2020-05-27 Nr. AB-10570-3-62-3-01327-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-794-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01327-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 63 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde ir skundo papildyme nurodė, kad jis nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2018 m. birželio 26 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje bendrabučio tipo patalpose. Pastatų, kuriuose buvo jo gyvenamosios patalpos, stogas iki 2016 m. renovacijos buvo dengtas šiferiu, sutrūkinėjęs, avaringos būklės, jame buvo uždrausta medžiaga – asbestas. Pastatai buvo avaringos būsenos, išorinės sienos įskilusios, iš stogo iškritę plytos, langų ir durų sąramos prasėdusios, tai kėlė pavojų sveikatai ir gyvybei. Gyvenamosiose patalpose buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuojamą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

Gyvenamąjį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kitas inventorius. Būriuose nebuvo laisvalaikio kambarių, sanitarinio mazgo personalui, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus trūko sanitarinių įrenginių. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, 3-7 būrių bendrabučiuose nebuvo šildymo sistemos, administracijos išduoti elektriniai šildytuvai buvo nepakankami šilumai palaikyti, todėl patalpose buvo šalta, drėgna.

Langų kampuose, ant lubų buvo pelėsis, grybelis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Buvo blogas, mirguliuojantis apšvietimas, todėl negalėjo rašyti ir skaityti, pastoviai skaudėjo akis ir galvą, pablogėjo rega. Gyvenamosiose patalpose baldai nebuvo pritvirtinti prie žemės, dėl to pastoviai kilo pavojus sveikatai ir net gyvybei, lipdamas į antrą lovos aukštą ar imdamas drabužius iš spintos ne kartą yra susižeidęs. Gyvenamosiose patalpose buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), kurie trukdė išsimiegoti, kankinosi dėl jų sukandimų sukelto niežulio, tinimo.

Dušuose-prausyklose buvo šalta, drėgna, gausu buitinių parazitų, buvo blogas apšvietimas, slidžios grindys, ant kurių ne kartą yra paslydęs ir susižeidęs. Prausykloje ir valgykloje nebuvo pakankamai praustuvių, nebuvo rankų džiovinimo aparato, rankšluosčių rankoms valytis. Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, langai buvo grotuoti, todėl, kilus gaisrui, neturėtų galimybės išsigelbėti, dėl to pastoviai jautė baimę, stresą. 3-6 būrių bendrabučiuose, prieš įkuriant gyvenamąsias patalpas ir po jų įkūrimo, buvo įrengtas rentgeno kabinetas, dėl kurio įtakos kankino pastovūs galvos skausmai, blogas apetitas, nemiga, susilpnėjusi potencija ir pan.

Atsakovo atstovas nesudarė tinkamų sąlygų pasivaikščioti, nes pasivaikščiojimo kiemai buvo maži, dėl juose įrengtos sunkiosios atletikos aikštelės, stalo su suolais, džiovyklos trūko vietos pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemuose neįrengti stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nebuvo lietaus vandens nutekėjimui skirtų kanalizacinių šulinių, todėl pastoviai buvo patvinę. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatskirti nuo sporto aikštyno, todėl kilo grėsmė būti sužalotam. Pasivaikščiojimo kiemeliai apie 100 m nutolę nuo gamybinių cechų, kuriuose vyko plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras buvo užterštas.

Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, kančių. Skundo reikalavimui neturi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes toks nenumatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje. Be to, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

4. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam tekusi reglamentuota gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos teisės aktuose numatyta tvarka.

Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Pravieniškių PN-AK užtikrino tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamosiose patalpose. 3-ojo sektoriaus 4-6 būrių patalpos dėl vykdomų renovacijos darbų 2017-2018 m. šildymo sezonais buvo šildomos elektriniais šildytuvais. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamos patalpų temperatūros nesikreipė. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama.

Nuteistieji gyvenamąsias patalpas privalo tvarkytis patys, todėl, tinkamai atliekant šią pareigą, gyvenamosiose patalpose nebūtų atsiradę buitinių parazitų, pelėsio. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į teikiamas lėšas. Remontai atliekami įstaigos lėšomis, informacija apie atliktus remontus nekaupiama. Negali pateikti įrodymų, kokios būklės patalpos buvo vertinamuoju laikotarpiu. Šiuo metu 10 ir 11 būriai renovuoti į kamerinio tipo patalpas, o 3 ir 4 būrio 1 patalpos yra tvarkingos. Ginčo būrių sanitariniai mazgai aprūpinti sanitariniais įrenginiais pagal galiojantį teisinį reglamentavimą.

Įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. 3-io sektoriaus 1,4,10 ir 11 būriuose priešgaisrinės apsaugos sistemos ir papildomo avarinio išėjimo nėra. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose buvo 10 ir 11 būriai, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio.

Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios skaidulos. Įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Šiuo metu minėtas pastatas renovuotas, jo stogo danga pakeista į bituminę. 3 sektoriaus pastato, kuriame buvo 3 ir 4 būriai, stogo danga bituminė. Ginčo būruose poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti. 3 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Džiovinimo vietos buvo įrengtos ir būrio kiemuose. Įstaigos 3 sektoriuje įrengtas sandėlis, kur laikomos valymo priemonės. 3 sektoriaus 10 ir 11 pasivaikščiojimo kiemo plotas 390 kv. m, 3-6 būrių kiemo plotas – 1010 kv. m. Kiemuose lietaus nubėgimo sistema neįrengta. Duomenų, koks inventorius buvo pasivaikščiojimo kiemuose, pateikti negali. Bendra 3-io sektoriaus sporto aikštelė atskirta nuo gyvenamųjų būrių tvora. Gyvenamojoje zonoje atliekos nebuvo deginamos, pareiškėjas su skundais dėl atliekų deginimo nesikreipė.

Ginčo patalpos skundžiamu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų nebuvo tikrintos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesiskundė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, esant atsakovo atstovo prašymui skundo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo reikalavimui taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2015 m. birželio 25 d. atmetė.

7. Teismas, vertindamas skundo reikalavimų pagrįstumą už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d., akcentuodamas CK įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, atkreipdamas dėmesį, kad Taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, o į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad: nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. pareiškėjas kalėjo 11 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 17,86 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,57 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjas kalėjo 3 būrio 1 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 87,01 kv. m, jame įrengtos 28 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,1 kv. m; nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjas gyveno 4 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 33,57 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,36 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepaneigė pareiškėjo argumentuotos pozicijos dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus bei kartu su juo kalėjusių asmenų 11 būrio 10 miegamajame ir 4 būrio 1 miegamajame ginčui aktualiu laikotarpiu.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjui kalint 11 būrio 10 miegamajame jam teko 2,55 kv. m, 4 būrio 1 miegamajame – 2,4 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

10. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo teismui pateiktus duomenis, pripažino, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.6, 5.8, 5.9 papunkčiuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį ginčo būriuose.

11. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie statinių, kuriuose buvo ginčo būriai, sienų, stogų, techninę būklę, jos stebėjimus, kasmetines statinių, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (statinių techninės priežiūros žurnalų kopijų), t. y. objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl prastos pastatų, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, techninės būklės – seno, nusidėvėjusio stogo, suskilusių sienų, netvarkingų durų ir sienų sąramų ir pan., todėl pareiškėjo pretenzijos šiame kontekste laikytinos pagrįstomis.

12. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad ginčo pastato, kuriame buvo 10-11 būriai, asbestinio šiferio stogo danga buvo pakeista į bituminę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra pateikta duomenų, kada vyko pastato, kuriame yra 10-11 būriai, stogo remonto darbai, darė išvada, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl nesaugios, sveikatai pavojingos aplinkos jam ginčo laikotarpiu kalint 11 būryje.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateiktų duomenų nepakanka nustatymui, ar nuteistieji ginčo būriuose buvo tinkamai aprūpinti sanitariniais įrenginiais (klozetais, pisuarais) vertinamuoju laikotarpiu, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių (tualetų) trūkumo vertino kaip nepaneigtas.

14. Teismas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų kontekste įvertinęs bylos medžiagą, susijusią su kenkėjų Pravieniškių PN-AK kontrole, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo būrių patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį. Šių darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Teismas vertino kaip tikėtiną pareiškėjo nurodyta aplinkybę dėl buitinių parazitų tam tikrais periodais buvimo gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

15. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, jog jis duomenų apie pasivaikščiojimo kiemeliuose buvusią sporto įrangą pateikti negali bei kad sporto aikštelės tvora buvo atskirta nuo gyvenamųjų būrių, sprendė kad Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatskyrimo nuo sporto aikštynų, dėl ko konstatavo Higienos normos HN 76:2010 18.3. papunkčio pažeidimą.

16. Teismas akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl kiemelio oro taršos, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl oro užterštumo pasivaikščiojimo kiemelyje nepaneigti.

17. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo paaiškinimus, kad 3 sektoriaus 1, 4, 10 ir 11 būriuose priešgaisrinės saugos sistemos ir papildomo avarinio išėjimo nėra, vertino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo yra pagrįstos.

18. Teismas, aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus kitus pareiškėjo skundo argumentus, detaliau pasisakydamas dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, oro temperatūros, drėgmės, pelėsio bei slidžių grindų, dėl baldų (lovos, spintos) nepritvirtinimo prie grindų, lietaus vandens kanalizacijos šulinių bei stogelių nebuvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, rentgeno kabineto skleidžiamos apšvitos.

19. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1 067 dienas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose, techniškai netvarkingose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atkreipė dėmesį, kad nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

21. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, bet pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (1 067 dienas), pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko nuo 2,4 kv. m ir 2,55 kv. m), be to, šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, džiovinami daiktai, kiti įrenginiai, taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų pažeidimai (techniškai netvarkingas statinys, sanitarinių įrenginių trūkumas, neužtikrinta saugi sveikatai aplinka (nepakankama buitinių parazitų kontrolė, asbestas, užterštas oras pasivaikščiojimo kiemuose, neatitverti sporto kiemeliai ir pan.)). Teismas vertino, kad nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

22. Teismas, nesant duomenų kad dėl nustatytų pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustatęs, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 6 000 Eur.

III. 23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo konstatuotais pažeidimais ir pareiškėjui priteista neturtinė žalos atlyginimo suma.

25. Atsakovo atstovo nuomone, teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiga paneigti pareiškėjo teiginius negali būti vertinama kaip absoliuti ir neribota, kadangi toks įrodinėjimo būdas sukuria neproporcingai aukštą atsakomybės lygį teiginius paneigti privalančiai institucijai. Įrodinėjimo naštos perkėlimas laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai koreliuoja su kitais principais. Lietuvos teisėje įtvirtinta nuostata, kad kiekviena šalis savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, pateikti patikimus įrodymus ir pan. Pravieniškių PN-AK yra viešosios teisės subjektas ir savo veiksmus atlieka vadovaudamasis viešosios teisės principu – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, kas reiškia, jog įstaiga visus duomenis apie nuteistuosius registruoja tokia apimtimi, kokia numatyta teisės aktuose, taip pat visus veiksmus, susijusius su nuteistųjų buitimi ir aprūpinimu įstaiga gali atlikti tik tokiu būdu ir priemonėmis bei pildant nustatytos formos dokumentus, kuriuos nustato veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pravieniškių PN-AK siekia tinkamai vykdyti nuteistųjų priežiūrą, užtikrinti jų teisių įgyvendinimą, vykdo visus teisės aktų reikalavimus, keliamus nuteistųjų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau dėl specifinės įstaigos veiklos ir įstaigos veiklos reglamentavimo neturi objektyvių galimybių paneigti ar patvirtinti konkretaus asmenų skaičiaus atskirose gyvenamosiose patalpose kiekvieną dieną, kadangi toks asmenų registravimas nėra reglamentuotas.

26. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas, nustatydamas ploto normos pažeidimą, nevertino, ar ginčo patalpose esančios lovos buvo užimtos, kuriais laikotarpiais, kokią paros dalį asmenys nėra laikomi šiose patalpose. Toks pažeidimo konstatavimas yra nepakankamas ir neturėtų būti vertinamas nustatant neturtinės žalos dydį, o įvertinus įstaigos ypatumus ir suteiktą judėjimo laisvę, turėtų būti proporcingai vertinamas ir neturtinės žalos dydis.

27. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo patirta neturtinė žala turi būti nustatyta įvertinus objektyviai įmanomus surinkti įrodymus ir neturėtų būti paremta prielaidomis ar tikimybe, taip pat įrodymų ryšys su konkretaus asmens patirta neturtine žala turėtų būti tiesioginis ir neatitolęs. Nustatant neteisėtos veiklos faktą remiantis vien tik atsakovo negalėjimu paneigti pareiškėjo teiginių, yra nesąžininga, nepagrįsta ir neracionalu, o realiai egzistuojanti teisėta būtis paverčiama neteisėta. Susiklosčius tokiai situacijai pareiškėjo galimai neteisėti ir nepagrįsti teiginiai tampa teisėtais, o neteisė tampa teise, kas prieštarautų teisinės valstybės veikimo principams.

28. Atsakovo atstovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų plačiau pasisakyti dėl įrodinėjimo naštos apimties pataisos įstaigų atveju, nurodant, ar ši laisvės atėmimo įstaigų pareiga yra absoliuti, ar apribota jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, t. y. kokiu būdu įstaiga gali paneigti pareiškėjo teiginius apie ploto trūkumą gyvenamosiose patalpose, jeigu teisės aktai nenumato asmenų skaičiaus registravimo konkrečiose patalpose, kokiu būdu paneigti teiginį, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose egzistavo oro užterštumas ir kt. Taip pat svarbu atsakyti, ar proporcinga yra perkelti nuteistųjų įrodinėjimo pareigą pataisos įstaigoms visa apimtimi, t. y. atsakant į visus, bet kokius ir neriboto kiekio teiginius, kuriuos skunduose pagrįstai ar nepagrįstai pateikia nuteistieji. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo galimybės biudžetinėse įstaigose skiriasi nuo įrodinėjimo civiliniuose santykiuose, nes biudžetinių įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota ir patikimus įrodymus įstaigos ne visada gali pateikti dėl veiklos specifikos.

29. Atsakovo atstovas pažymi, kad įvertinus tai, jog neturtinę žalą teismas nustatė įvertinęs, kad dalis pažeidimų tikėtina buvo, nes atsakovas negalėjo teiginių paneigti įrodymais, nusižengimai nustatyti nesusiejant įrodymų su konkrečiais asmens patirtais išgyvenimais, todėl negali būti vertinami kaip nustatyti, be to, įvertinus tai, kad net preziumuojant pažeidimus, šių pažeidimų mastas ir intensyvumas yra itin nežymūs, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog teismo sprendime nustatyti pažeidimai yra tokie, kurie sukelia išgyvenimus ar kančias, kurių pasėkoje kilo neturtinė žala, atlygintina pinigais. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota pažeidimų visuma ir iš jų kylanti neturtinė žala, kadangi įrodymai, kuriais buvo remtasi, yra akivaizdžiai nepakankami pažeidimams konstatuoti.

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Pareiškėjas teigia nesutinkąs su deklaratyviais apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad atsakovo atstovas turi galimybę savo poziciją įrodinėti nuotraukomis ar kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, šiomis įrodinėjimo priemonėmis nesinaudoja. Pareiškėjo teigimu, jo teisės taip pat buvo pažeistos darbo, maitinimo, socialinės reabilitacijos srityse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2018 m. birželio 26 d.

33. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimų daliai priteisti neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. birželio 25 d., atlyginimą pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir šią skundo dalį atmetė. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d., iš viso 1 067 dienas, buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose, techniškai netvarkingose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Teismas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 6 000 Eur suma.

34. Atsakovas, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis ir dėl to netinkamai nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovo teigimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą nėra pagrindo vertinti pinigais.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu dėl per didelio laikomų asmenų skaičiaus buvo kalinamas pažeidžiant Taisyklių 111.1 punkte nustatytą 3,1 kv. m bendrabučio tipo patalpose vienam nuteistajam tekusią ploto normą. Tvirtino, kad nuo 2015 m. gegužės 20 d. 11 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje gyveno 7 žmonės. Nuo 2016 m. balandžio 29 d. 4 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje gyveno 14 žmonių, šioje patalpoje buvo 7 dviaukštės lovos. Pareiškėjas nurodė asmenų, kurie gyveno minėtose gyvenamosiose patalpose, pavardes. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie 11 būrio 10 gyvenamosios patalpos, 3 būrio 1 gyvenamosios patalpos, 4 būrio 1 gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei laikotarpius, kuriais pareiškėjas gyveno minėtose patalpose.

38. Pažymėtina, jog pareiškėjo ir Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys apie 11 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje ir 4 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičių skyrėsi, todėl pirmosios instancijos teismas Pravieniškių PN-AK papildomai prašė pateikti duomenis apie nuteistųjų skaičių ginčo patalpose, tačiau Pravieniškių PN-AK tokių duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas nurodo, jog duomenų apie tai, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo konkrečioje gyvenamoje patalpoje, nekaupia, nes to daryti jo neįpareigoja teisės aktai.

39. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje taip pat, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą patalpos plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018; kt.).

40. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog asmenų skaičiaus registravimas konkrečiose patalpose nėra reglamentuotas, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovą nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019). Todėl Pravieniškių PN-AK nepateikus duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo laikoma gyvenamosiose patalpose bei nepaneigus pareiškėjo teiginių, jog 11 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje buvo 7 žmonės, o 4 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje – 14 žmonių, minimalų vienam asmeniui šiose patalpose tekusį plotą pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo patalpų plotą padalydamas iš pareiškėjo nurodyto asmenų skaičiaus bei konstatavo, jog pareiškėjui kalint 11 būrio 10 miegamajame jam teko 2,55 kv. m, 4 būrio 1 miegamajame – 2,4 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m).

41. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio ginčo būriuose neįrengimo, pastatų, kuriuose buvo ginčo būriai, būklės, nesaugios, sveikatai pavojingos aplinkos (asbesto stogo dangoje buvimo) pareiškėjui kalint 11 būryje, neaprūpinimo sanitariniais įrenginiais, buitinių parazitų buvimo, pasivaikščiojimo kiemelių neatskyrimo nuo sporto aikštynų, oro užterštumo pasivaikščiojimo kiemelyje, priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodytais aspektais.

42. Įrodymų vertinimo aspektu primintina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus (iš jų ir pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimus) ir vadovaudamasis minėtomis nuostatomis padarė išvadas dėl ginčo aplinkybių.

44. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nebuvo jokio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

45. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

46. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

47. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

48. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

49. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1 067 dienas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose, techniškai netvarkingose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (pareiškėjui teko nuo 2,4 kv. m iki 2,55 kv. m).

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

51. Atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jų poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, mąstą ir trukmę (pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo 1 067 dienas, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko nuo 2,4 kv. m iki 2,55 kv. m), be to, šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kitas inventorius; pareiškėjas kalėjo pažeidžiant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimus, neužtikrinant saugios sveikatai aplinkos), į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas teiktų skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, vadovaudamasi teismų praktikoje nustatytinais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, pataisos namuose konstatuojant ploto normos ir eilę kitų pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo nurodytoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius