Legislator Case Law & Legislation
5e191653-e11f-4eb7-add0-0c3f7df03055 AI generated

5e191653-e11f-4eb7-add0-0c3f7df03055 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5e191653-e11f-4eb7-add0-0c3f7df03055
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. eI-4183-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03679-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.9.2.1.3; 1.9.2.1.4; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos V. Vaitkevičiaus įmonės atstovams Vaidotui Vaitkevičiui ir advokatui Vadimui MakuÅ¡inui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Tomui Karosui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

Legislator headnote

AI generated

5e191653-e11f-4eb7-add0-0c3f7df03055 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: mokestinio laikotarpio nuostoliai.Nagrinėjamu atveju V. Vaitkevičiaus įmonė leidžiamiems atskaitymams priskyrė įmonės veikloje naudojamo pastato rekonstrukcijos iÅ¡laidas bei palÅ«kanas už kreditÄ , kuris buvo suteiktas Å¡io pastato rekonstrukcijos darbams atlikti. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 20 str. 4 d., materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso Å«kinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų Å¡eimų nariams ir yra naudojamas Å¡ių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sÄ naudos iÅ¡ pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-4183-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03679-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.9.2.1.3; 1.9.2.1.4; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos V. Vaitkevičiaus įmonės atstovams Vaidotui Vaitkevičiui ir advokatui Vadimui MakuÅ¡inui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Tomui Karosui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

Vaitkevičiaus įmonės skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (skundÄ padavusi institucija), trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                    n u s t a t ė : atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-07-13 teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP padavė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015-06-22 sprendimÄ Nr. S-112(7-87/2015) ir palikti galioti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimÄ .Atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimu, kuriuo panaikinta VMI 2015-03-26 sprendimo Nr. 69-30 dalis dėl nurodymų V.

Vaitkevičiaus įmonei sumokėti 32 596,13 € pelno mokesčio, 1838,07 € Å¡io mokesčio delspinigių ir 3 259,61 € pelno mokesčio baudÄ bei perdavė pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui iÅ¡ naujo. Atsakovės teigimu, Komisija netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialines teisės normas. Å iuo atveju ginčas vyksta dėl įmonės savininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris panaudos sutartimi perduotas naudoti įmonės veikloje, rekonstrukcijai paimtos paskolos palÅ«kanų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams.

Ginčo dėl to, kad pastato rekonstrukcijos sÄ naudos negali bÅ«ti priskirtos pareiÅ¡kėjos leidžiamiems atskaitymams, nėra. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja leidžiamiems atskaitymams priskyrė ir bankui sumokėtas paskolos namo rekonstrukcijai atlikti palÅ«kanas. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 20 str., iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pajamų neatskaitomos rekonstrukcijos sÄ naudos, todėl, pareiÅ¡kėjai suteikus kreditÄ dėl pastato ir aikÅ¡telės rekonstrukcijos, sumokėtos palÅ«kanos taip pat priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, tačiau Komisija su tokia pozicija nesutiko.

Komisijos vertinimu, aplinkybės, kad įmonės vykdyti statybos darbai buvo finansuoti skolintomis lėšomis, atsižvelgiant į apskaitos standarte nustatytÄ palÅ«kanų, kurios mokamos finansuojant ilgalaikio turto įsigijimÄ skolintomis lėšomis, priskyrimÄ ne turto įsigijimo savikainai, o atitinkamo laikotarpio sÄ naudoms, taip pat į tai, kad Pelno mokesčio įstatymas nenustato jokių specialių nuostatų dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų priskyrimo konkrečioms iÅ¡laidų rūšims, nesudaro pagrindo aplinkybes dėl rekonstrukcijos finansavimo pripažinti esminėmis, paskolų palÅ«kanas pripažįstant sudėtine rekonstrukcijos iÅ¡laidų dalimi.

Komisija savo pozicijÄ grindžia tuo, kad palÅ«kanos priskirtinos įprastinėms veiklos sÄ naudoms, nes iÅ¡ esmės pagerino įmonės veikloje naudojamo turto bÅ«klę, sudarė prielaidas iÅ¡ rekonstruoti turto nuomos gauti pajamas. Vis dėlto tokias sÄ lygas atitinka ir pati rekonstrukcija, nes jos esmė yra pagerinti pastato bÅ«klę ir gauti daugiau pajamų. Dėl to Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kokiu tikslu buvo paimta ir panaudota paskola ir, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, neleidžiamiems atskaitymams priskirti rekonstrukcijos iÅ¡laidoms kompensuoti paimtos paskolos palÅ«kanas.

Pagal Å¡io įstatymo 31 str. 1 d. 13 p., iÅ¡laidos, kurios tiesiogiai nesusijusios su vieneto veikla, bet tiesiogiai susijusios su vieneto dalyviais, laikomos neįprastinėmis sÄ naudomis ir priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Pažymėtina, kad įmonės savininkas naudojamÄ jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ bet kada gali naudoti savo asmeniniams poreikiams. Tuo atveju, jei gyventojas dėl jam priklausančio turto remonto gauna naudÄ , pripažįstama, kad jis gavo pajamų natÅ«ra, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Kadangi gyventojo nauda, gauta dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto remonto ar rekonstravimo kito asmens lėšomis, apskaičiuojama atsižvelgus į turto naudotojo turėtas iÅ¡laidas, pripažinus dalį įmonės iÅ¡laidų neleidžiamais, o kitÄ dalį leidžiamais atskaitymais, gyventojo pajamų natÅ«ra apmokestinimas taptų nepagrįstai sudėtingas.Per teismo posėdį atsakovės atstovas skundÄ prašė tenkinti. PareiÅ¡kėja V. Vaitkevičiaus įmonė atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina vadovautis Pelno mokesčio įstatymo 20 str., kuris reglamentuoja nuosavo, nuomojamo ar panaudos bÅ«du naudojamo materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sÄ naudas.

Pagal šį straipsnį rekonstravimas ir remontas turi analogiÅ¡kÄ reikÅ¡mę ir bendrÄ ja prasme numato Å«kio subjekto teisę įtraukti tokias iÅ¡laidas į sÄ naudas, t. y. priskiria leidžiamiems atskaitymams. Pelno mokesčio įstatymo 20 str. 4 d. nėra draudimo individualioms įmonėms taikyti atskaitymus dėl patirtų svetimo turto rekonstravimo iÅ¡laidų. V. Vaitkevičius yra įmonės savininkas, kuris jam nuosavybės teise priklausančio turto rekonstrukcijÄ atliko verslo tikslais. Jei sutuoktiniai bÅ«tų veikę kaip fiziniai asmenys, rekonstrukcijos iÅ¡laidos bÅ«tų priskirtos leidžiamiems atskaitymams pagal sÄ naudas.

Ä®monės savininkai už jos prievoles atsako savo asmeniniu turtu, o bankui mokamas palÅ«kanas, skirtas verslo plėtojimui, įformina kaip veiklos sÄ naudas. Tenkinant atsakovės skundÄ , pareiÅ¡kėja patektų į nelygiavertę padėtį su kitais mokesčių mokėtojais, nes patirtų didelių nuostolių. Pažymi, kad atsakovė neatsižvelgė, jog pareiÅ¡kėja, planuodama veiklÄ ir prisiėmusi kreditinius įsipareigojimus, turėjo pagrįstų teisėtų lÅ«kesčių.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovai prašė skundÄ atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundÄ nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Skundas tenkintinas. Panevėžio VMI, atlikusi V. Vaitkevičiaus įmonės mokestinį patikrinimÄ dėl pelno ir pridėtinės vertės mokesčių už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31, 2014-10-03 patikrinimo aktu Nr. FR0680-642 papildomai apskaičiavo 16 371,93 € pridėtinės vertės mokesčio, 32 596,15 € pelno mokesčio ir sumažino 2008 m.

įmonės deklaruotų patirtų nuostolių dydį 1 068 614,40 €.Panevėžio VMI 2014-11-18 sprendimu Nr. FR0682-640 patvirtino patikrinimo akte nurodytÄ mokesčių sumÄ ir papildomai apskaičiavo 7 381,28 € pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 1838,07 € pelno mokesčio delspinigių bei skyrė 9 778,73 € pelno mokesčio baudÄ ir 4 911,67 € pridėtinės vertės mokesčio baudÄ .PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, 2014-12-12 centriniam mokesčių administratoriui pateikė skundÄ , kuriame iÅ¡ esmės ginčijo sÄ naudų už pastato rekonstrukcijÄ ir palÅ«kanas už paskolÄ rekonstrukcijai atlikti priskyrimÄ neleidžiamiems atskaitymams; ginčo dėl papildomai paskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio ir su juo susijusių mokėjimų nėra.Nustatyta, kad V.

Vaitkevičiui ir A. Vaitkevičienei nuosavybės teise priklausantis pastatas 2006-08-01 įsakymo ir 2007-02-01 panaudos sutarties pagrindu perduotas naudoti V. Vaitkevičiaus įmonės veikloje. 2007-2008 m. vyko Å¡io pastato ir aikÅ¡telės rekonstrukcija. 2007-06-14 įmonė su SEB banku sudarė kreditavimo sutartį finansuoti pastato rekonstrukcijÄ . Pagal 2008 m. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ Ä¯monė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskyrė 3 222 407 Lt su pastato rekonstrukcija susijusias sÄ naudas, 550 159 Lt palÅ«kanas už suteiktÄ kreditÄ . 2015-03-26 VMI sprendimu Nr. 69-30 atnaujino pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimÄ ir iÅ¡ dalies pakeitė Panevėžio VMI 2014-11-18 sprendimÄ Nr. FR0682-640: patvirtino nurodymus sumokėti 16 371,93 € pridėtinės vertės mokestį, 7 381,28 € pridėtinės vertės mokesčio delspinigius, 32 596,13 € pelno mokestį, 1838,07 € pelno mokesčio delspinigius ir sumažino paskirtų baudų dydį, nurodant sumokėti 3 259,61 € pridėtinės vertės mokesčio baudÄ ir 1 637,19 € pelno mokesčio baudÄ .2015-06-22 Komisija sprendimu Nr. S-112(7-87/2015) panaikino VMI 2015-03-26 sprendimo Nr. 69-30 dalį dėl nurodymų sumokėti 32 596,13 € pelno mokesčio, Å¡io mokesčio delspinigius ir 3 259,61 € baudÄ bei perdavė skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ sprendimo dalį paliko nenagrinėtÄ . Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar palÅ«kanos, mokamos už paskolÄ , skirtÄ rekonstruoti įmonės veikloje naudojamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teise priklausantį įmonės savininkui ir jo sutuoktinei, priskirtinos Pelno mokesčio įstatymo numatytiems ribojamiems leidžiamiems atskaitymams. Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad, apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , atimamos neapmokestinamosios pajamas, leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d., leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato ko kita.

Pagal šio straipsnio 2 d., ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama:

1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sÄ naudos;

2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sÄ naudos;

3) komandiruočių sÄ naudos;

4) reklamos ir reprezentacijos sÄ naudos;

5) natūraliosios netekties nuostoliai;

6) mokesčiai;

7) beviltiškos skolos;

8) įmokos darbuotojų naudai;

9) specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;

10) parama;

11) narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;

12) mokestinio laikotarpio nuostoliai.Nagrinėjamu atveju V. Vaitkevičiaus įmonė leidžiamiems atskaitymams priskyrė įmonės veikloje naudojamo pastato rekonstrukcijos iÅ¡laidas bei palÅ«kanas už kreditÄ , kuris buvo suteiktas Å¡io pastato rekonstrukcijos darbams atlikti. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 20 str. 4 d., materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso Å«kinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų Å¡eimų nariams ir yra naudojamas Å¡ių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sÄ naudos iÅ¡ pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka.

Ä®gyvendinant Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 39 patvirtinta Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso Å«kinių bendrijų nariams, individualių (personalinių) įmonių savininkams ir jų Å¡eimų nariams ir yra naudojamas Å¡ių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ Å¡ių vienetų pajamų tvarka. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ginčo tarp mokesčių administratoriaus ir Komisijos dėl to, jog individualios įmonės veikloje naudojamo pastato rekonstrukcijos iÅ¡laidos nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio įstatymo prasme, nėra.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 2 d., centrinis mokesčių administratorius turi teisę apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimÄ dėl mokestinio ginčo tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis skirta reglamentuoti administracinio teismo kompetencijÄ nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundÄ sÄ lyginį priskirtinumÄ teismui) ir, antra, riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginÄÄ pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Mokestinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo teisingumÄ ) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004; 2005 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-236/2005; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-419/2007; 2008 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-756-242/2008; 2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-188/2009; 2014 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-505/2014).

Dėl to teismas Å¡ioje byloje, kaip minėta, sprendžia dėl palÅ«kanų už pareiÅ¡kėjai suteiktÄ kreditÄ , skirtÄ Ä¯monės veikloje naudojamo pastato rekonstrukcijai, priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, o pareiÅ¡kėjos argumentų, jog pagal Pelno mokesčio įstatymÄ Ä¯monės veikloje naudojamo turto tiek remonto, tiek ir rekonstrukcijos iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti pripažįstamos analogiÅ¡komis, nevertina.Pelno mokesčio įstatymas nereglamentuoja, ar palÅ«kanos, mokamos už turto rekonstrukcijai paimtÄ kreditÄ , priskiriamos atitinkamiems atskaitymams.

Centrinis mokesčių administratorius daro sÄ sajÄ tarp paties kredito iÅ¡laidų, kaip neleidžiamų atskaitymų, ir palÅ«kanų, mokamų už tokiÄ paskolÄ . Sprendžiant dėl palÅ«kanų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, bÅ«tina įvertinti palÅ«kanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimÄ , prigimtį. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai; kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Taigi palÅ«kanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalykÄ sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamÄ pinigų sumÄ ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iÅ¡ skolininko jÄ sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 str. 1 d. 4 p., neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos palÅ«kanos ar kitokios iÅ¡mokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , t. y. kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku, tuo tarpu pelno palÅ«kanos atskirai nėra įtrauktos į Å¡iÄ kategorijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad palÅ«kanų atsiradimas sÄ lygojamas pačios piniginės prievolės, o pelno palÅ«kanos yra mokamos kaip atlygis už pinigų skolinimÄ , palÅ«kanos vertintinos kaip prievolės, kylančios iÅ¡ pagrindinės prievolės, Å¡iuo atveju – iÅ¡ pareiÅ¡kėjai suteiktos paskolos ginčo pastato rekonstrukcijai atlikti. Pelno mokesčio įstatymo normas aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, vadovaujantis anksčiau aptarta iÅ¡vada, konstatavus, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pajamų neatskaitomos paskolos rekonstrukcijai atlikti patirtos sÄ naudos, pripažintina, jog palÅ«kanos, kurios yra betarpiÅ¡kai susijusios su Å¡ia prievole, taip pat neatskaitytinos.

Pabrėžtina, jog Pelno mokesčio įstatymo 31 str. 1 d. 13 p. numato, kad iÅ¡ pajamų negali bÅ«ti atskaitomos kitos, nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sÄ naudos bei sÄ naudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį įstatymÄ . Tokiu bÅ«du, pagal Pelno mokesčio įstatymÄ leidžiamais atskaitymais pripažintinos tik tokios faktiÅ¡kai Å«kio subjekto patirtos iÅ¡laidos, kurios yra ne tik pagrįstos galiojančiais sandoriais, juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, bet ir atitinka Å«kio subjekto vykdomos veiklos pobÅ«dį bei buvo bÅ«tinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Komisijos teigimu, iÅ¡laidos, susijusios su rekonstrukcijos finansavimu, laikytinos įprastinėmis Å«kio subjekto iÅ¡laidomis, betarpiÅ¡kai susijusiomis su pajamų uždirbimu, dėl to atitinka Pelno mokesčio įstatymo 17 str. sÄ lygas. Teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada Pelno mokesčio įstatymo taikymo kontekste yra klaidinga, nes, kaip minėta, turto, kuris priklauso ne įmonei, o jos savininkui, rekonstravimo sÄ naudos neatskaitomos iÅ¡ įmonės pajamų, nes įstatymas nenumato tokios galimybės apskritai.

Laikantis Komisijos pozicijos, teigiant, kad atitinkamos palÅ«kanos sudarė prielaidas pagerinti turto bÅ«klę ir gauti iÅ¡ jo pajamų ir dėl to jos pripažintinos leidžiamais atskaitymais, tokia pati iÅ¡vada turėtų bÅ«ti daroma ir dėl iÅ¡laidų, patiriamų kreditui apmokėti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad centrinis mokesčių administratorius pagrįstai į leidžiamus atskaitymus pareiÅ¡kėjai neleido įtraukti palÅ«kanų už paskolÄ , skirtÄ pareiÅ¡kėjos savininkui nuosavybės teise priklausančio ir įmonei perduoto naudotis pastato rekonstrukcijai atlikti.

Dėl nurodytų motyvų atsakovės skundas tenkintinas, o Komisijos sprendimas naikinamas (ABTÄ® 88 str. 2 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,                                                                                                              n u s p r e n d ė: atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundÄ tenkinti.Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2015-06-22 sprendimÄ Nr. S-112(7-87/2015) ir palikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-03-26 sprendimÄ Nr. 69-30 nepakeistÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                                                                                                                       Â