2024-07-30 Nr. CB-5027-2-52-3-02850-2023-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2824

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02850-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 16 d. pateiktu atsakovės I. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų, nustatančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą ir dydį, pakeitimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė, nurodė, kad sutarties 2.5 punktas, pagal kurį visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos, susijusios su vaikų sveikatos priežiūros sąnaudomis, vaikų gyvenimo sąlygų gerinimu (kompiuteris, telefonas ir kitos šalių suderintos išlaidos), papildomu ugdymu (korepetitoriai, žinių gilinimas kitais būdais), suderintos iš anksto el. paštu, tarpusavyje dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus), yra dispozityvus, o išlaikymo padidinimo sąlygų atsakovė neįrodė.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir tenkinti jos priešieškinį arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai panaikino ieškovo pareigą išlaikyti savo vaikus, t. y. netiesiogiai panaikino jo pareigą prisidėti prie vaikų sveikatos išlaidų, papildomo ugdymo išlaidų bei gyvenimo sąlygų gerinimo išlaidų, kurios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomos būtinosiomis vaikų išlaidomis (CK 3.192 straipsnis), nes dėl teismų sprendimuose pateiktų išaiškinimų atsakovė nebeturi teisės šio punkto nukreipti priverstiniam vykdymui. Atsisakydami pakeisti taikos sutartį CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ieškovui nevykdant šios sąlygos), teismai iš esmės pažeidė vaikų interesą gauti iš ieškovo jų geriausius interesus atitinkantį išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovė ne kartą akcentavo, kad jos suformuoto priešieškinio dalyku nėra padidėjusios vaikų išlaidos, teismai išėjo už jos pareikšto priešieškinio ribų ir nagrinėjo reikalavimus, kurių atsakovė nereiškė (padidinti išlaikymą).

2. Teismai nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl tėvų teisės susitarti dėl vaikams teikiamo išlaikymo apribojimų. Palikdami galioti taikos sutarties 2.5 punktą ir nesiimdami priemonių užtikrinti vaikų interesus (CPK 376 straipsnio 4 dalis), ne tik pažeidė materialiosios teisės normas, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi vaikams reikalingo išlaikymo teikimą padarė visiškai priklausomą nuo ieškovo valios.

3. Teismai priimdami įsiteisėjusiam ir vykdytinam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 prieštaraujančius sprendimus pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą taisyklę, pagal kurią negali egzistuoti du vienas kitam prieštaraujantys ir vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Teismai šioje situacijoje neturėjo teisės išaiškinti, jog taikos sutarties 2.5 punktas negali būti nukreiptas priverstiniam vykdymui, kai ieškovas nebuvo davęs išankstinio sutikimo dėl vaikų išlaidų sveikatai, gyvenimo sąlygų gerinimui bei papildomam ugdymui, kai jau yra išduotas vykdomasis raštas dėl šio punkto priverstinio vykdymo ir net keletą kartų šis punktas antstolio buvo priverstinai įvykdytas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti I. R. (duomenys neskelbtini) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 15 d. AB SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė