N-261-1119-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-1119/2012

Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00694-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. S. 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 14.40 val., Anykščių rajone, Niūronių kaime, kelio Anykščiai-Niūronys-Stakės 4,95 km, vairavo traktorių, sukdamas į kairę pusę, užkliudė jį lenkusį automobilį ir jį apgadino. Nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 161 ir 231 punktų reikalavimus.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. nutarimu A. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teismas nurodė, kad nei policijos pareigūnai, nei nukentėjusysis, pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjant A. S. nubaudimo klausimą Anykščių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės.

II. Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. nutarimu A. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu A. S. paskirti galutinė subendrinta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas padarė išvadą, kad išdėstyti įrodymai patvirtina, jog A. S. 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 14.40 val., Niūronių kaime, Anykščių rajone, kelyje Anykščiai- Niūronys- Stakės, 4,95 kilometre, vairavo traktorių CAT, valst. Nr. 4393 LF, sukdamas į kairę pusę užkliudė jį lenkusį automobilį, bei jį apgadino. Sukėlė eismo įvykį, pasišalino, nepranešęs policijai. A. S. veika surašant protokolą teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tikėti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. S. parodymais ir vertinti juos kaip teisingus. Liudytojo J. L. parodymai vertintini kaip neobjektyvūs, kadangi jie yra pažįstami, nors J. L. parodymai ir A. S. parodymai tarpusavyje prieštarauja. A. S. nurodė, jog važiavo patraukti nuo kelio nuvirtusio medžio ir važiuojant traktorius užgeso, o J. L. paaiškino, kad A. S. patraukė nuo kelio medį ir tada važiuojant traktorius užgeso. A. S. parodymus paneigia liudytojas (nukentėjęs) K. G., kuris parodė, kad traktoriaus vairuotojas atsisuko, pažiūrėjo ir po to nuvažiavo gilyn į mišką. Analogiškus parodymus K. G. davė teismo posėdžio metu ir apklaustas policijos pareigūnų po įvykio. K. G. parodė, kad ant automobilio matėsi traktoriaus kaušo braukimo žymės, o ant traktoriaus kaušo matėsi automobilio dažų pėdsakai. Šiuo K. G. parodymus patvirtino ir apklausti policijos pareigūnai, kurie atliko įvykio vietos apžiūrą. Policijos pareigūnai apžiūrėdami traktorių taip pat užfiksavo priekinio frontalinio kaušo apgadinimus. Tai, kad A. S. suprato kliudęs jį lenkusį automobilį ir dėl to paliko traktorių miške, toliau nuo kelio patvirtina K. G. pateiktos nuotraukos, kuriose matyti traktorius stovintis miško gilumoje, o ne ant kelio, kaip nurodė A. S. ir G. V.. A. S. patvirtino posėdžio metu, kad nuotraukose yra traktorius, kurį jis 2010 m. rugsėjo 25 d. vairavo ir paliko miške. Nagrinėjant bylą 2010 m. spalio 11 d. A. S. pripažino padaręs pažeidimą ir parodė, kad traktorius didelis, galėjo lenkimo metu automobilis užkliūti už traktoriaus atsikišusio peilio ir jei būtų pajutęs, iš eismo įvykio nebūtų pasišalinęs. Sužinojęs, kad įtariamas padaręs eismo įvykį, tą pačią dieną į policijos komisariatą nenuvyko, o nuvyko tik sekančią dieną. Toks A. S. elgesys prieštarauja rūpestingo ir apdairaus žmogaus elgesiui. Teismo vertinimu tokie A. S. parodymai yra tik gynybiniai argumentai. Liudytojai R. V. ir G. V. apie eismo įvykio aplinkybes nieko nepaaiškino.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų buvę šališki ir suinteresuoti nepagrįstai A. S. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.

III. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarimą dalyje, kuria jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina pareikšto kaltinimo.

Pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (pvz. Nr. N16-2330/2007). Nagrinėjamu atveju A. S. tyčia byloje nenustatyta.

Nurodė, kad policijos pareigūnai davė prieštaringus parodymus, teismas nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo parodymus, kad net jis, būdamas lengvojo automobilio vairuotoju, nepajuto jokio smūgio. Apeliantas neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. S. iš esmės neneigia savo kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad A. S. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Tačiau A. S. nesutinka, kad buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nepajuto jokio smūgio, neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nėra tyčios.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apelianto nuomone jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi nesuprato, jog apgadino kitą automobilį. Šį argumentą teismas vertina kaip A. S. pasirinktą gynybos būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo smūgio jo vairuojamas automobilis apsisuko 180 laipsniu kampu ir nulėkė į griovį. Liudytojas nurodė, kad jo vairuojamam automobiliui nulėkus į griovį, ekskavatoriaus vairuotojas atsisuko pasižiūrėjo ir nuvažiavo toliau. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. suprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl turėjo vadovaujantis KET 231.1 punktu nedelsdamas sustoti.

KET 234 punktas numato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, nagrinėjamu atveju A. S. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, todėl jo veika tinkami kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Virgilijus Valančius