5e136a77-1dd2-4ba8-be72-0557e793fe3e · Klaipėdos apygardos teismas

                             Civilinė byla Nr. e2A-1032-730/2017                              Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02298-2016-1                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.3;                                                                                                        (S)                                                                                         2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,dalyvaujant ieškovo R.

N. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,atsakovo Č. B. atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Č. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. N. ieÅ¡kinį atsakovui Č. B. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 11 050 EUR žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog pagal 2010-09-17 Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovas perdavė atsakovui naudotis savo sunkvežimį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas, pasibaigus naudojimo terminui, privalėjo jam grÄ Å¾inti techniÅ¡kai tvarkingÄ sunkvežimį. Pasibaigus Å¡alių susitarimo terminui, atsakovas sunkvežimio negrÄ Å¾ino, tačiau ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo tolesniam jo naudojimui, todėl susitarimas tarp Å¡alių dėl automobilio naudojimosi tapo neterminuotu ir atsakovas sunkvežimį jam turėjo grÄ Å¾inti tada, kai to bus pareikalauta.

IeÅ¡kovas 2016-08-12 pareikalavo iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti sunkvežimį, tačiau atsakovas jo negrÄ Å¾ino, nenurodydamas jokių priežasčių. Pagal VÄ® „Regitra“ duomenis ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad atsakovas sunkvežimį buvo užregistravęs jam priklausančioje įmonėje – UAB „L.“, o nuo 2015-06-12 sunkvežimis buvo iÅ¡registruotas negavus duomenų apie techninę apžiÅ«rÄ ir draudimÄ . Jo manymu, sunkvežimis yra prarastas ir nebus jam grÄ Å¾intas, todėl atsakovas turi jam atlyginti sunkvežimio vertės žalÄ , kuriÄ apskaičiavo nepriklausomas vertintojas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-03-17 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo 11 050 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-09-29 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 604,33 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui R. N.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-22 papildomu sprendimu priteista ieÅ¡kovui R. N. 29,98 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (už kuro sÄ naudas) iÅ¡ atsakovo Č.

B.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti jam žalÄ , padarytÄ atsakovui neteisėtai pasisavinant jo turtÄ â€“ transporto priemonę „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovo pozicija, kad jis yra teisėtai įgijęs šį brangų sunkvežimį ir perdavęs atsakovui tik naudotis, bet ne nuosavybėn, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais – A. iÅ¡duotu automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės liudijimu Nr. 537377, kuriame nurodyta, kad jo savininkas yra R.

N., tuo metu gyvenęs A., ir 2010-09-07 susitarimu tarp Å¡alių dėl Å¡io sunkvežimio perdavimo naudotis už atlygį. Atsakovas neginčijo to fakto, kad transporto priemonę A. įsigijo ieÅ¡kovas, t. y. jo nuosavybės teisės į šį turtÄ Ä¯gijimo fakto; jis pats įrodinėjo, kad yra perėmęs iÅ¡ ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į šį sunkvežimį, tačiau pripažino, kad raÅ¡ytinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir įrodymų, kad yra visiÅ¡kai už jį atsiskaitęs, pateikti negali.

Tai, kad transporto priemonė buvo oficialiai įregistruota VÄ® Registrų centro duomenų bazėje UAB ‚L.“ vardu, nėra įrodymas, kad Å¡i įmonė teisėtai įgijo nuosavybės teises į jÄ . Nors dokumentų, kurių pagrindu Å¡i registracija buvo atlikta, VÄ® Registrų centre nebėra, teismas pažymėjo, kad Å¡ios bylos ginčo dalykas nėra atsakovo veiksmai, kuriais jis kaip fizinis asmuo perleido šį sunkvežimį juridiniam asmeniui UAB „L.“. Å ie atsakovo veiksmai tik sudaro jo neteisėtų veiksmų, kuriais užvaldyta transporto priemonė buvo nutolinta nuo jos teisėto savininko, dalį ir suteikia pagrindÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo reikalauti ne pačios transporto priemonės, kuri Å¡iam nebepriklauso, grÄ Å¾inimo, o jos vertės atlyginimo.

Atsakovas pasielgė neteisėtai, pasinaudodamas situacija ir užvaldęs ieÅ¡kovo turtÄ , kurį po to jau savo pasirinkimu perleido UAB „L.“, ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo padaryta Å¡io sunkvežimio vertės dydžio žala. Byloje esantys duomenys (ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai) apie atsakovo pinigų mokėjimÄ ieÅ¡kovui ir juose nurodytos paskirtys ir dėl pirkimo–pardavimo sutarties nebuvimo nepatvirtina, jog mokėjimais buvo dalimis atsiskaitoma su ieÅ¡kovu kaip pardavėju; labiau Å¡ie duomenys įrodo ieÅ¡kovo versijÄ , kad tai buvo nereguliarÅ«s ir fragmentiÅ¡ki mokėjimai pagal Å¡alių susitarimÄ dėl sunkvežimio panaudos.

Å iÄ versijÄ patvirtina ir jau gerokai po faktinio perdavimo tarp Å¡alių sudaryta sutartis dėl sunkvežimio panaudos, kuriÄ atsakovas pasirašė ir vykdė. Nesant kitokių raÅ¡ytinių susitarimų tarp Å¡alių ir atsakovui byloje neginčijant Å¡io susitarimo, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo atsakovui perduotos transporto priemonės perleidimas UAB „L.“ ir atsisakymas grÄ Å¾inti jÄ to pareikalavusiam ieÅ¡kovui ir yra neteisėti atsakovo veiksmai, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su žala – ieÅ¡kovo patirtais materialiniais nuostoliais.

Atsakovo kaltė šiuo atveju preziumuojama ir atsakovas nėra jos nuginčijęs leistinų byloje pateiktų įrodymų visuma. Kadangi nėra žinoma, kokiu pagrindu, atlygintinai ar neatlygintinai ši transporto priemonė buvo atsakovo perduota UAB „L.“, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti jam priklausančio turto iš šio juridinio asmens. Atsakovas nuosavybės teise šio turto nevaldo, todėl iš jo ieškovas teisėtai gali reikalauti tik žalos atlyginimo. Dėl UAB „Autosigma“ 2016-09-12 atliktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr.A16091201 nustatytos sunkvežimio „V.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 11 050 EUR rinkos vertės ginčo byloje nebuvo, todėl Å¡i suma ir pripažinta padarytos žalos dydžiu bei priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-03-17 sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovas teismui pateikė ginčo automobilio nuosavybės liudijimÄ Nr. 537377, tačiau nei ieÅ¡kinyje, nei žodžiu nepaaiÅ¡kino, kodėl atsakovo vadovaujama bendrovė nuo 2008-10-22 naudojosi neva ieÅ¡kovui priklausančiu automobiliu.

Ginčo automobilio registravimo dokumentų VÄ® „Regitra“ nebeturėjo, todėl tikėtina, jog ieÅ¡kovas pasinaudojo esama situacija ir teismui pateikė suklastotÄ automobilio nuosavybės liudijimÄ . Pirmosios instancijos teismas VÄ® „Regitra“ dokumento (automobilio registracijos liudijimo) duomenis pripažino nepakankamais įrodymais nuosavybės teisei įrodyti, neiÅ¡sireikalavo papildomų įrodymų dėl automobilio nuosavybės teisių. Su apeliaciniu skundu pateikta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ginčo automobilį atsakovo vadovaujamai įmonei pardavė užsienio pilietis M.

M., todėl ginčo automobilį atsakovo bendrovei pardavė ne ieÅ¡kovas, o užsienio pilietis, todėl teismo motyvai, jog atsakovas neteisėtai užvaldė vilkikÄ â€žV.“ bei perleido UAB „L.“, yra nepagrįsti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: Apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia naujais motyvais ir įrodymais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡ie motyvai ir įrodymai neturi bÅ«ti priimti ir jais neturi bÅ«ti remiamasi apeliacinėje instancijoje, kadangi visus Å¡iuos įrodymus ir motyvus apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.Pirkimo–pardavimo sutartis nėra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, nes ji yra ne VÄ® „Regitra“ iÅ¡duotas dokumentas, o yra jai pateiktas dokumentas, kurio kopijÄ ji patvirtino.

Å i sutartis yra paprastas raÅ¡ytinis įrodymas. Tuo tarpu A. iÅ¡duotas automobilio registracijos liudijimas Nr. C07 5373777 yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, kadangi iÅ¡duotas A. įgaliotos valstybinės institucijos, todėl turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Su apeliaciniu skundu pateikta pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastotas raÅ¡ytinis įrodymas. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad automobilį atsakovo įmonei neva pardavė M. M. 2008-10-20, tačiau M. M. tÄ dienÄ jau nebebuvo automobilio savininkas, nes, a. registracijos liudijimo duomenimis, 2008-10-16 automobilis buvo parduotas ieÅ¡kovui ir apie tai užregistruota A. vieÅ¡ame registre, tai reiÅ¡kia, kad jis Å¡io automobilio tÄ dienÄ negalėjo parduoti atsakovui.Atsakovas teigia, kad tai ieÅ¡kovas suklastojo a. ginčo automobilio registracijos liudijimÄ , tačiau tam įrodyti nepateikia jokių įrodymų.

Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Papildomai nurodė, kad nuo 2008 metų iki 2010 metų tarp Å¡alių buvo žodinis sutarimas dėl ginčo transporto priemonės nuomos, tačiau atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, todėl 2010-09-17 Å¡alys sudarė SusitarimÄ . Atsakovas SusitarimÄ vykdė, tai yra mokėjo nuomos mokestį už automobilį. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas davė žodinį leidimÄ Ä¯registruoti transporto priemonę atsakovo valdomos įmonės vardu, kokiu bÅ«du VÄ® „Regitra“ atliktas transporto priemonės registravimas, negali paaiÅ¡kinti.

Atstovo nuomone, transporto priemonė įregistruota atsakovo valdomos įmonės vardu, VÄ® „Regitra“ pateikus suklastotÄ pirkimo–pardavimo sutartį.   Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas prašė patenkinti apeliacinį skundÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčo transporto priemonę atsakovas pirko iÅ¡ užsienio piliečio, pinigus sumokėjo užsienio piliečiui per ieÅ¡kovÄ . Kadangi atsakovas neturėjo pakankamai pinigų už transporto priemonę sumokėti, ieÅ¡kovui iÅ¡ karto sumokėjo 10 000 Lt, paskui dar 15 000 Lt, vėliau mokėjimus atliko bankiniais pavedimais, visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kovu.

Atsakovo atstovo vertinimu, 2010-09-17 Susitarimas neatitinka faktinių aplinkybių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo. Atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl egzistuoja du skirtingi ginčo transporto priemonės registracijos dokumentai, mano, jog kažkuris dokumentas yra suklastotas. Su nustatyta transporto priemonės verte atsakovo atstovas nesutinka, mano, jog transporto priemonės šiandieninė vertė yra 5 000 EUR, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, neturi.  Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje iÅ¡kilo ginčas dėl įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo byloje, kurioje patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Å ioje byloje ieÅ¡kovas įrodinėja, jog 2010-09-17 Susitarimo pagrindu ieÅ¡kovas perdavė atsakovui naudotis už atlygį (tai yra tarp Å¡alių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai) ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį sunkvežimį „V.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas, pasibaigus naudojimosi terminui, privalėjo transporto priemonę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Kadangi atsakovas minėtos transporto priemonės negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 11 050 EUR žalos atlyginimÄ . Atsakovas Å¡ioje byloje įrodinėja, jog atsakovas yra ginčo transporto priemonės savininkas, kadangi 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo įmonė (C. B. krovinių pervežimo įmonė) įsigijo transporto priemonę iÅ¡ užsienio piliečio M.

M., nuo 2008-10-22 transporto priemonė įregistruota atsakovui priklausančios įmonės UAB „L.“ vardu. Ginčo transporto priemonė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme perregistruota atsakovo vardu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ginčo transporto priemonę atsakovo vadovaujamai įmonei pardavė užsienio pilietis M. M., todėl teismo motyvai, jog atsakovas neteisėtai užvaldė vilkikÄ â€žV.“ bei perleido jį UAB „L.“, yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ galbÅ«t suklastotÄ automobilio nuosavybės liudijimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi Å¡alių paaiÅ¡kinimus, duotus pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas įrodė, kad ginčo transporto priemonė nuo 2008 metų priklauso nuosavybės teise atsakovo vadovaujamai įmonei, ieÅ¡kovas neįrodė, jog nuo 2008 metų transporto priemonė priklauso nuosavybės teise ieÅ¡kovui, Å¡alis sieja nuomos teisiniai santykiai, todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ už transporto priemonės negrÄ Å¾inimÄ .

Tokia iÅ¡vada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra viena iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Å ia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviÄ jÄ CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Kiekvienu atveju bÅ«tina patikrinti, ar Å¡alys transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sÄ lygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainÄ ; ar tik po to, kai daikto pardavėjas iÅ¡registruoja daiktÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo registro; ar tik po to, kai Å¡alys ar viena iÅ¡ jų įregistruoja pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu ji turi bÅ«ti registruojama.

Jeigu sutartyje tokių ar panaÅ¡ių iÅ¡lygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi bÅ«ti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). Privalomas automobilio įregistravimas, skirtingai nuo jo pirkimo–pardavimo sutarties, nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl savaime nereiÅ¡kia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

   CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog transporto priemonė „V.“ 2008 metais yra įgyta ieÅ¡kovo nuosavybės teise. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas įrodinėja A. iÅ¡duotu transporto priemonės „V.“ registracijos liudijimu, iÅ¡ kurio matyti, jog nuo 2008-10-16 transporto priemonės savininku įregistruotas ieÅ¡kovas. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog minėtas registracijos liudijimas gali bÅ«ti suklastotas, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų nurodomas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau minėta teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad automobilio įregistravimas ieÅ¡kovo vardu neįrodo, jog ieÅ¡kovas yra minėtos transporto priemonės savininkas. Byloje nėra pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ar kitoks sandoris, kuris patvirtintų ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į transporto priemonę (CPK 178 straipsnis). Kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, iÅ¡ ko ieÅ¡kovas pirko ginčo transporto priemonę, už kokiÄ sumÄ , taip pat nėra.

  Aplinkybę, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, ieÅ¡kovas įrodinėja savo paaiÅ¡kinimais, jog 2008 metais ginčo automobilis pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ buvo perduotas atsakovui naudotis už atlygį, susitariant, jog atsakovas transporto priemonę naudos savo veikloje, uždirbs pinigų, kuriuos Å¡alys pasidalys per pusę. Tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas nuo 2008 iki 2010 metų mokesčio už naudojimÄ si automobiliu nemokėjo, todėl Å¡alys sudarė 2010-09-17 SusitarimÄ .

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ anksčiau minėto susitarimo matyti, jog atsakovas įsipareigojo mokėti 3 mėnesius po                       2 000 Lt už ginčo transporto priemonės, priklausančios ieÅ¡kovui, naudojimÄ .

Susitarime numatyta, kad jam pasibaigus ar jį nutraukus transporto priemonė turi bÅ«ti grÄ Å¾inta techniÅ¡kai tvarkinga. Taip pat nurodytas 3 mėnesių įmokų mokėjimo grafikas, tai yra rugsėjo 15 d. – 2 000 Lt, spalio 15 d. – 2 000 Lt, lapkričio 15 d. – 2 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, jog minėtas Susitarimas bÅ«tų realiai įvykdytas (CPK 178 straipsnis). Tokia iÅ¡vada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. IeÅ¡kovo teigimu, nuomos mokestį atsakovas mokėjo į sutuoktinės sÄ skaitÄ , tačiau, kaip nurodyta Å¡alių susitarime, nuomos mokestis turėjo bÅ«ti sumokėtas ieÅ¡kovui.

Be to, byloje esantys ieÅ¡kovo sutuoktinės S. N. bei atsakovo sutuoktinės L. B. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina tik tai, jog laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2014-07-03 atsakovas, jo sutuoktinė bei dukra nereguliariai mokėdavo į ieÅ¡kovo sutuoktinės banko sÄ skaitÄ Ä¯vairaus dydžio pinigines lėšas, mokėjimo paskirtyje nurodydami „sÄ skaitos papildymas“. IeÅ¡kovo argumentai, jog 2011-06-07 atsakovo dukters atliktas 1 640 EUR pavedimas į ieÅ¡kovo sutuoktinės sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „už nuomÄ â€œ, patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai ir atsakovas vykdė SusitarimÄ , nepagrįsti.

Å alių 2010-09-17 Susitarimas yra terminuotas, jame numatytas tik 3 mėnesių atlygio mokėjimo terminas, pavedimas atliktas tik 2011-06-07. Be to, mokėjimo paskirtis „už nuomÄ â€œ neįrodo, jog buvo mokami pinigai už ginčo transporto priemonės nuomÄ . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas argumentas, jog susitarimo terminui pasibaigus ir ieÅ¡kovui neprieÅ¡taraujant, kad atsakovas ir toliau naudotųsi transporto priemone už atlygį, Susitarimas tapo neterminuotas, nepagrįstas, kadangi transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų sutarčiai netaikomos CK 6.481 nustatytos taisyklės, numatančios, jog, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip deÅ¡imt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieÅ¡tarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (CK 6.522 straipsnio 2 dalis).

Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog transporto priemonės nuomos sutartis buvo iÅ¡vieÅ¡inta, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog už pajamas, gautas už transporto priemonės nuomÄ , ieÅ¡kovas mokėjo įstatymo nustatyta tvarka mokesčius valstybei (CPK 178 straipsnis). Esant Å¡ių aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas yra ginčo transporto priemonės savininkas, ir aplinkybės, jog Å¡alis siejo transporto priemonės nuomos teisinai santykiai (CPK 178 straipsnis).

    Atsakovas aplinkybę, jog jo atstovaujama įmonė nuosavybės teise įsigijo ginčo transporto priemonę, įrodinėja 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutartimi tarp atsakovo C. B. krovinių pervežimo įmonės ir M. M., iš kurios matyti, jog atsakovo įmonė įsigijo ginčo transporto priemonę už 28 000 EUR. VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtinta, jog nuo 2008-10-22 transporto priemonės savininke registruota atsakovo vadovaujama UAB „L.“. Ieškovo argumentai, jog minėta 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastota, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovo argumentas, jog 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimÄ patvirtina A. iÅ¡duotas 2008-10-16 registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, jog ginčo transporto priemonės savininkas yra ieÅ¡kovas, nepagrįstas, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , automobilio įregistravimas neįrodo nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog minėtos pirkimo–pardavimo sutarties kopijos tikrumas patvirtintas VÄ® „Regitra“ spaudu, nesant jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ dėl sandorio suklastojimo, nemato pagrindo abejoti pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties tikrumu.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, toliau nurodomos nustatytos kitos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčo transporto priemonę įgijo nuosavybės teise atsakovo vadovaujama įmonė, kadangi buvo atliekami veiksmai, patvirtinantys daikto savininko teisių įgyvendinimÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog atsakovas iÅ¡ savo lėšų po automobilio įsigijimo jį remontavo, keitė vairo padėtį, kad automobilį bÅ«tų galima tinkamai eksploatuoti Lietuvoje. Ä® bylÄ pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra bei banko kvitas 6 988,67 Lt (2 024,06 EUR) sumai patvirtina, jog už ginčo transporto priemonės gabenimÄ Ä¯ LietuvÄ keltu mokėjo atsakovas.

Tarp Å¡alių taip pat nėra ginčo, jog nuo 2008 metų transporto priemonė nuolatos buvo ir yra naudojama atsakovo, tačiau įrodymų, jog ieÅ¡kovas iki byloje pateikto 2016-08-12 praÅ¡ymo grÄ Å¾inti automobilį bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas dėl automobilio grÄ Å¾inimo, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog visada žinojo ir neprieÅ¡taravo, jog transporto priemonė Lietuvoje bus registruojama atsakovo valdomos įmonės vardu.

Nors, kaip jau minėta anksčiau, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp atsakovo ir M. M., atsakovas neginčija, jog ieÅ¡kovas organizavo ginčo transporto priemonės pirkimÄ , kadangi atsakovas neturėjo pakankamai lėšų transporto priemonei įsigyti. Atsakovo teigimu, už įsigyjamÄ transporto priemonę atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo iÅ¡ karto 10 000 Lt, vėliau dar 15 000 Lt, paskui mokėjimo bankiniais pavedimais iÅ¡ viso sumokėjo apie 60 000 Lt. Nuo 2010 metų iki 2014 metų atsakovas teigė už automobilį mokėjęs mokėjimo pavedimais.

Ä®rodymų, patvirtinančių, jog atsakovas bÅ«tų sumokėjęs ieÅ¡kovui 25 000 Lt grynaisiais pinigais, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Jau anksčiau minėti ieÅ¡kovo sutuoktinės bei atsakovo sutuoktinės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2014-07-03 iÅ¡ viso ieÅ¡kovo sutuoktinei pervesta 33 140 Lt. IeÅ¡kovas nors ir nesutinka, jog atsakovo pervesti bankiniais pavedimais pinigai buvo skola už transporto priemonės įsigijimÄ , tačiau neginčija, jog atsakovas už automobilį mokėjo pinigus, pateikti įrodymų, kokiÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovas yra gavęs, negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog anksčiau Å¡ioje byloje konstatuota, kad minėti piniginių lėšų pervedimai nebuvo skirti nuomos mokesčiui už transporto priemonę padengti, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, jog atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui skolÄ už ginčo transporto priemonės įsigijimÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas įrodė, jog jo vadovaujama įmonė nuosavybės teise įsigijo ginčo transporto priemonę, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, netinkamai kvalifikavo Å¡alis siejančius teisinius santykius, todėl nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ (CK 6.245–6.249 straipsniai).IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, netinkamai kvalifikavo Å¡alis siejančius teisinius santykius, yra pagrindas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme  Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ , keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tarp Å¡alių, naikintinas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-22 papildomas sprendimas. Netenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 1 500 EUR atstovavimo iÅ¡laidos, kurios atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas pateikė įrodymus apie sumokėtÄ 249 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , kadangi apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 124,50 EUR atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro – 200 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , 50 EUR vertimo iÅ¡laidos, 70 EUR atstovavimo iÅ¡laidos.

Proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 160 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus tarpusavio įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 35,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :             panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimÄ , Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. N. 1 500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui Č. B., patirtas pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovo Č. B. 35,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui R. N., patirtas apeliacinės instancijos teisme. Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėjos                              Jolanta Gailevičienė                                                                                      Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                           Giedrė Seselskytė