2021-04-28 Nr. AB-8982-3-64-3-00853-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-313-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00853-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja R. S. pateikė prašymą teismui dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI 2018 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 71, kurioje jis buvo laikomas, buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjas ir kiti kameroje buvę asmenys buvo pervesti į kitą patalpą. Po kratos visi asmenys buvo grąžinti atgal į kamerą. Po kratos, patikrinęs savo asmeninius daiktus, pareiškėjas pamatė, kad suplėšytas jo kelioninis lagaminas. Protokolas, kuriame būtų galima įrašyti pretenzijas dėl kratos atlikimo, po kratos nebuvo surašytas. Pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į korpuse dirbantį pareigūną ir tą pačią dieną pateikė skundą raštu, į skundą jis gavo formalų atsakymą, skundo tyrimas nebuvo atliktas. Pareiškėjas dėl Šiaulių TI biurokratizmo, pažeidžiamų teisės aktų ir sugadinto lagamino pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius), kuris atlikęs tyrimą, 2019 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-119 „Dėl V. S. skundo prieš Šiaulių tardymo izoliatorių“ (toliau – ir pažyma), pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu. Dėl lagamino sugadinimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais dėl sugadinto turto, pasityčiojimu ir ignoravimu, psichologiniu sukrėtimu, pareigūnų savo pareigų nevykdymu.

3. Pareiškėja R. S. pateikė prašymą teismui, kuriame nurodė, jog palaiko savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl lagamino sugadinimo. Pareiškėja nurodė, kad lagaminą ji nupirko ir perdavė sūnui V. S., kai jis buvo Klaipėdoje. Lagaminas buvo naujas ir kainavo 80 Eur. Patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Lagaminas jai grąžintas ir jau neremontuojamas.

4. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas V. S. teismui skundžiasi dėl 2018 m. gruodžio 31 d. atliktos kratos pas jį kameroje. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. planinė krata kameroje Nr. 71, kurioje tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, buvo vykdoma vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatomis, siekiant užtikrinti, kad nuteistieji neturėtų draudžiamų daiktų. Krata, vykusi 2018 m. gruodžio 31 d. nuo 7.30 val. iki 9.30 val., vyko griežtai vadovaujantis minėtos instrukcijos nuostatomis, dėl kratos, jos eigos ar kratos metu sugadintų daiktų pareigūnams nei žodinių, nei rašytinių pretenzijų nepareikšta. Pareiškėjas tą dieną pateikė skundą Nr. 72/04-6750 įstaigos direktoriui dėl kratos metu sugadinto lagamino, į kurį buvo atsakyta Šiaulių TI direktorius 2019 m. sausio 16 d. atsakymu Nr. 17/01-92, kuriame buvo nurodyta, kad atsižvelgus į visus paaiškinimus, duomenų, jog Šiaulių TI pareigūnai vykdydami savo tarnybines pareigas (atlikdami kratą) būtų pažeidę įstaigos direktoriaus patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar galiojančių teisės aktų reikalavimus, nenustatyta.

6. Atsakovas nurodė, kad V. S., nepatenkintas Šiaulių TI direktoriaus atsakymu, kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydamas išnagrinėti Šiaulių TI veiksmus. Šiaulių TI 2019 m. balandžio 17 d. buvo gauta Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2019/1-119, kurioje Šiaulių TI direktoriui rekomenduota pakartotinai išnagrinėti 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti pareiškėjui motyvuotą ir aiškų atsakymą, įvertinant visas faktines aplinkybes, taip pat imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų skundai Šiaulių TI būtų tiriami atidžiai, įvertinant visas skundo aplinkybes, ne tik pareigūnų paaiškinimus, o pareiškėjams teikiami atsakymai būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Šiaulių TI direktorius, vykdydamas minėtą Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, V. S. 2019 m. gegužės 17 d. pakartotinai pateikė atsakymą Nr. 17/01-858. Papildomai apklausus pareigūnus, išsiuntus užklausą į Alytaus pataisos namus dėl nuteistojo A. G. paaiškinimo, apžiūrėjus pareiškėjo lagaminą, t. y. ištyrus ir išnagrinėjus visą su skundu susijusią medžiagą, Šiaulių TI pareigūnų parodymuose prieštaravimų nenustatyta, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas V. S. skunde teismui nenurodo, kaip jam pasireiškė neturtinė žala, kokius sveikatos sutrikimus galėjo sukelti tariamas lagamino suplėšymas ir niekaip nedetalizuoja dėl minėto įvykio atsiradusios neturinės žalos pagrindo.

Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos turtinės ir neturtinės žalos. Turtinė žala turi būti pagrįsta ne tik pareiškėjo tariamais spėliojimais, bet ir tiesioginiais įrodymais. Nėra nustatytas pareiškėjo lagamino suplėšymo faktas būtent pareigūnų atliktos bendrosios kratos metu, o Seimo kontrolieriaus išvada, jog pareiškėjo skundas pagrįstas, nereiškia turtinės žalos kilimo, o tik tai, kad Seimo kontrolierius rekomendavo Šiaulių TI direktoriui pakartotinai išnagrinėti ir objektyviais duomenimis (faktais bei teisės normomis) pagrįstą atsakymą pateikti pareiškėjui V.

S.. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjų R. S. ir V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl 80 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai 80 Eur turtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Žalą pareiškėjai kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų Šiaulių TI atliekant kratą.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas nuolatinės asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūros (tarp jų – ir kratos) atlikimas. Kratos atlikimo tvarką, sąlygas, rezultatų įforminimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija).

10. Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Šiaulių TI nuo 7.30 val. iki 9.30 val. buvo atliekama bendroji planinė krata. Instrukcijos 158 punkte numatyta, kad bendroji krata – vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata. Kratos atlikimo kamerose tvarka reglamentuota Instrukcijos 173.1–173.4 papunkčiuose. Instrukcijos 173.4 papunktyje numatyta, kad atliekant kratą kameroje apžiūrimos miegojimo vietos, lovos, patalynė, spintelės ir suimtųjų bei nuteistųjų daiktai.

11. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog kratos metu buvo apžiūrėtas pareiškėjo lagamino turinys, nėra. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po kratos atlikimo pamatė, jog suplėšyta lagamino vidinė medžiaginė dalis. Dėl pareigūnų veiksmų atliekant kratą pareiškėjas pateikė skundą Šiaulių TI direktoriui. Šiaulių TI direktorius pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu. Pareiškėjui buvo išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje. Pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo ir Šiaulių TI direktoriaus rašto BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas pareigūnų veiksmus apskundė Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolieriaus pažymoje konstatuota, kad pareiškėjo skundas dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų nagrinėjant skundą dėl lagamino sugadinimo aplinkybių pripažintas pagrįstu. Šiaulių TI direktorius, gavęs Seimo kontrolieriaus pažymą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriuo pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu, išaiškino pareiškėjui apskundimo tvarką, numatytą BVK 183 straipsnyje. Pareiškėjas šio rašto neskundė.

12. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjas teigė, jog po kratos atlikimo atidaręs lagaminą jis pamatė, kad suplyšęs lagamino pamušalas ir dėl to lagaminas nebetinkamas naudotis. Pareigūnai, atlikę kratą, savo paaiškinimuose nurodė, jog lagamino nesuplėšė, daiktų negadino. Po kratos pareiškėjas pastabų ar skundų neteikė. Teismas nurodė, kad iš fotonuotraukų, apžiūros protokolo matyti, kad lagamino pamušalas yra įplėštas, bei pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas pareiškėjams priklausantis lagaminas. Teismo teigimu, Seimo kontrolierius konstatavo, kad Šiaulių TI pareigūnai aplinkybių tyrimą atliko netinkamai ir buvo rekomenduota pakartotinai ištirti aplinkybes dėl lagamino sugadinimo. Šiaulių TI direktorius, atsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, tačiau nenustatė, jog lagaminas buvo sugadintas atliekant kratą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šio sprendimo neginčijo, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka, sprendimas yra galiojantis. Teismas nurodė, kad byloje nėra ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad lagaminas buvo sugadintas kratos metu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją.

13. Teismas sprendė, kad nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjos R. S. prašymas priteisti jai 80 Eur turtinės žalos bei pareiškėjo V. S. prašymas priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atmestini.

III. 14. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos, taip pat išspręsti klausimą dėl bylos persiuntimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Pareiškėjas nurodė faktines bylos aplinkybes (dėl lagamino sugadinimo, jo teiktų skundų dėl minėto įvykio), Seimo kontrolieriaus konstatuotas aplinkybes, kurios, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad pareiškėjo skundas dėl lagamino sugadinimo buvo tiriamas netinkamai, kratos procesas nebuvo filmuojamas. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI atliekant pakartotinį jo lagamino sugadinimo tyrimą, vėl nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės, buvo apklausti pareigūnai, kurie nedalyvavo kratoje, ir kt. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui pakartotinai tiriant jo lagamino sugadinimo aplinkybes, buvo apklaustas liudytojas – 2018 m. gruodžio 31 d. kartu su pareiškėju kameroje Nr. 71 kalėjęs A. G., tačiau jo liudijimas negali būti objektyvus, nes jis konfliktavo su pareiškėju ir kitais kameroje buvusiais asmenimis. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas minėto liudytojo bei kitų kartu su pareiškėju kameroje Nr. 71 kalėjusių asmenų į posėdį, buvo neobjektyvus ir turėjo išankstinę nuostatą ir įsitikinimą pareiškėjo atžvilgiu.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, skirtingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, jis Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 17 d. atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kratą atlikusių pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatė, bei konstatavo, kad negalima konkrečiai nustatyti, kas įplėšė pareiškėjo lagaminą. Pareiškėjas nurodo minėtą atsakymą pateikęs teismui.

17. Pareiškėjas kritiškai vertina Šiaulių TI pareigūnų 2019 m. sausio 8 d. paaiškinimus dėl kratos atlikimo aplinkybių, kadangi jie surašyti ne ranka, o tiesiog pasirašytas atspausdintas vienodas tekstas. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. gegužės 15 d. pareigūnų R. L. ir S. S. paaiškinimai yra melagingi, kadangi jie nedalyvavo 2018 m. gruodžio 31 d. atliekant kratą 71 kameroje. Pareiškėjas nurodo, kad specialistė S. S. nurodo registravusi 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo skundą, nors, pareiškėjo teigimu, tą padarė specialistė J. R., ir dėl šio faktų neatitikimo turėtų būti atliekamas tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo.

18. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė, kaip jam pasireiškė neturtinė žala, bei nurodo, kad sugadinus turtą (lagaminą), jautė pasityčiojimą, stresą, neigiamus išgyvenimus, be to, turėjo pirkti naujus daiktus, nes lagaminas buvo netinkamas naudotis, ir visa tai pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą.

19. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai vertino tik atsakovo pateiktus argumentus, neapklausė liudytojų, todėl teismo sprendimas yra paviršutiniškas ir šališkas. Pareiškėjas mano, kad byla turėtų būti perduota į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl galimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo nagrinėjant bylą.

20. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į teismus, taip siekdamas ne sąžiningai apginti savo pažeistas teises, o tik formaliai naudodamasis teisminės gynybos teise, todėl jo pareiškimai teismui turėtų būti apmokestinami žyminiu mokesčiu. Atsakovo atstovas dar kartą išdėsto faktines bylos aplinkybes, susijusias su kratos atlikimu, su pareiškėjo 2018 m. gruodžio 31 d. skundo nagrinėjimais, bei akcentuoja, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog būtent Šiaulių TI pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ir būtent dėl pareigūnų veiksmų būtų kilusi turtinė ir neturtinė žala pareiškėjui.

22. Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas V. S. nepagrindė kaip pasireiškė neturtinė žala, kokie sveikatos sutrikimai jam pasireiškė, t. y. nedetalizuoja neturtinės žalos pagrindo. Turtinė žala turi būti pagrįsta ne tik pareiškėjo tariamais spėliojimais, bet ir tiesioginiais įrodymais. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo lagaminas įplyšo būtent pareigūnų atliktos bendrosios kratos metu, o Seimo kontrolieriaus išvada, jog pareiškėjo skundas pagrįstas, nereiškia konstatuoto žalos kilimo, o tik tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo pagrįstas faktiniais duomenimis bei teisės normomis. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas naudos, tačiau neįrodė, jog patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, diskomfortą ir kt. Neturtinė žala ne visada yra atlyginama pinigais, nes pats asmens teisių pažeidimo fakto pripažinimas gali būti pripažįstamas pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo V. S. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo bei pareiškėjos R. S. prašomo turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų reikalavimus kaip nepagrįstus.

25. Pareiškėjas nurodė, kad pageidauja asmeniškai dalyvauti nagrinėjant jo apeliacinį skundą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytine proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Faktų vertinimo ir teisės aiškinimo bei taikymo šioje byloje aspektais išanalizavusi žodinio bylos nagrinėjimo poreikį šiam ginčui išspręsti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokio poreikio nėra, todėl pareiškėjo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, turėjo išankstinių nuostatų, vertina kaip nepagrįstus. Pabrėžtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne vien tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; kt.). Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju buvo šališkas.

28. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.

29. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų suprantama, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu Šiaulių TI atliktos kratos aplinkybių vertinimu.

30. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-520/2019). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais (žr. Nutarties II dalį) ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

31. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundas netenkintinas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nešališkai vertino aplinkybes, surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, nes išsamiai tyrė ir analizavo visus įrodymus, aiškinosi teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareigūnų veiksmais atliekant kratą.

32. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XIII-493 redakcija) 113 straipsnyje yra numatytos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, tarp kurių paminėtos pataisos įstaigų apsauga, teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas. Minėtų priemonių įvykdymui bausmės vykdymo įstaigose atliekamos kratos. Ginčo patalpų kratos pataisos namų teritorijoje skunde nurodytu laiku buvo atliekamos vadovaujantis tuo metu galiojančia Instrukcija, kuri reguliuoja, be kita ko, pataisos namuose laikomų asmenų priežiūrą ir krata yra vertinama kaip viena iš tokių priežiūros priemonių (Instrukcijos 7.5 p.). Instrukcijos 148 punktas numato, kad, siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (150 p.). Instrukcijos 172 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus, pagal grafiką atliekamos kamerų, suimtųjų ir nuteistųjų kratos.

33. Tikrinamu atveju Šiaulių TI 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atliekama bendroji planinė krata, kurios tikslas buvo surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, medžiagas bei reikmenis ir kt. Pagal Instrukcijos 165 punkto nuostatas, kratos metu suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata (165.1 p.); kratos metu apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai (165.2 p.).

34. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų kratos atlikimo metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia argumentais dėl netinkamo jo 2018 m. gruodžio 31 d. skundo nagrinėjimo. Pareiškėjo manymu, 2019 m. sausio 8 d. pareigūnų paaiškinimai nėra objektyvūs, o 2018 m. gegužės 15 d. pareigūnų paaiškinimai galimai melagingi, tačiau, kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės niekaip neįrodo ir vienareikšmiškai nepatvirtina, kad Šiaulių TI pareigūnai kratos metu atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to buvo sugadintas pareiškėjo naudojamas turtas (lagaminas).

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad byloje pateiktas kartu su pareiškėju kratos atlikimo dieną kalėjusio A. G. paaiškinimas dėl kratos atlikimo aplinkybių vertintinas kritiškai, o teismas buvo neobjektyvus, neapklausdamas kitų kartu su pareiškėju kratos atlikimo metu buvusių asmenų, pvz., E. D., pažymi, kad Šiaulių TI, pakartotinai atlikdamas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 31 d. skundo nagrinėjimą, apklausė ne tik A. G., bet ir E. D. (b. l. 58). Tačiau minėtų asmenų paaiškinimuose nurodyta, kad kratos metu visi nuteistieji buvo išvesti iš kameros, ir atliekant kratą nedalyvavo, todėl minėti asmenys negali paliudyti kratos atlikimo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teismui konkretaus prašymo kviesti nurodytus asmenis į bylą kaip liudytojus neišreiškė.

36. Pažymėtina, kad pareiškėjas, savo skundą grįsdamas netinkamu jo 2018 m. gruodžio 31 d. skundo išnagrinėjimu, neginčija Šiaulių TI 2019 m. sausio 16 d. ir 2019 m. gegužės 17 d. atsakymų į pareiškėjo skundą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. sausio 16 d. atsakymas nebuvo skundžiamas teisės aktuose nustatyta tvarka pateikiant skundą Kalėjimų departamentui. Dėl šio atsakymo buvo teikiamas skundas Seimo kontrolieriui, kuris 2019 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-119 konstatavo, kad pareiškėjo skundo tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, neištyrus visų faktinių aplinkybių, tačiau šioje pažymoje nebuvo konstatuoti neteisėti Šiaulių TI pareigūnų veiksmai kratos metu bei nebuvo nustatyta, kad lagaminas buvo sugadintas atliekant kratą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad jis, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Šiaulių TI 2019 m. gegužės 17 d. atsakymo apskundimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 3 d. raštą Nr. 2S-2724 „Dėl suimtojo V. S. skundo nagrinėjimo“ teismui pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismui jis nebuvo pateiktas. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto Kalėjimų departamento rašto turinį, pažymi, kad aplinkybė, jog Šiaulių TI 2019 m. gegužės 17 d. raštas buvo skundžiamas Kalėjimų departamentui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad Šiaulių TI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas yra galiojantis, kadangi Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų atliekant kratą, nenustatė, o pareiškėjas minėto Kalėjimų departamento rašto teisės aktuose nustatyta tvarka neapskundė.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nenurodė, kaip jam pasireiškė neturtinė žala, bei nurodo, jog jo neturtinė žala pasireiškė neigiamais išgyvenimais dėl sugadinto turto. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame sprendime buvo konstatuota, jog byloje nenustatyta viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl pareiškėjo neturtinės žalos pasireiškimas skundžiamame sprendime pagrįstai nebuvo vertinamas.

39. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo pareigūnų, atlikusių kratą, veiksmų patyrė neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokią aplinkybę, bei teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Nenustačius atsakovo atstovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų bendrosios planinės kratos atlikimo metu, iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą žalą, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti priteista jo nurodyta neturtinė žala.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byla turėtų būti perduota į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl galimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo nagrinėjant bylą, tačiau nenurodo jokių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, kurios prieštarauja Konstitucijai, taip pat jokių teisinių argumentų dėl tokio prašymo, todėl šis pareiškėjo prašymas vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, todėl netenkintinas.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė