2026-01-14 Nr. AB-1187-3-61-3-03473-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-6-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03473-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovui J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti jam iš atsakovo J. K. (toliau – ir atsakovas) 214,51 Eur (208,64 Eur rinkliavą ir 5,87 Eur delspinigius) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku, nesumokėjo vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį.

3. AtsakovasJ. K. atsiliepime į prašymą prašė atmesti jį.

4. Atsakovas nurodė, kad už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumokėjęs vietinę rinkliavą, tai patvirtina pateikti mokėjimai – 68,00 Eur už 2019 metus, 46,92 Eur už 2020 metus, 44,64 Eur už 2021 metus, 37,92 Eur už 2022 metus, 37,68 Eur už 2023 metus ir 47,87 Eur už 2024 metus. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog vietinė rinkliava už patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), yra sumokėta, todėl ši prašymo dalis privalo būti atmesta kaip nepagrįstas.

5. Atsakovas teigė, kad VASA reikalavimas įpareigoti jį sumokėti vietinę rinkliavą už garažą ir negyvenamąsias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, kadangi jose nėra kaupiamos komunalinės atliekos. Pabrėžė, kad, remiantis tiek aktualiu teisiniu reguliavimu, tiek formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika, pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla iš faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų buvimo. Pažymėjo, jog jis 2020 metais kreipėsi į pareiškėją ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pastatyti prie minėtų patalpų konteinerį, skirtą popierinėms atliekoms, tačiau iki šiol prašymas nėra patenkintas.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą, t. y. pareiškėjui iš atsakovo priteisė 214,51 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

7. Teismas nurodė, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 – 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavų nuostatai). Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė ir priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys Vilniaus mieste adresais: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis 2020–2024 metais mokėjo vietinę rinkliavą išskirtinai už patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad pareiškėjas mokėjo vietinę rinkliavą už patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą 2019 metais.

9. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad jis ginčo laikotarpiu sumokėjo vietinę rinkliavą už patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas neturėjo teisės be pareiškėjo sutikimo išskirtinai mokėti vietinę rinkliavą už patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), kai jis nebuvo padengęs vietinės rinkliavos įsiskolinimo už jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini).

III. 10. Atsakovas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priimti naują sprendimą ar grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Atsakovas nurodo, kad senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatos. Atsakovas teigia, kad, jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį gali apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo metų, kuriais pradedamas mokestis apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. MAĮ 68 straipsnio 1 dalies formuluotė, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d., buvo pakeista Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymu (toliau – MAĮ pakeitimo įstatymas). Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Atsakovo teigimu, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki MAĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiavęs ir (ar) perskaičiavęs mokestines prievoles pagal iki tol galiojusius senaties terminus.

12. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kokiu nors būdu siuntė atsakovui pranešimus, t. y. nėra pateiktų registruotų siuntų išsiuntimo ar (ir) įteikimo žymų ar elektroninėmis ryšio priemonėmis siuntimo patvirtinimų.

13. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nėra pasirašęs sutarčių su paslaugos teikėju, ir negalėjo sužinoti apie tai, kad jam teikiamos šios paslaugos. Atsakovas teigia paslaugos nebuvo teikiamos. (duomenys neskelbtini) esančiame statinyje atsakovui priklauso du nekilnojamojo turto objektai, tačiau prie šio statinio nėra atliekų konteinerių. Be to, statinio ((duomenys neskelbtini)) 315-oji garažų ir patalpų savininkų bendrija taip pat nėra sudariusi jokių sutarčių su pareiškėju. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas netinkamai įvykdė pareigą informuoti paslaugos gavėją apie teikiamas paslaugas ir neįvykdė pareigos pateikti paslaugos gavėjui (atsakovui) visą informaciją, reikšmingą rinkliavos dydžiui apskaičiuoti, t. y. apskaičiavimo sudedamąsias dalis, pagal kurias rinkliavos mokėtojas galėtų patikrinti reikalaujamos mokėti rinkliavos pagrįstumą.

14. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

15. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymų leidėjas nesieja vietinės rinkliavos su atitinkamomis paslaugomis, o vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. už savivaldybėje sukurtą galimybę naudotis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą (šiukšlių išvežimą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi sutartys dėl paslaugų teikimo nėra sudaromos.

16. Pareiškėjas paaiškina, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalies formuluotė, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos iki 2020 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju, 214,51 Eur vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2023 m., tai užfiksuota atsakovo 2023 m. vasario 28 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešime Nr. MP1196463 ir 2024 m. vasario 27 d. mokėjimo pranešime Nr. MP16760947. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas senaties terminas yra taikomas tik mokestinės prievolės apskaičiavimui arba perskaičiavimui, bet ne jos priverstiniam išieškojimui. Teisė atlikti priverstinį išieškojimą atsiranda tik tuomet, kai mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir pasibaigia terminas, per kurį mokesčio mokėtojas turi įvykdyti prievolę. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvacijos, teismas netinkamai taikė mokestinės prievolės apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatį su mokesčių priverstinio išieškojimo senatimi, t. y. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį sutapatina su priverstinio išieškojimo senatimi, kuri reglamentuojama MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje. MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

17. Pareiškėjas siuntė pranešimus dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), kaip to reikalauja Rinkliavos nuostatos. Pareiškėjas, vykdydamas Rinkliavos nuostatose numatytą pareigą, tinkamai informavo atsakovą. Pareiškėjas pabrėžia, kad Rinkliavos nuostatų 65 punkte nurodyta, jog, pateikus rašytinį prašymą, mokėjimo pranešimai galėtų būti siunčiami kitais atsakovo pageidaujamais adresais, tačiau atsakovas nėra pateikęs prašymo pagal Rinkliavos nuostatų 65 punktą, todėl pareiškėjas pagrįstai siuntė Mokėjimo pranešimus nekilnojamojo turto adresu, kuris yra ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Tai, kad atsakovas negyvena adresu ir neatskleidžia šios informacijos pareiškėjui nei viešai, nei tiesiogiai, negali atleisti atsakovo nuo pareigos priimti tuo adresu gaunamą korespondenciją ir vykdyti teisės aktuose nustatytą prievolę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 214,51 Eur (208,64 Eur rinkliavą ir 5,87 Eur delspinigius) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino VASA prašymą, konstatavęs, kad atsakovas yra rinkliavos mokėtojas, kadangi jam priklauso nekilnojamasis turtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir, nors atsakovui buvo siunčiami skolos pranešimai, jis nemokėjo rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą objektams adresu: (duomenys neskelbtini).

20. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines bylos aplinkybes. Teigia, kad nebuvo informuotas apie prievolę mokėti rinkliavą ir dėl objektų adresu: (duomenys neskelbtini), nėra pasirašęs sutarčių su paslaugos teikėju ir negalėjo sužinoti apie tai ,jog jam yra teikiamos šios paslaugos.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, jis gali būti atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023 ir kt.).

23. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Rinkliavos nuostatus, kurių 6.5 punkte nustatyta, kad rinkliava laikoma savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Rinkliavos nuostatų 6.6 punkte reglamentuota, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo neįregistruotų ir neregistruotinų nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos nuostatų 3 punkte nustatyta, kad rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (1 priedas).

24. Vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas rinkliavos mokėtoj, – jis yra NTO savininkas (Rinkliavos nuostatų 8.1 punktas). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas).

25. Pagal Rinkliavos nuostatų 76 punktą, kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie pateikia Administratoriui prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji Rinkliavos dalis, turi pateikti Administratoriui prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus. Rinkliavos nuostatai taip pat nustato atleidimo nuo Rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, lengvatų taikymo tvarką (75, 77 punktai).

26. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš Rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė NTO Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) Rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas rinkliavos mokėtoju Rinkliavos nuostatų prasme.

27. Atsakovas nurodo, jog senaties terminų klausimui spręsti analogiškai taikytinos MAĮ normos, ir teigia, kad pareiškėjas nepagrindė, jog mokestinės prievolės apskaičiuotos laiku. Teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 68 straipsnyje reglamentuojama mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatis, o MAĮ 107 straipsnyje – mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senatis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas apima 2022–2023 metų laikotarpį, pareiškėjas kreipėsi į teismą 2024 metais. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokėjimo pranešimai buvo suformuoti atitinkamais metais (2022–2023 m.). Taigi teisėjų kolegija nenustatė, kad būtų praleisti atsakovo nurodomi terminai.

28. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentą, jog byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių mokėjimo pranešimų ir priminimų išsiuntimą ar įteikimą (registruotos siuntos duomenų, elektroninio išsiuntimo patvirtinimų), pažymi, kad Rinkliavos nuostatų 64–66 punktuose yra nustatyta mokėjimo pranešimų pateikimo (siuntimo) tvarka, tačiau šie teisės aktai nenustato reikalavimo mokėjimo pranešimus teikti tik registruota pašto siunta ar tik tokiu būdu, kurio neįmanoma įvykdyti be įteikimo žymų. Pareiškėjo į bylą pateikti mokėjimo pranešimai ir priminimai patvirtina, kad pareiškėjas buvo apskaičiavęs mokėtiną rinkliavą ir suformavęs mokėjimo dokumentus, kuriuose nurodyti rinkliavos dydį patvirtinantys duomenys. Be to, pareiškėjas nurodė, kad siuntė mokėjimo pranešimus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kaip tai numato Rinkliavos nuostatai, o atsakovas nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis į pareiškėją dėl mokėjimo pranešimų siuntimo kitu adresu ar kitu būdu (Rinkliavos nuostatų 65 p.), taip pat nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui būtų buvę žinoma apie objektyvias kliūtis įteikti pareiškėjui korespondenciją nurodytu adresu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog byloje nepateikta pranešimų įteikimo pareiškėjui registruota pašto siunta žymų, savaime nepaneigia pareiškėjo prievolės mokėti rinkliavą, jeigu nustatyta, kad apeliantas buvo rinkliavos mokėtojas ir rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka neįvykdė prievolės.

29. Atsakovas taip pat remiasi Rinkliavos nuostatų 66 punktu, nurodydamas, kad mokėjimo pranešimo įkėlimas į savitarną laikomas įteiktu tik tuomet, kai rinkliavos mokėtojas turi prieigą ir yra aktyvavęs savitarnos paskyrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta nuostata reglamentuoja alternatyvų informavimo būdą tais atvejais, kai pranešimas neįteikiamas arba grąžinamas su neįteikimo žyma, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo siųsti pranešimai būtų buvę grąžinti su neįteikimo žyma, ar kad pareiškėjas turėjo pagrindą taikyti būtent savitarnos įkėlimo procedūrą kaip vienintelį informavimo būdą. Bet kuriuo atveju savitarnos paskyros (ne)aktyvavimas yra paties mokėtojo valioje esantis veiksnys, kuris negali paneigti teisės aktuose nustatytos piniginės prievolės egzistavimo. Todėl atsakovo teiginiai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas vien dėl to, kad nėra duomenų apie savitarnos aktyvavimą, atmetami kaip nepagrįsti.

30. Atsakovas teigia, kad jis turėjo teisę pasirinkti, kurią skolą jis dengia, remdamasis, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad skolininko pareiškimas dėl įmokų paskirties gali būti vienašalis valinis veiksmas. Teisėjų kolegija sutinka, kad skolininkas, turėdamas tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą grąžina (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam, kad tokia skolininko valia sukeltų teisines pasekmes kreditoriui, ji turi būti aiški ir nedviprasmiška, t. y. įmokos atlikimo metu turi būti objektyviai identifikuojama, kuriai konkrečiai prievolei (konkrečiam objektui, laikotarpiui, mokėjimo pranešimo numeriui ar pan.) įmoka skiriama. Priešingu atveju taikoma CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, t. y. jei skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, laikoma, kad dengiama suėjusio termino (o esant kelioms – seniausia) skola.

31. CK 6.55 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

32. Iš CK 6.55 straipsnio turinio matyti, kad skolininkas gali apsispręsti ir pareikšti, kurią skolą jis grąžina kreditoriui, kai yra kelios tos pačios rūšies skolos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo, be to, šioje teisės normoje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).

33. Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje pateiktus mokėjimo dokumentus ir atsakovo paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs pareiškėjui, jog 2020–2024 metais atliktais mokėjimais jis dengia būtent vieno konkretaus nekilnojamojo turto objekto ((duomenys neskelbtini)) rinkliavą už konkrečius laikotarpius, taip eliminuodamas CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymą. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovas už objektus adresu: (duomenys neskelbtini), nutraukė vietinės rinkliavos mokėjimą nuo 2019 metų, todėl pareiškėjui egzistavo kelių laikotarpių tos pačios rūšies prievolės, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo priskyręs mokėjimus konkrečiai prievolei tokiu būdu, kuris saistytų pareiškėją. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas pagrįstai įskaitydavo atsakovo įmokas senesnėms suėjusio termino skoloms dengti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo laikotarpio (2022–2023 m.) nepriemoka nebuvo padengta ir yra priteistina.

34. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio teismo posėdžio tvarka. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas naudojosi šia teise aktyviai, teikė atsiliepimus, paaiškinimus, prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie apeliacinėje instancijoje negali būti tinkamai išspręsti, remiantis rašytine bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui ar išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo nagrinėti administracinę bylą žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių šis atsakovo prašymas netenkinamas.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl rinkliavos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis