5e06367b-9fee-4599-8be8-be264f03e163 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-355-431/2021 Teisminio proceso Nr.2-68-3-24109-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.1; (S) 3.4.5.2; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, vienasmeniÅ¡kai teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuotojo asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J.

A. J. ir G. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjų senelė B. H. B. (merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B.-C. O.), gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Nurodė, kad Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiÅ¡kėjų senelė B.H. B., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas pareiÅ¡kėjus informavo, kad pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad jų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. PareiÅ¡kėjai, neturėdami kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo pagrindo buvimÄ , Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tam, kad pareiÅ¡kėjai įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ .

2. Suinteresuotas asmuo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nesutiko su pareiÅ¡kimu. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjų senelė B.H. B., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu tenkino pareiÅ¡kimÄ ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų J. A. J. ir G. J. senelė B.H. B. (merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B.-C. O.), gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

4. Teismas nustatė, jog pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas nurodė, kad pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. (duomenys neskelbtini) valstybėje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas G. J. yra A. S. B. ir H. L. J. sūnus. (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas ir pareiškėjo J.

A. J. vardo keitimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra A. S. B. ir H. L. J. sūnus. (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjų motina A. S. B. yra B. H. O. (amžius gimimo liudijime nurodytas (duomenys neskelbtini) metai, gimimo vieta – (duomenys neskelbtini)), duktė. 5. (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo liudijimo turinys patvirtina, jog pareiškėjų motinos A. S. B. motina (pareiškėjų senelė) B. H. O., yra gimusi (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esantis pareiškėjų senelių B.

O. (taip nurodyta dokumente) ir J. K. B. santuokos liudijimas patvirtina pareiÅ¡kėjų senelės pavardės pasikeitimÄ iÅ¡ mergautinės „O.“ į santuokinę pavardę „B.“. (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento raÅ¡tas patvirtina, jog pareiÅ¡kėjų senelė B. H. B. gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) (toliau – Beth-Din) 2019 m. liepos 23 d. pažyma patvirtina, jog B. H. B. (taip pat žinoma kaip B. B., merg. O., anksčiau (duomenys neskelbtini) žinoma kaip B.

C. O., gimusi (duomenys neskelbtini)) tėvai buvo S. E. O. (taip pat žinomas kaip E. O. ir E. S. O.) ir C. M. O. (taip pat žinoma kaip C. M., merg. C.), taip pat jog pareiškėjų senelė atvyko į (duomenys neskelbtini), būdama Lietuvos Respublikos piliete.

6. Kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 31 d. pažyma iš archyvo gautas Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ archyviniame fonde, pareiškėjų senelės B. H. O. asmens byloje esantis dokumentas, sudarytas 1938 m. spalio 24 d. Šiame dokumente nurodoma, kad pareiškėjų senelė – B.-C., E.-Š. O. duktė, gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ketina vykti pas brolį į (duomenys neskelbtini). Dokumento grafoje „Pilietybė“ nurodyta – „vietinė“.

Dokumente taip pat nurodoma, kad B.-C. O. išvyko 1939 m. sausio 22 d. Pažymoje taip pat nurodoma, jog daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo asmens dokumentų užsienio pasui gauti, išduoto užsienio paso registracijos kortelės, paties paso bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta.

7. Teismas pažymėjo, kad lietuvių kalbos žodyne žodis „vietinis“ reikÅ¡mė aiÅ¡kinama kaip: „toje vietoje nuolat gyvenantis, iÅ¡ tos vietos kilęs“, „esantis kurioje nors vietoje, priklausantis tai vietai“. Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugija „Hias-Ica“ buvo įsikÅ«rusi Kaune, o pareiÅ¡kėjų senelės gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamame kontekste žodžio „vietinė“ reikÅ¡mė yra Lietuvos pilietė. PareiÅ¡kėjai teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, jog pareiÅ¡kėjų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog į bylÄ pateiktuose dokumentuose nurodomas asmuo (pareiÅ¡kėjų senelė) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

8. Visi pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai yra leistina ir tinkama įrodinėjimo priemonė, Å¡ie dokumentai atitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje iÅ¡vardintus Lietuvos Respublikos pilietybės buvimÄ patvirtinančius dokumentus. Todėl yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų senelė B. H. B. (merg. O., anksčiau (duomenys neskelbtini) žinoma kaip B.-C. O.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Suinteresuotasis asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. PareiÅ¡kėjai teismo prašė nustatyti du juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, jog B.H. B. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir B.H.

B. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Tačiau teismas tenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ ir nustatė tik vienÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog B.H. B. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, bet nepasisakė dėl antrojo praÅ¡omo nustatyti fakto. Todėl teismo sprendimas yra neiÅ¡samus ir klaidinantis, o tai daro jį nemotyvuotu ir nepagrįstu. 9.2. Teismas, pripažindamas, jog B.H. B. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., neatliko iÅ¡samaus ir objektyvaus tyrimo, vadovavosi iÅ¡imtinai Beth-Din, neturinčio jokių oficialių įgaliojimų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, raÅ¡tu ir atmestinai pritarė pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytoms iÅ¡vadoms.

Beth-Din pažyma yra informacinis praneÅ¡imas. Be minėto raÅ¡to byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių B.H. B. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ dėl duomenų apie B.H. B.. Teismas ginčijamÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis netiesioginiais įrodymais, kurie nėra tinkami įrodymai patvirtinti giminystės ryÅ¡iui. 9.3. PareiÅ¡kėjai teismui nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad negali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Migracijos departamentas prašė teismÄ Ä¯pareigoti pareiÅ¡kėjus pateikti dokumentus, pagal kuriuos pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Beth-Din, tačiau nesurinko visų bylai aktualių įrodymų. BÅ«tent pareiÅ¡kėjai turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jie atitinka Pilietybės įstatymo nuostatas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, ir bÅ«tent pareiÅ¡kėjai turi pareigÄ Ä¯rodyti praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pagrįstumÄ . Teismas turėjo pareigÄ objektyviai įvertinti pateiktus dokumentus, o to neatlikęs, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 9.4.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti Draugijos „Hias-Ica“ iÅ¡duoto dokumento grafoje „Pilietybė“ nurodytas žodis „vietinė“ nagrinėjamame kontekste reiÅ¡kia Lietuvos pilietė. Tarpukariu galiojusiais įstatymais nebuvo nustatytas gimimo vietos (Jus Soli) principas, kuris leistų nustatyti B.H. B. pilietybę pagal dokumente įraÅ¡ytÄ gimimo vietÄ , o 1919 m. sausio 9 d. priimtas Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę nenustato, kad Lietuvos piliečiais laikomi visi asmenys, gimę Lietuvos teritorijoje.

Teismas visiÅ¡kai neargumentavo, kokiais teisės aktais vadovaudamasis jis padarė iÅ¡vadas dėl B.H. B. pilietybės, o apsiribojo tik pareiÅ¡kėjų pateiktų dokumentų, Pilietybės įstatymo ir CPK nuostatų iÅ¡vardinimu. Teismas privalėjo konkrečiai nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatas, galiojusias iki 1940 m. birželio 15 d., pagal kurias B.H. B. yra laikoma Lietuvos Respublikos piliete. 9.5. Beth-Din pažyma nėra tinkama įrodinėjimo priemonė pilietybei nustatyti. (duomenys neskelbtini) Beth-Din (Žydų konfesinio teismas) yra religinis (judaizmo) teismas, turintis jurisdikcijÄ tik žydų bendruomenės gyvenime.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ bylÄ nagrinėjantys teismai, spręsdami dėl fakto, ar asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., iÅ¡imtinę reikÅ¡mę suteikiant netiesioginiam įrodymui iÅ¡ esmės turi įvertinti Å¡io dokumento reikÅ¡mę ir patikimumÄ visų bylos įrodymų kontekste. Nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė dėl Å¡io dokumento vertinimo ir jo įrodomosios galios. 9.6. Migracijos departamentas atliko tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti procesÄ , kurio metu iÅ¡duodamas žydų konfesinio teismo raÅ¡tas.

Tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad asmeniui, norinčiam gauti žydų konfesinio teismo raÅ¡tÄ , užtenka įkelti raÅ¡ytinius dokumentus internetu ir užpildyti praÅ¡ymo formÄ , nurodant, kokius faktus praÅ¡oma nustatyti. Teismas, kuriame vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, dirba vos vienas teisėjas („Dayanim“), įvertinęs pateiktus dokumentus, iÅ¡duoda minėtÄ raÅ¡tÄ . Migracijos departamentui pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai buvo įvertinti kompetentingų darbuotojų, kurie nustatė, kad pateiktų dokumentų neužtenka B.H.

B. pilietybei įrodyti. Pareiškėjai nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, kuriuos pateikė Beth-Din teismui. Visa ši aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad Beth-Din jokių oficialių įgaliojimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus neturi. 9.7. Pareiškėjai nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus, 2020 m. birželio 1 d. raštu informavo pareiškėjus, kad pateiktų B.H.

O. arba B.Ch.O., gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. patvirtinančius dokumentus. Kartu rašte buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjai negali pateikti prašomų papildomų dokumentų, jie apie tai turėtų informuoti Migracijos departamento Pilietybės skyrių, jog būtų sprendžiamas pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo klausimas, vadovaujantis tais dokumentais, kurie jau yra pateikti. Pareiškėjai jokių papildomų dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė, taip pat neinformavo, kad daugiau dokumentų neturi. 9.8.

Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka. Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, todėl pareiÅ¡kėjų pateiktas pareiÅ¡kimas neatitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytų sÄ lygų kreipimuisi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo buvimo. 9.9.

Pilietybės įstatyme imperatyviai nustatyta, jog duomenys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka tik tada, kai Å¡iÄ aplinkybę konstatuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Migracijos departamentas. Taigi pareiÅ¡kėjai nesilaikė Vyriausybės nutarime nustatytos tvarkos ir kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, nors buvo neįvykdyta viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų – pareiÅ¡kėjai neįrodė, kad negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Teismas neturėjo teisės prisiimti vieÅ¡ojo administravimo institucijai priskirtų funkcijų, kol Migracijos departamentas neįvertino pareiÅ¡kėjų pateiktų papildomų dokumentų ir nepriėmė sprendimo pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį. Todėl teismas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turėjo palikti nenagrinėtu.

10. Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens Migracijos departamento apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai J. A. J. ir G. J. nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas iÅ¡samiai analizavo byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina pareiÅ¡kėjų senelės gimimo (duomenys neskelbtini), 1939 m. iÅ¡vykimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir vėlesnio gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes.

Teismas analizavo kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 31 d. pažyma gautÄ Å½ydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos “Hias-Ica” iÅ¡duotÄ 1938 m. spalio 24 d. dokumentÄ , kuriame nurodyta, kad B.-C., E.-Å . O. duktė, gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ketina vykti pas brolį į (duomenys neskelbtini). Dokumente taip pat nurodoma, kad B.-C. O. iÅ¡vyko 1939 m. sausio 22 d. Byloje pateikti įrodymai apie vėliau pareiÅ¡kėjų senelės (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ , jos dukters A.

S. B. gimimÄ . Todėl, remdamasis nurodytais duomenimis, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų senelė iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. 10.2. PareiÅ¡kėjai teismui pateikė kreipimosi į Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ Ä¯rodymus. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. sausio 2 d. raÅ¡te nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl iÅ¡duoti archyvo pažymos apie B. (B., B.

C.) O., E. Å . dukters gimimÄ negali. Å ie duomenys patvirtina, jog Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų apie pareiÅ¡kėjų senelę nėra. Tačiau Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė minėtÄ â€žHias-Ica“ 1938 m. spalio 24 d. dokumentÄ , kuriame yra tiesiogiai nurodyta informacija apie pareiÅ¡kėjų senelės gimimo laikÄ ir vietÄ . Tie patys duomenys apie pareiÅ¡kėjų senelės gimimÄ (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyti pareiÅ¡kėjų pateiktuose (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų iÅ¡duotuose oficialiuose dokumentuose.

Taigi pareiÅ¡kėjai iÅ¡naudojo visas priemones informacijai apie jų senelę gauti. 10.3. Teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , remdamasis ne tik Beth-Din nurodyta informacija, bet vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ ir jų tarpusavio ryšį. Žydų konfesinio teismo raÅ¡to turinys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai Beth-Din pateikė tuos pačius dokumentus, kurie pateikti ir Å¡ioje byloje, siekiant nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Jei pareiÅ¡kėjai turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ patvirtinančių įrodymų, jiems iÅ¡ viso nereikėtų kreiptis į teismÄ .

Žydų konfesinio teismo pažyma yra leistina ir tinkama įrodinėjimo priemonė tiek pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį ir kartu su visuma byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nuosekliai patvirtina įrodinėjimo dalykÄ . 10.4. Teismas, remdamasis lingvistiniu-sisteminiu ir loginiu aiÅ¡kinimo metodu, tinkamai įvertino „Hias-Ica“ iÅ¡duoto dokumento turinį, konstatuodamas, kad grafoje „Pilietybė“ nurodyto žodžio „vietinė“ reikÅ¡mė yra Lietuvos pilietė.

Žodis „vietinė“ aptariamame archyvo raÅ¡te pavartotas grafoje „Pilietybė“, t. y. įvardijant asmens turėtÄ pilietybę. Taigi žodis „vietinė“ panaudotas bÅ«tent pilietybės, o ne gimimo vietos reikÅ¡me. SÄ voka „vietinė pilietybė“ gali bÅ«ti suprantama tik kaip Lietuvos pilietybė, atsižvelgiant į tai, kad raÅ¡tas iÅ¡duotas Lietuvoje, čia gyvenusiam asmeniui. Be to, duomenys apie pareiÅ¡kėjų senelės gimimÄ (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 1919 m. sausio 9 d.

Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo įsigaliojimo metu pareiÅ¡kėjų senelė buvo nepilnametis asmuo ir atitiko 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje nustatytas sÄ lygas – buvo laikoma Lietuvos piliete ipso iure. 10.5. Byloje pateikti akivaizdÅ«s įrodymai, kad pareiÅ¡kėjų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo iÅ¡laikiusi Lietuvos pilietybę. (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2013 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjų senelė tapo (duomenys neskelbtini) piliete registracijos bÅ«du vadovaujantis 1949 m. (duomenys neskelbtini) pilietybės akto 14(1) (a) punktu.

Taigi (duomenys neskelbtini) pilietybę pareiÅ¡kėjų senelė įgijo po 1940 m. birželio 15 d. Kitos valstybės pilietybės įgijimas savaime nereiÅ¡kė automatinio Lietuvos pilietybės netekimo. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodyta, jog dokumentų apie pareiÅ¡kėjų senelės netektÄ Lietuvos Respublikos pilietybę archyve saugomuose fonduose nerasta. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. 10.6.

Migracijos departamento 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tas savo turiniu atitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytÄ sÄ lygÄ kreipimuisi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Å iuo raÅ¡tu buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai Migracijos departamentui nėra pakankami. PareiÅ¡kėjai buvo pateikę Migracijos departamentui visus turimus dokumentus. Jokių papildomų įrodymų, nurodytų Migracijos departamento raÅ¡te, tiesiogiai patvirtinančių pareiÅ¡kėjų senelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiÅ¡kėjai Migracijos departamentui nepateikė ir negali pateikti, nes jų neturi.

Nagrinėjamoje byloje Migracijos departamento pateikti paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai nėra pakankami priimti sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiÅ¡kėjams atkÅ«rimo. Todėl Migracijos departamento argumentas, jog pareiÅ¡kėjai negalėjo kreiptis į teismÄ , bet turėjo laukti administracinės procedÅ«ros tęsimo bei kad pareiÅ¡kėjai vis dar gali įgyvendinti savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ neteismine tvarka, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 11. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjų senelė B.H. B. (merg. O., anksčiau (duomenys neskelbtini) žinoma kaip B.-C. O.), gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjai, siekdami atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi į suinteresuotÄ jį asmenį, kuris 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjus, kad jie pateiktų B.H. O. arba B.Ch.O., gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėjai buvo informuoti, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 8 punktÄ praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas nuo praÅ¡omų papildomų dokumentų gavimo dienos, o per vienerius metus nepateikus praÅ¡omos informacijos ar dokumentų, asmens praÅ¡ymo nagrinėjimas nutraukiamas (ApraÅ¡o 20.4 papunktis).

Taip pat pareiškėjams buvo išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu jie negalėtų pateikti prašomų papildomų dokumentų, jie turėtų apie informuoti Migracijos departamento Pilietybės skyrių, jog būtų sprendžiamas pareiškėjų pilietybės atkūrimo klausimas, vadovaujantis tais dokumentais, kurie jau yra pateikti.

13. PareiÅ¡kėjai suinteresuotajam asmeniui nepateikė jokių papildomų dokumentų, taip pat neinformavo, jog daugiau tokių dokumentų neturi, bet 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Pirmos instancijos teismas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ tenkino. Suinteresuotasis asmuo apeliacinius skundu nesutinka su Å¡iuo sprendimu, teigdamas, jog buvo pažeisti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies reikalavimai, ApraÅ¡o nustatyta tvarka, CPK reikalavimas pareiÅ¡kėjams, prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ , pasinaudoti iÅ¡ankstine praÅ¡ymo nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat buvo pažeistas CPK 445 straipsnio nustatyta sÄ lyga, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas turi bÅ«ti nustatomas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, nes pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių papildomų jų senelės pilietybė patvirtinančių dokumentų ir neinformavo, jog daugiau jokių duomenų neturi.

Dėl pareiÅ¡kėjų pareigos pasinaudoti ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pažeidimo 14. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu suinteresuotasis asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o priėmęs tokį pareiÅ¡kimÄ , pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ teismas tokį pareiÅ¡kimÄ turi palikti nenagrinėtÄ . Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka.

Taigi Pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

15. Byloje taip pat yra duomenys, jog pareiÅ¡kėjai pagal Pilietybės įstatymo nuostatas kreipėsi į suinteresuotÄ jį asmenį su praÅ¡ymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, tačiau 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tu jiems buvo nurodyta pateikti papildomus duomenis arba nurodyti, jog praÅ¡omų papildomų duomenų pateikti negali. PareiÅ¡kėjai daugiau jokių duomenų suinteresuotajam asmeniui neteikė ir neinformavo, jog negali pateikti praÅ¡omų papildomų dokumentų, bet iÅ¡ karto pateikė pareiÅ¡kimÄ teismui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Taigi yra kilęs klausimas, ar pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti pripažinti tinkamai pasinaudoję Pilietybės įstatymo nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, ar jie turėjo sulaukti suinteresuotojo asmens atsakymo ir tik tada teikti pareiÅ¡kimÄ teismui.

16. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pripažintina, jog teismų praktika analogiškose bylose yra nevieninga ir abi šalys remiasi skirtingais apeliacinės instancijos teismų išaiškinimais.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1280-854/2020, 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1996-661/2020 ir 2020 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2000-854/2020 formuoja praktikÄ , jog privalomos iÅ¡ankstinės tvarkos nustatymas teisės akte savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jos turi bÅ«ti laikomasi iki kreipimosi į teismÄ dienos, o nustatytos iÅ¡ankstinės procedÅ«ros kreipiantis į teismÄ turi bÅ«ti baigtos. IÅ¡ankstinės procedÅ«ros iki kreipimosi į teismÄ inicijavimas (Å¡iuo atveju – jos tęsimas), lygiagrečiai pradedant teisminį procesÄ dėl to paties fakto nustatymo, prieÅ¡tarauja ne tik imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau taip pat ir ekonomiÅ¡kumo, proceso koncentracijos, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

18. Pripažintina, kad ir nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas proceso pradžioje turėjo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , kadangi tokia situacija, kai iÅ¡ esmės tÄ patį klausimÄ vienu metu sprendžia dvi valstybinės institucijos, yra teisiÅ¡kai ydinga. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl procesinės bylos baigties, atsižvelgtina ir į tai, jog pagal ApraÅ¡o 17 punktÄ praÅ¡ymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Å¡io praÅ¡ymo gavimo Migracijos departamente dienos, pareiÅ¡kėjai nurodė, jog neturi papildomų dokumentų, ir pirmos instancijos teismas vertino tuos pačius, 2020 m. vasario 4 d.

Migracijos departamentui pateiktus, dokumentus, kurių nepakankamumÄ pilietybės atkÅ«rimui suinteresuotasis asmuo jau buvo pripažinęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadijÄ bei protingumo principÄ (CPK 3 straipsnio 8 dalis), netikslinga vien tik Å¡iuo pagrindu naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo. Dėl įstatymo nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui 19. Suinteresuotasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas, tenkindamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , nepagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) Beth-Din žydų konfesinio teismo raÅ¡tu, netinkamai aiÅ¡kino Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti Draugijos „Hias-Ica“ iÅ¡duotame dokumente nurodyto žodžio „vietinė“ reikÅ¡mę, kaip tapačiÄ Lietuvos pilietybei, neanalizavo, ar pagal teisės aktus, reguliavusius Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus iki 1940 m. birželio 15 d., pareiÅ¡kėjų senelė gali bÅ«ti pripažįstama Lietuvos piliete, neatsižvelgė į tai, jog pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, jog bÅ«tų kreipęsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies sutinka su suinteresuotojo asmens apeliacinio skundo argumentais.

20. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56. „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“. Teismų praktika. 2005, 24).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

22. Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotojo asmens argumentu, jog pareiÅ¡kėjų pateikta 2019 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažyma be kitų įrodymų negali bÅ«ti pripažįstama tinkamu dokumentu, patvirtinančiu asmens turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Žydų konfesinis teismas yra ne valstybinė institucija, o religinis (judaizmo) teismas, turintis jurisdikcijÄ tik žydų bendruomenės gyvenime. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pripažino, jog pareiÅ¡kėjų senelė iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), bÅ«dama Lietuvos Respublikos pilietė, atsižvelgdamas ir į kitus byloje esančius dokumentus.

24. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ dėl duomenų apie B. H. B., tačiau byloje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. sausio 2 d. pateikta informacija, jog Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl iÅ¡duoti archyvo pažymos apie B. (B., B. C.) O., E. Å . dukters gimimÄ negali. Å ioje informacijoje taip pat nurodyta, jog tai nėra oficialus neigiamas atsakymas, nes jo gavimui pareiÅ¡kėjai turėjo susimokėti 5 Eur mokestį. Pripažintina, jog pareiÅ¡kėjai kreipėsi į minimÄ archyvÄ , tačiau teismui nepateikė jo oficialaus atsakymo, taip pat iÅ¡ Å¡io atsakymo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo kreiptasi tik dėl pareiÅ¡kėjų senelės gimimo, bet ne dėl visų turimų archyvo duomenų apie jÄ .

25. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasis pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjų senelės turėtÄ pilietybę, buvo kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma pateiktas Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ 1938 m. spalio 24 d. dokumentas, kuriame nurodoma, kad B.-C., E.-Å . O. duktė, gimė (duomenys neskelbtini) metais, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ketina vykti pas brolį į (duomenys neskelbtini). Dokumento grafoje „Pilietybė“ nurodyta – „vietinė“, taip pat nurodoma, kad B.-C.

O. iÅ¡vyko 1939 m. sausio 22 d. Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamame kontekste žodžio „vietinė“ reikÅ¡mė yra Lietuvos pilietė. Taigi teismas rėmėsi tik galima nagrinėjamai situacijai žodžio „vietinė“ reikÅ¡mė. Tačiau teismas nevertino turimų faktinių duomenų, atsižvelgdamas į tuo metu galiojusio 1919 m. sausio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę nuostatas.

26. PareiÅ¡kėjai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog duomenys apie jų senelės gimimÄ (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo įsigaliojimo metu pareiÅ¡kėjų senelė buvo nepilnametis asmuo ir atitiko Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nustatytas sÄ lygas – buvo laikoma Lietuvos piliete ipso jure. Ä®sigaliojus nurodytam įstatymui pareiÅ¡kėjų senelės tėvai pateko į asmenų, iÅ¡ seno gyvenusių Lietuvoje, kategorijÄ . PareiÅ¡kėjų senelė, kaip Lietuvos piliečių vaikas, taip pat buvo laikoma Lietuvos piliete pagal Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 4 punktÄ .

27. Suinteresuotasis asmuo 2021 m. sausio 18 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pareiÅ¡kėjų senelė galėtų bÅ«ti laikoma Lietuvos Respublikos piliečio vaiku, jeigu jos tėvai atitiktų Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 punktÄ (Lietuvos Respublikos piliečiais laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai iÅ¡ seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet gyvena). Kadangi B.-C. O. gimė (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini) metų bÅ«tų sukakę (duomenys neskelbtini) metais, todėl ji turėjo kreiptis dėl Lietuvos Respublikos paso iÅ¡davimo.

28. Pripažintina, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme stadijoje tarp šalių kilo ginčas dėl teisinio turimų duomenų vertinimo, kurio neatliko pirmos instancijos teismas, taip pat kilo klausimas dėl duomenų apie pareiškėjų senelės tėvus vertinimo bei jų papildomų duomenų apie juos pateikimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ dokumente nurodyta, jog pareiškėjų senelė vyksta į (duomenys neskelbtini) pas brolį studijuoti, nurodyta, jog jos užsiėmimas – studentė, švietimo cenzas – gimnazija, jos tėvas – E. Š., kuris lieka Lietuvoje.

Beth-Din pažymoje yra nurodyta, jog pareiÅ¡kėjų senelės tėvai S. E. O. ir C. M. O.. Tačiau byloje nėra jokių papildomų duomenų apie pareiÅ¡kėjų senelės tėvų gyvenimÄ Lietuvoje ir jų turėtÄ pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat duomenų, ar pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Lietuvos archyvus dėl Å¡ių faktų.

29. Pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byloje turėtų bÅ«ti pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjų senelės tėvus, tai yra pareiÅ¡kėjai turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, patvirtinančias juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip pat patvirtinančias, jog pareiÅ¡kėjai negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta.

Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019).

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas konstatavo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų senelė B. H. B. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę buvo Lietuvos Respublikos pilietė, neįvertinęs, ar pagal 1919 m. sausio 9 d. LaikinÄ jį įstatymÄ apie Lietuvos pilietybę pareiÅ¡kėjų senelė bei jos tėvai galėjo bÅ«ti pripažįstami turintys Lietuvos pilietybę. Pirmos instancijos teismas privalėjo imtis procesinių priemonių pasiÅ«lydamas pareiÅ¡kėjams pateikti papildomus duomenis (įrodymus) juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui pagrįsti (CPK 178, 225 straipsniai).

31. Neatlikęs nurodytų veiksmų teismas iÅ¡vadas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo padarė neįsitikinęs įrodymų visumos pakankamumu, todėl skundžiamÄ sprendimÄ priėmė netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti du juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, jog B. H. B. (merg. O., anksčiau (duomenys neskelbtini) žinoma kaip B.-C. O.), gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pirmos instancijos teismas byloje nustatė tik juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl antrojo pareiÅ¡kėjų praÅ¡omo nustatyti fakto, kad jų senelė iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Laima Gerasičkinienė