažino, kad skundžiamas aktas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

26. Teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, akcentuodamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos privalomuoju nurodymu siekiamus tikslus, nenustatė procedūrinių taisyklių pažeidimų, galinčių lemti Nutarimo neteisėtumą, be to, vertino, kad atsakovas, skirdamas VšĮ minimalaus dydžio ekonominę sankciją, atsižvelgė į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas sprendė, kad pareiškėjui ekonominė sankcija buvo paskirta pagrįstai, todėl naikinti Nutarimą nėra pagrindo. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių skirti mažesnę baudą.

27. Teismas, pareiškėjui nepateikus duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas, nesprendė jo prašymo atlyginti turėtas išlaidas.

III. 28. Pareiškėjas VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

29. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu Nutarimu sankcija skirta už 2019 m. gegužės 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 neįvykdymą. Taikyta sankcija prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, nes Panevėžio apylinkės teismui 2019 m. liepos 15 d. konfiskavus meškiną Vipas, o meškos patelei Kvinai nugaišus, VšĮ šių gyvūnų, gautų iš N. Z. pagal 2014 m. gegužės 2 d. panaudos sutartį, neturėjo. Nesant daugiau gyvūnų VšĮ, sankcijos taikymas šiuo atveju prasilenkia su logika, nes negalima reikalauti įrenginėti gyvūnų laikymui skirtų įrenginių, kai žinoma, kad VšĮ jų neturi bei taikyti sankciją žinant, kad jau buvo taikytos nuobaudos vieninteliam VšĮ darbuotojui – direktoriui N. Z., už tą patį pažeidimą, pirmą kartą paskiriant 300 Eur baudą. Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos Respublika, konfiskavusi vertingą gyvūną – meškiną Vipą, reikalauja iš N. Z. sumokėti iš viso 4 600 Eur sumą.

30. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo minima 300 Eur bauda buvo skirta už tai, kad N. Z., būdamas VšĮ direktoriumi, neįvykdė 2018 m. spalio 2 d. duoto privalomojo nurodymo, kuriuo buvo nurodyta iki 2018 m. lapkričio 21 d. nutraukti meškų laikymą puspriekabėje ir perkelti jas į Taisyklių 4 priede nurodytą ir įrengtą lauko ar vidaus patalpą. Panevėžio apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje už pakartotinio privalomojo nurodymo neįvykdymą 2019 m. liepos 15 d. skyrė 1 000 Eur baudą. 1 300 Eur bauda ir meškos konfiskavimas toje pačioje byloje buvo skirti už Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 17 dalyje numatytą pažeidimą, o ne už privalomojo nurodymo neįvykdymą, kaip teigia pareiškėjas, o baudas subendrinus buvo paskirta galutinė 1 300 Eur bauda su meškos patino vardu Vipas konfiskavimu.

32. Atsakovas pažymi, kad pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. PN3-1 buvo duotas 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 6 d. perkelti (duomenys neskelbtini) laikomas meškas į lauko ir vidaus patalpas, atitinkančias Taisyklių 4 priedo reikalavimus, ir užvesti registrą, kuriame būtų įrašomi duomenys apie laikomus gyvūnus. VšĮ 2019 m. birželio 12 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė Lietuvos zoologijos sodui saugojimui rudosios meškos patiną Vipą iki N. Z. bus išduotas leidimas laikyti šį gyvūną nelaisvėje, o Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarimu jis buvo konfiskuotas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog Panevėžio apylinkės teismui konfiskavus meškos patiną vardu Vipas, o meškos patelei Kvinai nugaišus, VšĮ daugiau neturėjo gyvūnų, todėl negalima buvo reikalauti sudaryti sąlygas gyvūnams laikyti, yra neteisingi ir atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PGGAI-2“ teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamento vyriausiajam specialistui D. Š. 2019 m. liepos 22 d. VšĮ pagrįstai surašius Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. PGAAI-2 už tai, kad VšĮ neįvykdė 2019 m. gegužės 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 ir taip pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalyje, Departamento vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. K. 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PGGAI-2“ VšĮ už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstai ir teisėtai skyrė ekonominę sankciją – 3 000 Eur dydžio baudą.

35. Pareiškėjas paduotame apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia argumentais dėl: sankcijos prieštaravimo teisingumo ir protingumo kriterijams, kadangi meškiną Vipą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutarimu konfiskavus, o meškos patelei Kvinai nugaišus, VšĮ nebeturėjo šių gyvūnų, gautų iš N. Z. pagal panaudos sutartį, dėl ko reikalavimo įrenginėti patalpas šiems gyvūnams vykdymas prasilenktų su logika; non bis in idem principo (negalima du kartus bausti už tą patį dalyką) pažeidimu, kadangi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. liepos 15 d. nutarimu N. Z., VšĮ direktorius, už tai, kad neįvykdė Departamento 2019 m. gegužės 22 d. VšĮ duoto pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. PN31-1, pripažintas padaręs administracinį nesižengimą ir jam skirta bauda.

36. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų naikinti ar keisti sprendimą šiais argumentais: 2019 m. gegužės 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN3-1, kuris nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas, pareiškėjas įpareigotas iki 2019 m. birželio 6 d. perkelti (duomenys neskelbtini) laikomas meškas į lauko ir vidaus patalpas, atitinkančias Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo reikalavimus, ir užvesti registrą, kuriame būtų įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Departamentui 2019 m. birželio 11 d. atlikus VšĮ neplaninį patikrinimą, kurio rezultatai užfiksuoti patikrinimo akte Nr. PA42-74, nustatyta, kad privalomasis nurodymas nustatytu laiku nebuvo įvykdytas: jokie įrodymai apie meškos patelės Kvinos buvimo vietą nepateikti; (duomenys neskelbtini) laikytas meškos patinas Vipas į lauko ir vidaus patalpas, atitinkančias Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo reikalavimus, iki 2019 m. birželio 6 d. nebuvo perkeltas: VšĮ rudosios meškos patiną Vipą saugojimui perdavė Lietuvos zoologijos sodui tik 2019 m. birželio 12 d. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – vienos meškos, kaip teigiama, nugaišimas bei kitos vėlesnis, t. y. pasibaigus privalomo nurodymo įvykdymo terminui, praradimas, t. y. 2019 m. liepos 15 d. įvykdyta gyvūno konfiskacija, savaime neeliminuoja atsakomybės už netinkamą privalomo įrodymo įvykdymą.

37. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas. Tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta Konvencija drausdami dvigubą baudimą nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-868-261/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia. Tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A663-1380/2006, administracinę bylą Nr. A858-2651/2011).

38. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Ginčijamu nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – skirta ne N. Z., o pareiškėjui – VšĮ, esančiai ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu, todėl savaime pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą VšĮ, buvo pažeistas non bis in idem principas, nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai argumentavo, kodėl atmeta tokio pobūdžio (dėl non bis in idem principo pažeidimo) pareiškėjo teiginius, tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartojo abstraktų teiginį dėl šio principo pažeidimo, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių jį patvirtinančių įrodymų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka, kad už padarytą pažeidimą pareiškėjui skirtina sankcija, numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalyje: pažeidimo padarymo ir ginčijamo nutarimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalis nustatė, kad neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti pažeidimo priežastis, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 5 dalis nustatė, kad laikoma, jog pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą.

40. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, aplinkybė, kaip teigiama, sudariusi pagrindą pažeidimą kvalifikuoti kaip padarytą pakartotinai – Departamento 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas skirti sankciją už analogiško savo esme pažeidimo, t. y. privalomojo nurodymo perkelti laukinių gyvūnus – rudąsias meškas, laikytas sunkvežimio puspriekabėje, į lauko ir vidaus patalpas, atitinkančias Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo reikalavimus, neįvykdymą. Kadangi minėtas Departamento 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas buvo priimtas po pažeidimo, už kurio padarymą Departamentas 2019 m. liepos 22 d. nusprendė pradėti VšĮ patraukimo atsakomybėn už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą procedūrą, t. y., atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesant pagrindo pažeidimo laikyti padarytų pakartotinai, protokolas pareiškėjui turėjo būti surašytas ir nuobauda skirta pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalį, nustačiusią, kad neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti pažeidimo priežastis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

41. Kadangi veikų, numatytų Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 ir 4 dalyse kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, apart apibūdinančios pažeidimo laikymą padarytu pakartotinai, yra analogiškos, pareiškėjas, kuris turėjo galimybę pasisakyti visais šios veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingais aspektais, tokių aplinkybių buvimo iš esmės neginčija, šios veikos kvalifikavimas yra keičiamas ir pareiškėjui už pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje padarymą, skiriama 600 Eur bauda.

42. Nustatydamas sankcijos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad: pareiškėjas dalį privalomojo reikalavimo (užvesti registrą) įvykdė; vienas iš gyvūnų, nors ir pasibaigus privalomojo reikalavimo terminui, perduotas įstaigai, galinčiai užtikrinti jo tinkamą laikymą; galiausiai Departamentas, nustatydamas pareiškėjui sankcijos pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalį dydį, skyrė minimalią baudą.

43. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, toks procesinis sprendimas priimamas išeinat už pareiškėjo apeliacinio skundo ribų ir iš esmės atsakovo naudai (ginčijamas nutarimas tik keičiamas), apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, netenkina pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Ąžuolyno meškučių cirkas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PGGAI-2“, nustatant, kad viešajai įstaigai „Ąžuolyno meškučių cirkas“ už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriama 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė