5e11dfe1-a876-4fb7-b783-e9ed785ead92 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                  Civilinė byla Nr. e2A-220-252-2018Rima Šimbelytė                                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09466-2016-7                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; (S)                                                                                                                                              3.3.1; 3.3.1.18.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-700-400/2017 pagal ieÅ¡kovo L.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai Generalinės prokuratÅ«ros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmėIeÅ¡kovas L. K. ieÅ¡kiniu prašė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 585,46 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013 m. spalio 4 d. jo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Å is nuosprendis prokurorės K. U. buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. jį paliko nepakeistÄ ir atmetė prokurorės skundÄ kaip nepagrįstÄ . Baudžiamosios bylos duomenys pagrindžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis tik liudytojo S. A. apklausos protokolu ir (duomenys neskelbtini) centro raÅ¡tu, nors iÅ¡ Å¡ių duomenų apie vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ spręsti negalima.

IeÅ¡kovo vertinimu prokurorė privalėjo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o gavusi praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ imtis priemonių nedelsiant jį nutraukti. Pabrėžia, kad abi konflikto Å¡alys tÄ pačiÄ dienÄ susitaikė ir tai patvirtino raÅ¡tu, tyrėja Å¡ių pareiÅ¡kimų nepriėmė, todėl jie buvo pateikti į bylÄ per raÅ¡tinę. Teigė, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas tik dėl jo tėvo G. K., tuo metu dirbusio (duomenys neskelbtini).

O žala atsirado dėl teisėsaugos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kai Å¡ie pradėjo ieÅ¡kovo baudžiamÄ jį persekiojimÄ nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Teigė, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas nesant tam teisėto pagrindo ir vados, iÅ¡ esmės dėl jo tėvo G. K. tuo metu dirbusio (duomenys neskelbtini) (toliau – AVPK). Ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai ir netinkamai, buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės baudžiamajame procese, todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorės veiksmai pripažintini neteisėtais.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas patyrė 585,46 Eur iÅ¡laidų, susijusių su jo teisių gynimu baudžiamajame procese, todėl pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¡ios iÅ¡laidos gali bÅ«ti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tokios iÅ¡laidos priteistinos net ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir praÅ¡omos priteisti žalos. PraÅ¡omÄ 5000 Eur neturtinę žalÄ argumentavo tuo, kad įtariamojo ir kaltinamojo statusas neigiamai veikė jo emocinę bÅ«senÄ , dėl pareikÅ¡to įtarimo jis iÅ¡gyveno, ikiteisminio institucijų veiksmai kuomet dviejų tame pačiame konflikte dalyvavusių asmenų veiksmai buvo vertinami skirtingai iÅ¡kreipė jo teisingumo suvokimÄ .

Jis suprato, kad baudžiamasis persekiojimas iš esmės susijęs su jo tėvu ir prieš jį neteisėtai atliekamu baudžiamuoju persekiojimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPanevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovo L. K. 7,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 45-1-01192-12 pradėtas 2012 m. gruodžio 7 d. tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto policijos komisariate 2012 m. lapkričio 29 d. 13.38 val. iš Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas dėl nepilnamečio S. A. sužalojimo.

IeÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtariamai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad L. K., 2012 metų lapkričio 29 d. apie 9.00 val., vieÅ¡oje vietoje – Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) koridoriuje, pertraukos metu, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, reikalavo nepilnamečio nukentėjusiojo S. A. ir kitų moksleivių elgtis pagal jo nurodymÄ ir neiti į pamokÄ , grasindamas jo reikalavimo nevykdymo atveju pakenkti reikalavimo nevykdžiusiam asmeniui– neigiamai ir įžeidžiamai jį vertinti bendramokslių akivaizdoje.

Nukentėjusiajam S. A. nevykdžius reikalavimo, žodžiu jį užgauliai pažemino, tyčia provokuodamas nukentėjusiojo veiksmus ir pasibaigus pamokai, apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį: o bÅ«tent, matant aplinkiniams, kerÅ¡taudamas dėl konflikto pamokoje tyčia, smÅ«giuodamas nukentėjusiajam, provokavo nepilnamečio nukentėjusiojo S. A. veiksmus ir tariamai gindamasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į kairįjį pilvo Å¡onÄ , sugriebė nukentėjusįjį už kaklo ir sudavė smÅ«gį kumščiu į nosį, padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ ir sukeldamas S. A. fizinį skausmÄ .

Teismas pasisakė, kad nors iki pradedant ikiteisminį tyrimÄ ir buvo galima atlikti daugiau procesinių patikslinimo veiksmų, tačiau tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , galima įsigilinti į visas bylos aplinkybes, paÅ¡alinti visas abejones, surinkti visus įrodymus, paneigiančius ar pagrindžiančius įtariamojo kaltę, galimai padarius nusikalstamÄ veikÄ . Tai, kad pirminėje informacijoje buvo galima įžvelgti tam tikro asmeninio pobÅ«džio konflikto požymių, nepaneigia prokuroro pareigos iÅ¡samiai atskleisti nusikaltimo požymių turinčiÄ veikÄ , juolab, kad konflikte dalyvavo nepilnametis asmuo.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais kad pareigÅ«nai neatsižvelgę į jokias konflikto aplinkybes, skubėjo įteikti ieÅ¡kovui, kaip antrajam asmeninio konflikto dalyviui, praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jį apklausti įtariamuoju, paskirti jam kardomÄ jÄ priemonę. IÅ¡ byloje nagrinėjamos situacijos buvo aiÅ¡ku, kad tyčinis smÅ«gio sudavimas į veidÄ bendraamžiui mokyklos teritorijoje, matant kitiems moksleiviams, pažeidžia ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir kuria jaunų žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ .

Aplinkybė, kad S. A. tyrimo metu nurodė neturįs pretenzijų ieÅ¡kovui, nepaneigė fakto, kad jis yra nukentėjęs nuo fizinio smurto. Siekdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti ir įvertinti, prokuroras perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, o teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nusprendė, kad L. K. veiksmuose nenustatytas nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė, kuri turėjo pasireikÅ¡ti tiesioginės tyčios forma. Teismas pabrėžė, kad tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nors ieÅ¡kovo elgesį vertino kaip netinkamÄ ir konstatavo, kad įvykis buvo, bet jis negali bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstama veika.

Teismas pasisakė, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ nepatvirtina įtariamojo kaltės, nepažeidžia jo nekaltumo prezumpcijos, kaip ir parinktos kardomosios priemonės taikymas, o aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-01192-12 buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, ir todėl nėra pagrindo taikyti atsakovams civilinės atsakomybės ir nustatyti ieÅ¡kovui padarytos turtinės žalos dydį.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ jam atlyginti patirtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas baudžiamajame procese. Teismas sutiko, kad ieÅ¡kovas dėl pradėtų ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, tačiau, nenustačius civilinei atsakomybei bÅ«tinų sÄ lygų, sprendė, kad pagrindo priteisti neturtinę žalÄ , nėra. Teismas vertino, jog atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino ginčo atveju yra nepagrįsti. Nurodė, kad toks terminas skaičiuotinas ne nuo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet nuo apeliacinio teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo – 2013 m. gruodžio 20 d.

Kadangi ieÅ¡kinys teisme gautas 2016 m. gruodžio 22 d., todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas įstatyme nustatyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teigia, kad ieÅ¡kinys buvo grindžiamas ne tik baudžiamosios bylos medžiaga, bet ir liudytojų R.

P. ir G. K. parodymais. Tačiau teismas Å¡ių liudytojų parodymų nevertino, kas leidžia teigti, kad byla iÅ¡nagrinėta nevisapusiÅ¡kai. Teismo iÅ¡vados vertinant liudytojų parodymuose ir įstaigos, kurioje vyko konfliktas raÅ¡te iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra prieÅ¡taringos. Pabrėžia, kad apie pareigÅ«nų skubÄ atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ieÅ¡kovas niekur neminėjo, o savo ieÅ¡kinį argumentavo pareigÅ«nų atlikto tyrimo tendencingumu, neobjektyvumu aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, tyrimo ne iÅ¡samumu, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principo pažeidimu.Teigia, kad netinkamas, nekorektiÅ¡kas ar įžūlus elgesys ne visada yra nusikalstamas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų pareiga yra nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį ir tik jai esant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. IeÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas jam nepadarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Å ias aplinkybes tokį nuosprendį priėmęs, o vėliau ir aukÅ¡tesnysis teismas jį palikęs nepakeistu, grindė tiek mokymosi įstaigos pažyma, kuriÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorė ignoravo, tiek liudytojų parodymais, tame tarpe ir jų duotais teisme paaiÅ¡kinimais dėl ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo S. A. elgesio, t.y. įvertinę aplinkybes, kurios ikiteisminiame tyrime apklausiant Å¡iuos asmenis nebuvo tiriamos ir nustatinėjamos. Nurodo, kad pirminė medžiaga patvirtino, jog įvyko tarpusavio konfliktas, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovas ir S. A. (pastarasis neneigė, kad stumdytis pradėjo pirmas), mokymosi įstaigos bendruomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka nebuvo sutrikdyta, dėl ko pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ nebuvo.

Atkreipia dėmesį, kad pirminę medžiagÄ rinkusi pareigÅ«nė konstatavo, kad įvykio aplinkybės nėra aiÅ¡kios ir jas reikia patikslinti, tačiau per BPK nustatyta 10 dienų terminÄ joks aplinkybių patikslinimas nebuvo atliekamas, iÅ¡skyrus paklausimo mokymosi įstaigai pateikimÄ . IeÅ¡kovo nuomone, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas tik todėl, kad tuo metu baudžiamÄ ja tvarka buvo pradėtas persekioti jo tėvas G. K., dirbęs (duomenys neskelbtini). Å is liudytojas patvirtino, jog pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ nesant vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ikiteisminiai tyrimai nebÅ«davo pradedami.

Liudytojas nurodė, kad apie konfliktÄ jam buvo praneÅ¡ta nedelsiant, jis nuvyko į mokymosi įstaigÄ , kur ieÅ¡kovas ir S. A. vienas kito atsiprašė, susitaikė, dėl ko konfliktas buvo užbaigtas. Tai, kad dėl Å¡io įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas jam tapo atsitiktinai žinoma 2013 metų sausio mėnesio pradžioje. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybes jis, dalyvaujant ieÅ¡kovui, susitiko su S. A., kuris paaiÅ¡kino, kad jis ieÅ¡kovui jokių pretenzijų neturi, kÄ pasakė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, dalyvaujant jo motinai.

Å ios aplinkybės buvo užfiksuotos raÅ¡tu, o abiejų konflikto pusių pareiÅ¡kimai pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, jis buvo apkaltintas poveikio nukentėjusiajam darymu, tačiau dėl to iÅ¡teisintas reabilituojančiais pagrindais.PareigÅ«nų tendencingumÄ patvirtina ir liudytoja R. P., kuri nurodė, kad papraÅ¡yta G. K. į Panevėžio miesto PK tyrėjai nunešė L. K. ir S. A. paraÅ¡ytus pareiÅ¡kimus apie pretenzijų vienas kitam neturėjimÄ , tačiau Å¡i Å¡iuos pareiÅ¡kimus priimti atsisakė.

Po Å¡ių pareiÅ¡kimų pateikimo per raÅ¡tinę pareigÅ«nai vis vien pripažino S. A. nukentėjusiuoju. Å ios aplinkybės patvirtina, kad net ir tuo atveju, jeigu kitu bÅ«du, kaip tik pradedant ikiteisminį tyrimÄ , visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos aplinkybių buvo negalima, tinkamai, neÅ¡aliÅ¡kai, rÅ«pestingai organizuojant ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ , teismų nustatytos aplinkybės bÅ«tų nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Apeliantas skunde dėsto vertinimus dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų procesinių teisės pažeidimų, nesutikimo su prokurorės pateiktu apeliaciniu skundu baudžiamojoje byloje argumentus.

Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojanti prokurorė K. U. pažeidė pareigÅ«nų bendrÄ sias rÅ«pestingumo ir atidumo pareigas, aktyviai veikė prieÅ¡ iÅ¡samų, objektyvų įvykio aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , nesant BPK pagrindo buvo pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu atliekami procesiniai veiksmai (įskaitant ir liudytojų apklausas) buvo atliekami neprofesionaliai, nesiekiant iÅ¡tirti visų įvykio aplinkybių, t.y. nesiekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamos veikos sudėties.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo ir gynybos pateikti praÅ¡ymai ir įrodymai buvo nepriimami, o priėmus tiriami tendencingai, atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo pažeistas lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas - abiem konflikte dalyvavusiems asmenims padarius tapačius veiksmus, baudžiamojon atsakomybė buvo patrauktas tik ieÅ¡kovas.Mano, jog yra pagrindas konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmus, todėl ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlygintos turėtos iÅ¡laidos (turtinė žala) 585,46 Eur bei patirta neturtinė žala – 5000 Eur.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, atstovaujama Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ginčo situacijoje nepradėti ikiteisminio tyrimo pagrindo nebuvo, o pranešimo aplinkybių patikslinimas nėra privalomas, nes jis atliekamas kai sprendimas pagal BPK 168 straipsnio reikalavimus negali būti priimtas nustatytais terminais. Teigia, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog dėl vykusio konflikto buvo sutrikdyta įprastinė tvarka, todėl švietimo įstaigos iš karto po įvykio pateiktas raštas, kad bendruomenės rimtis ir viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo, negalėjo būti procesinė kliūtis aiškintis įvykio situacijos.

Aplinkybė, kad S. A. tyrimo metu nurodė neturįs pretenzijų L. K., nepaneigė fakto, kad jis yra nukentėjęs nuo fizinio smurto. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių, kad tyrimas būtų pradėtas, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Teigia, kad nebuvo pažeistos teisės normos dėl ikiteisminio tyrinio metu ieškovo ir gynybos pateiktų prašymų ir įrodymų. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl sprendime neaptartų teismo posėdyje apklaustų liudytojų (G.

K., R. P.) parodymų nėra pakankama pripažinti, kad byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant procesinės teisės normas. Nurodo, kad nėra įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė ikiteisminį tyrimų reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimų dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrįstu.Policijos departamentas prie LR VRM, atstovaujamas Panevėžio AVPK, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-700-400/2017 palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad procesas pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka. Atsiliepime cituojama kasacinio teismo ir EŽTT praktika ginčo klausimu ir teigiama, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti, todėl teismas L. K. ieÅ¡kinį atmetė pagrįstai, nenusižengdamas teisės aktų reikalavimams bei suformuotai teismų praktikai. Apelianto nuomonė, kad teismo sprendime turėjo bÅ«ti pasisakyta atitinkamais jo nurodytais klausimais, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadoms, jog skundžiamas sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų.

Atsakovas pabrėžia, kad iÅ¡ liudytojos L. P. policijos įstaigos raÅ¡tinėje buvo priimti S. A. ir L. K. pareiÅ¡kimai. Apelianto argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų tendencingumo, ar lygybės prieÅ¡ įstatymÄ pažeidimo yra deklaratyvÅ«s ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad apeliantas ne tik neįrodė pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, bet ir nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala ir neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir pasekmių.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmų, baudžiamojo proceso metu (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 29 d. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Panevėžio AVPK) gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Respublikinės Panevėžio ligoninės, kad į priėmimo skyrių kreipėsi nepilnametis S. A., kuriam nustatytas nosies sumuÅ¡imas. TÄ pačiÄ dienÄ Panevėžio AVPK tyrėja R. G. apklausė S. A., kuris paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su grupioku L. K.. S. A. pripažino, kad jis pirmas pastÅ«mė L. K., po to abu išėjo iÅ¡ centro patalpų, kur netoliese ėmė stumdytis, sudavė vienas kitam smÅ«gius.

Tyrėja tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad dėl Å¡ių aplinkybių reikalinga surinktÄ medžiagÄ pateikti informacijos patikslinimui. 2012 m. gruodžio 3 d. patikslinti informacijÄ buvo pavesta specialistei R. M.. 2012 m. gruodžio 6 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautas raÅ¡tas, kad konflikto tarp S. A. ir L. K., kurio metu jie susistumdė, nebuvo sutrikdyta rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Nesurinkusi jokių kitų papildomų duomenų (duomenys neskelbtini) R. M. 2012 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2012 m. lapkričio 29 d. apie 10 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje prie (duomenys neskelbtini) matant mokiniams L.

K. sumušė S. A., todėl surinktoje medžiagoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio požymiai, dėl ko tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsniu (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas R. K. nutarė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 2012 m. gruodžio 10 d. praneÅ¡imu buvo informuota Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ra apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir prokurorė, vadovaudamasi BPK 171 straipsnio 2 dalimi ir 172 straipsnio 2 dalimi pavedė atlikti ikiteisminį tyrimÄ (duomenys neskelbtini) PK tyrėjai I.

M..2013 m. sausio 23 d L. K. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas). 2013 m. balandžio 10 d. suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu L. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės K.

U. apeliacinį skundÄ , kuriuo ji prašė panaikinti apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir L. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, atmetė. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje pradėtas ir prokurorės pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimÄ duotas, nesant tam teisėto pagrindo ir vados, o ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir organizuotas nesilaikant objektyvumo, lygiateisiÅ¡kumo bei profesionalumo reikalavimų. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

Be kita ko, neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigÅ«nų bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta.

Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Kadangi ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, patikslinimams gauti, t. y. atlikti veiksmus, nesusijusius su procesinėmis prievartos priemonėmis, nustatytas ne ilgesnis kaip deÅ¡imties dienų terminas (BPK 168 straipsnio 1 dalis).Kaip matyti iÅ¡ įvykio tyrimo dokumentų, praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo gautas ne iÅ¡ nukentėjusiojo ar jo įstatyminių atstovų, bet iÅ¡ gydymo įstaigos į kuriÄ kreipėsi vienas iÅ¡ konflikte dalyvavusių asmenų – S. A..

Tyrėja pastarÄ jį apklaususi nepradėjo ikiteisminio tyrimo, bet nusprendė, kad bÅ«tina jos surinktÄ medžiagÄ pateikti informacijos patikslinimui. Å ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad vados pagal BPK 166 straipsnį pradėti ikiteisminį tyrimÄ nedelsiant esant 2012 m. lapkričio 29 d. duomenims nebuvo. Nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2012 m. gruodžio 7 d. jokie informacijos patikslinimui bÅ«tini veiksmai, kurie detaliau bÅ«tų padėję atskleisti įvykio situacijÄ ir kuriuos BPK leidžia atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo, iÅ¡ esmės pareigÅ«nų nebuvo atlikti. (duomenys neskelbtini) direktorius dar per informacijos patikslinimo laikotarpį, tiksliau - 2012 m. gruodžio 6 d. informavo pareigÅ«nus, kad konflikto tarp S. A. ir L.

K. metu jaunuoliai susistumdė, tačiau Centro bendruomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka nebuvo sutrikdyta. Apylinkės teismas nors ir pripažino, kad prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ buvo galimybė surinkti papildomų duomenų, o ne vien remtis vieno iÅ¡ konflikto dalyvių apklausos rezultatais ir mokymo įstaigos direktoriaus raÅ¡tu, tačiau visgi sprendė, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ galima įsigilinti į visas bylos aplinkybes, paÅ¡alinti abejones, surinkti visus įrodymus, paneigiančius ar patvirtinančius įtariamojo kaltę, galimai padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Kolegija su tokiu vertinimu sutikti negali. Nutarties 39-40 punktuose aptartos faktinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ir apklausus vienÄ iÅ¡ konflikte dalyvavusių asmenų buvo pakankamai aiÅ¡ku, kad konfliktas įvyko ne siekiant pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o asmeninių santykių aiÅ¡kinimosi kontekste. TÄ pačiÄ dienÄ apklaustas S. A. neneigė, kad pirmas pastÅ«mė L. K., o vėliau nurodė, kad jie abu stumdėsi ir abu sudavė vienas kitam smÅ«gius. Å iuo atveju pirminę medžiagÄ rinkusi tyrėja nusprendė, kad duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakanka, nurodė, kad bÅ«tina atlikti informacijos patikslinimÄ .

Nepaisant (duomenys neskelbtini) direktoriaus raÅ¡te nurodytų aplinkybių, neatlikus jokių papildomų informacijos patikslinimui bÅ«tinų veiksmų, buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nukentėjusiuoju įvardijant S. A., o kaip asmenį, galimai įvykdžiusį nusikalstamÄ veikÄ â€“ L. K.. Prokuroras, kuris BPK 164 straipsnio nustatyta tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovauja taip pat nevertino bÅ«tinumo Å¡ioje situacijoje pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir formaliai pavedė ikiteisminį tyrimÄ atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Todėl kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradėjimas, Å¡iuo atveju, negali bÅ«ti pripažįstamas teisiÅ¡kai pagrįstu ir atitinkančiu bendruosius teisės principus. Generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime dėstomas vertinimas, kad Å¡iuo atveju nebuvo teisinės galimybės nepradėti ikiteisminio tyrimo vien dėl fizinio smurto panaudojimo fakto, yra nepagrįstas. Ä®vykio metu galiojęs BPK 407 straipsnis (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1637 redakcija) be kita ko numatė, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (BK 139 straipsnio 1 dalis), fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis), ikiteisminis tyrimas nepradedamas, o nukentėjusysis pats ar per savo atstovus savo pažeistas teises gali ginti privataus kaltinimo tvarka tiesiogiai kreipdamasis į teismÄ .

Å iuo gi atveju, nei S. A., nei jo įstatyminiai atstovai niekada jokių pretenzijų ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė, nukentėjusiajam jokie sužalojimai nenustatyti. IeÅ¡kovo veiksmais buvo sukeltas tik fizinis skausmas kas atitiktų BK 140 straipsnio sudėtį, o dėl tokios nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ nebuvo atliekamas.IÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžio matyti, kad ieÅ¡kovas dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo buvo iÅ¡teisintas dėl tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nebuvimo kaltinamojo veiksmuose.

Teismas konstatavo, kad įvyko kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktas dėl kurio įprasta veikla nebuvo nutraukta – pamokos vyko toliau, specialiosios tarnybos nebuvo kviečiamos, tik vėliau dėl teismui nežinomų priežasčių įvykį pradėjo tirti policijos pareigÅ«nai, nors jokio praÅ¡ymo iÅ¡ nukentėjusio ar mokymo įstaigos administracijos nebuvo gauta. Teismas akcentavo, kad visi įvykio liudytojai įvykį suprato tik kaip kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktÄ , kuria, įvykus įprasta veikla nebuvo nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad L. K. elgesiu buvo sukeltos BK 284 straipsnio 1 dalies sudėties reikalaujamos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, bei, kad, L. K. veikė tyčia. Teismas pasisakė, kad faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tiek S. A., tiek L. K. elgėsi iÅ¡ esmės vienodai įžūliai, konflikto metu abu patyrė sužalojimus, ir skausmÄ , tačiau kaip bebÅ«tų paradoksalu, L. K. elgesį prokurorė įvertino itin neigiamai, tik dėl jo veiksmų atliko ikiteisminį tyrimÄ bei palaikė valstybinį kaltinimÄ , o nukentėjusiuoju pripažinto S. A. elgesį laikė toleruotinu.

Kolegija iÅ¡ esmės tokį patį abiejų konflikto pusių atliktų veiksmų vertinimÄ laikė ydingu pabrėždama, kad (duomenys neskelbtini) teisingiau įvertino abiejų konflikte dalyvavusių asmenų elgesį, t.y. 2012 m. sausio 3 d. įsakymu abiem už konfliktÄ mokyklos teritorijoje ir nemoksleiviÅ¡kÄ elgesį paskyrė įspėjimus. IÅ¡ nutarties 43 punkto matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai rinkdami byloje įrodymus neatsižvelgė į nusikaltimo sudėties, dėl kurios buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas L.

K. atžvilgiu, elementus ir tam reikÅ¡mingus duomenis. Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad prokuroras nesiėmė priemonių savo kompetencijos ribose organizuoti tyrimo eigÄ ir atlikti tinkamÄ ikiteisminio tyrimo kontrolę bei vertinti prieÅ¡ atiduodant bylÄ su kaltinamuoju aktu į teismÄ surinktus įrodymus konkretaus nusikaltimo sudėties kontekste.Taigi, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai ieÅ¡kovui pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Ä¯vertino kaip akivaizdžiai nepagrįstÄ ir ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo pagrindas leidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos pažeidimÄ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai), turėjusį esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t.y. nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir iÅ¡ to sekusiam ikiteisminiam procesui bei bylos perdavimui su kaltinamuoju aktu į teismÄ , todėl valstybei kilo civiline atsakomybe (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo reikÅ¡minga tai, kad pagal vienÄ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis.

Tarp jų – ir iÅ¡laidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), įskaitant ir pareigÅ«nų bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos pažeidimÄ . Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalÄ , grindžiamÄ neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimÄ , dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl to tais atvejais, kai iÅ¡teisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso iÅ¡laidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieÅ¡kiniu valstybei, pažeidusiai pozityviÄ sias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti turtinės žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡teisinto asmens turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas.

Ieškovo prašoma turtinės žalos dydis sutampa su šiomis išlaidomis. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl jo interesų atstovavimo ikiteisminiame tyrime, pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose jis patyrė 579,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 69, 149-150), o taip pat 2013 m. balandžio 2 d. dėl dokumentų kopijų darymo patyrė 6,22 Eur išlaidų (b.l. 23). Ginčo dėl šių išlaidų dydžio nėra. Įvertinusi ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos pobūdį, kolegija laiko, kad šios išlaidos pagrįstos ir objektyviai būtinos, todėl priteistinos iš Lietuvos valstybės.Ieškovas išgyvenimus ir patirtas neigiamas emocijas dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo įvertino 5000 Eur.

Atsakovai atsiliepimuose dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos neturtinės žalos dydžio savo pozicijos nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo patirtos praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, apart jo teiginius apie patirtus iÅ¡gyvenimus ir emocinę bÅ«senÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai – neturtinės žalos padarymo padariniai, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės įtvirtintos CK 6.250 straipsnyje.

Kolegija, vertindama ikiteisminio tyrimo pradėjimo kontekstÄ , kai analogiÅ¡ki dviejų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmai buvo vertinami pažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principus, atsižvelgdama į ieÅ¡kovo jaunÄ amžių, natÅ«ralius iÅ¡gyvenimus dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo, atliekamų tyrimo veiksmų, taikomų jo atžvilgiu prievartos priemonių, sprendžia, kad tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pilna apimtimi nėra pagrindo. Teismas remdamasis Å¡iais kriterijais bei siekdamas kiek įmanoma teisingiau kompensuoti ieÅ¡kovo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus sprendžia, kad sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus atitinkantis ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui Å¡ioje byloje yra 100 Eur.Kolegija pabrėžia, kad byloje esantys duomenys nesudaro, pagrindo iÅ¡vadai, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, eiga ir bylos su kaltinamuoju aktu perdavimas teismui susietas su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro asmeniniu suinteresuotumu ieÅ¡kovo atžvilgiu.

IeÅ¡kovo detaliai nurodomos nesutikimo su tam tikrais ikiteisminio tyrimo veiksmais ar dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos, aplinkybės abejonės dėl pareigÅ«nų profesionalumo, negali bÅ«ti vertinamos kaip ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro Å¡aliÅ¡kumo apraiÅ¡ka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad procesas iÅ¡ kurio jis kildina žalÄ buvo susijęs su jo tėvo užimamomis pareigomis ar teisminiais procesais dėl jo tarnybinės veiklos, todėl teismas laiko juos teisiÅ¡kai nepagrįstais.Dėl kitų apeliaciniame skunde ar Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.272 straipsnis) ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas L. K. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas - 126 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį (b.l. 11), 500 Eur už atstovavimÄ (b.l. 88, 111).

Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 126 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų (b.l. 197). Nors ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui priteisiama mažesnė pinigų suma negu jis prašė, tačiau neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ne ieÅ¡kovas, ir, kadangi teismas tenkino abu ieÅ¡kinio reikalavimus, tik dėl neturtinės žalos mažesne apimtimi nei buvo praÅ¡oma, todėl jis laikomas Å¡alimi, kurios naudai priimtas sprendimas. IeÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas, nurodytas nutarties 52 punkte, advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina pagrįstomis, atitinkančiomis bylos apimtį, sudėtingumÄ , teisės taikymo problemų ypatingumÄ , teisingumo ir protingumo principus, CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintus dydžius, todėl jas priteisia visa apimtimi (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 93 ir 98 straipsniai).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,n u t a r i a :Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. spalio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, L.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) 585,46 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 46 eurocentus) turtinės ir 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės ieÅ¡kovui L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 626 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 126 Eur (Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Teisėjai                                                                                      Margarita Dzelzienė                                                                        Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                    Birutė Valiulienė