5e050fa2-35fc-4dfb-aa0b-0867a70fbb9a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3984-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01588-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.;74. (S)                                     KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2016 m. gruodžio 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,nedalyvaujant pareiškėjui R.

Č., atsakovo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovui Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl kompensacijos už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ priteisimo,              n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis 2008-2013 metais – 1459,97 Eur bei priteisti 90,00 Eur turėtas iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ (b. l. 4-5).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 1997 m. birželio 24 d. iki 2015 m. liepos 9 d. dirbo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos antros komandos gelbėtoju.

Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo pareiga aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjÄ tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Kadangi savalaikiai nebuvo iÅ¡duotos tarnybinių uniformų dalys, jis įgijo teisę į žalos atlyginimÄ pagal Vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymÄ Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 1459,97 Eur turtinę žalÄ .Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-17) nurodė, kad už nustatytais terminais neiÅ¡duotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensacijÄ nėra pagrindo, kadangi nei Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje, nei Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normose ir dėvėjimo taisyklėse, patvirtintose PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1-397, nebuvo nustatyta įstatyminė prievolė mokėti kompensacijÄ vietoj neiÅ¡duotų uniformų ar jų dalių. Prašė skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinus, praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Pažymėjo, jog iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje už teisines paslaugas yra duomenų taisymų, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio reikalavimų, o taip pat pabrėžė, kad praÅ¡oma priteistina suma nurodyta neaiÅ¡kiai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilęs dėl žalos atlyginimo pareigÅ«nui, laiku neiÅ¡davus tarnybinės uniformos dalių.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasibaigus nustatytam pareiÅ¡kėjo turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu laikotarpiu nebuvo iÅ¡duotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys.

Å ių aplinkybių neginčija ir atsakovas, byloje taip pat nėra ginčo ir dėl negautos tarnybinės uniformos dalių piniginės vertės, dėl to, kad už Å¡ias priklausančias tarnybinės uniformos dalis pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta kompensacija. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duota tarnybinės uniformos (kasdieninės bei iÅ¡eiginės) elementų už 1459,97 Eur (b. l. 8, 9).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti jo patirtÄ Å¾alÄ dėl laiku neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs, teigdamas, jog jis tarnybos metu, turėjo neÅ¡ioti savo pirktÄ avalynę, dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo.

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ ir pagrindÄ , t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos bÅ«dÄ bei apimtį, nustato pats pareiÅ¡kėjas, skunde (praÅ¡yme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 24 str. 2 d. 7, 8 p.).

Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo skunde suformuluotÄ reikalavimÄ dėl piniginės sumos priteisimo, Å¡io reikalavimo pagrindimÄ , atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigÅ«no turėti nuostoliai dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku turėtų bÅ«ti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti jam padarytÄ turtinę žalÄ , kuri iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangÄ ir avalynę, kuriÄ jis privalėjo dėvėti atsakovui neiÅ¡davus naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat iÅ¡laidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246-6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigÅ«no ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡ančio atlyginti žalÄ nurodytų nuostolių.Å ioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta socialinė garantija neÅ¡ioti tinkamÄ tarnybinę uniformÄ ir dėl to jis patyrė nuostolių.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi su praÅ¡ymu į atsakovÄ , praÅ¡ydamas užtikrinti Statute įtvirtintÄ garantijÄ ir paskaičiuoti bei iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ . PraÅ¡omų priteisti nuostolių rÅ«Å¡is yra pareiÅ¡kėjo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos dėvint savo drabužius (ne tarnybinės uniformos dalis) tarnyboje (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigÅ«nas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo iÅ¡duota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas neÅ¡ioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo bÅ«ti plačiau įrodinėjamas.

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).Šiems ginčo santykiams yra suformuota privaloma teismų praktika panašiose bylose, kadangi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d.

įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nų aprÅ«pinimÄ uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu bÅ«du įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali bÅ«ti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais.

Å ios nuostatos turi bÅ«ti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali bÅ«ti įgyvendinama trimis bÅ«dais: pirma, aprÅ«pinant pareigÅ«nus uniformomis; antra, sumokant pareigÅ«nams kompensacijÄ teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis; trečia, atlyginant žalÄ dėl to, kad pareigÅ«nai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangÄ vietoje neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).Nurodytos teisės normos patvirtina, kad vidaus tarnybos pareigÅ«nams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformÄ , o vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas.

Teisės aktai nenustato atvejų, kada pareigÅ«nai tarnybine uniforma neaprÅ«pinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus uniformomis. Dėl to, pasibaigus patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių iÅ¡davimo pareigÅ«nui klausimÄ .Nagrinėjamo ginčo atveju pareiÅ¡kėjas siekia gauti žalos, patirtos dėl neiÅ¡duotos uniformos ir jos dalių, atlyginimÄ .

Å is reikalavimas atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ .Sprendžiant dėl atlygintinos turtinės žalos pažymėtina, kad pagal CK6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktikÄ ir aptartÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sÄ lygojo uniformos dalių laiku neiÅ¡davimas, atlyginimÄ ir yra visos sÄ lygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jam turtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas turėjo teisėtų lÅ«kesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiÅ«riu pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti žala, teismo vertinimu, yra 30 proc. uniformos dalių vertės. Toks kompensacijos dydis laikytinas teisingu ir adekvačiu pareiÅ¡kėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neiÅ¡davimo, toks patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, kurioje pripažįstama, kad pareigÅ«nams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas iÅ¡laidas rÅ«bų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus 30 proc. uniformos dalių vertės (ginčo atveju 30 procentų nuo uniformos dalių vertės sudaro – 437,99 Eur (1459,97X30%) (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, kt.).Pastebėtina, jog atsakovas savo nesutikimo dėl žalos dydžio nepagrindė jokiais įrodymais, o tik pateikė savo aplinkybių vertinimÄ , kuris teismui nėra privalomas (ABTÄ® 56 str. 6 d.).

Todėl daroma iÅ¡vada, jog nustatytas turtinės žalos dydis ir jo priteisimas nėra paneigtas.Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai (tarnybinės uniformos dalių neiÅ¡davimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ (CK 1.127 str. 5 d.), todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas teisme yra pareikÅ¡tas nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.438-1796/2013; Nr. A438-1652/2013, kt.), todėl atsakovo argumentai, susiję su 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino taikymu, yra nepagrįsti.Atsakovas praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ , kadangi neturės pakankamai lėšų įvykdyti teismo sprendimÄ Teismo sprendimo įvykdymo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (ABTÄ® 85 str.).

CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima.Teismas atsižvelgia į tai, kad priteista suma nėra didelė – 437,99 Eur, ji negali žymiai pabloginti atsakovo turtinės padėties, todėl teismas neturi pagrindo atidėti sprendimo vykdymÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 90,00 Eur turėtas iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ .              Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTÄ® 40 str. 5 d.). Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos, nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiÅ¡kia, kad suinteresuotai Å¡aliai gali bÅ«ti priteistos tik pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė advokato Stepono Å pogio 2016 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ 90,00 Eur SÄ skaitÄ už teisines paslaugas (b. l. 11).IÅ¡laidų pagrįstumas reiÅ¡kia, jog jos turi bÅ«ti įrodytos, tačiau Å¡iuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, bÅ«tina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios iÅ¡laidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525 – 422/2009). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta įrodymų dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atmestinas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (kodas (duomenys neskelbtini) ) pareiÅ¡kėjui R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 437,99 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Daina Kukalienė