5e136142-a7ea-4f4e-9d97-6acc233bfc8d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-686-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00240-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D.

Č. ir V. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019 pagal ieÅ¡kovo R. Č. ieÅ¡kinį atsakovams V. Č. ir D. Č. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, paveldėjimo pagal testamentÄ iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo pagal įstatymÄ pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. Č., Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K. ir K. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. Č. 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o:

1) pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas);

2) panaikinti V. Č. vardu iÅ¡duotÄ 2018 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 905;

3) panaikinti 2018 m. kovo 27 d. iÅ¡duoto D. Č. nuosavybės teisės liudijimo ir 2018 m. balandžio 20 d. iÅ¡duoto D. Č. paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo Nr. 901 dalis, kuriomis D. Č. įregistruota nuosavybės teisė į ginčo namÄ .

2. Nurodė, kad 2007 m. su abiem tėvais susitaręs atnaujinti jų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ â€“ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu rekonstruoti Å«kio pastatÄ , įrengiant jame antrÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ieÅ¡kovo Å¡eimai (ginčo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius du žemės sklypus ir pradėjo vykdyti statybas. Dalis statybos darbų buvo atlikti samdant specialistus, tačiau didelė dalis vidaus įrengimo darbų atlikti paties ieÅ¡kovo su jo vaikų pagalba.

IeÅ¡kovas asmeniÅ¡kai samdė statybininkus ginčo namo antro aukÅ¡to karkaso bei stogo įrengimui, už Å¡iuos darbus sumokėjo lėšomis, gautomis pardavus žemės sklypus, o vidaus įrengimui, aplinkos, gerbÅ«vio sutvarkymui buvo panaudotos ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės J. Č. darbo užmokesčio pajamos bei santaupos. Nors tėvų gyvenamas namas buvo rekonstruojamas už jų pačių lėšas, tačiau apdailos bei įrengimo darbus jame taip pat atliko ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas su Å¡eima į ginčo namÄ Ä¯sikėlė gyventi 2009 m. sausio 16 d., jis prižiÅ«rėjo abu namus ir žemės sklypÄ , savo asmeninėmis lėšomis sutvarkė abiejų gyvenamųjų namų nuotekų sistemÄ , iÅ¡klojo bendrÄ kiemÄ trinkelėmis.

Po tėvo B. I. P. Č. mirties 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieÅ¡kovas vedė bendrÄ Å«kį su motina, atsakove D. Č., kuri yra garbaus amžiaus ir pati nėra pajėgi visu Å«kiu pasirÅ«pinti, jis pjovė žolę, valė sniegÄ , aptarnavo abiejų namų gerbÅ«vį, bendrai mokėjo ir moka už namams teikiamas komunalines paslaugas. Tačiau 2019 m. vasario mėnesį ieÅ¡kovas gavo atsakovo V. Č. 2019 m. sausio 31 d. praneÅ¡imÄ , kad jis privalo iki 2019 m. gegužės 1 d. iÅ¡sikelti iÅ¡ D.

Č. ir V. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

3. IeÅ¡kovo teigimu, iki Å¡io praneÅ¡imo jo motina D. Č. niekada nereiÅ¡kė jam jokių pretenzijų dėl naudojimosi ginčo namu. Nors po tėvo mirties visas palikimas pagal jo sudarytÄ testamentÄ turėjo atitekti bÅ«tent D. Č., dėl ko abu su atsakovu V. Č. atsisakę privalomosios jo dalies, visgi vėliau atsakovui pateikus tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jam tėvo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas bei nutylint faktus, jog jis yra verslininkas ir turi daugiau nei dvideÅ¡imt nekilnojamojo turto objektų, taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nepagrįstai inicijuojant civilinę bylÄ Nr. e2YT-5232-1052/2018, jam neteisėtai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomÄ palikimo dalį ir jo pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į 3/32 dalis ginčo namo.

Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas praleidus trijų mėnesių terminÄ ir neinformavus apie jo iÅ¡davimÄ suinteresuotų asmenų (ieÅ¡kovo). Kita ginčo namo dalis (29/32 dalys) buvo įregistruota atsakovės D. Č. asmeninės nuosavybės teise 2018 m. balandžio 20 d. iÅ¡duoto paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo ir 2018 m. kovo 27 d. iÅ¡duoto nuosavybės teisės liudijimo pagrindu.

4. IeÅ¡kovo vertinimu, jis, vykdydamas bendrÄ jungtinę veiklÄ su tėvu B. I. P. Č., tėvo ir savo lėšomis nuo 2007 m. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ ir savo darbu, pastangomis ir lėšomis sukÅ«rė gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pastarasis turtas nebuvo įgytas B. I. P. Č. ir D. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Å¡is turtas sukurtas jungtinės veiklos sutarties teisiniu pagrindu, todėl D. Č. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai turi bÅ«ti panaikinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo R. Č. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) pripažino ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2) panaikino atsakovei D. Č. 2018 m. kovo 27 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro iÅ¡duoto nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr.723) dalį, kuria Å¡iai atsakovei pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei D. Č. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (notarinio registro Nr. 901) dalį, kuria konstatuota, kad ji po vyro B. I. P. Č. paveldėjo 13/32 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) panaikino atsakovui V. Č. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (notarinio registro Nr. 905) dalį, kuria atsakovas V. Č. po tėvo B. I. P. Č. mirties paveldėjo 3/32 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) dėl kitos Å¡io paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė; 5) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės D. Č. 1 956 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovo V. Č. 270 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas;

6) priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės D. Č. 917,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovo V. Č. – 94,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovės D. Č. sutuoktinis, o ieÅ¡kovo R. Č. ir atsakovo V. Č. tėvas B. I. P. Č., miręs 2017 m. rugpjūčio 2 d. (pastaba – turi bÅ«ti rugpjūčio 22 d.), visÄ jam priklausantį turtÄ 2003 m. vasario 5 d. testamentu paliko sutuoktinei D. Č.. Atsakovė D. Č. notarui 2017 m. rugsėjo 7 d. pateiktame pareiÅ¡kime įpėdiniais nurodė ir abu sÅ«nus. IeÅ¡kovas 2017 m. rugsėjo 7 d., o atsakovas V. Č. 2017 m. spalio 11 d. pateikė notarui pareiÅ¡kimus, kad privalomosios palikimo dalies nepageidauja.

Tačiau 2018 m. spalio 15 d. atsakovas V. Č. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡ydamas nustatyti, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., t. y. B. I. P. Č. mirties dienÄ , jam buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2YT-5232-1052/2018, kuri 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartimi nutraukta, teismui priėmus pareiÅ¡kėjo V. Č. atsisakymÄ nuo pareiÅ¡kimo. Atsakovė D. Č. 2018 m. vasario 8 d. pateikė notarui sutikimÄ , kad jos sÅ«nus, atsakovas V.

Č., bÅ«tų įtrauktas į įpėdinių ratÄ nepaisant praleisto palikimo priėmimo terminÄ . Jai 2018 m. kovo 27 d. buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, be kita ko, ir į ½ dalį ginčo namo. Atsakovui V. Č. tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 3/16 dalis paveldimo turto, tame tarpe ir į 3/32 dalis ginčo namo, o atsakovei D. Č. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 13/16 dalių turto, nurodant, kad atsakovė, be kito turto, paveldi ir 13/32 dalių ginčo namo.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad 2007 m. buvo sudarytas ieÅ¡kovo R. Č. ir jo tėvų B. I. P. Č. ir D. Č. susitarimas tiek dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo, tiek dėk Å«kio pastato, esančio tame pačiame žemės sklype, rekonstravimo bendromis jų visų pastangomis, įrengiant antrÄ gyvenamÄ jį namÄ . Tai patvirtina Esamo Å«kio pastato 2I1b su garažu 4I1p paskirties keitimo į vieno buto gyvenamÄ jį namÄ su garažu (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto ir stoginės statybos projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gruodžio 20 d. iÅ¡duotas statybos leidimas (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamojo namo 1A1b rekonstrukcijai ir Å«kinio pastato 2I1p rekonstrukcijai su priestato nauja statyba, ieÅ¡kovo vykdyti darbai, rekonstruojant tėvų namÄ , taip pat vykdyti darbai rekonstruojant Å«kinį pastatÄ Ä¯ ieÅ¡kovui skirtÄ gyvenamÄ jį namÄ , Å¡ių darbų organizavimas, darbininkų samdymas, naujo namo įsirengimas pagal savo pageidavimus ir sumanymus.

Tokius faktus teismas pripažino nustatytais ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų J. Č. ir K. V. paaiÅ¡kinimais, liudytojų R. G., I. K., E. V. Ž., D. B. ir D. Č., R. V. M. parodymais. Liudytoja E. V. Ž. teisme patvirtino ir tai, kad B. I. P. Č. jai sakęs apie bÅ«simo statinio (ieÅ¡kovo R. Č. į gyvenamÄ jį namÄ rekonstruojamo Å«kinio pastato) priklausymÄ ieÅ¡kovui. Liudytojų paaiÅ¡kinimų, kad pats ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai vykdęs įvarius darbus, nepaneigė ir atsakovė D. Č., tik nurodžiusi, kad ieÅ¡kovui už atliekamus darbus buvo sumokama.

Tačiau atsakovei nepateikus jokių Å¡iuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, o ieÅ¡kovui tokiÄ aplinkybę neigiant, teismas sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad pagal susitarimÄ su tėvais jis savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

8. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 5A1b), suformuotas sujungus daiktus, kurių unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) (Å«kio pastatas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas), buvo įregistruotas 2016 m. spalio mėnesį. IeÅ¡kovas teismui pateikė UAB „Skena“ atliktÄ Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų sÄ naudų nustatymo aktÄ Nr.19-10/07, iÅ¡ kurio matyti, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo Å«kio bÅ«du atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudos yra 68 184,66 Eur.

Teismas nesutiko su atsakovų atsikirtimais, kad ieÅ¡kovas neturėjo piniginių lėšų namui statyti, prieÅ¡ingai, jų turėjimÄ patvirtina žemės sklypų jam dovanojimo ir Å¡io turto pirkimo–pardavimo sutartys, kurių negaliojimo klausimas nebuvo keliamas. Taigi, ieÅ¡kovas, gavęs už jam dovanotus ir vėliau parduotus žemės sklypus pinigus, Å¡iuos pinigus turėjo galimybę panaudoti savo gyvenamojo bÅ«sto sukÅ«rimui, juos galėjo patikėti saugoti savo tėvui, vėliau panaudojant atsiskaitymams už vykdomÄ Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ .

TokiÄ veiksmų sekÄ teismas pripažino gyvenimiÅ¡ka ir įtikinama, o kartu ir paneigiančia atsakovų argumentus, kad statybas finansavo iÅ¡imtinai B. I. P. Č., juo labiau kad jo archyvo aplanke „Ūkio pastato rekonstrukcijos St. Medžiagų pirkimo dokumentai“ rasti dokumentai patvirtina tik dalį (teismo vertinimu, 24 890 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su statybomis.

9. Apibendrindamas nustatytus faktus bei juos patvirtinančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokia jungtinės veiklos sutartis, nors ji ir nebuvo raÅ¡ytinė, tarp Å¡eimos narių – tėvų ir sÅ«naus – 2007 m. buvo sudaryta, pagal jÄ sutarties Å¡alių pastangomis ir lėšomis atlikta tėvams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija, sutvarkyta namų valdos teritorija, taip pat tėvų žemės sklype 2007–2016 m. atlikta Å«kinio pastato ir garažo rekonstrukcija į gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovui gyventi.

10. Spręsdamas, kad teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnis, 6.971 straipsnio 1 dalis, 6.976 straipsnio 1 dalis, nepaneigia jungtinės veiklos sutarties Å¡alių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės bei kitokios naudos pasiskirstymo, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios jungtinės veiklos sutarties sÄ lygas, nepaneigia nei teisėto partnerystės sutarties tikslo, nei Å¡io tikslo bei intereso bendrumo, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas R. Č. jungtinės veiklos sutarties su tėvais pagrindu įgijo nuosavybės teisę į rekonstrukcijos bÅ«du sukurtÄ turtÄ â€“ ginčo namÄ .

11. Teismas nurodė, kad atsakovas V. Č. negalėjo 2018 m. paveldėti namo, kuris priklauso ieÅ¡kovui, juolab kad 2017 m. spalio 11 d., pateikęs notarui atitinkamÄ pareiÅ¡kimÄ , jis pats atsisakė nuo teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį po tėvo mirties. Tačiau ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti atsakovui V. Č. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ teismas tenkino tik iÅ¡ dalies, nurodęs, kad naikintina tik ta paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo dalis, kuria paveldėtos 3/32 dalys ginčo namo.

Kitoje dalyje atsakovui V. Č. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimui teismas pagrindo neįžvelgė, pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas, kaip nepretenduojantis į palikimÄ asmuo, negali jo ginčyti (CK 5.8 straipsnis). Taip pat teismas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti atsakovei D. Č. iÅ¡duotų nuosavybės teisės ir paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimų dalis, kuriomis nustatyta, kad D. Č. priklauso ½ ginčo namo dalis ir kad ji paveldi 13/32 Å¡io pastato dalių.

12. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra patenkintas. IeÅ¡kovas, paduodamas ieÅ¡kinį, sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, o 975 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas. Teismas iÅ¡ kiekvieno atsakovo ieÅ¡kovui priteisė po 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už patenkintus neturtinio pobÅ«džio reikalavimus. Paskirstydamas likusiÄ 150 Eur žyminio mokesčio dalį už patenkintÄ reikalavimÄ pripažinti nuosavybės teisę į ginčo namÄ ieÅ¡kovui, taip pat kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas vertino tai, kokios namo dalys pagal nekilnojamojo turto registro duomenis priklausė kiekvienam atsakovui (atsakovei D.

Č. 29/32 dalys, atsakovui V. Č. – 3/32 dalys). Atitinkamai, iÅ¡ atsakovės D. Č. ieÅ¡kovui priteisė 136 Eur žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovo V. Č. – 14 Eur. IeÅ¡kovo patirtas 1 200 Eur iÅ¡laidas už advokatės teisinę pagalbÄ ir 726 Eur iÅ¡laidas už eksperto atliktÄ darbų sÄ naudų nustatymÄ , iÅ¡ viso 1 926 Eur, teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovų, t. y. iÅ¡ atsakovės D. Č. 1 745 Eur, o iÅ¡ atsakovo V. Č. –181 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13.

Atsakovai D. Č. ir V. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti visÄ ar dalimis, paprastai yra didelės vertės ir neįvykdoma tuo pat metu, todėl turi bÅ«ti sudaroma ne tik raÅ¡ytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , tačiau ir notarine forma pagal CK 1.74 straipsnį, o notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158- 695/2015. Pirmosios instancijos teismas dėl tokių atsakovų argumentų sprendime nepasisakė. 13.2. Teismas, pripažindamas buvusiÄ jungtinę veiklÄ (su kuo atsakovai kategoriÅ¡kai nesutinka), bet Å¡ios jungtinės veiklos rezultatÄ nepagrįstai ir neteisėtai priteisdamas tik vienam jungtinės veiklos partneriui (ieÅ¡kovui) asmeninės nuosavybės teise, pažeidė CK 6.971 straipsnio 1 dalies ir 6.976 straipsnio nuostatas dėl jungtinės veiklos rezultatų paskirstymo. 13.3.

IeÅ¡kovas nepateikė teismui nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kad įdėjo į namų valdos rekonstrukcijÄ savo asmenines lėšas, kad rekonstravo tėvų pagrindinį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo pakviesti liudytojai nepatvirtino ir net nekalbėjo apie ieÅ¡kovo indelį į tėvų namo rekonstrukcijÄ . Bylos duomenimis nenustatyta ieÅ¡kovo indelio vertė į tėvų namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ . 13.4. Atsakovė D. Č. į bylÄ pateikė jos mirusio sutuoktinio B.

I. P. Č. archyvinę bylÄ â€žÅªkio pastato rekonstrukcijos St. Medžiagų pirkimo dokumentai“ ir joje esančius kvitus, sutartis, sÄ skaitas, kurie įrodo, kad bÅ«tent B. I. P. Č. iÅ¡ bendrų su atsakove D. Č. lėšų apmokėjo ginčo namo statybinių medžiagų įsigijimÄ bei darbus. Ä® bylÄ pateikta Å¡ių dokumentų už 32 485,11 Eur sumÄ . Teismas sprendime nepagrįstai sumažino Å¡ių iÅ¡laidų vertę iki 24 890 Eur. Tokiu bÅ«du, susumavus nekilnojamojo turto vertę bei lėšas, kurios tiesiogiai įrodo, kad atsakovė D.

Č. su sutuoktiniu įdėjo į ginčo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), gaunama 74 625 Eur suma. Tuo tarpu ieÅ¡kovas R. Č. nepateikė jokių įrodymų apie savo indėlį į tariamÄ jungtinę veiklÄ su tėvais. 13.5. UAB „Skena“ atliktÄ ginčo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų sÄ naudų nustatymo aktÄ Nr. 19-10/07 teismas nepagrįstai įvertino kaip ieÅ¡kovo atliktų pagerinimo darbų sÄ naudas. Å iame akte įvertinti darbai, kuriuos neva atliko ieÅ¡kovas pagal savo suraÅ¡ytÄ sÄ raÅ¡Ä .

Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas pats dirbo arba mokėjo už statybines medžiagas arba darbus. Nors ieÅ¡kovas ir tvirtino, kad savo asmeninėmis lėšomis sutvarkė abiejų gyvenamųjų namų nuotekų sistemÄ , iÅ¡klojo bendrÄ kiemÄ trinkelėmis, sumokėjo meistrams 75 000 Lt už stogo įrengimÄ , pateikti iÅ¡ B. I. P. Č. archyvinių dokumentų sutartys ir kvitai įrodo, kad už nuotekų sistemÄ , trinkeles bei stogo darbus mokėjo bÅ«tent B.

I. P. Č. iÅ¡ bendrų su atsakove D. Č. lėšų. 13.6. Teismas, pripažindamas jungtinės veiklos faktÄ ir Å¡ios tariamos jungtinės veiklos rezultatÄ priteisdamas ieÅ¡kovui, iÅ¡ esmės teismo sprendimu atėmė iÅ¡ atsakovės jos su mirusiu sutuoktiniu užgyventÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ Å«kinį pastatÄ ir garaÅ¾Ä , kurie rekonstrukcijos bÅ«du transformavosi į gyvenamÄ jį namÄ . Teismo sprendime nepateikta argumentų dėl naudos gavimo ieÅ¡kovo tėvams, sprendime nenurodyta, kokį rezultatÄ siekė gauti tariamai bendrai su ieÅ¡kovu veikdami jo tėvai, kokį rezultatÄ gavo ir kokia to rezultato vertė.

Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas neteisėtas, be to, pažeidžia įrodymų vertinimo bei įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykles. 13.7. Reikalaudamas paneigti ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis už parduotÄ Å¾emę gautus pigus laikė pas tėvÄ , kuris galėjo juos panaudoti atsiskaitymams už jo namų valdoje vykdomo Å«kinio pastato į gyvenamÄ jį namÄ rekonstrukcijos darbus, teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę (įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia).

Be to, ieÅ¡kovas, teigdamas, kad jis panaudojo statyboms pinigus 95 000 Lt (27 513,90 Eur), gautus už tėvų dovanotų sklypų pardavimÄ , nepateikė įrodymų, kad Å¡iuos gautus pinigus iÅ¡leido bÅ«tent statyboms. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų į bylÄ ginčo namo statybos verčių, Å¡ios sumos nepakako ginčo namui pastatyti. 13.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neturi pagrindo tikėti atsakovės D. Č. paaiÅ¡kinimais teismui. Atsakovei D. Č. rekonstruotas Å«kinis pastatas ir garažas priklausė bendrosios jungtinės veiklos teise, todėl su ja ieÅ¡kovas taip pat privalėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį.

Tačiau kaip panaudotų rekonstrukcijai statinių bei iÅ¡leistų lėšų rekonstrukcijai bendrasavininkė atsakovė D. Č. teismui nuosekliai paaiÅ¡kino, kad ji nesitarė su ieÅ¡kovu dėl jungtinės veiklos. Be to, tėvo testamento suraÅ¡ymas ir savo turto, tame tarpe ir ginčo namo, palikimas savo sutuoktinei, patvirtina, kad ir ieÅ¡kovo tėvas B. I. P. Č. nesudarė su ieÅ¡kovu asociacijos sutarties, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų surašęs testamento sutuoktinei arba bÅ«tų įtraukęs į testamentÄ ir ieÅ¡kovÄ . 13.9.

Viena vertus, teismas sprendime nepagrindė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių, jis rėmėsi liudytojų, kurie iš esmės yra ieškovo šeimos nariai (D. Č. ir D. B. – ieškovo vaikai, J. Č. – ieškovo sutuoktinė, o K. V. – jos vaikas iš ankstesnės santuokos) parodymais, kuriuos iš esmės turėjo vertinti kritiškai. Liudytojai R. G., R. V. M., E.V. Ž., I. K. nepatvirtino ieškovo su tėvais sudarytos asociacijos sutarties fakto. Kita vertus, šios bylos atveju galioja absoliutus draudimas remtis liudytojų parodymais, nes pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 13.10.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendime pripažino, kad atsakovas V. Č. negalėjo 2018 metais paveldėti tėvo namo, 2017 m. spalio 11 d. pateikęs notarui pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo privalomosios palikimo dalies. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitai teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas, pats nepretenduodamas į palikimÄ , negali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo (CK 5.8 straipsnis). Teismas išėjo iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo ribų ir nusprendė dėl ieÅ¡kovų argumentų paveldėjimo klausimuose, kurių ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės kelti ir kaip asmuo, nepretenduojantis į palikimÄ , ir kaip asmuo, praleidęs senaties terminÄ .

Tokius atkirtimus atsakovai buvo išdėstę atsiliepimuose į ieškinį, tačiau teismas sprendime dėl jų nepasisakė. 13.11. Po ieškovo R. Č. bylos nagrinėjimo pradžioje pareikšto, tačiau nepatenkinto prašymo dėl teisėjo R. B. nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo, iš tolimesnės bylos eigos, iš teisėjo elgesio su atsakovais ir jų atstove proceso metu, akivaizdu, kad teisėjas buvo šališkas šioje byloje ir tendencingai palaikė ieškovo pusę. 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdyje teisėjas nekorektiškai ir priešiškai pasakė šalims, kad atsakovų advokatė M.

L. klaidina savo klientę, aiÅ¡kindama posėdyje jai mediacijos tikslÄ (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 9:14). Be to, teisėjas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 21:19), nors atsakovai prieÅ¡taravo tam teisėtu pagrindu. Tolimesnė bylos eiga parodė, kad ieÅ¡kovai netikslino ieÅ¡kinio. 13.12. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors ieÅ¡kinį tenkino tik iÅ¡ dalies.

Taip pat iš atsakovų priteisė per didelį žyminį mokestį, nepagrįstai pritardamas ieškovo ieškinyje nurodytam mokėtino žyminio mokesčiui dydžiui. Nuo 50 000 Eur ieškinio sumos mokėtinas žyminis mokestis sudaro ne 1 125 Eur, o 975 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio l punktas). Reikalavimai dėl nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo yra išvestiniai ir negali būti laikomi savarankiškais neturtiniais reikalavimais, todėl jie neapmokestinami žyminiu mokesčiu.

14. IeÅ¡kovas R. Č. atsiliepime į D. Č. ir V. Č. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat praÅ¡o priteisti bylos vedimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Atsakovai, teigdami, kad susitarimui dėl namo statybų notarinės formos nesilaikymas daro tikį susitarimÄ negaliojančiu ir negali bÅ«ti įrodytas kitais įrodymais, klaidina apeliacinės instancijos teismÄ ir neteisingai interpretuoja kasacinio teismo nutartį.

Joje, be kita ko, nurodyta, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raÅ¡tu, bet Å¡ioje normoje nėra įsakmiai nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti. Be to, atsakovų cituojamoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys atmestas pagrįstai ne dėl sandorio formos, bet dėl to, jog ieÅ¡kovė neįrodė nei sutarties sudarymo fakto, nei piniginių lėšų panaudojimo, nes turėtas asmenines lėšas tuo laikotarpiu panaudojo įsigydama kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 14.2.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė pateikdamas raÅ¡ytinę medžiagÄ apie asmeniÅ¡kai paties atliktus darbus, jų kiekį ir apimtis, įvertinant tokius statybos darbų kaÅ¡tus, teikė smulkius paaiÅ¡kinimus apie atliktus darbus, kuriuos netgi atsakovai pripažino ir neginčijo statybos, remonto darbų abiejuose tėvų vardu registruotuose namuose. Atsakovai 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje pripažino aplinkybes, kad ieÅ¡kovas, 2007 m. pardavęs du žemės sklypus, gautus pinigus laikė pas tėvÄ , kuris mokėjo už statybines medžiagas, skirtas naujai rekonstruojamam namui. 14.3.

Susitarimas buvo įgyvendintas, tačiau ieÅ¡kovo tėvas dėl onkologinės ligos nesuspėjo įforminti dokumentų, nors buvo sutvarkęs dalį dokumentacijos dėl antro gyvenamojo namo rekonstravimo ir įteisinimo ieÅ¡kovo vardu. IeÅ¡kovas ginčo turtÄ valdo kaip savo, moka mokesčius, prižiÅ«ri. Atsakovai pripažino ieÅ¡kovo atliktus statybos, sklypo sutvarkymo darbus 12 arų namų valdoje, neginčijo, kad ieÅ¡kovas eilę metų mokėjo už ginčo turtÄ , už abu nekilnojamojo turto objektus, mokėjo už draudimÄ , neginčijo ieÅ¡kovo atliktų darbų, kurie užfiksuoti fotonuotraukose įvairiais statybos laikotarpiais.

Tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie samdė ginčo statyboms darbininkus, sprendė dėl namo įrengimo, dėl buities kokybės, bÅ«sto dizaino, patalpų iÅ¡dėstymo, laiptų medžiagų ar priėmė bet kokius kitokius sprendimus, mokėjo už bet kokius Å¡io turto eksploatavimo, remonto darbus nuo statinio įsirengimo ir valdymo daugiau nei 10 metų. 14.4. Teismas Å¡ioje byloje pagrįstai taikė įrodymų leistinumo taisyklės iÅ¡imtį. Byloje įrodyta, kad kartu gyvenę ir tvarkę bendrÄ Å«kį asmenys bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdÄ ir valdos žemės sklypÄ .

Todėl, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, juolab kad dauguma įrodymų, iÅ¡skyrus pačiÄ jungtinės veiklos sutartį, raÅ¡ytiniai, užfiksuoti elektroninėmis priemonėmis bei patvirtinti atsakovų pripažinimu. 14.5. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovė D. Č. su sutuoktiniu įdėjo į ginčo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 74 625 Eur piniginių lėšų bei kiti apeliaciniame skunde pateikiami skaičiai, yra naujos, jų atsakovai neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme.

Be to, jos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis ir yra paneigtos pačių atsakovų parodymais. 14.6. Teismas atsakovei paaiÅ¡kino, kad mediacija nėra tas pats, kas taikos sutartis, nes atsakovų atstovė klaidino atsakovę. Teismas ne kartÄ byloje klausė Å¡alių dėl galimybės ginÄÄ užbaigti abipusių nuolaidų bÅ«du, tačiau atsakovai bet kokias galimybes derėtis atmetė, o byla buvo iÅ¡spręsta teismo sprendimu, patiems atsakovams atsisakius galimybės kreiptis į neÅ¡aliÅ¡kÄ kvalifikuotÄ specialistÄ â€“ Å¡alių pasirinktÄ mediatorių.

Atsisakius tokių galimybių ir praloÅ¡us bylÄ , nekorektiÅ¡ka kaltinti teismÄ Å¡aliÅ¡ku ar tendencingu procesu. 14.7. Apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįsti, nes teismas patenkino ieÅ¡kovo visus reikalavimus dėl turtinio ginčo, proporcingai paskirstė atsakovams priteistinų sumų dydį, įvertindamas jiems tenkančias turto dalis. Teismas iÅ¡ esmės pripažino ieÅ¡kovo reikalavimÄ pagrįstu ir dėl to, kad atsakovui V. Č., nuosavybės teisės paveldėjimo bÅ«du pagal privalomÄ jÄ palikimo dalį negalėjo bÅ«ti patvirtintos bei negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo liudijimas, nes įstatymo nustatytais terminais ir tvarka Å¡is asmuo vienaÅ¡aliu sandoriu pas notarÄ atsisakė pretenduoti į tėvo palikimÄ pagal privalomÄ jÄ dalį.

Visa apimtimi atsakovo V. Č. teisių į privalomÄ jÄ palikimo dalį teismas nepanaikino tik todėl, kad ne visas turtas tapo Å¡io Å¡alių ginčo objektu. Kita vertus, teismas turėjo teisę ir ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) naikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ visa apimtimi, nes vienaÅ¡alis atsisakymas nuo palikimo galėjo bÅ«ti atÅ¡auktas tik teismine tvarka, jokie vėlesni sutikimai negalėjo tapti pagrindu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ asmeniui, kuris atsisakė savo teisių priimti palikimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo 15. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas teismo sudėties teisėtumo ir teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo klausimas, be to, apeliacinės instancijos teismas ir ex officio turi pareigÄ patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija visų pirma pasiako dėl tokių apeliacinio skundo argumentų.

16. Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sÄ raÅ¡as įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikÅ¡mės faktas, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

17. Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali iÅ¡taisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes Å¡ie pažeidimai patys savaime nesÄ lygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetencijÄ , pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiÅ¡kia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla bÅ«tinybė šį procesÄ pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

18. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. NuÅ¡alinimai“) teisės normas poreikis konstatuoti teismo sudėties neteisėtumÄ kyla tuomet, kai yra pažeidžiami CPK 62 straipsnyje nustatyti reikalavimai teismo sudėčiai, kai teismo procesinį sprendimÄ priima ir pasiraÅ¡o teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei yra pažeidžiamas CPK 71 straipsnyje įtvirtintas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ ar teisėjas iÅ¡nagrinėja bylÄ esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nu(si)Å¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2009; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).

19. Reikalavimas, kad bylÄ iÅ¡nagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamÄ teismo procesÄ Ä¯gyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ kartu reiÅ¡kia teisę į tinkamÄ procesÄ , kuri užtikrinama, kai Å¡alių ginÄÄ nagrinėja nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iÅ¡ pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina Å¡alių teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas asmens teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi tiek Konvencijos nuostatomis, tiek Å¡ioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. EŽTT praktikoje pažymima, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10).

Subjektyvusis teismo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 14396/88; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, EŽTT yra pažymėjęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Rywin prieÅ¡ LenkijÄ , peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96).

21. Objektyvusis neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra svarbi papildoma garantija asmeniui, nes gali bÅ«ti gana sudėtinga pateikti įrodymus, galinčius nuginčyti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijÄ subjektyviuoju aspektu (EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06). Å ia prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi bÅ«ti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 9186/80).

22. Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Miller ir kt. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99). Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar aptariamo ryÅ¡io pobÅ«dis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokÄ (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93).

Be kita ko, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas Coeme ir kiti prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 28194/95).

Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019).

23. Viena iÅ¡ aplinkybių, kuri apeliantams kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, yra ta, kad 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdyje teisėjas, jų įsitikinimu, nekorektiÅ¡kai ir prieÅ¡iÅ¡kai apibÅ«dino jų advokatės elgesį kaip Å¡alių klaidinimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi Å¡io teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , su tokia apeliantų pozicija nesutinka. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jokio bylÄ nagrinėjusio teisėjo prieÅ¡iÅ¡kumo apeliantams ar teismo nekorektiÅ¡kumo teismo posėdžio eigÄ užfiksavęs garso įraÅ¡as nepatvirtina.

Apeliantų atstovė pati paprašė teismo patikslinti jos atstovaujamajai, kas yra mediacija, pateikdama ir savo pačios paaiÅ¡kinimÄ , kad mediacija yra procedÅ«ra, kuri sutaikys ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ , nepanaikinant visko, bet priimant tinkamÄ sprendimÄ nuolaidų bÅ«du, abiem Å¡alims nusileidžiant (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 7:20 iki 8:11). Apeliantų teisinė atstovė mediacijÄ iÅ¡ tiesų sutapatino su taikos sutartimi (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 8:36 iki 8:43), todėl teismas ramiai ir pagarbiai paaiÅ¡kino, kad mediacijos ir taikos sutarties institutai nėra tapatÅ«s, nurodęs jų skirtumus, todėl advokatė Å¡iek tiek klaidina (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 8:55 iki 9:26).

24. Apeliantai bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja ir su tokia aplinkybe, kad buvo patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį. Kaip galima spręsti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantai yra įsitikinę, kad posėdis buvo atidėtas dėl nepagrįstai ieÅ¡kovui suteiktos galimybės patikslinti savo ieÅ¡kinį, nors vėliau jis ieÅ¡kinio taip ir nepatikslino. Visgi 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad Å¡is teismo posėdis buvo atidėtas dėl kitos priežasties. Jame buvo pareikÅ¡ti tokie ieÅ¡kovo procesiniai praÅ¡ymai:

1) bylÄ perduoti mediacijai, jeigu sutinka apeliantai;

2) pripažinti notarės D. K. dalyvavimÄ bÅ«tinu, jeigu apeliantai nesutinka su mediacija;

3) nustatyti terminÄ , ieÅ¡kinio reikalavimams patikslinti, įtraukiant reikalavimus dėl notarės patvirtintų sutikimų;

4) apklausti liudytojus, kurie nurodyti procesiniuose dokumentuose, ir kurie Å¡iame posėdyje negalėjo dalyvauti (garso įraÅ¡as nuo 2:13 iki 4:51). Atsakovams nesutikus ginÄÄ perduoti mediacijai, teismas tokio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino, tačiau atidėjo teismo posėdį atsižvelgęs į kitas ieÅ¡kovo atstovės nurodytas aplinkybes, t. y. į bÅ«tinybę apklausti notarę, pripažinęs jos dalyvavimÄ bÅ«tinu, ir bÅ«tent Å¡iÄ priežastį nurodęs kaip pagrindÄ posėdžiui atidėti, kartu suteikdamas galimybę ieÅ¡kovui apsispręsti ir dėl ieÅ¡kinio patikslinimo poreikio (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 20:40 iki 22:45).

25. Taigi, nors apeliantai pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ grindžia kvestionuodami jo atlikto procesinio veiksmo (teismo posėdžio atidėjimo) pagrįstumÄ , Å¡iuo aspektu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

Pažymėtina, kad teismo pripažinimas, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neiÅ¡klausius notarės paaiÅ¡kinimų, todėl notarės dalyvavimas pripažintinas bÅ«tinu, saistė ir patį šį sprendimÄ priėmusį teismÄ . Notarės, kuri Å¡ioje byloje yra trečiasis asmuo ir turi visas CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises ir procesines pareigas, dalyvavimÄ pripažinus bÅ«tinu, byla tame teismo posėdyje objektyviai negalėjo bÅ«ti nagrinėjama, o teismo posėdis privalėjo bÅ«ti atidėtas.

26. Todėl ir tokie apeliantų įvardyti apeliaciniame skunde argumentai patys savaime negalėtų lemti vertinimo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kas, taigi ir neteisėtos sudėties teismas. Kita vertus, Å¡ioje byloje apeliantų abejonės dėl bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo yra grindžiamos ir kitais faktais bei motyvais, kurie teikia pagrindÄ sutikti su apeliaciniame skunde iÅ¡sakyta kritika teismo sudėčiai.

27. Kaip matyti iÅ¡ bylos procesinės eigos, apeliantas V. Č. 2019 m. gegužės 2 d. bylÄ nagrinėjančiam teisėjui pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi), praÅ¡ymÄ grįsdamas aplinkybe, kad ieÅ¡kovÄ R. Č. atstovaujanti advokatė B. P. dirba R. G. ir S. Ž. advokatų kontoroje, o Å¡ioje kontoroje advokate taip pat dirba ir teisėjo sutuoktinė A.

B.. Toks jų praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas ir Kauno apygardos teismo pirmininko 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atmestas, pažymint, kad ieÅ¡kovas atstovavimo sutartį yra sudaręs ne su advokatų profesine bendrija ar advokate A. B., o su konkrečia advokate B. P., kuriai įstatyminio apribojimo atstovauti ieÅ¡kovÄ procese nėra. Vien tai, kad ieÅ¡kovÄ atstovaujanti advokatė B. P. dirba toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir teisėjo sutuoktinė A. B., savaime nesudaro įstatyminio draudimo teisėjui R.

B. nagrinėti tokiÄ bylÄ ir tuo pagrindu nuÅ¡alinti teisėjÄ nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad teisėjas R. B. žodžiu patvirtino, jog yra neÅ¡aliÅ¡kas ir neturi jokio asmeninio suinteresuotumo nei vienos iÅ¡ Å¡alių ar jų atstovų atžvilgiu.

28. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. Č. 2019 m. vasario 7 d. su R. G. ir S. Ž. advokatų kontoros advokate B. P. sudarė atstovavimo sutartį. IÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros vieÅ¡ai skelbiamos informacijos matyti, kad R. G. ir S. Ž. advokatų kontoroje Å¡iuo metu dirba 4 advokatai ir 5 advokato padėjėjai ((duomenys neskelbtini)), iki 2020 m. spalio 25 d. (t. y. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo) dirbo ieÅ¡kovo atstovė advokatė B. P. ((duomenys neskelbtini)), o nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. dirba advokatė A. B., bylÄ nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė ((duomenys neskelbtini)).

29. Taigi, kaip matyti, apeliantams jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo kilusios abejonės dėl teismo sudėties teisėtumo pagal Å¡ioje teisėjų kolegijos nutartyje pirmiau jau aptartus objektyviojo neÅ¡aliÅ¡kumo kriterijus, nes bylÄ (iÅ¡)nagrinėjusio teisėjo Å¡eimos narys (teisėjo sutuoktinė) turėjo pakankamai glaudžius ryÅ¡ius su apeliantų oponentui (ieÅ¡kovui) Å¡ioje byloje atstovavusia ir toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir teisėjo sutuoktinė, dirbusia advokate B. P..

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai bylÄ iÅ¡nagrinėja ir joje procesinį teismo sprendimÄ priimta teisėjas, kurio sutuoktinė dirba toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir vienam iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų atstovaujantis advokatas / advokatė, objektyviam stebėtojui iÅ¡ tiesų gali kelti abejonių dėl tokio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, nepaisant to, kad subjektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo kriterijus Å¡iuo atveju nenustatytas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pateikęs visiÅ¡kai analogiÅ¡kos situacijos teisinį vertinimÄ 2020 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-401-1120/2020, kurioje teisėjų kolegija kaip neatitinkančiÄ objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo kriterijaus pripažino to paties teisėjo dalyvavimÄ bylos nagrinėjime, kai tos bylos atsakovÄ atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo R.

G. ir S. Ž. advokatų kontoros, kurioje dirba ir teisėjo sutuoktinė, advokatė S. Ž.. Tai, atitinkamai, lemia ir nagrinėjamojoje byloje susiklosčiusios situacijos tapatų vertinimÄ , nes pagal teismų procesinių sprendimų precedentų doktrinÄ teismas negali vertinti tų pačių (identiÅ¡kų) aplinkybių kitaip, nei jau anksčiau buvo įvertinęs kitas teismas.

31. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės panaÅ¡iÄ Ä¯ nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ jau yra įvertinęs ir kasacinis teismas, 2019 m. liepos 4 d. priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019 nutartyje spręsdamas dėl toje byloje trečiÄ jį asmenį atstovavusio advokato padėjėjo darbo advokatų kontoroje, kurios vienas iÅ¡ steigėjų ir partneris bei praktikuojantis advokatas yra bylÄ nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjos sutuoktinis, reikÅ¡mės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog byloje nustatytas faktas, kad toks artimas teisėjos Å¡eimos narys, kaip sutuoktinis, turėjo glaudžius darbo ryÅ¡ius su teisininkais, atstovaujančiais ieÅ¡kovo oponentams toje pačioje byloje, susilpnino apeliacinės instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , sukėlė ieÅ¡kovui abejonių dėl realaus jo teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimo.

Kasacinis teismas toje byloje konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms, teisėjui neįvykdžius CPK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nusiÅ¡alinti, byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro pagrindÄ panaikinti nutartį, konstatuojant absoliutaus jos negaliojimo pagrindo buvimÄ , iÅ¡ esmės pažeidus proceso teisės normas, įpareigojančias užtikrinti, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

32. Atsižvelgdama į aptartÄ EŽTT, Lietuvos Aukščiausio Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu nustačius absoliutaus jo negaliojimo pagrindo egzistavimÄ â€“ byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikintinas, o byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio 33. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimÄ dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grÄ Å¾inamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ . Atsakovų atstovė advokatė M. L., paduodama apeliacinį skundÄ , 2019 m. gruodžio 16 d. SEB banko, AB mokėjimo nurodymu Nr. 3066 už apeliantÄ V. Č. sumokėjo 91 Eur dydžio žyminį mokestį, o tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 3067 už apeliantę D.

Č. sumokėjo 200 Eur dydžio žyminį mokestį.

34. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas tam subjektui, kuris mokėjimo nurodyme įvardijamas mokėtoju, taigi žyminis mokestis grÄ Å¾intinas apeliantų advokatei (Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grÄ Å¾inimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 nutarimu Nr. 1240, 7 ir 10 punktai). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

35. BylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas Å¡alių patirtų kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia, Å¡iuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. GrÄ Å¾inti advokatei M. L. 91 Eur (devyniasdeÅ¡imt vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtÄ už atsakovÄ V. Č. SEB banko, AB 2019 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3066, ir 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ už atsakovę D. Č. SEB banko, AB 2019 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3067. Teisėjos Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Agnė TikniÅ«tė