Legislator Case Law & Legislation
5dfd1fcd-18fb-44fa-943f-434bcc2268e4 AI generated

5dfd1fcd-18fb-44fa-943f-434bcc2268e4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5dfd1fcd-18fb-44fa-943f-434bcc2268e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                            Civilinė byla Nr. 2A-1277-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03439-2010-0                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 75.2.; 78.2.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,dalyvaujant ieškovei O.

Legislator headnote

AI generated

5dfd1fcd-18fb-44fa-943f-434bcc2268e4 · Vilniaus apygardos teismas: Jis įsitikinęs, kad vaikai, duodami parodymus teisme, nebuvo atviri ir nuoÅ¡irdÅ«s. Juos slėgė kaltės jausmas, t. y. nenoras pakenkti labai jautriai į ginÄÄ reaguojančiai motinai. Teismo nustatytas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra nepagrįstas. Jis teismui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sunkiÄ jo turtinę padėtį, tačiau teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, Å¡ių įrodymų nevertino. IeÅ¡kovė net neįrodinėjo tokio dydžio iÅ¡laikymo reikalingumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                            Civilinė byla Nr. 2A-1277-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03439-2010-0                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 75.2.; 78.2.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,dalyvaujant ieškovei O.

B., jos atstovei advokatei T. B.,atsakovui G. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo pagal ieÅ¡kovės O. B. ieÅ¡kinį atsakovui G. B., byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja J. B., G. B., institucija, procese iÅ¡vadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė O. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir Å¡io sprendimo 3.1, 3.3, 4.1, 4.2, 4.3 p. iÅ¡dėstyti taip: 3.1 p. SÅ«naus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina O. B., 3.3 p. Nepilnamečiams vaikams sÅ«nui G. B. ir dukrai J. B. iki jų pilnametystės nustatytinas uzufruktas butui, nuosavybės teise priklausančiam G. B. ir esančiam (duomenys neskelbtini), 4.1 p. G. B. teikia sÅ«nui G. B. ir dukrai J.

B. iÅ¡laikymÄ , kas mėnesį mokamÄ periodinėmis po 400 Lt iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, panaikinti 4.2 p., 4.3 p. laikyti 4.2 p., kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad nepaisant to, jog jos ir atsakovo sÅ«naus G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, o dukters J. B. - su ja, abu vaikai visada gyveno ir tebegyvena su ja, o atsakovas vaikais visiÅ¡kai nesirÅ«pina. Kadangi atsakovas niekada nenorėjo, nenori ir neketina sÅ«naus pasiimti pas save, o sÅ«nus nori gyventi su ja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau nutartyje – CK) 3.53 straipsnio 3 dalimi, praÅ¡o sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja ir atitinkamai pakeisti sutarties 3 d. 3.1 p. Kadangi abu vaikai gyvena su ja, atsakovas prie vaikų iÅ¡laikymo neprideda, su vaikais beveik nebendrauja, praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui ir dukrai, atsižvelgiant į tai, kad jos ir atsakovo pareiga iÅ¡laikyti vaikus yra lygi, kad sÅ«nui ir dukrai augant, jų poreikiai didėja ir keičiasi, taip pat į jos materialinę padėtį.

Jos gyvenamosios patalpos neturi Å¡ildymo sistemos ir žiemos laiku jose gyventi neįmanoma, o atsakovo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir kurios iki santuokos nutraukimo priklausė jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuriose gyveno Å¡eima, Å¡iuo metu atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į iÅ¡imtinai nepilnamečių vaikų interesus, sÅ«nui ir dukrai iki jų pilnametystės nustatytinas uzufruktas butui, nuosavybės teise priklausančiam atsakovui.Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pakeitė Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir G.

B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina O. B., priteisė iÅ¡ G. B. nepilnamečiam sÅ«nui G. B., gim. 1993 m. lapkričio 13 d., iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis po 400 Lt kiekvienÄ mėnesį, pradedant nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2010 m. birželio 15 d.) iki sÅ«naus G. B. pilnametystės, priteisė iÅ¡ G. B. nepilnametei dukrai J. B., gim. 1996 m. kovo 16 d., iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis po 400 Lt kiekvienÄ mėnesį, pradedant nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2010 m. birželio 15 d.) iki dukros J.

B. pilnametystės, G. B. ir J. B. iÅ¡laikyti gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė O. B., suteikė O. B. teisę naudotis atsakovui G. B. nuosavybes teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki vaikai G. B. ir J. B. sulauks pilnametystės, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu vaikai gyveno jų tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jiems buvo įrengtas kambarys, kad Å¡is butas yra tame pačiame name ir tame pačiame aukÅ¡te, kaip ir ieÅ¡kovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), kad Å¡ie du butai turi ir bendrų patalpų, kad maždaug po dviejų metų po santuokos nutraukimo Å¡alys pradėjo gyventi atskirai, ieÅ¡kovė gyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o vaikai ir toliau gyveno atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas, Å¡alims nustojus gyventi kartu, iÅ¡važiavo iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno kitame bute, kad Å¡alims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas su vaikais bendravo labai retai, iÅ¡laikymo vaikams neteikė, sprendė, jog atsakovas nuo 2007 m. sausio 30 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjus maždaug 2 metams, pradėjęs gyventi atskirai nuo ieÅ¡kovės, paliko vaikÄ G.

B. auginti ir gyventi kartu su ieÅ¡kove O. B., juo nesirÅ«pino, neiÅ¡laikė, nedalyvavo jo auklėjime, kad vaikas faktiÅ¡kai gyveno su ieÅ¡kove, kuri juo rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė. Teismas, įvertinęs psichologinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad G. B. apsisprendimas, su kuriuo iÅ¡ tėvų gyventi, yra prieÅ¡taringas, t. y. vaikas sÄ moningai norėtų bÅ«ti su mama ir seserimi, o pasÄ moninis turinys rodo vaikino emocinį poreikį daugiau bÅ«ti, bendrauti su tėvu, taip pat tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi psichologė paaiÅ¡kino, jog priimant teismo sprendimÄ svarbu tai, kÄ vaikas sako sÄ moningai, o pasÄ moniniai dalykai yra svarbÅ«s emociniame bendravime, sutiko su Å¡iuo psichologės paaiÅ¡kinimu ir sprendė, kad psichologinio tyrimo aktas patvirtina susidariusiÄ situacijÄ â€“ pasÄ moniniame lygmenyje atsikleidžiantis emocinis poreikis daugiau bendrauti, bÅ«ti su tėvu rodo tai, kad vaiko bendravimas su tėvu yra nepakankamas ir tai, kad atsakovas, nustojęs gyventi kartu su ieÅ¡kove, paliko vaikus (taip pat ir sÅ«nų G.

B.), augti ir gyventi kartu su motina ir su vaikais bendraudavo retai. Kadangi vaikas G. B. buvo paliktas augti ir gyventi kartu su motina O. B. bei seserimi J. B., kad jo santykiai su motina ir seserimi yra labai geri, Å¡ilti ir nuoÅ¡irdÅ«s, kad motina O. B. tinkamai rÅ«pinasi G. B., vaikas nori gyventi su ieÅ¡kove, vaikas G. B. niekada anksčiau negyveno su atsakovu G. B., taip pat nenustačius, kad dabartinė G. B. gyvenamoji aplinka tapo vaikui nesaugi ir neatitinkanti reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ G.

B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina O. B.. Kadangi Å¡alys, nutraukdamos santuokÄ , vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ iÅ¡sprendė pagal vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad sprendimu pakeista sÅ«naus gyvenamoji vieta, sprendė bÅ«tinu peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo priteisimo klausimÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie Å¡alių turtinę padėtį, į tai, kad abu vaikai yra paaugliai, mokyklinio amžiaus, sveiki, jokių specialių poreikių neturi, padarė iÅ¡vadÄ , jog teismų praktikoje nusistovėjęs 800 Lt per mėnesį iÅ¡laikymo dydis laikytinas pagrįstu tam, kad bÅ«tų užtikrintas vaikų minimalių poreikių tenkinimas.

Atsakovas G. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimÄ (CK 3.53 str. 3 d.) bei teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo dydį ir/ar formÄ (CK 3.201 str.). Be to, nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, atsakovo turtinę padėtį ir galimybes mokėti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ ir tokiu bÅ«du nukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Teismas netinkamai išsiaiškino ir nepilnamečių vaikų nuomonę ginčo klausimu. Tiek CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, tiek ir CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir/ar išlaikymo dydį galima, jeigu iš esmes pasikeičia aplinkybės, tačiau šioje byloje nenustatyta jokių esminių aplinkybių pasikeitimo, priešingai, abu vaikai kelis kartus patvirtino, kad po santuokos nutraukimo niekas iš esmės nepasikeitė, įkaitant ir jų poreikius, apie kuriuos byloje nėra jokių duomenų: ieškovė jų neįrodinėjo.

Jis įsitikinęs, kad vaikai, duodami parodymus teisme, nebuvo atviri ir nuoÅ¡irdÅ«s. Juos slėgė kaltės jausmas, t. y. nenoras pakenkti labai jautriai į ginÄÄ reaguojančiai motinai. Teismo nustatytas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra nepagrįstas. Jis teismui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sunkiÄ jo turtinę padėtį, tačiau teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, Å¡ių įrodymų nevertino. IeÅ¡kovė net neįrodinėjo tokio dydžio iÅ¡laikymo reikalingumo.

Teismo padaryta iÅ¡vada, jog jis turi galimybę užsidirbti, kadangi turi specialybę, yra nepagrįsta, nes tarp to, kad jis turi profesijÄ ir galimybės užsidirbti nėra priežastinio ryÅ¡io. Ekonominės krizės metu labai daug darbingų, turinčių profesijÄ Å¾monių neteko darbo. Teismas taip pat pažeidė proporcingumo principÄ , t. y. tai, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas bei jų pasikeitimus (padidėjimus) nuo santuokos nutraukimo iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme.

Nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad priteistinas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti lygus pusei MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (civilinė byla Nr. 3K-3-71/2010) jau pasisako dėl galimybių ir teisinių pagrindų priteisti ir mažesnio dydžio iÅ¡laikymÄ .IeÅ¡kovė O. B. atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ji teismui pateikė visus įrodymus, kad, nors sÅ«naus gyvenamoji vieta nuo 2007 m. sausio 30 d. buvo nustatyta su tėvu, sÅ«nus niekada su tėvu negyveno, tėvas vaiku nesirÅ«pino, jo neauklėjo.

FaktiÅ¡kai vaikai gyvena su ja ir ji pilnai jais rÅ«pinasi ir auklėja. Tai, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, bet vaikas su tėvu faktiÅ¡kai negyveno, yra esminė aplinkybė, kuri leido jai praÅ¡yti pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pats atsakovas pripažino faktÄ , kad vaikai gyvena su ja, o ne su juo, todėl teismas sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ teisingai nustatė su ja pagal sÅ«naus faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas, mokant po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, yra minimali suma, reikalinga tam, kad patenkinti vaiko poreikius.

Be iÅ¡laidų maistui - 300 Lt, drabužiams - 100 Lt, bÅ«tina iÅ¡leisti bÅ«stui - 50 Lt, pirkti vaistus, vitaminus - 30 Lt, buitinę chemijÄ - 10 Lt, higienos priemones - 10 Lt, kanceliarines prekes - 10 Lt, knygas - 30 Lt, transporto bilietus - 20 Lt, telefono iÅ¡laidos sudaro - 20 Lt, indai, patalynė, baldai - 50 Lt, laisvalaikio, sporto iÅ¡laidos - 100 Lt. Atostogų iÅ¡laidos per metus sudaro 1 200 Lt (minimali kelionės kaina), per mėnesį tai sudaro 100 Lt, t. y. per mėnesį minimalioms iÅ¡laidoms bÅ«tina turėti 830 Lt.

Teismas, priteisdamas po 400 Lt vienam vaikui iÅ¡laikyti, nepažeidė įstatymų, tinkamai taikė įstatymo normas ir vadovavosi susiklosčiusia praktika tokio pobÅ«džio bylose. Atsakovas yra jaunas, sveikas vyras, neturi kitų iÅ¡laikytinių, todėl privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams minimalų iÅ¡laikymÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau nutartyje – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. B. apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai pakeitė Å¡alių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygÄ ir nustatė Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, priteisė nepilnamečiams vaikams iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kiekvienÄ mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo teisme iki vaikai taps pilnamečiai.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å¡alių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2007 m. sausio 30 d. (t. 1, b. l. 14 - 16), Å¡alys turi du vaikus: dukrÄ J. B., gim. 1996 m. kovo 16 d., ir sÅ«nų G. B., gim. 1993 m. lapkričio 13 d. (t. 1, b. l. 13). Santuokos nutraukimo metu buvo susitarta, kad sÅ«naus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, o dukters - su motina, kad, atsižvelgiant į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , tėvas įsipareigojo iÅ¡laikyti sÅ«nų, o motina - dukrÄ (sutarties 3.1, 3.2, 4.1, 4.2 p.), konkreti pinigų suma, skirtina vaikams iÅ¡laikyti, santuokos nutraukimo sutartyje nebuvo nustatyta.

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuokÄ , patvirtina ir sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito iÅ¡laikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimÄ . Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ , tačiau įstatymas daro tam tikrÄ iÅ¡imtį – iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iÅ¡ jų gali kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad gali bÅ«ti keičiama sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl iÅ¡laikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams nustatymo, t. y. trunkamieji teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygos, kuria Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, pakeitimo, iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (CK 3.53 str. 3 d.), nes tai, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, bet vaikas su tėvu faktiÅ¡kai negyveno, yra esminė aplinkybė, kuri leido ieÅ¡kovei praÅ¡yti pakeisti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ .Nors atsakovas nesutinka, kad jo sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų pakeista, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad sÅ«nus yra apsisprendęs gyventi su motina.

Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), todėl spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ teismas turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nutraukus Å¡alių santuokÄ ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Å¡alys ir jų vaikai kurį laikÄ gyveno kartu, kad maždaug po dvejų metų po santuokos nutraukimo Å¡alys pradėjo gyventi atskirai, t. y. ieÅ¡kovė gyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o vaikai ir toliau gyveno atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jiems įrengtas bendras kambarys, o atsakovas, Å¡alims nustojus gyventi kartu, iÅ¡važiavo iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno kitame bute.

Atsakovui apsigyvenus kitame bute, sÅ«nus faktiÅ¡kai liko gyveno su motina, kuri juo rÅ«pinosi, auklėjo ir iÅ¡laikė. Nors Å¡alių sÅ«nus ir dukra gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jam ir jo seseriai buvo įrengtas atskiras kambarys, faktiÅ¡kai sÅ«nus su tėvu negyveno, kadangi atsakovas gyveno kitur. Byloje yra psichologinio tyrimo iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad Å¡alių sÅ«naus apsisprendimas, su kuriuo iÅ¡ tėvų gyventi, yra prieÅ¡taringas: sÄ moningai jis norėtų bÅ«ti su mama ir seserimi, o pasÄ moninis turinys, atskleidžiantis atliekant projekcinį testÄ , rodo vaikino emocinį poreikį daugiau bÅ«ti, bendrauti su tėvu (t. 1, b. l. 183-184).

IÅ¡vadÄ byloje davusi psichologė psichoterapeutė R. Zykienė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad teisiÅ¡kai svarbiau, kÄ vaikas sako sÄ moningai, o pasÄ moniniai dalykai svarbÅ«s emociniame bendravime (t. 2, b. l. 61). Å alių sÅ«nus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nori gyventi su motina. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiau atitinka vaiko interesus (t. 2, b. l. 83-84).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad, atsakovui iÅ¡vykus iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡alių sÅ«nus visada gyveno atsakovui priklausančio buto kambaryje, kuris įrengtas vaikams, tačiau sÅ«numi rÅ«pinosi, jį prižiÅ«rėjo, iÅ¡laikė ir auklėjo jo motina. Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateiktas ir prie civilinės bylos medžiagos prijungtas, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato prevencijos poskyrio 2011 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. už tėvų valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai nepilnamečių vaikų interesams atsakovui G.

B. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu G. B. pripažino kaltu, padarius teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 181 straipsnio 1 dalyje (už tėvo valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams) ir įspėtas. Å is nutarimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Å¡alių sÅ«naus nuomonę bei iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi kartu su motina ir nenustačius, kad Å¡is vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas tinkamai taikė CK 3.53 straipsnio 3 dalį ir konstatavo, jog yra pagrindas pakeisti Å¡alių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygÄ , kuria nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad vaikai, duodami parodymus teisme, nebuvo atvirti ir nuoÅ¡irdÅ«s, kad vaikus slėgė kaltės jausmas, t. y. nenoras pakenkti labai jautriai į ginÄÄ reaguojančiai motinai, kadangi paties atsakovo praÅ¡ymu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu Å¡alių vaikai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jų nuomonę dėl gyvenamosios vietos, buvo apklausti ne tik teismo posėdžio metu, tačiau 2010 m. lapkričio 18 d. buvo atliktas psichologinis įvertinimas, kurio tikslas - gauti papildomos psichologinės ir socialinės informacijos, kuri gali turėti įtakos priimant sprendimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tyrimÄ atliko psichologė psichoterapeutė R.

Zykienė. Kaip jau minėta, tyrimo metu buvo konstatuota, jog Å¡alių sÅ«naus apsisprendimas yra prieÅ¡taringas, t. y. kad jis sÄ moningai norėtų gyventi su motina ir seserimi, o pasÄ monins turinys, atkleidžiantis atliekant projekcinį testÄ , rodo vaikino emocinį poreikį daugiau bÅ«ti, bendrauti su tėvu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadoje nurodyta situacija - pasÄ moniniame lygmenyje atsiskleidžiantis emocinis poreikis daugiau bendrauti, bÅ«ti su tėvu rodo tai, kad vaiko bendravimas su tėvu yra nepakankamas, kad jis nori bendrauti su tėvu ir toks bendravimas vaikui yra reikalingas, tačiau vaikas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina.

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusias aplinkybes ir darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra tikslinga pakeisti Å¡alių sÅ«naus G. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi santuokos nutraukimo sutartimi Å¡alių iÅ¡laikymas nustatytas, atsižvelgiant į Å¡alių vaikų nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad sutartimi nebuvo nustatytas konkretus teiktinas iÅ¡laikymo dydis, pirmosios instancijos teismas, pakeitus Å¡alių sÅ«naus G. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ , pagrįstai sprendė klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo dydį ir/ar formÄ (CK 3.201 str.). Su Å¡iuo atsakovo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina, kadangi pirmosios instancijos padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata netaikytina. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti pakeistas ne dėl to, kad iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, o dėl to, kad yra nustatoma kita sÅ«naus gyvenamoji vieta, be to, Å¡alių vaikams teiktinas iÅ¡laikymo dydis teismo sprendime net nebuvo nustatytas konkrečia pinigų suma. Nors atsakovas teigia, kad priteistas iÅ¡laikymas po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui yra nepagrįstas, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sunkiÄ jo turtinę padėtį, kad teismas tinkamai neįvertino jo galimybių teikti iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kiekvienam vaikui, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovo apeliacinio skundo argumentais negali sutikti.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo iÅ¡laikymo dydis. Å i įstatymo norma nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Priteisiant iÅ¡laikymÄ iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų iÅ¡laikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys iÅ¡laikymo dydį. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Å iuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.).

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio ir formos nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo vaikų poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 1 600 Lt sumos.

Å alių vaikų poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui užtikrina ieÅ¡kovė. Atsakovo paaiÅ¡kinimai apie epizodinę paramÄ negali bÅ«ti argumentu sprendžiant dėl nuolatinio iÅ¡laikymo teikimo ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos tokį iÅ¡laikymÄ teikti. Tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas.

Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45), jo vardu yra registruotos 3 transporto priemonės (b. l. 169, 170), atsakovas nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirba UAB „Kitaip“, jo darbo užmokestis nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 291 Lt (t. 1, b. l. 81, 82), tačiau tai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi teikti mažesnį nei 400 Lt iÅ¡laikymÄ , neužtikrinantį bÅ«tinų vaikų poreikių.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų nedarbingas ar iÅ¡ dalies darbingas, dėl sveikatos problemų negali įsidarbinti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečių vaikų poreikius, kad turi kitų iÅ¡laikytinių, kuriems taip pat privalo teikti iÅ¡laikymÄ . Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – iÅ¡silavinimas, amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku; prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Dėl Å¡ios priežasties atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog jis, turėdamas specialybę, turi galimybę užsidirbti daugiau, kad tarp to, jog jis turi profesijÄ ir galimybės užsidirbti daugiau, nėra priežastinio ryÅ¡io, nepripažinti pagrįstais.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, juos iÅ¡laiko, rÅ«pinasi, ieÅ¡kovė turi nekilnojamojo turto: ½ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 300 Lt, ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Lt, Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 113 Lt, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16 151 Lt, žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 600 Lt (t. 1, b. l. 19-25).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo 1 428 Lt (t. 1, b. l. 80). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas privalo teikti iÅ¡laikymÄ dviems nepilnamečiams vaikams (iÅ¡laikytiniams), kad ieÅ¡kovė, nors ir turi daugiau nekilnojamojo turto nei atsakovas, tačiau tiek butas, tiek garažas, esantys (duomenys neskelbtini), jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad kito ieÅ¡kovės turimo turto vertė nėra didelė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji iÅ¡laidų naÅ¡ta, konstatuoja, kad teigti, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo ir tik ji privalo iÅ¡ esmės iÅ¡laikyti Å¡alių vaikus, nėra pagrindo.

Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proporcingumo principo ir pagrįstai nustatė, kad kiekvieno šalių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 800 Lt suma, iš kurių 400 Lt kas mėnesį turi teikti atsakovas kiekvienam iš šalių vaikų iki jų pilnametystės. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pakeista teismo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, taip pat sprendimo dalį, kuria šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 18 d. sprendimu Nr.(1.7.)-S-2226-11 buvo nuspręsta teikti ieškovei O.

B. antrinę teisinę pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus, advokatui atstovaujant interesams apeliacinės instancijos teisme Å¡ioje byloje, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, paskirta advokatė T. B. (t. 2, b. l. 128-129). Pagal 2011 m. rugsėjo 27 d. pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 440 Lt. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo panaikinimo, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 96, 99 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5630) iÅ¡ atsakovo G. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 440 Lt iÅ¡laidų, valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                       JÅ«ratė Varanauskaitė Kolegijos teisėjai                                                     Laima Gerasičkinienė                                                                  Antanas Rudzinskas