2022-09-28 Nr. AB-23564-3-62-3-00797-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-598-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00797-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), 4 356 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 32,82 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis patyrė 4 356 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, ginčydamas Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 22 d. patikrinimo aktą Nr. PA23-JO-69-20/PA1-5 ir privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33 (toliau – ir Nurodymas), tačiau Departamentas atsisakė atlyginti šias išlaidas. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą patvirtina Nurodymo pripažinimas neteisėtu Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-20580. Departamento pareigūnas, duodamas Nurodymą, veikė nepateisinamai aplaidžiai, nerūpestingai bei, būdamas savo srities profesionalu, žinančiu teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, turėjo puikiai suvokti, jog priimamas aktas akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Departamento pareigūnas viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir priėmė visiškai nepagrįstą Nurodymą, dėl kurio buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti (turtinė žala) nebūtų atsiradusios, jei neteisėtas Nurodymas nebūtų buvęs priimtas. Taigi, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas turėjo teisę prašyti priteisti nurodytas sumas už teisinių paslaugų suteikimą administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo. Be to, aplinkybė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės proceso metu Departamentas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 25 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, panaikino Nurodymą ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nei Nurodymo neteisėtumo, nei to, kad Departamento pareigūnas veikė nepateisinamai aplaidžiai ir / ar nerūpestingai. Minėti Departamento pareigūnų veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais nei 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu, nei kitu įsiteisėjusiu kompetentingos institucijos aktu. Tiek 2020 m. spalio 22 d. privalomajame nurodyme, tiek 2020 m. lapkričio 25 d. privalomajame nurodyme buvo konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, o vėlesniojo nurodymo pagrįstumas pripažintas administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021. Kadangi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad Nurodymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą.

6. Teismas nustatė, kad Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę neplaninį išplėstinį patikrinimą aplinkos oro apsaugos, medžiagų (atliekų) tvarkymo ir saugojimo, paviršinių nuotekų srityse, 2020 m. spalio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA23-JO-69-20/PA1-5, kuriame išdėstė nustatytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ir tą pačią dieną davė pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33, kuriuo įpareigojo išvežti 1 455,44 t pelenų ir šlako (mineralinių medžiagų) iš pareiškėjo veiklavietės į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną.

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nurodymu, pateikė Departamentui 2020 m. lapkričio 6 d. skundą ir 2020 m. lapkričio 13 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (dokumentus pasirašė advokatas J. Z.). Departamentas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-20580 panaikino Nurodymą ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Departamentas 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (12.6)-AD5-20700 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 13 d. prašymo, kadangi Nurodymas buvo panaikintas.

8. 2020 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui buvo duotas naujas privalomasis nurodymas Nr. PN23-43, kuriuo jis įpareigotas pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš savo veiklavietės į įmones, turinčias teisę naudoti ar šalinti pelenus ir šlaką, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus / šlaką veiklavietės teritorijoje. Departamento vadovas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-23063 atmetė pareiškėjo skundą dėl minėto privalomojo nurodymo.

9. Advokatas J. Z., kaip pareiškėjo atstovas, pateikė Departamentui 2021 m. vasario 9 d. pretenziją, prašydamas sumokėti pareiškėjui 4 356 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Departamentas 2021 m. kovo 1 d. raštu Nr. (3.0)-AD5-3300 netenkino šios pretenzijos.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas) ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kaip išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka Aplinkos apsaugos departamente, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo dėl, jo nuomone, neteisėtai priimto Nurodymo. Minėtą privalomąjį nurodymą priėmė ne aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, todėl dėl privalomojo nurodymo panaikinimo yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (AAVKĮ 25 str. 2 d.). Pareiškėjas pasinaudojo tokia tvarka, pateikdamas Departamentui 2020 m. lapkričio 6 d. skundą ir 2020 m. lapkričio 13 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Departamentas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-20580 panaikino Nurodymą ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Pareiškėjas taip pat apskundė 2020 m. lapkričio 25 d. duotą naują privalomąjį nurodymą, tačiau Departamento vadovas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-23063 pastarąjį privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021 atmetė pareiškėjo skundą dėl 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo ir Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo panaikinimo.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje asmens patirtų išlaidų atlyginimo klausimas, jeigu toliau byla nėra nagrinėjama teisme, teisės aktais nėra sureguliuotas, tačiau šis klausimas yra aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl pareiškėjui duotų privalomųjų nurodymų buvo persikėlęs į teismą, todėl atstovavimo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, priteisimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio; toliau – ir Rekomendacijos), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi.

12. Teismas akcentavo, jog iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Taigi, įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo administraciniame teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas prisiteisti patirtų išlaidų už teisinių paslaugų suteikimą skundą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje atlyginimą, nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi prašymą atlyginti šias išlaidas, vadovaudamasis ABTĮ įtvirtintomis taisyklėmis, galėjo pateikti administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, būtų išnagrinėjęs susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Prieita prie išvados, kad atstovavimo išlaidos, patirtos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, ginčui persikėlus į teismą, laikytinos šalies išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kurios galėjo būti priteistos administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021 ir nelaikytinos turtiniu nuostoliu, dėl kurio asmuo gali kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestas.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Raguvilė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Pareiškėjas tvirtina, kad jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalėjo būti išnagrinėtas jokioje kitoje teisminėje byloje. Teismas ginčą išnagrinėjo formaliai ir netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nes neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo išlaidos teisinėms paslaugoms susidarė ne dėl 2020 m. lapkričio 25 d. priimto privalomojo nurodymo, kurio teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021, o dėl 2020 m. spalio 22 d. priimto Nurodymo, kurio neteisėtumą pripažino pats atsakovo atstovas, panaikindamas jį 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-20580. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jis įgijo materialinę teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo CK nustatyta tvarka, nes ginčas dėl Nurodymo teisėtumo nebuvo sprendžiamas teisme. Pareiškėjas pakartoja savo poziciją ir ją patvirtinančius argumentus, jog jis įrodė visas būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas (be kita ko, kad neteisėto Nurodymo priėmimą lėmė itin nerūpestingi ir aplaidūs Departamento pareigūno veiksmai), taip pat pagrindą priteisti jam palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.).

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo logika, kad, jam apskundus 2020 m. lapkričio 25 d. priimtą privalomąjį nurodymą, ginčas dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo tęsėsi, todėl pareiškėjas turėjo reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021. Pažymi, kad (1) Nurodymas ir 2020 m. lapkričio 25 d. priimtas privalomasis nurodymas yra savarankiški individualūs teisės aktai, kurie (2) sukelia skirtingas teisines pasekmes. Nurodymas buvo panaikintas konstatavus, jog pareiškėjui nesudarytos galimybės įrengti valymo įrenginius bei savarankiškai nuspręsti, kokiu būdu turi būti išgabentos mineralinės medžiagos (nurodyta mineralines medžiagas pristatyti konkrečiai įmonei), bet 2020 m. lapkričio 25 d. priimtame privalomajame nurodyme pareiškėjui suformuluoti kitokie įpareigojimai. Be to, (3) šie privalomieji nurodymai nėra saistomi vienas kito. Pareiškėjui taip pat kyla abejonių dėl to, ar teismo formuojama praktika užtikrina teisinį tikrumą ir stabilumą bei yra suderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis taisyklėmis, kadangi teisminis ginčas dėl 2020 m. lapkričio 25 d. priimto privalomojo nurodymo galėjo ir nekilti (pvz., pareiškėjas galėjo neapskųsti Departamento vadovo priimto sprendimo) ir tokiu atveju neaišku, kokiu būdu pareiškėjas galėtų siekti patirtų išlaidų atlyginimo.

17. Pareiškėjas 2021 m. spalio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo turinę žalą, kurią sudaro atstovavimo išlaidos, pareiškėjo patirtos ikiteismine tvarka ginčijant atsakovo 2020 m. spalio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo reikalavimą, konstatavęs, jog atstovavimo išlaidos, patirtos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, ginčui persikėlus į teismą, laikytinos šalies išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kurios galėjo būti priteistos administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021 ir nelaikytinos turtiniu nuostoliu, dėl kurio asmuo gali kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčas persikėlė į teismą, ir pažymi, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021 nei atsakovo priimtas 2020 m. spalio 22 d. privalomasis nurodymas Nr. PN23-33, nei Departamento 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (3.0)-AD5-20580, kuriuo minėtas privalomasis nurodymas buvo panaikintas, nebuvo ginčijami.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl reikalavimų tapatumo

22. Byloje nustatyta, kad Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę UAB „Raguvilė“ neplaninį išplėstinį patikrinimą aplinkos oro apsaugos, medžiagų (atliekų) tvarkymo ir saugojimo, paviršinių nuotekų srityse, 2020 m. spalio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA23-JO-69-20/PA1-5, kuriame išdėstė nustatytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ir tą pačią dieną davė pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33, kuriuo įpareigojo išvežti 1 455,44 t pelenų ir šlako (mineralinių medžiagų) iš pareiškėjo veiklavietės į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nurodymu, pateikė Departamentui 2020 m. lapkričio 6 d. skundą ir 2020 m. lapkričio 13 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (dokumentus pasirašė advokatas J. Z.). Departamentas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-20580 panaikino Nurodymą ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo.

24. 2020 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui buvo duotas naujas privalomasis nurodymas Nr. PN23-43, kuriuo jis įpareigotas pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš savo veiklavietės į įmones, turinčias teisę naudoti ar šalinti pelenus ir šlaką, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus / šlaką veiklavietės teritorijoje.

25. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad pareiškėjui pateikus skundą teismui dėl 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo ir Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo, į teismą taip pat persikėlė ir ginčas dėl 2020 m. spalio 22 d. Nurodymo. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas (pareiškėjo materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui) ir skundo pagrindas (pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-602/2022, 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-417-624/2022 ir kt.).

27. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 6 d. skundo ikiteismine tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui (Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos), ir ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka dalykas buvo 2020 m. spalio 22 d. privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas. Departamentui panaikinus Nurodymą ir jį grąžinus pateikti iš naujo, šis Departamento sprendimas nebuvo skundžiamas teismui, t. y. ginčas dėl Nurodymo teisėtumo teisme nebuvo nagrinėjamas.

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021 buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 ir dėl 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 panaikinimo.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ikiteismine tvarka nagrinėjant ginčą dėl Nurodymo teisėtumo ir nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-3758-583/2021 bylos šalys buvo tos pačios, o bylų faktinės aplinkybės iš dalies sutampa, tačiau administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (materialinis reikalavimas) nebuvo tapatus Departamente nagrinėto pareiškėjo 2020 m. lapkričio 6 d. skundo nagrinėjimo dalykui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui apskundus 2020 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą teismui, į teismą persikėlė ir ginčas dėl 2020 m. spalio 22 d. nurodymo teisėtumo.

30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminėje ginčo stadijoje panaikinus Nurodymą, ir ginčui dėl Nurodymo teisėtumo nepersikėlus į teismą, pareiškėjo patirtos išlaidos ginčijant Nurodymą ikiteismine tvarka laikytinos turtine žala.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4527-968/2020). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl žalos (bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje ir priimti naują sprendimą.

Dėl žalos atlyginimo

32. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.).

34. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 straipsnio 4 dalis).

35. Pažymėtina, jog vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008 ir kt.).

36. Minėta, kad apskundus Nurodymą ikiteismine tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui (Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos), Departamentas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikino Nurodymą, konstatavęs, kad jis buvo priimtas pažeidžiant AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalyje ir Aplinkos apsaugos departamento direktorius 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. AD1-127 patvirtino Privalomojo nurodymo davimo, pildymo tvarkos 5, 6, 7 punktų nuostatas, nustatančias, kad privalomojo nurodymo terminas nustatomas atsižvelgiant į ūkio subjekto pateiktus paaiškinimus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Departamentas minimame sprendime konstatavo, kad nepagrįstai buvo suvaržyta pareiškėjo teisė duoti paaiškinimus dėl Nurodymo įvykdymo termino. Šiame Departamento sprendime taip pat buvo konstatuota, jog Nurodyme nurodant konkretų ūkio subjektą – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, į kurio sąvartyną (iš kurio buvo paimti pelenai ir šlakas) pareiškėjas privalo išvežti pelenus ir šlaką (mineralines medžiagas), pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė kuo ekonomiškesniu būdu įvykdyti privalomąjį nurodymą pasirenkant jam priimtiną ūkio subjektą. Įvertinus Departamento 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo turinį akivaizdu, kad Departamentas sprendė, jog Nurodymas buvo pateiktas pažeidus esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių (Nurodymo įvykdymo termino, jo įvykdymo ekonomiškumo) įvertinimą, todėl Departamentas perdavė privalomąjį nurodymą jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, daro išvadą, jog atsakovas, priimdamas 2020 m. spalio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33 ir įpareigodamas pareiškėją iki 2020 m. lapkričio 20 d. išvežti 1 455,44 t pelenų ir šlako (mineralinių medžiagų) iš pareiškėjo veiklavietės į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną, kuris buvo panaikintas Departamento 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu, kaip priimtas pažeidžiant AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalies ir Privalomojo nurodymo davimo, pildymo tvarkos 5, 6, 7 punktų nuostatas, atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

38. Atsakovas atsiliepime, teiktame pirmosios instancijos teismui, nesutiko, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, ir nurodė, kad aplinkybė, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės proceso metu Departamentas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu, AAVKĮ 25 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu panaikino Nurodymą ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti Nurodymo neteisėtumo, ar kad jį priėmęs pareigūnas veikė nepateisinamai aplaidžiai ir / ar nerūpestingai, ir pažymėjo, kad nei Departamento 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu, nei kitu įsiteisėjusiu kompetentingos institucijos aktu nėra pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmai ar valdingų įgaliojimų viršijimas, nėra konstatuotas Nurodymo neteisėtumas, taip pat nėra jokių kitų duomenų, kuriais būtų nustatyta, kad Departamento pareigūnas veikė nepateisinamai aplaidžiai ar neteisėtai.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais atsakovo argumentais, ir pažymi, jog Nurodymą surašiusio Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūno veiksmų neteisėtumas (neveikimas) buvo konstatuotas Departamento 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime, nurodžius, kad duodant Nurodymą, nebuvo laikomasi AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti; taip pat nesilaikant Privalomojo nurodymo davimo, pildymo tvarkos 5 punkte nurodytos imperatyvios nuostatos, kad pareigūnas, nustatydamas terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, privalo pasiūlyti ūkio subjektui pateikti paaiškinimus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino (raštu, žodžiu ar el. paštu), o parinkdamas terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, pareigūnas turi įvertinti: kuo trumpesnį objektyviai pagrįstą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (6.1 papunktis); ūkio subjekto paaiškinimus, pateiktus dokumentus ir informaciją (6.2 papunktis); surinktą objektyvią informaciją, pagrindžiančią ar paneigiančią ūkio subjekto paaiškinimus (6.3 papunktis). Departamentas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nurodytų imperatyvių teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi, todėl padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju abejotina, ar atsakovo vienasmeniškai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra objektyviai pagrįstas ir pareiškėjas turės galimybę jį įvykdyti iki nustatyto termino. Departamentas taip pat konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė kuo ekonomiškesniu būdu įvykdyti privalomąjį nurodymą pasirenkant jam priimtiną ūkio subjektą, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti analogišką veiklą kaip ir atsakovo konkrečiai nurodytas subjektas – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

40. Atsakovas atsiliepime į skundą iš esmės nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, objektyviai kliudžiusių priimti teisėtą Nurodymą pareiškėjo atžvilgiu, t. y. užtikrinti galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl Nurodymo įvykdymo termino, užtikrinti pareiškėjui galimybė kuo ekonomiškiau įvykdyti Nurodymą, t. y. atsakovas nepagrindė, kodėl jo veiksmai priimant Nurodymą nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nevykdymas. Departamento 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime nustatytos aplinkybės dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo leidžia daryti išvadą, kad atsakovui kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Pareiškėjas, patyręs išlaidų ginčydamas Departamento panaikintą Nurodymą, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog atsakovas, pakartotinai pateikęs 2020 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą, jį iš esmės paliko tokį patį, nesudaro pagrindo atsakovo veiksmus priimant Nurodymą vertinti kaip teisėtus ir pagrįstus, ir atitinkamai spręsti, jog pareiškėjas neturi teisės į patirtų nuostolių (atstovavimo išlaidų Departamente) atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1940-789/2021).

42. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio, pabrėžia, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1573-552/2021).

43. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (minėta, toliau – ir Rekomendacijos).

44. Pareiškėjas skunde dėl žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad jis, ginčydamas Nurodymą ikiteismine tvarka, dėl teisinių paslaugų suteikimo kreipėsi į advokatą, kuris atliko teisinę analizę bei rengė teisinius dokumentus, dėl to pareiškėjas patyrė 4 356 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias pareiškėjas laiko nuostoliais (žala). Pareiškėjas atsakovui teiktoje pretenzijoje dėl žalos atlyginimo (skundo pirmosios instancijos teismui priedas Nr. 9) nurodė, kad prašomos priteisti teisines išlaidos: (i) už susipažinimą su pateiktais rašytiniais įrodymais (4 val.); (ii) skundo rengimą (12 val.) bei (iii) prašymo rengimą dėl Nurodymo termino pratęsimo (8 val.). Iš viso buvo sugaišta 24 val., 1 val. įkainis su PVM yra 150 Eur. Pareiškėjas pateikė 2020 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą AVOCAD 20-740 ir darbų ataskaitą, bei 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo pranešimą AVOCAD 20 – 740.

45. Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, jog už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir Bruto užmokestis). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

46. Pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas ikiteisminėje instancijoje sumokėjo 2020 m. gruodžio 18 d. (2020 m. VI ketvirtis) todėl maksimaliam priteistinos žalos dydžiui apskaičiuoti aktualus 2020 m. II ketvirčio Bruto užmokestis, kuris Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, sudarė 1 387,6 Eur.

47. Pažymėtina, kad susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr A858-1245-/2012). Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už konsultacijas ir pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, apskaičiuota pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, yra 416,28 Eur (1 387,6 x 0,3), o maksimali priteistina suma už prašymą dėl Nurodymo vykdymo sustabdymo parengimą, apskaičiuota pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, yra 138,76 Eur (1 387,6 x 0,1). Maksimali suma už skundo ir prašymo ikiteisminei instancijai parengimą yra 555,04 Eur, ir ši suma yra laikytina pagrįsta pareiškėjo patirta žala, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, ir priteistina pareiškėjui.

48. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 32,82 Eur palūkanų, apskaičiuotų CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu (kai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas), kurią pareiškėjas apskaičiavo nuo atsakovui išsiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuriai užtikrinti taikomos CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis (žr., pvz., procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A492-2281/2013; 2014 m. liepos 3 d. Nr. A556‑992/2014; 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858‑1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662‑1132/2014, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-69-438/2015 ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo nuo pareiškėjo pretenzijos atsakovui pateikimo iki bylos teisme iškėlimo, tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuostatas ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iškeltus reikalavimus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktualiais bylai teisės aiškinimo klausimais, dėl ko teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 555,04 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2021 m. balandžio 27 d. (bylos išlėkimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai.

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 str. 4 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015 ir kt.).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017).

56. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir pareiškėjo skundas tenkintas, pažymi, kad pareiškėjas turi teisę į išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

57. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašė priteisti jam iš atsakovo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė susipažinimas su atsiliepimu dėl bylinėjimosi išlaidų (2 val.) (šią paslaugą teisė advokatas J. Z.), pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir kliento atstovavimas 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdyje dėl žalos atlyginimo (6 val.) (šias paslaugas teisė advokato padėjėjas M. B.), bei pateikė 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 21-343 ir darbų ataskaitą, bei duomenis, kad pagal šią sąskaitą sumokėta 2021 m. birželio 11 d. 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio trukmė – 1 valanda , posėdyje dalyvavo advokato padėjėjas M. B.

58. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali priteistina suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama pagal koeficientą 0,1. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

59. Maksimali suma, priteistina už pasirengimą teismo posėdžiui ir kliento atstovavimą teisme, apskaičiuota pagal aktualaus 2020 m. VI ketvirčio Bruto užmokestį (1 524,2 Eur), yra 152,42 Eur. Advokatas paslaugas teikė 2 valandas (152,42 x 2 = 304.84 Eur), o advokato padėjėjas – 6 valandas (152,42 x 6 x 0,80 = 731,62 Eur), bendra atlygintina išlaidų suma – 1 036,46 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 1 452 Eur suma viršija šį dydį, todėl mažintina iki maksimalios galimos priteisti sumos – 1 036,46 Eur. Kadangi priimamu sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, patenkinant ¼ pareiškėjo reikalavimų dėl žalos atlyginimo, protinga suma už apeliacinio skundo parengimą laikytina 259,12 Eur (1 036,46 Eur x 0,025).

60. Pareiškėjas taip pat patyrė 1 633,50 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro susipažinimas su sprendimu byloje dėl žalos atlyginimo, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas (1 val.); apeliacinio skundo byloje dėl žalos atlyginimo parengimas ir pateikimas teismui (8 val.). Pareiškėjas pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2021 m. PVM sąskaitą faktūrą AVC 21-507, ir 2021 m. rugsėjo 14 d. sąskaitos išrašą.

61. Rekomendacijų 8.9 punkte įtvirtinta, kad už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 užpraėjusio ketvirčio Bruto užmokesčio. Už paslaugą buvo apmokėta 2021 m. III ketvirtį, todėl maksimaliam priteistinos žalos dydžiui apskaičiuoti aktualus 2021 m. I ketvirčio Bruto užmokestis, kuris Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, sudarė 1 517,4 Eur. Maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už susipažinimą su teismo sprendimu ir apeliacinio skundo parengimą, apskaičiuota pagal Rekomendacijų 8.9 punktą, yra 3 793,5 Eur (1 517,4 x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 1 633,50 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalaus priteistino dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, patenkinant ¼ pareiškėjo reikalavimų dėl žalos atlyginimo, protinga suma už apeliacinio skundo parengimą laikytina 408,38 Eur (1633,50 Eur x 0,025).

62. Pareiškėjui iš viso yra priteisiama 667,50 Eur (408,38 Eur + 259,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kuri atitinka bylos pobūdį, teisinių paslaugų teikimo apimtį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

63. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą jis sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į šioje byloje pareiškėjo pareikštus skundo reikalavimus, darytina išvada, kad jis neturėjo mokėti žyminio mokesčio (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p., 3 d.), todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą tenkinti iš dalies – priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 555,04 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 4 centus) turtinei žalai atlyginti, ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2021 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 667,50 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt septyni eurai 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė“11,25 Eur (vienuolika eurų ir 25 centai) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė