5e1938ee-3c12-464e-8a2e-79088193bcea · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-751-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00070-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.;                2.5.10.5.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Energijos blyksnis“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo ir 2016 m. kovo 2 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-183-280/2016, pagal ieÅ¡kovės UAB „Energijos blyksnis“ ieÅ¡kinį atsakovui P. P. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys ieÅ¡kovės pusėje D.

J., P. T. J.), n u s t a t ė : Ginčo esmė Ieškovė UAB „Energijos blyksnis“ teismo prašė iš atsakovo P. P. priteisti 3 687 197,54 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ji ilgalaikės nuomos pagrindu nuo 2010-04-12 valdo ir naudoja du žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius trečiajam asmeniui T. P. J., kuriems Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - žemės sklypų areštas, byloje, iškeltoje pagal P. P. ir jo sutuoktinės, mirusios 2014 m., ieškinį atsakovams D.

J. ir T. P. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (kartu ir dėl 2012-07-17 ginčo žemės sklypų dovanojimo sutarties) ir restitucijos taikymo. Minėta byla iškelta po to, kai P. P. su sutuoktine E. P. pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui D. J., kuris Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-162-280/2015, netenkintas (sprendimas įsiteisėjo 2015-12-22). Ieškovės teigimu, dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji patyrė 3 687 197,54 Eur nuostolių, kurie susideda iš 189 729,98 Eur dydžio išlaidų bei 3 497 467,56 Eur negauto pelno.

Nuostolių atlyginimo reikalavimÄ grindė tokiomis aplinkybėmis: IeÅ¡kovė 2010-04-12 su D. J. sudarė ilgalaikes žemės Å«kio paskirties 17 3450 ha ir 9 6050 ha ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypai), sutartis tam, kad pakeitus žemės sklypų pagrindinę tikslinę paskirtį statytų ir eksploatuotų fotoelektros jėgainių parkÄ . 2010-12-10 ieÅ¡kovei iÅ¡duotas 3 metus galiojęs leidimas Nr. LP-508 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ .

Galutiniam žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimui buvo bÅ«tina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patikra dėl detaliojo plano atitikties teisės aktų reikalavimams ir teigiama iÅ¡vada bei, jos pagrindu, Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas tvirtinti paruoÅ¡tÄ detalųjį planÄ , kuris 2013-02-06 buvo parengtas ir suderintas su visomis atsakingomis institucijomis. Kretingos rajono savivaldybė ir teritorijų planavimo inspekcija pareikalavo žemės sklypų detaliojo plano organizatoriaus D.

J. pakeisti detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Å¡alis, t. y. vietoje D. J. nurodyti T. P. J., t. y. dovanojimo sutartimi tapusį žemės sklypų savininkÄ . Kretingos rajono savivaldybė nesutiko Å¡ios sutarties Å¡alies pakeisti, nurodydama, kad tam trukdo žemės sklypų areÅ¡tas (atsakovo iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės). Dėl minėtų aplinkybių detaliojo teritorijos planavimo procesas paskutinėje stadijoje nutrÅ«ko. Tai lėmė ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti nuostolių atsiradimÄ .Atsakovas P. P. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, jos ieÅ¡kinys priimtas nepagrįstai, nes nėra įsiteisėjusio sprendimo byloje, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos praÅ¡omi priteisti nuostoliai ir jų dydis yra realÅ«s ir protingi. Byloje apskritai nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . Pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neįrodo ieÅ¡kovės nuotolių, patirtų dėl kitoje byloje visiÅ¡kai kitam asmeniui (D. J.) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas nei Å¡ioje, nei kitose bylose nėra pateikęs praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovei ar jos turimam turtui.

IeÅ¡kovė niekada nesikreipė į atsakovÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPanevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu:

1) ieškovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovo atmetė;

2) netenkino atsakovo praÅ¡ymo ieÅ¡kovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis;

3) atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 1 115,81 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad D. J. žemės sklypus, iÅ¡nuomotus ieÅ¡kovei, 2012-07-17 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleidęs savo tėvui T. P. J., ir toliau veikė kaip žemės sklypų savininkas – perėmė iÅ¡ Kretingos rajono savivaldybės detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, parengė ir derino su visomis atsakingomis institucijomis detalųjį žemės sklypų planÄ iki 2013-02-06.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tinkamÄ sutarties Å¡alį D. J. galėjo nurodyti jau sudarant 2012-07-23 sutartį, kai dar nebuvo taikyti jokie draudimai (laikinosios apsaugos priemonės), bet jau buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Todėl, teismo vertinimu, jeigu tik dėl Å¡ios priežasties nebuvo patvirtintas detalusis planas, akivaizdu, kad ne vien dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl to, kad D. J. pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų ruoÅ¡damas žemės sklypų detaliuosius planus.Be to, D.

J. tik 2013-02-28 kartu su T. P. J. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-1341-727/2013, t. y. po to, kai Kretingos rajono savivaldybė nutraukė procesÄ . Iki tol bandyta žemės sklypų tikslinę paskirtį pakeisti nebebÅ«nant žemės sklypų savininku. Teismas nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės (areÅ¡tuoti žemės sklypai, uždrausta jais disponuoti bei perleisti jo valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims) T.

P. J. priklausantiems žemės sklypams taikytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pagal ieÅ¡kovų P. P. ir E. P. pareikÅ¡tÄ actio Pauliana ieÅ¡kinį D. J. ir T. P. J. ir kt. asmenims, kuriuo ginčyta 2012-07-17 žemės sklypų dovanojimo sutartis. IeÅ¡kovė į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ neįtraukta. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliacine tvarka neskųsta, o 2013-03-01 D. J. ir T. P. J. pareiÅ¡kimas, kuriuo prašė leisti atlikti detaliojo planavimo procedÅ«ras ar leisti vykdyti detaliojo planavimo procedÅ«ras, kartu ir keisti teritorijų planavimo organizatoriaus sutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi netenkintas.

Vilniaus apygardos teismas Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ , nurodydamas, kad D. J., sudarydamas dovanojimo sutartį ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmimo sutartį, turėjo ir galėjo numatyti, kad pasikeitus žemės sklypų savininkui, visi dokumentai dėl žemės sklypo turėjo bÅ«ti rengiami naujojo savininko vardu, bet apie savininko pasikeitimÄ suinteresuotų asmenų net neinformavo.Teismas, įvertinęs žemės sklypų nuomos sutartį, pagal kuriÄ detaliojo plano ruoÅ¡imas priklausė žemės sklypų savininkui, nurodė, kad, tuo atveju, jei ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidų vykdydama Å¡ias procedÅ«ras, tai jos turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ D.

J.. Tai patvirtina 2013-02-28 D. J. ir T. P. J. praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių atlyginimo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, civilinėje byloje Nr. 2-1341-727/2013, nurodytos aplinkybės.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad: pirma, fotoelektrinių parkas nebuvo pradėtas rengti; antra, projektÄ turėjo įgyvendinti rangovas UAB „New energy group“, tačiau teismui nepateikta nei rangos sutartis, nei atliktų darbų aktai; trečia, pagal vyravusiÄ praktikÄ D.

J. tik paruoÅ¡davo projektÄ , gaudavo leidimÄ , o projektÄ Ä¯gyvendinti turėjo investuotojas, nupirkęs ieÅ¡kovės akcijas; ketvirta, ieÅ¡kovė projekto įgyvendinimui lėšų neturėjo, konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodomos gauti pajamos pagal jos finansinius pajėgumus iki ieÅ¡kinio pateikimo nebuvo realios. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima teigti, kad iki 2013-07-01 teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos energetikos ministerijai ieÅ¡kovė bÅ«tų spėjusi pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , bÅ«tų gavusi tokį leidimÄ .

Pažymėjo, kad iki 2013-07-01 ieÅ¡kovė į ministerijÄ nesikreipė, todėl jai iÅ¡duotas leidimas neteko galios. Byloje duomenų, kad žemės sklypų nuomos sutartys nutrauktos, nėra.Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės negautų pajamų (pelno) priteisimo, kaip 3 497 467,56 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, pažymėjo, kad elektrinė nebuvo suprojektuota, pastatyta ar pradėta eksploatuoti, todėl nebuvo ir leidimo gaminti elektros energijÄ , kurios pardavimas nurodomas kaip negautos pajamos.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad UAB „Archstudija“ perdavė ieškovei inžinerinės ir kitos infrastruktūros projektavimo dokumentus. Ieškovė iki 2013-07-01 Lietuvos Respublikos energetikos  ministerijai nepateikė prašymo išduoti leidimo elektros energijos gamybai, nepateikė prašymo dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, nes nėra duomenų, kad 2013-07-01 buvo atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projektui įgyvendinti numatytų investicijų, todėl leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus neteko galios.

Reikšmingo dydžio investicijų nustatytomis aplinkybėmis ieškovė nepatyrė, nes tam neturėjo ir finansinių galimybių. Nepatyrusi investicijų, negali tikėtis pelno, juolab, kai pati neturi ir neturėjo finansinių galimybių investicijoms (tai patvirtina pateiktas prašymas atleisti nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio).Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais. Tai, kad P. P. reikalavimas dėl skolos priteisimo nebuvo tenkintas, nereiškia, kad atsakovas savo procesine laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teise piktnaudžiavo, jomis siekė suvaržyti ne tik iškeltoje D.

J. byloje dalyvaujančių atsakovų, bet ir UAB „Energijos blyksnis“ teises. P. P. gynė tik savo teises ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė suvaržyti tik jo nurodytų atsakovais asmenų teises. D. J. veiksmai perleidžiant turtines teises kitiems asmenims liudijo jo vengimÄ vykdyti P. P. pareikÅ¡tus reikalavimus, tuo atveju, jeigu jie bÅ«tų tenkintini. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 2 d. papildomu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 2 246,06 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 3 362 Eur).Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir 2016 m. kovo 2 d. papildomÄ sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovei kilusios žalos neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, žala kilo dėl atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl trečiojo asmens D. J. veiksmų, nesiimant priemonių pakeisti žemės sklypų savininkÄ detaliojo plano tvirtinimo procese:16.1.1. Atsakovo iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pagrindinė bei tiesioginė ieÅ¡kovės patirtų nuostolių priežastis;16.1.2.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2,11,13,14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nepatvirtinus žemės sklypų detaliojo plano, objektyviai nėra įmanoma saulės elektrinių statyba - iÅ¡duoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Ä¯gyvendinimas, praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ pateikimas, aptariamos veiklos vykdymo pradžia įstatymuose nustatytais terminais;16.1.3.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypų perleidimas buvo registruotas 2012-07-17, planavimo sutartis su savivaldybe sudaryta 2012-07-23, o laikinosios apsaugos priemonės taikytos jau 2012-09-07, todėl D. J. turėjo itin trumpÄ laiko tarpÄ su savivaldybe suderinti planavimo sutarties pakeitimus. Be to, klausimas dėl Å¡io trÅ«kumo kilo tik 2013 metų pradžioje.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepagrindė žalos (iÅ¡laidų projektui ir negautų pajamų) atsiradimo tikėtinumo bei dydžio, nes pirma, nepateikė saulės elektrinės rangos sutarčių ar atliktų darbų aktų bei neįrodė finansinių galimybių (investicijų), galėjusių leisti sėkmingai vystyti bei užbaigti saulės elektrinės projektÄ ; antra, neįrodė, kad bÅ«tų galėjęs laiku gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , nes atliko atitinkamÄ kiekį investicijų projektui įgyvendinti ir, trečia, žemės sklypų paskirtį turėjo pakeisti jų savininkas, todėl detaliojo plano iÅ¡laidos nelaikytinos ieÅ¡kovės iÅ¡laidomis, kurios neteko prasmės neiÅ¡vysčius projekto“.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės žalÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudaro ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos vykdant parengiamuosius darbus ir negautos pajamos, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi, jei nebÅ«tų buvę kliūčių pradėti ir užbaigti saulės elektrinės statybÄ , joje gaminti bei realizuoti elektros energijÄ .PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai pagrindžia ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas, sudarančias 189 729,98 Eur.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei neatlygintinos iÅ¡laidos, patirtos pagal sutartį su projektuotoju UAB „Archstudija“, nes pagal nuomos sutartį Å¡ias iÅ¡laidas turėjo padengti žemės sklypų savininkas.

Nuomotojas (žemės sklypų savininkas) įgaliojo ieÅ¡kovę veikti jo vardu tvarkant žemės sklypų detaliojo planavimo klausimus, o ieÅ¡kovė buvo suinteresuota žemės paskirties pakeitimu tam, kad vystytų saulės elektrinių parko projektÄ , todėl sudarė sutartį su projektuotoju bei patyrė atitinkamas iÅ¡laidas, kurių negalės padengti.Argumentų dėl kitų ieÅ¡kovės detalizuotų iÅ¡laidų nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas nenurodė.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, jog ieÅ¡kovė nepagrindė dėl atsakovo veiksmų negautų pajamų, nes neturėjo finansinių galimybių bei neinvestavo į saulės elektrinių parko projektÄ , dėl to buvo nepratęstas leidimas gaminti energijÄ .

IeÅ¡kovė įrodė negautų pajamų tikėtinumÄ ir realumÄ . Jei nebÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi tiesiogines 7 116 832,72 Eur dydžio pajamas, iÅ¡ kurių atėmus sÄ matinę projekto investicinę vertę ir sÄ naudas (3 619 365,15 Eur) ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi 3 497 467,56 Eur dydžio grynÄ jį pelnÄ , kuris apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ 4.4 p. Be to, ieÅ¡kovės vykdomas saulės elektros parko projektas buvo investicinis, t. y. ieÅ¡kovė savo lėšomis privalėjo ne pastatyti saulės elektrinę ar investuoti į statybos rangos darbus, o tik parengti infrastruktÅ«rÄ Å¡iam projektui vystyti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė realiai ketino iÅ¡vystyti saulės elektrinių parko projektÄ bei gauti pajamas iÅ¡ pagamintos elektros energijos pardavimo.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neatliko neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti ieÅ¡kovei žalÄ , nes siekė suvaržyti ne ieÅ¡kovės, o trečiųjų asmenų teisę bei procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai:16.3.1. Pagal CK, taip pat formuojamÄ teismų praktikÄ , neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jei jis negali bÅ«ti pateisinamas, o piktnaudžiavimas teise gali bÅ«ti atliekamas neturint tikslo padaryti kitam asmeniu žalos, tačiau jÄ realiai padarant.

Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti nuostolių atsiradimÄ bylos Å¡alims, kurių atžvilgiu Å¡ios priemonės taikytos, taip pat ir tretiesiems asmenims, kurie nėra ginčo Å¡alimis.16.3.2. Atsakovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. areÅ¡tuoti žemės sklypus, taip apribodamas teise jais disponuoti, nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nes žinojo, jog dėl Å¡ių apribojimų ieÅ¡kovė negalės tęsti saulės elektrinių parko vystymo. Nepaisant to, atsakovas aktyviai prieÅ¡taravo trečiųjų asmenų praÅ¡ymams ir skundams dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.

Todėl laikytina, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį ir prisiėmė nuostolių, susijusių su jo iniciatyva žemės sklypams taikytų ribojimų, kilimo bei atlyginimo rizikÄ .16.3.3. Atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumÄ ir atsakovo atsakomybę už nuostolius, atsiradusius dėl Å¡ių priemonių taikymo, patvirtina tai, kad visi atsakovo reikalavimai trečiųjų asmenų atžvilgiu buvo atmesti, o laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Be to, atsakovas sÄ moningai nesutiko keisti laikinųjų apsaugos priemonių masto. Atsakovui atsisakius nuo reikalavimo pripažinti žemės sklypų dovanojimo sandorius negaliojančiais, jie kitų trečiųjų asmenų kreditorių niekada nebuvo ginčijami ir nuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.16.4. Apeliantė, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, pažymėjo, kad jos turi bÅ«ti mažinamos iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga nei dėl teisės taikymo klausimų, nei dėl jos apimties, taip pat nėra jokių pagrindų, dėl kurių bÅ«tų galima nukrypti nuo rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas dydžių.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys T.

P. J. ir D. J. teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės (apeliantės) skundÄ tenkinti – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir 2016 m. kovo 2 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo tenkinti; tretiesiems asmenims iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo elgesys, kuomet jis, žinodamas apie ieÅ¡kovės vystomÄ saulės elektrinių parko projektÄ , prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir kategoriÅ¡kai nesutiko su jų pakeitimu, negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir pagrįstu.

Atsakovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė ne savo teisių ir interesų apsaugos, o sÄ moningai ir tyčia sukelti nuostolius apeliantei ir tretiesiems asmenims. Atsakovo nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus veiksmus patvirtina aplinkybės, jog atsakovo ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. 2-162-280/2015 buvo atmestas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-3303-580/2016 atsakovas atsisakė ieÅ¡kinio. Tai patvirtina jo reikalavimų nepagrįstumÄ , kuriems užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir jame nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje esančius įrodymus vertino ne pagal vidinį savo įsitikinimÄ , be to, iÅ¡tyrė ir įvertino ne visus byloje esančius įrodymus.PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, tretieji asmenys neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Trečiųjų asmenų veiksmų terminus ir galimybes apribojo būtent atsakovo iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3303-580/2016 ginčytus sandorius, išėjo už šios civilinės bylos ribų, nes atsakovas, kaip minėta, savo ieškinio atsisakė.Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės žalos (nuostolių) (CK 2.47 str.).

Jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų taikytos, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi nuostolių, nes verslo projektas žemės sklypuose bÅ«tų buvęs įgyvendintas, bÅ«tų buvę atlikti visi reikiami projekto įgyvendinimo darbai, dokumentų pakeitimai ir kt.Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ieÅ¡kovė visiÅ¡kai įrodė patirtų nuostolių dydį.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas P. P. teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių civilinės atsakomybės taikymÄ atsakovui pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, taip pat neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nebÅ«tų iÅ¡tyręs ir įvertinęs visų byloje esančių duomenų bei Å¡alių teiktų įrodymų. Apeliantui pirmosios instancijos teisme kelis kartus buvo siÅ«loma patikslinti ir papildyti ieÅ¡kinį, pateikti visus įrodymus, tačiau jis tuo nepasinaudojo.

Apeliantė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Asmens, sÄ Å¾iningai manančio, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų. Atsakovas niekada nėra kreipęsis į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones UAB „Energijos blyksnis“ kaip atsakovei. Apeliantė, teigdama, kad atsakovas sÄ moningai veikė nesÄ Å¾iningai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas, kreipdamasis į teismÄ , nepažeidė ir piktybiÅ¡kai nesiekė pakenkti apeliantei.

Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ , laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje, kurioje buvo atmestas ieÅ¡kinys, savaime nereiÅ¡kia žalos skolininkui padarymo. Sprendžiant, ar dėl tokių priemonių taikymo galėjo bÅ«ti padaryta žala, turi bÅ«ti nustatyta, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės interesai nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo suvaržyti.PraÅ¡omi priteisti nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s, Å¡alims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė nuostolių ir jų dydžio realumo ir protingumo. Vien pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neįrodo nuostolių, patirtų dėl kitoje byloje visiÅ¡kai kitam asmeniui (D. J.) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, apeliantės finansinė padėtis patvirtina, kad ji nebuvo pajėgi pati iÅ¡vystyti savo projektÄ . Pirmosios instancijos teismas siÅ«lė apeliantei pateikti įrodymus, patvirtinančius faktÄ , iÅ¡ kokių bÅ«tent lėšų bÅ«tų įvykdytas projektas, tačiau ji apsiribojo tik žodiniais paaiÅ¡kinimais.

Taigi, neturėdama pakankamai lėšų, apeliantė negalėjo gauti pelno, kuriuos vertina kaip nuostolius.Apeliantės nurodomos iÅ¡laidos, kurias ji neva patyrė, kelia pagrįstų abejonių, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atitinkamas iÅ¡vadas padarė įvertinęs byloje esančių duomenų visetÄ . Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ nuostoliai negali bÅ«ti priteisiami remiantis vien tik deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais teoriniais skaičiavimais.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Dėl faktinių bylos aplinkybiųTeisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nustatė Å¡ias bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes:2010 m. balandžio 12 d.

D. J. (nuomotojas) su UAB „Energijos blyksnis“ (nuomininkas) sudarė žemės sklypų ilgalaikės nuomos sutartis, kuriomis nuomotojas už užmokestį perdavė nuomininkui laikinai sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti ir naudotis: 1) 9, 6050 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–22); 2) 17,3450 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23-26).

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡iuose sklypuose buvo planuojamas ir rengiamas 2 000 kW suminės galios fotoelektrinių (saulės elektrinių) modulių parkas (jo statyba). Dėl Å¡io tikslo 2010-12-10 gautas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-508, kuris galiojo 3 metus nuo jo iÅ¡davimo. Siekiant vykdyti veiklÄ Å¾emės sklypams buvo pradėtas rengti detalusis planas, kuriuo siekiama padalyti žemės sklypus, tuomet pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ , nustatyti žemės naudojimo bÅ«dÄ â€“ inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, naudojimo pobÅ«dį – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ .

Veiksmus, kuriais buvo siekiama įrengti saulės elektrinių modulių parkÄ , grindžia į bylÄ pridėtais įrodymais (t. 1, b. l. 17-46).P. P. ir E. P. 2012-06-15 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl 1 560 714,10 Lt skolos bei su ja susijusių 390 495,17 Lt palÅ«kanų priteisimo (atsakovas D. J., trečiasis asmuo A. Å .) (c. b. Nr. 2-803-450/2014, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01388-2012-0). IeÅ¡kinys grįstas 2006-09-18 paskolos sutartimi, kuria P. P. ir E. P. D. J. suteikė 452 380,91 Eur netikslinę paskolÄ , D.

J. jÄ priėmė ir įsipareigojo grÄ Å¾inti per 8 mėnesius sutartyje nustatyta tvarka grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu (CPK 179 str. 3 d.).Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us 2012-07-17 dovanojimo sutartimi žemės sklypų nuosavybės teisė perėjo T. P. J., įraÅ¡as galioja nuo 2012-08-16 (t. 1, b. l. 12-16).2012-07-23 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. SI-576 (t. 1, b. l. 33-34) Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas planuojamų žemės sklypų savininkui D.

J..2012-09-04 P. P. ir E. P. su ieÅ¡kiniu atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB „A Energija“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (c. b. Nr. 2-1341-727/2013, proc. Nr. 2-01-3-12488-2012-3). Å ioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė kildina nuostolius. Å i aplinkybė teisėjų kolegijos detaliau bus aptarta vėliau.2014-01-20 D. J. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais (kartu pripažinti nesudaryta niekine ir negaliojančia ir 2006 m. rugsėjo 18 d.

D. J. ir P. P. bei jo sutuoktinės E. P. tariamai sudarytÄ paskolos sutartį, kuria savo reikalavimÄ grindė 2012-06-15 ieÅ¡kinio pagrindu iÅ¡keltoje civilinėje byloje P. P. ir E. P.) (c. b. Nr. 2-162-280/2015, teisminio proceso Nr. 2-59-3-00021-2014-9) (atsakovai P. P., E. P., UAB „Treasury of investments“). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendime nustatyta, kad D. J. ieÅ¡kinį teismui pareikė tik po to, kai paaiÅ¡kėjo, kad jis neapsigins nuo P. P. ir E. P. reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ skolos grÄ Å¾inimo aktu.20.2 ir 20.6 punktuose nurodytos civilinės bylos (pagal P. P. ir E. P. ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ D.

J. ir D. J. ieÅ¡kinį atsakovams P. P., E. P., UAB „Treasury of investments“, kuriame kartu praÅ¡yta pripažinti niekine ir negaliojančia 2006-09-18 paskolos sutartį, iÅ¡ kurios P. P. ir E. P. kildino savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo ir kuriÄ nagrinėjant ir sužinojus apie dovanojimo sandorių sudarymÄ buvo kreiptasi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu bei ieÅ¡kinio užtikrinimui praÅ¡yta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, dėl kurių ieÅ¡kovė praÅ¡o nuostolių atlyginimo) Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-27/2014 sujungtos, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-803-450/2014 prijungiant prie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. Nr. 2-362-280/2014.

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-162-280/2015, D. J. ieškinys tenkintas iš dalies, P. P. priešieškinis (ieškinys) atmestas; pripažinta nesudaryta ir negaliojančia 2006-09-18 sutartis tarp ieškovo D. J. ir atsakovų P. P. ir E. P. (po mirties jos teises perėmė P. P.) dėl 452 380,91 Eur paskolos suteikimo D. J.. Kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-780-157/2015, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.Kaip minėta 20.5 punkte, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-09-04 gautas P. P. ir E. P. ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (c. b.

Nr. 2-1341-727/2013, proc. Nr. 2-01-3-12488-2012-3). Å ioje byloje teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieÅ¡kovų P. P. ir E. P. actio Pauliana ieÅ¡kinio atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB „A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo reikalavimams užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovui T. P. J. priklausantį ginčo sandoriu įgytÄ turtÄ (tarp jų ir 20.1 p. nurodytus žemės sklypus). Å i nutartis įsiteisėjusi (nebuvo apskųsta).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi byla perduota pagal teismingumÄ pirmÄ ja instancija nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (c. b. Nr. 2S-1144-619/2013, 2-1481-798/2014) (CPK 179 str. 3 d.). IeÅ¡kovės teigimu, bÅ«tent dėl Å¡ių taikytų laikinųjų apsaugos priemonių    2010-12-10 leidimo suteiktomis galimybėmis nebuvo pasinaudota.Dar iki D. J. ieÅ¡kinio pateikimo (žr. į 20.6 punktÄ ), kurį tenkinus iÅ¡ dalies ir pripažinus nesudaryta ir negaliojančia 2006-09-18 sutartį tarp D.

J. ir P. P. bei E. P. dėl 452 380,91 Eur paskolos suteikimo D. J. bei Å¡iuo pagrindu atmetus P. P. ir E. P. ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ D. J., D. J. ir T. P. J. 2013-02-28 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl patvirtinimo suteikimo, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų P. P. ir E. P. actio Pauliana ieÅ¡kinį atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB „A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi D. J. ir T. P. J. prašymų netenkino. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1144-619/2013, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.Kaip minėta 20.4 punkte, 2012-07-23 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. SI-576 (t. 1, b. l. 33-34) Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas planuojamų Žemės sklypų savininkui D.

J.. Å iÄ sutartį pasirašė planuojamo žemės sklypo savininko D. J. įgaliotas asmuo S. V., kuris yra UAB „Energijos blyksnis“ direktorius (CPK 179 str. 3 d., t. 1, b. l. 34). Ä®galiojimas veikti D. J. vardu UAB „Archstudija“ ir UAB „Energijos blyksnis“ iÅ¡duotas 2010-03-24 d., tačiau įgaliojimo veikti J. P. J. vardu byloje nėra. IeÅ¡kovės teigimu, tam, kad bÅ«tų iki galo patvirtintas detalusis planas, Kretingos rajono savivaldybė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareikalavo, kad bÅ«tų pakeista 2012 m. liepos 23 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. SI-576 Å¡alis, t. y. vietoje D.

J. bÅ«tų nurodytas T. P. J.. Sutarties Å¡alis nepakeista motyvuojant tuo, kad žemės sklypams taikytas areÅ¡tas. Byloje raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių šį faktÄ nėra. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2013-04-15 raÅ¡te Nr. (4.1.30)-D3-1887 (t. 2, b. l.

67) nurodė, kad sudarant 2012-07-23 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį, administracijos direktorius neturėjo duomenų dėl draudimo valdyti, naudoti bei disponuoti žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius neturėjo duomenų apie teismo procesÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme ir kad nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. Å¡io teismo nutartimi apribota sklypų valdymo, disponavimo ir naudojimo teisė. [...] Planavimo organizatorius D.

J., pateikdamas parengtÄ Å¾emės sklypų detalųjį planÄ derinimui, Nuolatinei statybos komisijai pateikė neteisingus duomenis.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1481-798/2014, iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-803-450/2014 pagal ieÅ¡kovų P. P. ir E. P. ieÅ¡kinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo (sujungus bylas – iki Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-362-280/2014) (žr.

į. 20.7 punktÄ ). IÅ¡nagrinėjus 20.7 punkte nurodytas sujungtas bylas, Å¡ios civilinės bylos sustabdymo pagrindas iÅ¡nyko, todėl Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3303-580/2016, civilinę bylÄ pagal P. P. ir E. P. ieÅ¡kinį atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB „A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo atnaujino. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3303-580/2016, minėta civilinė byla nutraukta pagal P. P. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio.

Taip pat panaikintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotas T. P. J. priklausęs turtas (tarp jų ir ginčo žemės sklypai).Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolius (patirtas išlaidas ir negautas pajamas) kildina iš civilinėje byloje pagal ieškovų P. P. ir E. P. ieškinį atsakovui D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB „A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – T.

P. J. dovanojimo sutartimi gauto turto (Å¡ioje byloje – žemės sklypų), areÅ¡tu. Apeliantės teigimu, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, taip pat papildomo sprendimo, kuriuo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.). Dėl deliktinės atsakomybės pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį taikymoCPK 146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sÄ lygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikÅ¡damas ieÅ¡kinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡nagrinėjimo jo naudai, ieÅ¡kovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali bÅ«ti atlyginami tik tie realÅ«s ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės teisę (suinteresuotumÄ ) reikalauti nuostolių atlyginimo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį patvirtina ginčo žemės sklypų ilgalaikės nuomos sutarys, sudarytos su D. J. (žr. į. 20.1 punktÄ ), taip pat aplinkybė, kad faktas apie sudarytas ilgalaikės nuomos sutartis buvo iÅ¡vieÅ¡intas (įraÅ¡ai apie ilgalaikės nuomos sutarčių sudarymÄ Nekilnojamojo turto registre registruoti 2010-05-04) (t. 1, b. l. 12-16). CPK 146 straipsnyje neįtvirtinama, kokios civilinės atsakomybės sÄ lygos įrodinėtinos, pareiÅ¡kus reikalavimÄ atlyginti nuostolius, patirtus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, formuoja praktikÄ , kad teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ taikymo, turi nustatyti tokias sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 str.). IeÅ¡kovo kaltė nenustatinėjama, t. y. pripažįstama, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ginčo iÅ¡sprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigÄ atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies, taikymoNeteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, specifika nagrinėjamu atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmestini (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015).Tačiau ir byloje, kuri baigta neiÅ¡nagrinėjus jos iÅ¡ esmės, taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali bÅ«ti aktualus ir jų atlyginimo klausimas.

Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų lėmusios ieÅ¡kinio atmetimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai byla nutraukiama reikalavusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kreditoriaus praÅ¡ymu, skolininkas turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių taikant tokias priemones, atlyginimo. Teismo nutartis nutraukti bylÄ , prieÅ¡ingai nei teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinį neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dėl kurių taikymo ieÅ¡kovė kildina nuostolius, buvo taikytos byloje siekiant užtikrinti P. P. ir E. P. ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kuris pareikÅ¡tas dėl to, kad teisme nagrinėjant bylÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ D. J., sužinota apie 2012-07-17 D. J. neatlygintinai perleistÄ turtÄ J. P. J.. Taigi, actio Pauliana ieÅ¡kinys ir jo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vertintinos kaip iÅ¡vestinė byla iÅ¡ P. P. ir E. P. ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo iÅ¡ D.

J., t. y. į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu kreiptasi siekiant galbÅ«t pažeistų teisių įgyvendinimo, tenkinus ieÅ¡kinį. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ dėl skolos priteisimo pagal P. P. ir E. P. ieÅ¡kinį ir ginÄÄ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais (sujungtos bylos) (žr. į. 20.7 p.), P. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu atsisakymo.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi tenkinus šį praÅ¡ymÄ , byla nutraukta, o kartu panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje situacijoje byla pagal ieÅ¡kinį, kurio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, baigta neiÅ¡nagrinėjus jos iÅ¡ esmės, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad P. P. atsakomybę už nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, automatiÅ¡kai patvirtina tai, kad visi atsakovo reikalavimai trečiųjų asmenų (D.

J. ir J. P. J.) atžvilgiu buvo atmesti, o laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Tokiu atveju veiksmų neteisėtumas turi bÅ«ti įrodytas konkrečiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti ieÅ¡kinio, kurio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visumÄ , t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas c. b.

Nr. 3K-P-311/2012).Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiu pateikimÄ (2012-09-04), o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ (2012-09-07) iÅ¡ esmės lėmė naujos sutartys (2012-07-17), sudarytos jau P. P. ir E. P. 2012-06-15 iÅ¡kėlus ginÄÄ dėl skolos priteisimo, o P. P. ieÅ¡kinys (sujungus bylas - prieÅ¡ieÅ¡kinis) dėl skolos priteisimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmestas, darytina prielaida, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praÅ¡oma     2012-07-17 dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, galbÅ«t bÅ«tų netenkintas, nes P. P. prarado savo, kaip potencialaus ir (ar) esamo kreditoriaus statusÄ (CK 6.66 str.).

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teismų praktikÄ (žr. Ä®. 26, 27 p.) sutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad P. P. iniciatyva actio Pauliana byla nutraukta (kartu panaikintos ir 2012-09-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės), įžvelgtini jo neteisėti veiksmai nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, specifikoje, kurioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ginčo iÅ¡sprendimo vertinamas kaip veikimas savo rizika, o CPK 146 str. 2 d.

įtvirtintos nuostatos skirtos užtikrinti ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyrÄ .Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 str. 1 d.), o tretieji asmenys apeliacinio skundo nepateikė, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į aptartÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bei Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už Å¡ios civilinės bylos ribų vertindamas actio Pauliana bylos dalykÄ Â sudarančias aplinkybės, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).Dėl priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies, taikymoPagal kasacinio teismo praktikÄ , laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieÅ¡kinys, pritaikymas savaime nereiÅ¡kia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo.

Ar dėl tokių priemonių taikymo galėjo bÅ«ti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje pagal ieÅ¡kovų P. P. ir E. P. ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, ji prarado galimybę pastatyti žemės sklypuose saulės elektrinių parkÄ ir gauti pajamas iÅ¡ Å¡ios veiklos (žr.

į. 20.1, 20.8). Apeliantė 3 687 197,54 Eur žalos dydį grindžia patirtomis iÅ¡laidomis (189 729,98 Eur) ir negautomis pajamomis už elektros energijÄ , kuriÄ skaičiuoja remdamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ nustatytu tarifu (3 497 467,56 Eur). Taigi, apeliantės įrodinėtinos patirtos iÅ¡laidos ir negautos pajamos galėtų bÅ«ti laikomos jos patirta žala (nuostoliais), jei bÅ«tų nustatyta, jog Å¡ie nuostoliai atsirado dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų.

Pažymėtina, kad tokiu atveju vertinamas ne tik negautų pajamų numatomumas (ar patirtų iÅ¡laidų realumas), tačiau taip pat ir aplinkybės, jog konkrečios ateities įplaukos prarastos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bei paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nebuvo bylos, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės Å¡alis, o jÄ su trečiaisiais asmenimis siejo ilgalaikės nuomos teisiniai santykiai, tikslu nuomotojui (D. J.) pakeitus žemės sklypų pagrindinę tikslinę paskirtį, statyti ir eksploatuoti fotoelektros jėgainių parkÄ (Ilgalaikės nuomos sutarčių 1.4 punktÄ ), nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingu laikytinas trečiųjų asmenų (D. J. ir T. P. J.) elgesys, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad visus veiksmus, susijusius su detaliojo plano rengimu, atliko D.

J. ar jo įgalioti asmenys veikti pastarojo vardu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo ieÅ¡kovės įrodinėtinų nuostolių atsiradimo pagrindas ir tiesioginė priežastis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , taip pat apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kuriÄ patvirtina nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad 2012-09-07 nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areÅ¡tuoti žemės sklypai trečiųjų asmenų (D.

J. ir J. P. J.) skųsta nebuvo. Iki Å¡ios nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo buvo atlikti Å¡ie veiksmai, siekiant vystyti saulės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklÄ :D. J. ir ieÅ¡kovės 2010 m. sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys;2010-04-12 su projektuotoju UAB „Archstudija“ sudaryta atlygintinių paslaugų sutartis, kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo suteikti klientui teritorijų planavimo ir atsinaujinančios energetikos objektų – saulės elektrinių parko (duomenys neskelbtini) inžinerinės ir kitos infrastruktÅ«ros projektavimo paslaugas;Gautas 2010-11-03 Salantų regioninio parko direkcijos raÅ¡tas dėl planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NATURA 2000“ teritorijoms reikÅ¡mingumo iÅ¡vados;Gauta 2010-11-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos iÅ¡vada dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo; 2010 m. gruodžio 10 d. gautas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-508, galiojęs 3 metus nuo jo iÅ¡davimo datos, t. y. iki 2013 m. gruodžio 10 d.2012-07-23 su D.

J. sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. SI-576, kuria detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos žemės sklypų savininkui D. J..2012-08-13 AB Lesto apeliantei iÅ¡duotos prisijungimo sÄ lygos prie skirstomųjų elektros tinklų;2012-09-18 D. J., atstovaujamas ieÅ¡kovės direktoriaus, ir S. G. sudarė projektavimo darbų sutartį;Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms priimtas 2013 m. vasario 6 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 3-4, kuriuo nutarta derinti ginčo žemės sklypų detalųjį planÄ .D.

J. ir J. P. J. į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių kreipėsi tik 2013-03-01, t. y. laikinosioms apsaugos priemonėms galiojant pusę metų. PraÅ¡yme, taip kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo nurodyta, kad galutiniam detaliojo plano patvirtinimui ir jo įgyvendinimui (buvo) bÅ«tina teigiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iÅ¡vada bei jos pagrindu priimtas savivaldybės patvirtinimas. Å iam veiksmui atlikti pareikalauta organizatoriaus sutarties Å¡alies pakeitimo iÅ¡ D.

J. į T. P. J., tačiau savivaldybė nesutiko pakeisti sutarties Å¡alies dėl taikyto turto areÅ¡to.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau iÅ¡plėtotÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d.nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P.ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad galutinis detaliojo plano patvirtinimas sustojo bÅ«tent dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-07 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y., kad savivaldybė atsisakė pakeisti organizatoriaus sutarties Å¡alis dėl žemės sklypams taikyto areÅ¡to, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta, jau po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2013-02-06) Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu nutarta derinti žemės sklypų detalųjį planÄ .Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nepaneigta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad esant nustatytoms aplinkybėms iki 2013-07-01 teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos energetikos ministerijai ieÅ¡kovė bÅ«tų spėjusi pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , t. y., kad iki tos datos bÅ«tų atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projektui įgyvendinti numatytų investicijų.Tuo atveju, jei savivaldybė iÅ¡ tiesų atsisakė keisti organizatorių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bylos aplinkybės leidžia pagrįstai sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tiesioginė ir pakankama detaliojo plano netvirtinimo priežastis, o nagrinėjamu atveju svarbi detaliojo plano tvirtinimo procedÅ«ra ir tolesni veiksmai, susiję su saulės elektrinių įrengimu.Kaip nustatyta byloje 2012-07-17 (t. y. dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) D.

J. su J. P. J. sudarė dovanojimo sutartį, t. y. nuosavybė neatlygintinai perleista J. P. J.. Nepaisant šios aplinkybės, visus veiksmus, susijusius su žemės sklypų detaliojo plano rengimu toliau savo, kaip savininko vardu, atliko D. J. arba jo įgalioti asmenys. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pridėta 2012-07-23 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartis Nr. SI-576, kurioje planuojamo žemės sklypo savininku nurodytas D. J., o sutartis pasirašyta įgalioto asmens UAB „Energijos blyksnis“ direktoriaus S. V..

Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantė neginčija, kad D. J. neturėjo J. P. J. įgaliojimo atlikti tokius veiksmus, o įgaliojimo, iÅ¡duoto UAB „Energijos blyksnis“ nuostatos suponuoja, kad juo suteikta teisė atlikti formavimo ir pertvarkymo projektÄ ir (ar) atlikti visas detaliųjų planų organizatoriaus funkcijas žemės sklypuose, kurių nuosavybės teisė priklauso bÅ«tent D. J.. Dėl nustatytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teritorijų planavimo veiksmai, kuriuos jis atliko kaip savininkas, ar per įgaliotus asmenis, pasikeitus žemės sklypų savininkui ir neturint tam įgaliojimo, yra neteisėti.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartis sudaryta 2012-07-17 (Å¡i aplinkybė neginčijama), organizatoriaus sutartis – 2012-07-23, ir darant prielaidÄ , kad detalusis planas netvirtintas dėl netinkamos Å¡alies nurodymo organizatoriaus sutartyje, kurios pakeisti nebuvo galima dėl 2012-09-07 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinio skundo argumentai, kad P. P. iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pagrindine, tiesiogine bei pakankama apeliantės patirtų nuostolių priežastimi, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindine kliÅ«timi detaliojo plano tvirtinimui buvo bÅ«tent dovanojimo sutartimi pasikeitusios nuosavybės į žemės sklypus, tinkamas ir savalaikis neatskleidimas, taip pat kiti trečiųjų asmenų veiksmai, lėmę, kad dar 2013 m. kovo-balandžio mėnesiais nebuvo patvirtintas detalusis planas, kai, pasak apeliantės, iki 2013-07-01 reikėjo kreiptis į Lietuvos energetikos ministerijÄ . Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino trumpo laiko tarpo tarp dovanojimo sutarties ir organizatoriaus sutarties sudarymo, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo savivaldybei bÅ«tų pranešęs apie pasikeitusiÄ Å¾emės sklypų nuosavybę ne tik iki organizatoriaus sutarties sudarymo, bet ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atitinkamų veiksmų ėmėsi tik 2013-03-01 kreipdamasis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Apeliantė neįrodinėja, o byloje nėra duomenų, kad iki Å¡io momento taikytos laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų trukdžiusios saulės elektrinių parko projekto įgyvendinimui, o P. P. apie tai bÅ«tų žinojęs. IÅ¡ byloje esančios medžiagos spręstina, kad Kretingos rajono savivaldybė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , žemės sklypų savininkų pasikeitimÄ sužinojo 2013 m. balandžio mėn.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, civilinė byla dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas P. P. ir E. P. ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti buvo reiÅ¡kiamas 2012-09-04, sužinojus apie 2012-07-17 dovanojimo sandorius, tokiu bÅ«du siekiant savo teisių ir interesų užtikrinimo tuo atveju, jei bÅ«tų tenkintas P. P. ir E. P. 2012-06-15 ieÅ¡kinys dėl skolos iÅ¡ D.

J. priteisimo. Savo ruožtu D. J. ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (tarp jų ir 2006-09-18 paskolos sutartį, kuria savo skolos reikalavimÄ grindė P. ir E. P.) teismui pateikė tik 2014-01-20 ir tik tenkinus D. J. reikalavimÄ , P. P. ir E. P. ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinis) dėl skolos priteisimo atmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡ esmės laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė kildina nuostolius, ne tik, kad taikytos siekiant apginti galbÅ«t P. P. pažeistas teises atgauti skolÄ ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, tačiau taip pat patvirtina, kad klausimas dėl skolos priteisimo pagrįstumo, actio Pauliana ieÅ¡kinio ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, D.

J. turint duomenų apie praÅ¡ytos priteisti skolos nepagrįstumÄ , galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti anksčiau.Atskirai pažymėtina, kad byloje nėra ir duomenų, kad pati ieÅ¡kovė bÅ«tų ėmusis kokių nors tiesioginių teisminės gynybos veiksmų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios, jos teigimu, trukdė įgyvendinti projektÄ ir taip sukėlė žalÄ , panaikinimo (CPK 149 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, kad civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, žala) yra kumuliatyvios, todėl neįrodžius vienos iÅ¡ jų egzistavimo, civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma negalima.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieÅ¡kovės įrodinėjamos žalos nėra priežastinio ryÅ¡io. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, taip pat apeliaciniame skunde nurodytų argumentų Å¡iuo klausimu, nepasisako.Dėl papildomo sprendimo Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, kuriuo byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 1 115,81 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ praÅ¡ydama priimti papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodė, kad teismas neiÅ¡sprendė 2015-11-09 praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir, atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui nepriteisė patirtų 2 246,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. papildomu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui papildomai priteisė 2 246,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 3 362 Eur).

Nurodė, kad sprendimu, kuriuo Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, teismas priteisė ne visas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, nors jas patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu, praÅ¡o jas mažinti iki rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Nurodo, kad Å¡i byla nėra sudėtinga, taip pat nėra jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų pateisinamas nukrypimas nuo rekomendacijomis nustatytų rekomenduojamų maksimalių užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžių, priteisiant didesnes atstovavimo iÅ¡laidų sumas.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. IÅ¡ 2015-11-09 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už P. P. suteitas teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2015-08-15 iki 2015-11-10, matyti, kad jas sudaro parengiamieji veiksmai (susipažinimas su ieÅ¡kiniu, rengimasis teismo posėdžiui, atstovavimas parengiamojo teismo posėdžio metu ir kt.) bei procesinių dokumentų (atskirojo skundo parengimas, atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas, praÅ¡ymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ir praÅ¡ymo dėl civilinės bylos sustabdymo parengimas), viso sugaiÅ¡ta 24 val. 45 min., valandinis įkainis 100 Eur + PVM, taip pat taikyta 25 proc. nuolaida, viso paskaičiuota 2 246,06 Eur.

IÅ¡ 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už teisines paslaugas ADB Nr. 00632 laikotarpiu nuo 2015-11-18 iki 2015-12-07 matyti, kad jas sudarė parengiamieji veiksmai (susipažinimas su patikslintu ieÅ¡kiniu, finansinės atskaitomybės dokumentų rinkimas ir kt.) ir procesinių dokumentų parengimas (patikslinto atsiliepimo parengimas, praÅ¡ymo parengimas dėl papildomų įrodymų, bylos stabdymo), iÅ¡ viso sugaiÅ¡ta 11 val. 25 min., valandinis įkainis 100 Eur + PVM, taip pat taikyta 25 proc. nuolaida, viso paskaičiuota 1 115,81 Eur.

Pažymėtina, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuota 79,75 Eur suma dėl dokumentų kopijų gavimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, kurios priteistinos CPK 88 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kaip kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos.Atsižvelgiant į apeliantės praÅ¡ymÄ , taip pat rekomendacijų nustatytus dydžius (8.2 p., 8.16 p., 8.19 p., 8.20 p.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteista suma nevirÅ¡ija maksimalios rekomenduotinos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teismeLietuvos apeliaciniame teisme 2016-08-25 gautas atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kartu su paÅ¡ymu pridėta 2015-08-24 sÄ skaita faktÅ«ra už teisines paslaugas Nr. ADB Nr. 00706, 2016-08-24 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad atsakovas už teisines paslaugas yra sumokėjęs 936,94 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nustatytus dydžius (8.11 p.), daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovui P. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Energijos blyksnis“ priteistina 936,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, susijusi su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nuostolių, kildinamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat, atmetus ieÅ¡kinį, teisingai paskirstė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl naikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.IÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Energijos blyksnis“ (j. a. k. 302471648) atsakovui P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 936,94 Eur bylinėjosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                  Romualda Janovičienė                                                                                                                                                                                                                                          Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                             Gintaras Pečiulis