Legislator Case Law & Legislation
5e01e954-f1dc-4331-af15-ecc5c4c1deb4 AI generated

5e01e954-f1dc-4331-af15-ecc5c4c1deb4 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 5e01e954-f1dc-4331-af15-ecc5c4c1deb4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. e2S-768-280/2015Gediminas Karpavičius                                                    Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00787-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4., 3.3.2.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D.

Legislator headnote

AI generated

5e01e954-f1dc-4331-af15-ecc5c4c1deb4 · Panevėžio apygardos teismas: Pažymi, kad teismas, tokiomis pačiomis bendromis ir standartinėmis iÅ¡vadomis grindė ir ankstesnę 2015-06-05 nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti kitokį atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – D. B. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo. Teismo iÅ¡vada apie tarp sutuoktinių esantį konfliktÄ , yra nepagrįsta ir neesminė. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovės galimai nusikalstamais veiksmais buvo pasikėsinta į vaiko F. J. B. apsaugÄ nuo nežmoniÅ¡ko, orumÄ Å¾eminančio elgesio, kurį vaikui garantuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 37 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. e2S-768-280/2015Gediminas Karpavičius                                                    Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00787-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4., 3.3.2.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1105-839/2015 pagal ieÅ¡kovės N. B. ieÅ¡kinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui – bankrutavusiai AB bankui ,,Snoras“ (atstovaujama UAB „Valnetas“) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jiems priteisimo, ir D. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, turto grÄ Å¾inimo, kompensacijos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jiems priteisimo, ir n u s t a t ė :ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti 2011-09-29 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytÄ santuokÄ , nustatyti nepilnamečių vaikų R.

B. ir F. J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai R. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis, priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui F. J. B. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis, iki vaikų pilnametystės.Atsakovas D. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti 2011-09-29 tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės sudarytÄ santuokÄ , pripažinti, kad ieÅ¡kovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės be pagrindo įgytÄ turtÄ bei kompensacijÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko F.

J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakovu ir priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ po 120 Eur kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, nustatyti ieÅ¡kovei bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsakovas pateikė apylinkės teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - nustatyti nepilnamečio sÅ«naus F. J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su vaiko tėvu D. B. iki kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1105-839/2015.Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla nustatyti nepilnamečio sÅ«naus F.

J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, atmestas. Teismas nurodė, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, jog vaiko tėvai neteikia sÅ«nui nuolatinės priežiÅ«ros, ar kad yra iÅ¡kilusi reali grėsmė vaiko saugumui ar sveikatai. Teismas pripažino, kad vien tik pateiktas raÅ¡tas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė elgiasi netinkamai, neprižiÅ«ri savo nepilnamečio sÅ«naus, neleidžia jam bendrauti su atsakovu ar vaiko atžvilgiu atlieka netinkamus veiksmus, t.y. atsakovo nurodytos aplinkybės nepagrįsto jokiais kitais objektyviais duomenimis.

Be to, teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog vaiko dabartinė gyvenamoji vieta nepastovi ir jam neįprasta.  Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir nustatyti F. J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu D. B. iki kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1105-839/2015. Atskiruoju skundu teigiama, jog skundžiama teismo nutartis pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, teismas neįvertino praÅ¡yme nurodytų faktinių aplinkybių.

Pažymi, kad teismas, tokiomis pačiomis bendromis ir standartinėmis iÅ¡vadomis grindė ir ankstesnę 2015-06-05 nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti kitokį atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – D. B. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo. Teismo iÅ¡vada apie tarp sutuoktinių esantį konfliktÄ , yra nepagrįsta ir neesminė. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovės galimai nusikalstamais veiksmais buvo pasikėsinta į vaiko F. J. B. apsaugÄ nuo nežmoniÅ¡ko, orumÄ Å¾eminančio elgesio, kurį vaikui garantuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 37 str.

a) punkto nuostatos. Teismas nevertino, kad atsakovo sÅ«nui dėl ieÅ¡kovės veiksmų nebuvo užtikrinta vaiko teisė į pilnavertį ir prideramÄ gyvenimÄ , kuris garantuotų vaiko orumÄ , numatytÄ Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 str. 1 d. Pažymi, kad teismas nevertino to, jog nepilnametis F. J. B. nebuvo apsaugotas nuo galimo seksualinio piktnaudžiavimo jo atžvilgiu. Nurodo, kad teismui su praÅ¡ymu buvo pateiktas Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2015-06-15 praneÅ¡imas Nr. 89-S-23740 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“, kuriame nurodyta, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 str. dėl jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolika metų asmens tvirkinimo.

Tačiau teismas nesidomėjo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32503-15 surinktais duomenimis. Atsakovas teigia, kad teismas pažeidė CPK 376 str. 2 d. pareigÄ apsaugoti vaiko teises ir interesus, CK 3.65 str. 1 d. nuostatÄ atsižvelgti į vaiko interesus, kai iÅ¡kyla klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nevertino pavojingos situacijos, kurioje atsidÅ«rė atsakovo sÅ«nus dėl galimai ieÅ¡kovės padarytos nusikalstamos veikos.  Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 2 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų.Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sÄ lygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Atskiruoju skundu akcentuojama aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32503-15 pagal BK 153 str. ir tvirtinama, kad teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Å¡ios atsakovo nurodytos aplinkybės bei to, kad F. J. B. nebuvo apsaugotas nuo galimo seksualinio piktnaudžiavimo jo atžvilgiu, tinkamai neįvertino. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties, apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, pasisakė, jog atsakovo pateiktas raÅ¡tas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo savaime nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė elgiasi netinkamai, neprižiÅ«ri savo nepilnamečio sÅ«naus, neleidžia jam bendrauti su atsakovu ar atlieka netinkamus veiksmus vaiko atžvilgiu.

Ikiteisminis tyrimas nebaigtas, todėl bet kokie jam pateikti duomenys, kurie turi bÅ«ti patikrinti, teismo negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Jeigu atsakovo nurodomos aplinkybės pasitvirtintų, tai vėliau nebÅ«tų kliūčių laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nebuvo pateikta pakankamai duomenų, jog yra iÅ¡kilusi reali grėsmė vaiko saugumui ar sveikatai, kad reikėtų keisti jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pats faktas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo D.

B. pareiÅ¡kimÄ , nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie galimÄ neteisėtÄ ir netinkamÄ ieÅ¡kovės elgesį F. J. B. atžvilgiu, jo priežiÅ«rÄ , dar nesudaro pagrindo taikyti atsakovo praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir pakeisti mažamečio F. J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo kilus ginčams su sutuoktine. IÅ¡ N. B. ieÅ¡kinio matyti, jog atsakovas iÅ¡ namų, kuriuose gyveno sutuoktiniai, iÅ¡sikraustė 2013 m. rugpjūčio mėnesį, ir dvejus metus Å¡eima faktiÅ¡kai gyvena atskirai.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas pripažįsta, kad su ieÅ¡kove kartu nebegyvena nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, neveda bendro Å«kio. Taigi mažametis vaikas, likęs gyventi su motina, manytina, yra labiau prisirišęs prie motinos ir sesers, jis pastoviai gyvena jam įprastoje aplinkoje, kurioje gyveno ir su tėvu. Aplinkos pakeitimas dėl praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali jam padaryti tam tikrÄ socialinę, psichologinę žalÄ , sukelti emocinių iÅ¡gyvenimų.

Teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas – mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu gali pakenkti vaiko interesams, todėl nagrinėjamu atveju yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu Å¡eimos bylose, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja             Laimutė Sankauskaitė